Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-274-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-132-493/2013Nutartis · 2013-10-24Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-01Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-16Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-19Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-20Kauno apygardos teismas
  6. T-239-753/2017Nutartis · 2017-04-19Kauno apylinkės teismas
  7. T-547-946/2017Nutartis · 2017-08-18Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-18Kauno apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
1S-274-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-08004-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
Ž. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-274-579/2018
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08004-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. vasario 5 d. nutarimą taikyti Ž. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 13 d.Komisija 2018 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 91-39 nutarė nuteistajam Ž. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo daroma pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis Ž. L. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas. Nurodo, kad Komisija sudaryta iš kompetentingų specialistų, kurie kasdien bendraudami su nuteistuoju gali spręsti ar asmuo gali būti lygtinai paleistas, ar ne. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Ž. L. 7 kartus skatintas, pataisos įstaigoje mokėsi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, palaiko socialinius ryšius, laisvėje turėtų darbą. Įvertinus šias aplinkybes, nuteistojo nuomone, yra pagrindas daryti išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo Ž. L. skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo Ž. L. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti Ž. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui bei nuteistajam paskirtai drausminei nuobaudai, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su apelianto rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių Ž. L. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo Ž. L. lygtiniam paleidimui. Nuteistasis Komisijos posėdžio dieną buvo atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime, visų pirma, pagrįstai atsižvelgė, kad Ž. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema (25 balų, iš kurių tik vienas dinaminis) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės. Ž. L. nuteistas pirmą kartą. Kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta, gailisi dėl tuometinių savo veiksmų. Bausmės atlikimo metu turėjo teigiamas nuostatas į priežiūrą, nors ir buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, tačiau nuobauda negaliojanti. Skatintas 7 kartus. Nuteistasis suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Atlikdamas bausmę aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose. Ž. L. bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo dailiųjų dirbinių specialybę. Noriai dalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose, rodo iniciatyvą organizuoti sportinius renginius, lanko užsiėmimus pas psichologą. Baigė spalvų terapijos programą, meno terapijos programą R.A.K.T.A.S., dalyvauja VšĮ „Malonės namai“ projekte. Jo darbinė motyvacija teigiama, kelis kartus kreipėsi dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo. Iki nuteisimo tvirtino dirbęs, būdamas paleistas lygtinai įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Savanoriškai būryje remontavo buitinę patalpą. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, būdamas lygtinai paleistas planuoja gyventi pas mamą. Būtent tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, visapusiškas artimųjų palaikymas, problemų dėl alkoholio nebuvimas socialinio tyrimo išvadoje įvardinti kaip pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Aukštesniojo teismo vertinimu, iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad Ž. L. nustatytą kriminogeninį veiksnį, susijusį su jo gyvenimo stiliumi ir draugais, lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti.Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais, jog Ž. L. neatlikta bausmės dalis yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Nusikaltimo pavojingumas jau buvo įvertintas nuteistajam skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, be to, aplinkybė, kad likusi pernelyg didelė neatliktos bausmės dalis, iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kurios nustato, kokią teismo paskirtos bausmės dalį nuteistasis privalo atlikti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Kaip jau minėta, pagal dabartinį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (kuri ir taip įvertinta kaip žema) yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos.Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam Ž. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai nustatė, kad nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti Ž. L. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo Ž. L. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje 2018 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 91-39 dėl nuteistojo Ž. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, skirti šias pareigas:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė