Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam Š. Š., jo gynėjams advokatui Mindaugui Dūdai, advokato padėjėjai Jūratei Tutinienei,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Š. Š., dirbdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), grupės vadovo pareigose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. įgijo neviešus elektroninius duomenis, sudarančius UAB „A“ komercinę paslaptį, būdamas su UAB „A“ pasirašęs 2018 m. kovo 1 d. konfidencialumo įsipareigojimą, t. y. jis, naudodamasis jam UAB „A“ išduotu darbui nešiojamu kompiuteriu „HP Spectre x360 - 13- 4l00no“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), be UAB „A“ atsakingų darbuotojų leidimo į jam priklausančią išorinę laikmeną „WS Elements“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), nusikopijavo ir įrašė informaciją apie UAB „A“ vykdomus sandorius, klientus, darbuotojus, auditu ataskaitas, komercinius pasiūlymus, techninės priežiūros dokumentus, plėtros duomenis, informaciją susijusią su dalyvavimu konkursuose dėl paslaugų teikimo ir kitus duomenis:

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis Š. Š. teisiamojo posėdžio metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad, jam dirbant UAB „A“, buvo nusistovėjusi tokia darbo tvarka, kad šios bendrovės Pardavimų grupės darbuotojai naudojosi duomenų serveriu, skirtu bendrų jų grupės duomenų saugojimui ir jų apsikeitimui. Į serverį kaip kopijas jie sukeldavo visiškai parengtus dokumentus, taip pat iš jų pasiimdavo dokumentų šablonus, kitus būtinus dokumentus. O visos standartinės procedūros (analizuojama pastatų techninės informacija, skaičiuojamos paslaugų kainos, rengiami komerciniai pasiūlymai, sutartys ir t. t.) buvo atliekamos ne serveryje, bet darbiniuose kompiuteriuose, kur parengtus dokumentus taip pat pasilikdavo. Kadangi jam dirbant įmonėje, buvo toks įvykis, kai darbuotojas ištrynė iš serverio darbo duomenis ir jų atstatyti nepavyko, po to kaltinamasis kiekvieną ketvirtį pasidarydavo jų serverio jam darbinėms funkcijoms vykdyti aktualių duomenų kopiją tam atvejui, jei vėl kas nors panašaus atsitiktų. Todėl Š. Š. darbo kompiuteryje buvo saugomi tiek dokumentai, su kuriais dirbo / parengė pats, tiek ir kitų Pardavimų grupės darbuotojų rengti darbui reikšmingi dokumentai.

Pasak kaltinamojo, jokios nustatytos darbo su minėtais duomenimis tvarkos įmonėje nebuvo, joks vidaus įmonės teisės aktas nereglamentavo ir to kas, kam bei kada, kokiomis aplinkybėmis turi duoti leidimą duomenų kopijavimui / siuntimui ar pan., o tokie veiksmai buvo būtini jų kasdienėms darbo funkcijoms tinkamai atlikti. Pagal konfidencialumo įsipareigojimą, kurį, pradėdamas dirbti šioje bendrovėje, turėjo pasirašyti kiekvienas darbuotojas, ir kurio nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas, konfidencialia informacija buvo laikoma iš esmės bet kokia informacija, kuri neprieinama plačiajai visuomenei. Jokio konkretesnio duomenų, sudarančių įmonės komercinę paslaptį, sąrašo įmonėje nebuvo. Todėl niekam nebuvo aišku, ką iš tikrųjų įmonė laiko konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi ir kaip su ja dirbti. Su jų darbinių funkcijų atlikimui reikalingais duomenimis dirbo savo nuožiūra, taip, kaip manė esant teisinga. Kadangi Pardavimų grupės darbuotojams buvo suteiktos serveryje esančių duomenų skaitymo, rašymo, trynimo ir kopijavimo teisės, dėl leidimų šiems veiksmams atlikti jie į nieką nesikreipdavo, nes to ir nereikėjo, kokių nors pretenzijų iš vadovybės dėl to niekada nebuvo. Teismui pateikta papildoma medžiaga, kurią prašo pridėti prie bylos – elektroninis laiškas, kuriuo, 2021 m. vasario 1 d. UAB „A“ darbuotojas P. G. kaltinamajam į asmeninį elektroninį paštą persiuntė informaciją, kuri, kaip dabar procese bando teigti įmonės darbuotojai, neva turėtų būti laikoma konfidencialia – paslaugų kainos skaičiuoklė ir paslaugos išdalijimas konkrečiam klientui. P. G. buvo priimtas perimti kaltinamojo darbo funkcijas ir žinojo, jog jis išėjo dirbti į UAB „B“. Šis faktas liudija, kad UAB „A“ iki Š. Š. ten dirbant, niekada nebuvo aiškiai apibrėžta, kas yra konfidenciali informacija ar komercinė paslaptis, ir kaip su ja turi būti dirbama.

Dirbdamas UAB „A“, darbo kompiuteryje sukaupė ne tik darbinės, bet ir asmeninės informacijos. Tokios informacijos, kuri jam buvo svarbi asmeniškai, buvo ir jų serveryje, nes jis buvo naudojamas ne tik darbinės informacijos saugojimui bei apsikeitimui: į serverį buvo keliamos darbo švenčių metu darytos nuotraukos, taip pat su kolektyvu buvo dalinamasi įvairia, tiesiogiai su darbinių funkcijų vykdymu nesusijusi, informacija. Visą šią su darbinėmis funkcijomis nesusijusią, bet jam asmeniškai reikšmingą informaciją norėjo išsaugoti, todėl, darbo santykiams einant į pabaigą, išsikėlė į savo asmeninę išorinę laikmeną, minimą kaltinime. Asmeninės informacijos apimtis buvo didelė, jos išsikėlimui reikėjo nemažai laiko, kurio neturėjo, nes tuo metu įmonė dėl pandemijos buvo atleidusi daug darbuotojų ir likusiems darbo krūvis buvo gerokai padidėjęs. Todėl šią informaciją persikėlinėjo dalimis, ne vieną dieną, dažniausiai vakarais, nes darbo metu tam paprasčiausiai nebuvo laiko. Kaip minėjo, įmonėje nebuvo nustatytos tvarkos, kas susiję su veiksmais su darbine informacija, leidimų atitinkamiems veiksmams su ja gavimą, tuo labiau niekur nebuvo reglamentuota, kad reikia gauti kokio nors asmens leidimą norint iš darbinio kompiuterio ar serverio išsikelti asmeninę informaciją. Nepaisant to, jo tiesioginiam vadovui Ž. B. apie informacijos iškėlimą į asmeninę išorinę laikmeną buvo sakęs, jam ši aplinkybė buvo žinoma.

Kadangi teisme apklausti liudytojai akcentavo ir tai, kad dėl jo kaltės UAB „A“ prarado svarbų klientą, t. y. UAB „C“, nori pabrėžti, kad su UAB „C“ paskelbtu konkursu jis nedirbo, pasiūlymo paslaugų teikimui nerengė ir niekaip kitaip su šiuo konkursu nebuvo susijęs. Visa su UAB „C“ konkursu susijusi informacija buvo kito departamento žinioje, kaltinamasis neturėjo prieigos prie jos, todėl nei nusikopijuoti, nei juo labiau kur nors panaudoti neturėjo nė menkiausios galimybės. Taip pat nori pažymėti, kad iki paskutinės darbo dienos UAB „A“ savo darbo funkcijas vykdė visiška apimtimi, todėl disponuoti darbine informacija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą. Paskutinę darbo dieną dar rengė dokumentaciją jo kuruotiems konkursams dėl pastatų priežiūros „(duomenys neskelbtini)“ verslo centrui ir viešbučiui „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus Š. Š. parodė, kad jis pradėjo dirbti UAB „A“ 2010 m., o baigė – 2021 m. sausio mėn. Paskutiniu metu užėmė Pardavimų grupės vadovo pareigas, buvo atsakingas už komandos valdymą, bendravimą su klientais, atliko pardavėjo funkcijas. Jo klientai buvo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir kt. Kartais pasidalindavo, jei reikėdavo regione aplankyti klientą, bet aiškaus susitarimo nebuvo. Buvo daug priežasčių dėl išėjimo iš darbo – paslaugų kokybės pasikeitimas, darbo užmokestis, norėjosi pokyčių. Turėjo pasiūlymų, jis yra bandęs išeiti iš įmonės ir keisti veiklą, kartą bendrovei pavyko atkalbėti, todėl nenorėdamas, kad tai pasikartotų, pranešė apie išėjimą paskutinę darbo dieną. Apie pasiūlymus diskutavo anksčiau (gal lapkričio ar gruodžio mėnesį), bet konkretizavo tai paskutinėmis darbo dienomis. Veiklos sritys yra tos pačios įmonėje, kurioje dirbo prieš tai ir dabar. Dirbant UAB „A“, buvo duodamos darbo priemonės, automobilis, kompiuteris, telefonai. Išorinė laikmena, kuri minima kaltinime, yra jo, bet tokią laikmeną turėjo ir dirbdamas informacinių sistemų specialistu šioje įmonėje, tuomet išorinės laikmenos naudojamos buvo įmonėje. Jei žiūrėtume jo darbo sutartį, sudaro gal šeši ar aštuoni atskiri dokumentų paketai, darbo sutartys keitėsi, kuomet dirbo dešimt metų įmonėje, tai pasirašinėjo dokumentus, negali konkrečiai pasakyti, ar buvo supažindinamas su konfidencialumo įsipareigojimu, galėjo jį ir pamiršti. Konkrečiai negali pasakyti, kas yra nevieši duomenys. Įmonėje neaiškino, kas yra nevieši duomenys. Patvirtino, kad yra gavęs minėtą elektroninį laišką, skaitė jo turinį. Tai buvo vienintelis dokumentas, kuris jam buvo atsiųstas. Konkrečiai negali atsakyti, kada sistema buvo pradėta naudoti bendrovėje. Apie pačią sistemą nieko nežino, nebuvo darbuotojai supažindinti, kas tai yra per sistema, kada ji bus įdiegta ir ką ji vykdys. Buvo atsiųstas elektroninis laiškas – vienintelė informavimo priemonė. Sistemoje pasirodančius pranešimus jis matė, bet buvo pakankamai ramu, nes buvo pateikta, kad pati sistema neleis darbuotojams nukopijuoti konfidencialios informacijos ar jos išsiųsti, todėl asmeniškai sakė, kad darbuotojai jautėsi ramiai šioje vietoje ir nesirūpino, kas yra konfidencialu, jei būtų kitaip, sistema nepaliks fizinės galimybės konfidencialios informacijos nukopijuoti ar ją perkelti. Nekreipdavo dėmesio į pranešimus, kurie iššokdavo, nekilo mintis gilintis, ką ji nori informuoti ir ką pasakyti. Iš principo, jei buvo perkelti dokumentai susiję su darbine informacija, jie buvo perkelti darbui, ne savo reikmėms. Darbo funkcijas vykdė iki paskutinės darbo dienos, jam nebuvo draudžiama su tais duomenimis dirbti. Kai buvo nutraukta darbo sutartis, nekopijavo dokumentų, neturėjo tam net fizinės prieigos, neturėjo darbo kompiuterio, priėjimo prie duomenų. Darbo kompiuterį atidavė paskutinę darbo dieną (2021 m. sausio 29 d.). Sistemos įdiegimo fakto nė vienas darbuotojas nepajuto. Kadangi vykdė darbo funkcijas, nesirūpino, kas tai per pranešimas, jokios nusikalstamos veikos nedarė. Nekilo klausimų dėl iššokusių lentelių. Laišku buvo informuojami darbuotojai apie sistemą, dėl to papildomų klausimų nekilo. Atlieki savo darbo funkciją ir jokio klausimo tai nekelia. Sistema pakankami nauja buvo, kiek jam teko su ja susidurti. Vėliau jis išėjo į kitą įmonę, kuri vykdo tą pačią veiklą, galbūt tai nepatiko UAB „A“ vadovybei, ir ėmėsi visokių priemonių, kad jį pamokyti. Nepasakys, kad tvarkingai tvarkė informaciją, per dešimt metų galėjo informacija, kuri buvo naudojama mano darbo veiklai, irgi pakliūti. Failai buvo tiesiog ištrinti. Kadangi informacija buvo ne po vieną failą, tai tiesiog katalogą imi ir kopijuoji, ne tai, kad specialiai matė, kad tai darbinė informacija ir ją kopijuotų, jo tikslas buvo asmeninė informacija. Kitam departamente dirbo, ne Pardavimų grupėje, galėjo būti iš praeitos veiklos kažkokių dokumentų likę. Dirbo su UAB „C“, bet su kitomis paslaugomis. Departamentai buvo atsakingi už paslaugų teikimą, tuo momentu dirbo su UAB „C“, turėjo kelis projektus. Kas susiję su pastatų priežiūros paslaugomis, tai nedirbo su minėta įmone. Kompiuterį turėjo gal dvejus ar trejus metus, viskas perkeliama iš seno į naują kompiuterį, departamentas pasirūpina tuo ir duoda naują kompiuterį naudotis su ta pačia informacija. Neinformavo įmonės, nebuvo reikalo informuoti, nebuvo sudarytų vidinių tvarkų tą padaryti. Ž. B. žinojo, buvo informuotas. Informaciją ištrynė, nes jos nenaudojo, todėl nekilo pagrindo papildomai apie tai informuoti.

Liudytojas T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta Š. Š. ir įmonės atstovą. Dabar su Š. Š. santykių nėra jokių, o 2020 m. pabaigoje–2021 m. pradžioje santykiai buvo geri. Jis buvo žmogus, kuris sėkmingai darė karjerą. Turėjo periodinius pokalbius apie tai, stengėsi atliepti apie šiuos dalykus ir bendradarbiavo sėkmingai. Jis buvo kompetentingas darbuotojas ir santykiai buvo geri. Pokalbiai apie karjerą buvo keli. Paskutinis buvo 2021 m. pradžioje. Vienas pokalbis buvo apie tai, kad Š. Š. nori kažko daugiau, ieškoti galimybių, perspektyvų karjeroje. Šis pokalbis buvo šiek tiek kitoks, nes jis jau buvo nusprendęs palikti įmonę, nusprendė išeiti. Š. Š. sakė eis į statybų sektorių. Dėl tų santykių nusprendė, kad jis karjeros ieškos kitame sektoriuje, statybų sektoriuje. Po pokalbio nebuvo nei konflikto, nei diskusijų. Buvo natūralus reiškinys. Tie darbo santykiai ir nutrūko. Pasak liudytojo, jis (T. S.) tuo metu buvo UAB „A“ direktorius. Š. Š. buvo komercijos skyriaus pardavimų vadovas, kaltinamasis buvo ne jo (T. S.) tiesioginis pavaldinys. Bendrovėje yra nevieši elektroniniai duomenys. Prie darbo sutarčių yra konfidencialumo susitarimas, kur sakoma, kad bendrovės dokumentai yra konfidenciali, nevieša informacija ir neskleidžiama. Tas yra prie darbo sutarties kaip priedas, visi su tuo supažindinami ir kiekvienas įsidarbinęs pasirašo. Nevieša informacija – tai visi santykiai, susiję su įmonių darbuotojais ir klientais. Kadangi tai susiję su informacija apie trečiuosius asmenis, tai visą šią informaciją ir laiko nevieša informacija. Neabejoja, kad Š. Š. buvo supažindintas su šia informacija. Ta nevieša informacija susijusi tiek su klientais, tiek su darbuotojais, todėl visi savo kompetencijos ribose dirba su ta informacija. Liudytojo teigimu, kai darbo santykiai nutrūko, pradėjo atsirasti naujų dalykų, kurie privertė toliau pažiūrėti, ar įmonės vidinė sistema seka duomenų perrašymą į kažkokį elektroninį įrenginį ar išsiėmimą iš sistemos. Tai privertė atlikti tas dalykas, kad darbo sektorius, kuriame nori pabandyti Š. Š., nesusijęs su jų įmonės veikla, tai statybos sektorius, o paaiškėjo, kad tai ne statybos sektorius, o konkurentas. Antras niuansas – buvo pradėta vilioti darbuotojus į tą konkurento įmonę ir iš ten kilo klausimų, ar nėra pasisavinta kokia nors informacija. Tada pamatė, kad buvo svarbios informacijos perrašyta arba išsiimta ir viskas susidėliojo, kad tai kažkas rimta. Kokia tai buvo perrašyta ar išimta informacija jis asmeniškai yra žiūrėjęs, bet tai buvo ikiteisminio tyrimo metu. Tai buvo prieš metus ar pusantrų metų iki apklausų. Liudytojo teigimu, įmonė turi sistemą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti įmonės informacinių technologijų (toliau – ir IT) specialistai, kurie paaiškino, kaip ta sistema veikia. Ji buvo įdiegta kaip tik neseniai iki įvykio, gal 2020 m. kažkada, yra užfiksuota, tai tokia sistema, kuri seka tokius dalykus ir informuoja darbuotojus prieš tą veiksmą atliekant iššoka langeliai „Prašau to nedaryti arba gauti leidimą iš administratoriaus“. Tos sistemos veikimas, kaip ji veikia, ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atrodo, yra parašyta, o, kad tokią bendrovė turi – buvo visi informuoti. Kiek jam žinoma, ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas kompiuteris, kuris buvo atiduotas ekspertizei ir ten turbūt nustatė. Įmonės darbuotojams duodami kompiuteriai atlikti darbo funkcijas, jo žiniomis, Š. Š. irgi buvo duotas kompiuteris. Prieš išeidamas iš darbo, Š. Š. grąžino kompiuterį, nes tokia tvarka. Iki šio įvykio Š. Š. nekalbėjo su juo apie tokio pobūdžio duomenis. Kažkokia žinia apie Š. Š. buvo pasiekusi jį, kad vėliau sužinojo, kad jis išėjo pas konkurentus tai žino, bet kokiame epizode, nepamena. Pasak liudytojo, yra aprašyta administratoriaus tvarka ir dabar improvizuotų, jei pasakotų, kas ten parašyta. Yra tiesioginis vadovas ir IT skyrius. Liudytojo manymu, Š. Š. išviliojo bendrovės darbuotojus ir klientus. Faktai, kad darbuotojai buvo viliojami ir dirbo po to konkurentų įmonėje, buvo ir to pasisavinimo metu bendrovė neteko klientų. Priede prie darbo sutarties yra paaiškinta, kas yra komercinė paslaptis. Informacija bendrovės svetainėje yra vieša, o informacija, kuri yra vidinėje sistemoje, yra nevieša. Iš vidinės sistemos matyti, koks vartotojas persirašė informaciją. Negali pasakyti, ar yra įmonėje patvirtintas atskiru dokumentu komercinės paslapties sąrašas. Yra IT specialistai, kur yra pateikti duomenys apie tos sistemos veikimą, įsigijimą ir licencijas, todėl atsakyti, ar ta sistema yra pačių kurta, ar ne, atsakyti negali, nes nėra tos srities specialistas ir negali paaiškinti tos sistemos detalaus veikimo principo. Negali atsakyti, ar įmonė yra įsigijusi išorinių laikmenų. Tai galėtų atsakyti IT skyrius, kuris tą turto valdo ir inventorizuoja. Darbuotojai turi teisę išsinešti namo darbo kompiuterį, Š. Š. turėjo teisę išsinešti kompiuterį į namus. Bendrovės tvarka – saugoti dokumentus serveryje. Darbuotojas gali kopiją darbo metu ir darbo reikalams laikyti kompiuteryje. Kai Š. Š. grąžino kompiuterį, jis turėjo jį grąžinti IT skyriui. Kas su tuo kompiuteriu buvo padaryta, negali atsakyti. Gynėjui advokatui pagarsinus 2021 m. liepos 9 d. liudytojo T. S. apklausos fragmentą „<...> kompiuteris yra išvalytas. Tikėti, kad juo naudojasi kitas darbuotojas“, liudytojas T. S. paaiškino, kad tas kompiuteris nebuvo sunaikintas, tai įmonės turtas ir paruoštas kitam naudotojui. Patvirtina savo apklausos protokole užfiksuotas aplinkybes. Nekonkuravimo susitarimai su išeinančiais darbuotojais jo žiniomis nebuvo pasirašomi. Su Š. Š. irgi nebuvo pasirašyta nekonkuravimo susitarimas. Nutraukus darbo sutartis, nebuvo apribojimo įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje, nes tai buvo kitas, nekonkuruojantis sektorius, tai buvo statybų sektorius. Liudytojo manymu, Š. Š. turėjo teisę pasirinkti kokį nori sektorių. Viskas vyko prieš dvejus metus. Buvo daug skambučių ir darbuotojų raginimų dirbti į konkurento įmonę. Jis žino tik tiek, kad buvo viliojami darbuotojai į tą įmonę ir dalis jų ten dirbo. Konkrečiai darbuotojo nurodyti negali, nes tai buvo prieš du metus. Darbuotojai turėjo teisę pasirinkti kur dirbti. Dabar negali pateikti tvarkos, kur viskas aprašyta, kada, kur ir ką galima kopijuoti. Iš principo buvo informavimo laiškas visiems ir ne vienas, viskas buvo pateikta ir aprašyta. Š. Š. buvo suteiktas leidimas iš karto pasirašius darbo sutartį ir einant tam tikras pareigas. Jam leidimas buvo duotas dirbti su komerciniame padalinyje esančia informacija, t. y. klientų duomenų valdymo sistema ir pan. Tai buvo jo darbinės funkcijos. Jeigu tvarkoje yra sistema ir sako „nekopijuok, gauk leidimą“, yra „alertai“, įspėjamieji dalykai, kurie sako, kad negalima taip daryti arba gauk leidimą. Jis pats nėra atsakingas už „alertus“, tai negali atsakyti, ar buvo nustatyta kitų darbuotojų „alertai“. Ta informacija, kurią jis pats sukūrė, jis gali disponuoti savo kompiuteryje, o kur kūrėjas yra ne vienas Š. Š., tai informacija yra serveryje ir jos negalima disponuoti. Negali pasakyti Š. Š. paskutinės darbo dienos, gal tai 2021 m. sausio mėn. Š. Š. savo darbo funkcijas vykdė pilna apimtimi iki paskutinės darbo minutės.

Liudytojas G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta įmonės atstovą ir Š. Š.. Anksčiau su Š. Š. santykiai buvo darbiniai, dabar – jokių. Įvyko galima informacijos vagystė ir buvo galimai pasisavinta komercinė paslaptis, t. y. informacija, sudaranti šią paslaptį. Tikrai nepamena, kaip jis sužinojo apie šį įvykį. Tuo metu jis (G. B.) buvo UAB „A“ teisės grupės vadovas, Š. Š. nebuvo jo pavaldinys. Kiekvieną failą buvo atsidarę ir vertino. Dabar negali prisiminti, kokio pobūdžio buvo informacija. Tikrai buvo komerciniai pasiūlymai, įmonės prisistatymas, buvo informacija apie inžinerinę įrangą, dar buvo sutartys. Dabar neprisimena, kaip buvo identifikuota, kad tai – galima informacijos vagystė. Jie, kaip privatus verslas, neturi specializuojančių teisininkų, kurie būtų baudžiamosios teisės ekspertai. Kai pamatė, kad ta informacija buvo iškelta į viršų, kreipėsi į advokatus, kad jie padėtų vertinti ir kvalifikuoti šitą veiką, nes, kaip sakė, baudžiamosios teisės specialistų privačiame versle nebūna. Tai reikėtų pasitikslinti, kas yra komercinė paslaptis, ar yra dokumentai. Tie duomenys buvo nevieši. Tie duomenys nebuvo internete viešai patalpinti. Tai buvo informacija įmonių grupės infrastruktūroje. Buvo dedamos rimtos pastangos tai informacijai apsaugoti. Negali vertinti apie sistemos veikimą ir tikslų detalų principą. Pasak liudytojo, jis (G. B.) turėjo priėjimą prie tos sistemos, joje matydavo „logą“ ir tada gali matyti, kokia informacija buvo, kieno, kur kelta ir kas su ja daryta. Tai reikia suprasti, kad kalbama ne apie visą darbuoto sekimą, ką jis daro, bet tai nukreipta informacija į failą, ką jis su juo daro. Iš „logų“ matoma, kad, jeigu ta informacija identifikuota, tai matyti, ar ji buvo spausdinta, ar buvo kelta į kietąjį diską, ar į atmintinę, ar į „Drop box“. Liudytojo teigimu, kopijuoti tos informacijos nebuvo galima. Jis pats rengė komunikacijos pranešimą, skirtą darbuotojams, kad negali šių veiksmų atlikti. Įmonėje yra pakankama IT infrastruktūra, kur galima dirbti su dokumentais, informacija, o poreikio kelti į išorę dokumentacijos nėra, ypač kalbant apie išorines laikmenas. Ta komunikacija buvo, kad to daryti darbuotojai negali. Vėliau buvo vykdomai periodiniai mokymai, kur kiekvieną kartą primenama nedaryti to. Jo paties komunikacijos pranešimas buvo parengtas elektroniniu laišku, jis buvo išsiųstas personalo padaliniui ir jis masiškai paleido. Š. Š. turėjo prieigą prie neviešų duomenų. Įmonės darbuotojams duodami kompiuteriai atlikti darbo funkcijoms, o ar kažkokie priedai duodami, jis asmeniškai nežino. Pats neturi, o už kitus atsakyti negali. Komunikacijos pranešimą parengė 2020 m. rugsėjo–spalio mėn. Apie šį įvykį sužinojo 2021 m., mėnesio nepasakys. Mano, kad tai buvo metų pradžia. Pasak liudytojo, jis teisės vadovo pareigose dirbo nuo 2018 m. sausio 1 d. Tikrai asmeniškai neatsimena kiekvieno patvirtinto įmonės dokumento. Komercinė paslaptis – tai bendrieji principai, kurie imami iš civilinio kodekso. Kaip jau minėjo šiame procese, nuo pradžių lydėjo advokatai, kur informacija buvo paremta ir bendrovės matymu. Diegiant sistemą, kuri sekė, buvo imama visa informacija, kuri yra duomenų bazėje. Kaip realiai buvo ta dalis sudėliota technologiškai, nepakomentuos, nes tai ne jo kompetencija, reikėtų kalbėti su IT kolegomis. Buvo imama informacija, esanti kažkur kitur, ir toje informacijoje buvo visa informacija, sudaranti komercinę gamybinę paslaptį. Reikėtų prisiminti apie tą specifinę logiką, kaip atsirinkinėjama, nes nebūtinai jis (G. B.) dalyvavo tame procese ir tiksliai atsakyti negali. Tada vyko pokalbiai ir tie pokalbiai buvo ne su teisininku. Kalbama buvo su IT padaliniais, su verslais ir tie verslai turėjo identifikuoti poreikį, kas yra laikoma, kas saugoma, kur reikia nukreipti tą matymą, žiūrėjimą. Mano, kad B. P. iš IT sektoriaus galėtų atsakyti į reikiamus klausimus. Grupės įmonė yra reiškusi pretenzijas dėl darbuotojų viliojimo. Kiek atsimena, darbuotojų viliojimo pretenzijos buvo parengtos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Apie P. J. tai pamena, kad po tos vagystės pradėjo aiškėti atvejai, kad P. J. buvo skambinta, su juo susisiekta ir siūlyta pereiti dirbti kitur. Tai buvo ne vienas darbuotojas toks. Buvo dar viena moteris, kuri taip pat sakė sulaukusi skambučio išeiti. Čia kiek jis žino, kiek buvo papasakota. Kas kvietė tuos darbuotojus, nepasakys. Apie P. J. yra klausimas yra kitas klausimas. Šiuo metu kalbama apie duomenų vagystę, o kitu atveju – apie nesąžiningą konkurenciją. Prisimena P. J. kaip asmenį, bet detalių kaip viskas vyko, neprisimena. Yra du skirtingi dalykai: kai tu esi bedarbis ir ieškai darbo ir kai tave aktyviai vilioja. Š. Š. tada išėjo pas konkurentus ir ryšium su tuo buvo viliojami darbuotojai į ten. Š. Š. turėjo teisė išeiti iš įmonės į bet kokią kitą pasirinktą įmonę. Tame nieko neteisėto nėra. Nežino, ar Š. Š. buvo taikomi kažkokie apribojimai, ar buvo pasirašytas nekonkuravimo susitarimas. Negali atsakyti į klausimą, ar ta sistema blokuoja duomenų kopijavimą, kai yra jautrūs komercinės paslapties duomenys. To reikėtų klausti IT specialistų. Negali atsakyti, ar įmonė turi įsigijusi išorinių laikmenų. Jis kaip darbuotojas išorinės laikmenos neturi. Kompiuterį galima išsinešti dirbti nuotoliniu būdu, nuotoliniu būdu galima jungtis prie serverių. Nežino, kaip atsakyti į klausimą, ar Š. Š. buvo reikalingi kažkokie papildomi leidimai prisijungimui prie serverių. Nežino, ar Š. Š. darbo funkcijų atlikimui turėjo teisę pačiame kompiuteryje saugoti tos įmonės duomenis. Čia reikėtų klausti vadovo. Į gynėjo advokato M. Dūdos klausimą, ar darbo funkcijoms vykdyti buvo galima iš serverio parsisiųsti, nusikopijuoti serveryje esančią informaciją, liudytojas G. B. nurodė, kad, jeigu serveryje yra informacija, tu jos neparsisiunti. Dirbdamas prie jos prieini. Technologiškai neįmanoma parsisiųsti informacijos, kurią tu pasieki kompiuteryje. Tu dirbi kompiuteryje, yra serveris, tu atsidarai tą failą, su juo dirbi ir, jo manymu, negali jo parsisiųsti. Kai buvo siųstas komunikacijos pranešimas, tai buvo duomenų, kad Š. Š. buvo gavėjų sąraše, turi išsiuntimo faktą, gavimo faktą reikėtų tikslintis. Ar yra įmonėje tvarka, reglamentuojanti darbą su informacija serveryje, koks vykdomas jos kopijavimas, kada kokius leidimus išduoda, reikėtų pasitikslinti. Pasak liudytojo, jis negali komentuoti, kokia praktika iki tol buvo. Tikslas buvo – nes buvo signalų, kad informacija nuteka pas konkurentus, kad konkurentai žino informaciją, kokios turėtų nežinoti. Kad informacija nenutekėtų, buvo kompleksinis, visą apimantis sprendimas. Yra techninė galimybė uždrausti duomenų kėlimui į laikmeną, t. y. į USB raktą. Uždarai prieigą prie USB rakto ar išorinės laikmenos, kas ne visada yra protinga, nes gali būti situacijų ir tame laiške, kiek pamena, buvo nurodyta, kad gali būti situacijų, kai darbo funkcijoms reikia atlikti tam tikrą operaciją. Tas buvo parašyta, kad galimybė bus vertinama individualiai. Jeigu darbo funkcijų atlikimui reikės įsikelti duomenis į laikmeną, tai nueini pas vadovą ir sakai: „man reikia, aš įsikelsiu“, ir vadovas viską žino. Ar dabar sistemos veikimo principas pasikeitė, pasakyti negalėtų, reikėti kalbėti su IT.

Į kaltinamojo klausimą: paslaugų teikimo sutartis sudaroma tarp įmonės „A“, kaip pavyzdys, ir kliento. Ar tai yra konfidenciali informacija? Liudytojas G. B. nurodė, kad jo supratimu, taip.

Į kaltinamojo Š. Š. klausimą: ar tokią informaciją galima teikti, pavyzdžiui, per viešųjų pirkimų sistemą? Ar tokią sutartį gali ne viešas asmuo, nedirbantis įmonėje, prie jos prieiti, ją perskaityti, peržiūrėti per viešųjų pirkimų sistemą? Liudytojas G. B. nurodė, kad gali.

Į kaltinamojo klausimą: pastatų priežiūros rinkos praktika tokia, jeigu viena įmonė perima pastato priežiūrą iš kitos įmonės, dažnu atveju dirbantys darbuotojai ir teikiantys techninės priežiūros paslaugas pastate, dažnu atveju, tie darbuotojai lieka dirbti pastate. Ar gali patvirtinti, kad „A“, perimdami pastatų priežiūrą iš konkuruojančių kompanijų, taip pat dalį darbuotojų pasilikdavo savo paslaugoms teikti, t. y. perimdavo darbuotojus iš kitų įmonių dirbti pas save? Liudytojas G. B. nurodė, kad negali patvirtinti, nes neįsivaizduoja.

Pasak liudytojo, technologiškai perkelti duomenų negalima. Tiksliai atsakyti iš teisės pusės negali, kaip sistema konkrečiai sprendžia, kurią informaciją praleisti, kurią blokuoti. Čia reikėtų klausti IT specialistų, kurie įdiegė tą sistemą. Darbo funkcijoms vykdyti reikėtų pažiūrėti, bet Darbo tvarkos taisyklėse tikrai parašyta, kad draudžiama kopijuoti informaciją. Konkretaus teisės akto neįvardins, bet vidiniuose teisės aktuose yra.

Liudytojas P. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta Š. Š., šiuo metu su juo jokių santykių nėra. Susipažino, kai dirbo kartu įmonėje. Liudytojas dirbo UAB „A“ apie dešimt, jis dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku (dirbo pastatų ūkio valdyme), o Š. Š. – (duomenys neskelbtini). Retai darbo klausimai buvo sprendžiami su Š. Š., dėl vieno projekto gal tik, kitais atvejais – darbo susitikimai. P. J. išėjo į kitą įmonę dėl pasiūlytų geresnių sąlygų. UAB „A“ buvo informuota, tačiau ji nepateikė geresnių sąlygų. Š. Š. taip pat išėjo į kitą įmonę. Kaltinamasis atėjo dirbti daug vėliau į naują įmonę, pirmas liudytojas pradėjo dirbti. Darbui kažkokios buvo programos, jos prieinamos kiekvienam darbuotojui, bet apribotos. Su konfidencialia informacija neteko dirbti. Nežino, dėl ko tiesiogiai kaltina Š. Š.. Nesakė, kad jam skambino Š. Š. dėl darbo kitoje įmonėje.

Liudytojas B. P. (B. P.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkada (beveik prieš trejus metus) UAB „A“ buvo toks įvykis, kad įtariama, jog buvo „išnešti“ tam tikri įmonės duomenys. Tuo metu liudytojas dirbo minėtoje įmonėje, užėmė vadovo pareigas, su Š. Š. susitikdavo atliekant darbo funkcijas (ryšiai su juo buvo labai reti). Dirbo IT infrastuktūroje – įvairūs serveriai, tinklai, kurie susieti su įmonės veikla tiesiogiai arba ne. Sistema „(duomenys neskelbtini)“ – duomenų nutekėjimo prevencijos monitoringo sistema. Kiekviename įrenginyje yra sudedama kelintinė dalis, kuri stebi, kas yra daroma su tam tikrais duomenimis, tam tikri duomenys aprašomi centriniame serveryje. Galima parašyti taisyklę stebėti, kas daroma, pavyzdžiui, su asmens kodais, jei darbuotojas suveda asmens kodą, sistema registruoja tą veiksmą ir arba neleidžia jo išsaugoti, arba leidžia, bet registruoja. Ataskaitoje matyti, kokia informacija dalyvavo (ataskaita susijusi su įvykiu). Jo paprašė pažiūrėti, ar nebuvo įvykių, susijusių su Š. Š.. Liudytojas ištraukė ataskaitą iš sistemos. Sistema registravo tai, kas jai buvo paruošta per taisyklių rinkinį. Jei taisyklės leidžia, tai galima nukopijuoti, bet jei draudžia, tai negalima. Ataskaitoje yra žyma ar buvo leista, ar ne. Kai sistema buvo įrengta, buvo monitoringo režimas (buvo renkama informacija kas ką daro, paskui įsigaliojo draudimai ir t. t.). Po monitoringo buvo uždrausta kopijuoti duomenis. Taisykles galima sukonfigūruoti, tam tikrą informaciją galima siųsti vidiniu elektroniniu paštu, bet jų pavyzdžiui negalima įrašyti į USB laikmeną ar persiųsti kažkur kitur. Įmonė duodavo kompiuterius atlikti darbo funkcijoms. Taisyklių rinkiniai atėjo iš vadovybės. Tai, kas buvo jam nurodyta, tuo ir vadovavosi. Informacijos lygių nebuvo nustatyta. Duomenys, kurie buvo tuose failuose, tikriausiai buvo nevieši, tai – vidinė įmonės informacija. Taisyklių rinkinyje yra subtaisyklių, taip galima neleisti kopijuoti informacijos arba leisti ir pažymėti apie tai įvykių žurnale, arba leisti, bet prieš tai vartotojas pamatys lentelę, kurioje bus klausima, ar jis tikrai įsitikinęs, kad jis nori atlikti tą veiksmą, tai įspėjimas ir vartotojas turi patvirtinti ar paneigti veiksmą. Jei taisyklė susijusi su „Billing-ClientData“, tai yra duomenys, kurie dalyvavo šioje taisyklėje buvo paimti iš vidinio proceso, ką reiškia, kad buvo žiūrėta į klientų duomenis. Jei nurodyta „destination/divice/WD Elements 25A2“, tai reiškia, kad failai buvo bandomi įrašyti į USB raktą. Buvo bandoma įrašyti, o ar pavyko, ar ne, negali nurodyti. „Action permitted“ reikia, kad buvo leista įrašyti informaciją. „Finger printing“ – tai klasifikatorius, procesas, kuris žiūri į nustatytą šaltinį, kur yra svarbi informacija, arba šiuo atveju į klientų duomenis, tai tas procesas, kuris žiūri į šią informaciją. Kiekvienas vartotojas, prieš pradėdamas darbą, turi susivesti savo duomenis (vardą ir slaptažodį).

Liudytojas taip pat parodė, kad negali pasakyti, koks Š. Š. kompiuterio likimas po kaltinamojo išėjimo iš darbo. Jo išsilavinimas aukštasis universitetinis informacinių technologijų srityje. Įsigijo sistemą „(duomenys neskelbtini)“ per tarpininką, ji licencijuojama. Taisyklių rinkinys (politika) programiškai suvesta informacija. Negali atsakyti, ar buvo darbuotojai supažindinti su taisyklėmis (taisyklių rinkiniu), jų veikimo mechanizmu. Pranešimas tikrai buvo, bet kas ten buvo parašyta, neatsakys. „Severity“ įvertinimas (low, medium, high) skaičiuojama, kiek informacijų aptiko sistemoje. „Channel“ yra kanalas (pavyzdžiui, elektroninis paštas), „Endpoint removable media“ – išorinis įrenginys, kuris prijungtas prie duomenų stotelės. „Assigned to“ negali paaiškinti, „Incident tag“ taip pat negali paaiškinti, „Detected by“ – tai sistema, kuri identifikavo („Endpoint agent“ – „agentas“, kuris buvo suteiktas kompiuteryje, aplikacija, kuri bendrauja su centrine sistema, iš ten ji gauna taisykles ir siunčia informaciją apie incidentus). „Endpoint agent“ yra sudėtinė „(duomenys neskelbtini)“ dalis. „Analyzed by“ –„(duomenys neskelbtini)“ – centrinis serveris. „Action: Permitted“ nurodo, kad leista tai daryti, kas daroma. „Source“ žvaigždutė, po kurios „this was not one of the event‘s original properties. It was determinded through user name resoultion“ – šie duomenys atėjo iš centrinio autentifikacijos mechanizmo, kuriuo bendrauja visos sistemos. Tai reiškia, kad prisijungimas gali būti su identifikacijos kodu, kuris nieko nepasakys tam žmogui, kuris skaitys ataskaitą. Buvo paimtas prisijungimo vardas ir ištraukta papildoma informacija, kuri dalyvavo procese. „Violation triggers“ – taisyklė, kuri buvo pritaikyta konkrečiu atveju. „Status“ ką nurodo, nepamena. Dėl „Event time“ ir „Incident time“ incidentas gali būti registruotas, jei pasiima kompiuterį ir atjungia jį nuo tinklo ir tuo momentu bandytų kažką perrašyti, sistema tai stebi, kai atsiranda ryšis su centrinių serveriu, tada formuojamas incidentas. Gali būti priežasčių daug, gali būti kai formuojamas vienas incidentas iš daug įvykių, bet kiek pamena, to nenaudojo. „ID su numeriu“ – įvykio ar incidento numeris, jis unikalus, jis turi eiliškumą. Visos taisyklės buvo aptartos, buvo kalbama su teisininkais, vadovybe ir galutinis taisyklių renginys buvo patvirtintas. Kiek pamena, tai buvo elektroniniu paštu pateikta, bet kažkokia žyma turėtu būti. Kriterijai buvo nustatyti, kokią informaciją stebėti. Sistema paleista prieš trejus metus, Š. Š. dirbant sistema jau buvo paleista. Kiek laiko dirbo sistema, negali pasakyti, buvo dar „demo“ licencija, nepasakys, kada ji buvo paleista. Darbuotojai turėjo teisę išsinešti kompiuterį namo. Buvo incidentų ir dėl kitų darbuotojų. Vieni duomenys buvo „Permitted“, o kiti „Blocked“ pagal taisykles, reikia žiūrėti įvykius, jei per mažai duomenų, tai leidžia, jei labai daug, tai blokuoja.

Liudytojas Ž. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta Š. Š., dabar nėra jokių santykių su kaltinamuoju. Žino, kad Š. Š., keisdamas darbovietę, galimai nusikopijavo daug failų, kurių turinys yra įmonės nuosavybė. Tuo metu dirbo UAB „A“, kaltinamasis buvo jo darbuotojas, buvo Pardavimų grupės vadovas. Praėjus savaitei po Š. Š. išėjimo, sužinojo apie galimai nukopijuotus duomenis. Š. Š. tiesiog keitė darbovietę, nuėjo į konkurentų darbovietę. Kaltinamasis paskutinę dieną minėjo, kad išeina pas konkurentus. Š. Š. buvo išduotas kompiuteris. Iš pokalbio su darbuotojais suprato, kokie failai galimai buvo nukopijuoti, bet detaliai su jais nėra susipažinęs. Tai – konfidenciali informacija, tai buvo informacija apie klientus, apie skaičiavimo metodiką, kainas, tai buvo informacija, kuri neturi būti viešinama ypatingai konkurentams. Neatsimena, negali paneigti ar patvirtinti, ar buvo informuota elektroniniu laišku, ar pasirašant. Nepamena, kad Š. Š. būtų kreipęsis dėl failų kopijavimo į USB laikmeną, liudytojas nebūtų to leidęs. Informacija laikoma serveryje. Atliekant darbą, nerekomenduojama buvo informacijos kopijuoti į kompiuterį, jau nekalbant apie išorines laikmenas. Techniškai galimybę Š. Š. kopijuoti failus turėjo. Failų, kurie yra įmonėje konfidencialūs, sąrašas yra labai didelis. Liudytojo nuomone, tai – tai skaičiuoklės, skaičiavimo metodika, darbuotojai, jų gaunami atlyginimai, prezentacijos, pasiūlymų forma, informacija apie objektus, apie išskirtinumus, privalumus, vidinius procesus, klientus, visą tai gauti konkurentui nėra gerai. Š. Š. turėjo teisę dirbti su šia informacija prisijungęs prie serverio. Buvo pasirašytas tam tikras dokumentas apie konfidencialios informacijos saugojimą.

Liudytojas K. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB „A“ IT departamento vadovas, atsakingas už visą IT veiklą, taip pat už sistemos „(duomenys neskelbtini)“ tinkamą naudojimą. Niekas nepakito sistemoje nuo 2020 m. „(duomenys neskelbtini)“ sistema – pasaulinio lygio produktas, ji pasižymi tuo, kad pagal iš anksto apibrėžtas taisykles ji generuoja informacijos judėjimą įmonės kompiuteriuose ir iš jų. Įmonės teisininkai nustato taisykles ir IT departamentas įgyvendina jas. Kaip pavyzdys, jei yra konfidenciali informacija ar su asmens duomenimis susijusi informacija, tai sistema neleidžia jos kopijuoti, platinti, viešinti, persiųsti. Yra keli saugumo lygiai, priklauso nuo saugumo lygių, sistema tik užregistruoja įvykį, kitas variantas – sistema pasako vartotojui, kad pas jį veiksmas pažeidžia kažkurią taisyklę, vartotojas gali priimti sprendimą leisti (jis gauna lentelę savo kompiuteryje su pasirinkimais blokuoti, leisti ir kiti; nuo vartotojo priklauso, kokį pasirinkimą jis pasirinks), ir aukščiausias lygis – blokuoti veiksmą. Jei paspaudžia mygtuką leisti, vartotojas gali atlikti veiksmą, dar kartą vartotojui papildomai patvirtinus ir suvokiant ką jis daro. Kitaip tariant, sistema papildomai perklaus, ar tikrai jis yra tikras ką nori daryti (du kartus reikia patvirtinti, nes gali būti kažkoks veiksmas per klaidą, tada jis blokuoja veiksmą ir tai neįvyksta). „Severity“ reiškia atsitikimo saugumo lygį, jei yra „high“, vadinasi įvykio rizika pati didžiausia ir, atitinkamai jei yra „high severity“, sistema blokuoja (tai yra trečias lygis). Gali būti „low“ arba „medium“, tada sistema leidžia veiksmą, jį užregistruoja; „Severity medium“ – sistema išmeta langelį, kur papildomai vartotojo paklausia, ar jis yra tikras ir supranta ką daro. „Action“ reiškia ką sistema padarė. Jei yra „Action: Blocked“, vadinasi sistema neleidžia atlikti veiksmo su failu – buvo bandoma nukopijuoti failą, kurio turinys atitiko „High severity“, ir sistema padarė „Action“ blokuoti. Elektroninis paštas irgi gali būti kanalas („Channel“), „Endpoint removable media“ reiškia, kad prie kompiuterio buvo prijungtas išorinis diskas į kurį buvo bandoma kopijuoti. Jei būtų kitas kanalas, būtų kitas ir parašytas, buvo kai kuriuose atvejuose ir elektroninis paštas („Endpoint email“) (tai buvo siuntimas elektroniniu paštu). Dėl „Assigned to: Unassigned“ pasakytina, kad sistema dirba dvejopai – ji užregistruoja įvykį („Event“), nepriklausomai ar kompiuteris įmonės tinkle ar ne, sugeneruoja informaciją, ji susinchronizuojama su serveriu, serveris pagal taisykles generuoja incidentus ir atsitinka incidentas, sistema turi funkcionalumą, kai sistemos administratorius gali dirbti su incidentais (gali paminėti, kad incidentas tinkamas, jį apdoroja ir uždaro). Jie to funkcionalumo nenaudoja, todėl ataskaitoje yra nurodyta „Assigned to: Unassigned“. „Event time“ ir „Incident time“, tai „Incident time“ būna, kai centrinėje sistemoje suformuotas incidentas, su kuriuo gali dirbti administratorius, jie naudoja sistemą blokuoti, atlikti automatinį veiksmą, taip pat tos informacijos kaupimui. „Source“ reiškia tai, kas inicijavo informacijos siuntimą, nes kadangi tai yra kompiuteris, jame yra agentas, kuris fiksuoja įvykius ir prie jo prisijungęs vartotojas (su savo vardu, pavarde), tai informacijoje matoma, koks vartotojas prisijungęs, koks jo prisijungimas, koks vidinės sistemos vardas. Papildomai kadangi turima sistema, kur valdo visus vartotojus, suvestus vadovus, kad vartotojams būtų patogu, tai ištraukiama pilnesnė informacija, matoma, kas yra vadovas to vartotojo, kuris prisijungęs, jo pareigos, skyrius. Ir yra informacija, kur gali prisijungti vienu vardu, o pasileisti aplikaciją kitu vardu („Run as user“). Tai informacija apie vartotoją, kuris dirbo tuo metu ir buvo prisijungęs prie kompiuterio. Vartotojai niekada nesinaudoja „(duomenys neskelbtini)“ programa, ji kaip agentas, jos vartotojai niekada nejungia, nes tai nėra akivaizdus reiškinys, ji yra matoma prie laikrodžio, bet vartotojai nesijungia į tą sistemą niekaip. Agentas dirba ir skenuoja, žiūri visus veiksmus su visomis jo naudojamomis programomis. Dėl „Destination: Device: WD Elements 25A2“, tai pasako, koks įrenginys buvo įkištas į kompiuterį („Device“). „WD Elements 25A2“ – išorinis diskas, gamintojo pavadinimas, daikto modelis, rūšis. Jei yra statutas „Block“, tai reiškia, kad į šį įrenginį buvo bandoma nukopijuoti „Attachment“ ir jo kopijavimas buvo užblokuotas, konkrečiai dėl to failo. Jei yra „Action: permitted“ ar bet kas kitas nei „block“, tai failas buvo nukopijuotas. „Violation triggers“ – taisyklė, kuria remiantis ir buvo atsektas tas įvykis, „Policy“ yra tiesiog politikos pavadinimas, kurioje gali būti keletas taisyklių (aukštessis lygis), „Rule“ yra taisyklė. „Classifier“ reiškia, kad taisyklėje yra tam tikri nurodyti klasifikatoriai, kuriais sistema klasifikuoja informacijos turinį ir atpažįsta, ar tame kopijuojamame arba siunčiamame faile turinys atitinka klasifikatorius ir, jei atitinka, tada fiksuoja tą įvykį. „Match(es)“ reiškia, kad tame kopijuojamame faile buvo tiek informacijos turinio vienetų, kurie atitiko tą „Classifier“. Kaip pavyzdys, yra failas ir jame dešimt asmens kodų, tai nurodoma, kad buvo faile dešimt turinio vienetų.

Pasak liudytojo, jei sistema blokavo veiksmą, vartotojas gali bandyti daug įvairių variantų kitu kanalu ar kitu laiku gauti informaciją, pavyzdžiui, asmuo kopijuoja failą, jį užblokuoja, asmuo gali siųsti jį „email“, bet jį irgi blokuos, kad ir kokiu kanalu bandytų jį kopijuoti, jis bus blokuojamas (taisyklė veikia vienodai). Teorinis variantas, kad galima nusifotografuoti failą su telefonu. Sistema fiksuoja visus kopijavimo veiksmus, kurie kopijuojami per tuos kanalus į išorinius diskus. Sistemos esmė yra kopijavimai, persiuntimai iš kompiuterio į išorę. Savo darbo kompiuteryje su tais failais galima dirbti. Tos sistemos esmė ir yra, kad neišeitų informacija į išorę, darbo kompiuteryje dirbti gali kiek nori. Jei vartotojas dirbtų su darbo kompiuteriu, neiššoktų jokia lentelė dėl įspėjimo. Kai informacija kopijuojama iš serverio į kompiuterį, sistema nesureaguos (sistema nesureaguoja į „in“, tai srauto nekontroliuoja, kontroliuoja į „out“). Dėl „Unassigned“ sistema turi galimybę ir funkcionalumą sistemos administratoriui apdoroti tuos incidentus, įmonė pati pasirenka, ar naudoja tą sistemą ar nenaudoja; sistema automatiškai nepriskyrė jokiam administratoriui šio incidento, ne įvykio. Dėl incidento ir įvykio skirtumo pasakytina, kad įvykis yra užfiksuojamas lokaliai kompiuteryje, kaip duomenų kopijavimo faktas, jis gali būti tuo metu, kai kompiuteris yra be interneto, tai agentas, kuris fiksuoja įvykį; kai kompiuteris atsiranda tinkle, ta informacija apie įvykius suplaukia į serverį, ten apdoroja ir pagal taisykles formuoja incidentą – nurodo, kad tai – tas incidentas, kuriame yra tam tikras kiekis įvykių, ir sistemos funkcionalumas leidžia apdoroti ir dirbti administratoriui su tais incidentais. Tai reiškia, kad galima incidentus apdoroti, jei administratorius prisijungė ir sako, kad nėra problemų, tai incidentą uždaro. Įmonės naudojimo būdas sistemos toks, kad neskiriama resursų dirbti su incidentais, naudojama sistema automatiniam blokavimui ar informacijos kaupimui, kad esant reikalui tai panaudoti. Saugumo lygiai priklauso nuo „Total matches“, t. y. paskutinis parametras, tai reiškia, kiek tokių turinio vienetų sistema rado tame kopijuojama faile, jei turinio vienetų kiekis didesnis už nurodytą parametrą, tada iškrenta lentelė patvirtinti, ar supranta, ką daro, jei mažesnis, sistema – tik užfiksuoja (mažesnis už kiek, skaičiaus negali pasakyti). Skaičių nustato politikos parametrai. ID numeris – incidento identifikacinis numeris, jis formuojamas priskiriant kitą numerį nuo prieš tai buvusio, iš eilės eina numeriai. „Violation triggers“ – raktiniai žodžiai, jų junginiai ir yra paieškos objektas faile tuo metu, kai vyksta jo kopijavimas. Pagal tai sistema ir nustato, ar tai incidentas, ar ne. Raktinius žodžius suvedė administratorius B. P. pagal teisininkų nurodymą. Neturi informacijos, kaip buvo suformuluotas teisininkų nurodymas. Spėjimas, kad suformuotas elektroniniu paštu, vyko projektai, diskusijos. Negali nurodyti teisininkų, nežino. Raktiniai žodžiai nebuvo iškomunikuoti, tačiau įmonės vidaus tvarkose aiškiai nurodyta, kad įmonė gali sekti, tikrinti ar naudoti technines priemones siekiant užtikrinti konfidencialios informacijos nutekėjimą.

Specialistė R. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji nebedirba Lietuvos teismo ekspertizių centre, turi aukštąjį išsilavinimą informacinių technologijų srityje. Ji atlikdavo informacinių technologijų tyrimus, į juos įeidavo kompiuterių, telefonų ir navigacijos tyrimai, ieškodavo informacijos kompiuteriuose, nuotraukų, dokumentų. Teismui pacitavus dalį specialisto išvados, esančios byloje, specialistė paaiškino, kad kiekvienas failas turi savo MD5, jie negali skirtis, jei dokumente pakeistume žodį ar kablelį, tai MD5 suma nesutaptų, šiuo atveju visi failai sutapo. Viskas turėtų būti surašyta, kokia programinė įranga naudota. Nelieka pėdsakų, iš kur kelta, gal failas keliavo iš karto į kitą kompiuterį, pėdsakų nelieka, todėl negali teigti, kad buvo perkelti failai iš šio kompiuterio. Galima rasti tik tai, kad galėjo būti prijungtas išorinis diskas, ar jis buvo prijungtas, neatsimena, o prie pačio failo tokios informacijos nėra. Kiekvienas failas turi sukūrimo datą bet ne visada ji būna, keliant failą data gali skirtis, identifikuoti, kad tomis datomis buvo perkeliama, todėl buvo parašyta, kad nėra galimybės nustatyti. Ištrinti failai, tai šiukšlinė paprastai tariant. Turėjo būti patalpinti failai, kitaip neištrinsi, jei jų nebuvo. Failą galima atstatyti, nors vartotojas išoriniame kietajame diske jo nemato. Failai turėjo būti kompiuteryje, ar su failais kažkas buvo daroma, negali pasakyti. Veiksmas perkelti failus į šiukšlinę vis tiek buvo. Pagal raktinius žodžius buvo ieškoma informacija, tai buvo nurodžiusi specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Kompiuteryje matoma šiukšlinė, užėjus į ją galima atkurti failus, nebent jei būtų ištrinta ir šiukšlinė, tada būtų atkuriama informacija kitaip. Šiukšlinė yra paslėpta, ji neaktuali vartotojui, ją galima atslėpti, su savo įranga ištraukiami failai.

2021 m. kovo 4 d. UAB „A“ pareiškime nurodyta, kad Š. Š., eidamas pardavimų grupės vadovo pareigas, pasirašęs konfidencialumo įsipareigojimą, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. bei nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. sausio 29 d. įgijo neviešus elektroninius duomenis sudarančius UAB „A“ komercinę paslaptį, t. y. padarė BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Prie pareiškimo pridėti priedai, t. y. duomenų nukopijavimo ataskaita (1 t., b. l. 1–104).

2014 m. gruodžio 9 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios turinio matyti, kad darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojas – Š. Š. susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, Š. Š. susipažino su Bendrovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašu. 2017 m. rugpjūčio 14 d. priede prie 2014 m. gruodžio 9 d. Darbo sutarties keičiamas darbo sutarties 1.1 p. „Darbdavys – UAB „A“. 2018 m. kovo 1 d. Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios turinio matyti, kad pasikeitus Š. Š. pareigoms, jis buvo supažindintas su Bendrovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašu (2 t., b. l. 15–18, 23, 25–29).

2018 m. kovo 1 d. Konfidencialumo įsipareigojime nurodyta, kad Š. Š. įsipareigojo laikyti gautą UAB „A“ Komercinę (gamybinę) paslaptį paslaptyje, nesunaikinti, nesugadinti, neprarasti, neatskleisti jos ir nesudaryti sąlygų, kad ji būtų tyčia ar netyčia atskleista jokiam trečiajam asmeniui be raštiško atsakingo Bendrovės atstovo leidimo bei nenaudoti jos kitais nei darbo funkcijų vykdymas tikslais. Nekopijuoti ir nedauginti jokiu būdu ir priemonėmis (2 t., b. l. 44–47).

2021 m. liepos 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad, dalyvaujant liudytojui B. P., dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ infrastruktūros grupės vadovo pareigose, apžiūrima Duomenų praradimo prevencijos ataskaita, sukurta 2021 m. kovo 4 d. Tikrinimo datos intervalas nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 12.59 val. iki 2021 m. vasario 1 d. 1 val. B. P. apžiūros metu nurodė, kad kiekvienas nukopijavimo atvejis pažymėtas atskiru numeriu (ID ir po to einantys skaičiai), „įvykio laikas“ tai yra laikas, kada buvo bandoma kopijuoti duomenis, „incidento laikas“ tai yra laikas, kada įvykis buvo registruotas serveryje. Pozicija „iš viso atitikmenų“ reiškia kiek kartų perkeliamame faile buvo minima konfidenciali informacija. Pozicijoje „veiksmai“ nurodyta ar norimas perkelti failas buvo nukopijuotas. Jei nurodoma „Leisti“ arba „Tęsiamas (patvirtinta)“, failas buvo nukopijuotas, jei nurodoma „blokuoti“, „atmesta (patvirtinta)“ failas nebuvo nukopijuotas. Pozicijoje „aptiko“ žymima, kad neleistiną failų perkėlimą aptiko programinės įranga darbuotojo kompiuteryje. Pozicijoje „išanalizavo“ nurodomas centrinio serverio pavadinimas. Pozicijoje „Šaltinis“ yra visa informacija apie asmenį, kuris kopijavo ar bandė kopijuoti duomenis. Pozicijoje „Vardas ir pavardė“ tai asmens kopijavusio ar bandžiusio nukopijuoti duomenis vardas bei pavardė, pozicijoje „prisijungimo vardas“ tai yra kokiu prisijungimo vardu tas asmuo jungėsi tuo metu kompiuterio, pozicijoje „pagrindinio kompiuterio pavadinimas“ tai yra iš kokio asmuo kompiuterio jungėsi perkeldamas ar bandydamas perkelti duomenis, pozicijoje „pareigos“ ta to žmogaus pareigos, kuris perkėlė ar bandė perkelti duomenis, pozicijoje „el. pašto adresas“ yra to žmogaus, kuris perkėlė ar bandė perkelti duomenis el. pašto adresas, pozicijoje „paleisti kaip naudotojas“ tai prisijungimo duomenys to asmens, kuris vykdė ar bandė vykdyti draudžiamą veiksmą, pozicijoje „įrenginys“ tai yra į kokią laikmeną buvo perkelti ar bandomi perkelti duomenys, pozicijoje „priedai“ ir „išsami informacija“ iš esmės panašūs, tai yra koks failas 1 perkeltas ar bandytas perkelti, pozicijoje „pažeidimo priežastys‘ tai yra vidinė sisteminė informacija, kokios įmonės susikurtos taisyklės buvo pažeistos kopijuojant ar bandant nukopijuoti failą (3 t., b. l. 1–2).

2021 m. balandžio 13 d. kratos protokole nurodyta, kad atlikta krata pas Š. Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rasta ir paimta planšetinis kompiuteris su pakrovėju (S/N (duomenys neskelbtini)), mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy S20+“ (IMEI 1 – (duomenys neskelbtini), IMEI 2 – (duomenys neskelbtini)), su SIM kortele (S/N (duomenys neskelbtini)), išorinė laikmena „WD Elements“ (S/N (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 102–120).

Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ gautas elektroninis laiškas su priedais, kurio turinį sudaro kaltinamojo Š. Š. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. bei nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. sausio 29 d. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijuotų duomenų / failų sąrašas su komentarais (3 t., b. l. 168–174).

2021 m. spalio 7 d. UAB „A“ atsakyme į reikalavimą nurodyta, kad Bendrovėje tiriamu laikotarpiu nebuvo vedamas sąrašas asmenų, turinčių teisę susipažinti su komercine paslaptimi. Su kiekvienu esamu (buvusiu) darbuotoju (duomenys neskelbtini) sudaro (buvo sudariusi) atskirus Konfidencialumo įsipareigojimus, netaikydama jokių išimčių. Dėl šios priežasties atskiro bendro sąrašo darbuotojų, turinčių teisę susipažinti su komercinėmis (duomenys neskelbtini) paslaptimis, vedimo poreikis nebuvo iškilęs. Tokiu sąrašu galima laikyti 2021 m. sausio mėnesį įmonėje dirbusių asmenų sąrašą (pridedamas kaip Priedas Nr. 1), kurį teikiame. Darbuotojai reguliariai informuojami apie (duomenys neskelbtini) komercinių paslapčių apsaugos tvarkos pasikeitimus, programinės įrangos, skirtos stebėsenai, integraciją, kaip tą patvirtinta Tyrime jau pateikta (duomenys neskelbtini) vykdoma komunikacija su (duomenys neskelbtini) darbuotojais. Konfidencialumo įsipareigojimą su (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 1 d. buvo sudaręs ir Š. Š., kuris jau yra pateiktas Tyrime. Papildomai, (duomenys neskelbtini) atkreipia dėmesį, jog Š. Š. nebuvo eilinis (duomenys neskelbtini) darbuotojas – kaip galima matyti iš Tyrime pateiktų darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir Š. Š. nustačiusių dokumentų, Š. Š. užėmė grupės vadovo Pareigas, buvo vienas svarbiausių, esminių (duomenys neskelbtini) darbuotojų, todėl turėjo prieigą prie platesnio sąrašo (duomenys neskelbtini) komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Apibendrintai, nepaisant to, jog (duomenys neskelbtini) tiriamu laikotarpiu nevedė sąrašo asmenų, turinčių teisę susipažinti su komercine paslaptimi, kartu su šiuo atsakymu pateikiamas (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausį dirbusių darbuotojų sąrašas patvirtina, jog Š. Š. turėjo prieigą prie (duomenys neskelbtini) komercinę paslaptį sudarančios situacijos, bei tą patvirtina iki šiol Tyrime bei kartu su šiuo atsakymu pateikiami dokumentai (4 t., b. l. 52–56).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-421(21) konstatuota, kad:

1) tyrimui pateiktoje išorinėje laikmenoje „WD Elemets“ S/N (duomenys neskelbtini) yra 13106 failai, kontrolinės MD5 sumos sutampa (failai yra identiški) su nešiojamajame kompiuteryje „HP Spectre x360 – 13-4110no“, S/N (duomenys neskelbtini) įmontuotame SSD diske „Samsung“ S/N: (duomenys neskelbtini) esančiais failais. Nustatyti, ar šie failai buvo perkelti būtent iš nešiojamojo kompiuterio „HP Spectre x360 - 13-4110no“, S/N (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, nėra galimybės. Tarp minėtų failų yra dalis failų, kurių sukūrimo / modifikavimo datos yra laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00.00 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 23.59 val. bei nuo 2021 m. sausio 28 d. 00.00 val. iki 2021 m. sausio 29 d. 23.59 val., tačiau kategoriškai teigti, kad šie failai buvo perkelti tuo laikotarpiu į išorinę laikmeną, negalima. Siekiant neprarasti tyrimui reikšmingos informacijos pateikia visus rastus 13106 failus. Failų išrašas pateiktas prie specialisto išvados pridėtame priede, archyvo „11K-421(21).zip“ kataloge „Sutampa MD5“;

2-3) tarp išorinėje laikmenoje „WD Elemets“ S/N (duomenys neskelbtini) esančių 13 106 failų, kurių kontrolinės MD5 sumos (failai yra identiški) su nešiojamajame kompiuteryje „HP Spectre x360 – 13-4110no“, S/N (duomenys neskelbtini) įmontuotame SSD diske „Samsung“ S/N: (duomenys neskelbtini) esančiais failais, yra 621 failas (iš jų 620 failų kataloge „$RECYCLE.BIN“) galimai susiję su įmone UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir 533 failai (visi failai rasti kataloge „$RECYCLE.BIN“) galimai susiję su įmone UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). Visa rasta informacija, pateikta prie specialisto išvados pridėtame priede, archyvo „11K-421(21).zip“ kataloguose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“;

4) tyrimui pateiktame nešiojamajame kompiuteryje „Lenovo V14-ADA“, S/N: (duomenys neskelbtini) įmontuotame SSD diske „SK hynix‘ S/N: (duomenys neskelbtini) esantys vartotojo failai yra užrakinti „Blocker“ šifravimo raktu. kadangi tyrėja šifravimo rakto nepateikė, nėra galimybės ištirti kompiuteryje „Lenovo V14-ADA“, S/N: (duomenys neskelbtini) įmontuotame SSD diske „SK hynix“ S/N: (duomenys neskelbtini) esančios vartotojo informacijos;

5) tarp išorinėje laikmenoje „WD Elemets“ S/N (duomenys neskelbtini) esančių 13106 failų, kurių kontrolinės MD5 sumos (failai yra identiški) su nešiojamajame kompiuteryje „HP Spectre x360 – 13-4110no“, S/N (duomenys neskelbtini) įmontuotame SSD diske „Samsung“ S/N: (duomenys neskelbtini) esančiais failais, yra 11968 failai, kurie galimai nesusiję su įmonėmis UAB „A“ ir UAB „C“. Failų išrašas su failų pavadinimais ir laiko atributais pateiktas prie specialisto išvados pridėtame priede, archyvo „11K-421(21).zip“ kataloge „Nesusiję“;

6) tyrimui pateikto nešiojamajame kompiuteryje „HP Spectre x360 – 13-4110no“, S/N (duomenys neskelbtini) įmontuotame SSD diske „Samsung“ S/N: (duomenys neskelbtini) informacijos išrašas pateikiamas prie specialisto išvados pridėtame priede, archyvo „11K-421(21).zip“ kataloge „HP“ (5 t., b. l. 82–86).

2022 m. balandžio 28 d. – 2022 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – prie 2022 m. kovo 10 d. specialisto išvados Nr. 11K-421(21) pridėto išoriniame standžiajame diske „Adata“ esantys nuskaityti duomenys, t. y. aplankalas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra nuskaityti / ištraukti 621 failai, susijęs su UAB „A“ įmone (5 t., b. l. 88–112).

2022 m. gegužės 4 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – prie 2022 m. kovo 10 d. specialisto išvados Nr. 11K-421(21) pridėto išoriniame standžiajame diske „Adata“ esantys nuskaityti duomenys,: aplankalas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra nuskaityti / ištraukti 533 failai, susijęs su UAB „C“ įmone (5 t., b. l. 113–127).

Iš UAB „A“ direktoriaus T. S. 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo dėl UAB „A“ komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo kopijos matyti, kad tvirtinama UAB „A“ komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą (pridedama); nustatoma, kad komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašas įsigalioja nuo 2017 m. gruodžio 29 d. (6 t., b. l. 172–174).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 198 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą neviešų elektroninių duomenų stebėjimą, fiksavimą, perėmimą, įgijimą, laikymą, pasisavinimą, paskleidimą ar kitokį panaudojimą. BK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliko minėto straipsnio dispozicijoje nurodytus neteisėtus veiksmus, ir nereikalaujama, kad atsirastų nusikalstamų padarinių. Jei kartu yra padaromos kitos nusikalstamos veikos, taip pat ir sukeliančios tam tikrus padarinius, jos kvalifikuojamos atskirai.

BK 198 straipsnio 1 dalyje nurodytos pavojingos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios – stebėjimo, fiksavimo, perėmimo, įgijimo, laikymo, pasisavinimo, paskleidimo ar kitokio panaudojimo – veikos turi būti padaromos su šio straipsnio dispozicijoje nurodytu nusikalstamos veikos dalyku – neviešais elektroniniais duomenimis. Elektroniniai (kompiuteriniai) duomenys – tai bet kokia faktų, informacijos ar sąvokų pateiktis tokiu pavidalu, kad juos būtų galima apdoroti kompiuterine sistema, taip pat programa, pagal kurią kompiuterinė sistema gali atlikti tam tikrą funkciją (Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio b punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-648/2019).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, inkriminuojant nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, būtina nustatyti neteisėtumo požymį, aiškiai nurodant, kuo jis pasireiškė, kodėl asmens veiksmai laikytini neteisėtais, kokius teisės aktus pažeidė, kokių nustatytų draudimų nesilaikė. Neteisėtumas, jei jis siejamas su asmens, neturinčio jokio teisinio pagrindo jungtis prie sistemos ar prieiti prie elektroninių duomenų šaltinio (pavyzdžiui, duomenų talpyklos, serverio), veiksmais, gali pasireikšti pačiu veikimo būdo neteisėtumu (pavyzdžiui, neteisėtas prisijungimas prie elektroninių duomenų talpyklos, serverio turinio valdymo sistemos, informacinės sistemos panaudojant programinę įrangą ir pan.). Atvejais, kai kaltininkas, esant teisiniams santykiams (pavyzdžiui, darbiniams ar kitokiems sutartiniams santykiams), turi galimybę prieiti prie informacinės sistemos ar duomenų, jam suteiktos atitinkamos teisės disponuoti elektroniniais duomenimis (pavyzdžiui, juos iš dalies ar visiškai administruoti), jo tyčinio veikimo (poveikio) neteisėtumas turi būti nustatomas aiškiai nurodant, kokius teisės aktus jis pažeidė, kokių draudimų, susitarimų, įgaliojimų tyčia nesilaikė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2022, 2K-27-976/2023).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Š. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti tokias aplinkybes, kad: 1) Š. Š. įgijo elektroninius duomenis; 2) šie duomenys yra nevieši ir įgyti neteisėtai; 3) šie duomenys įgyti tyčia.

Pirmiausia, pasisakytina dėl elektroninių duomenų įgijimo požymio. Pagal Š. Š. pareikštą pakeistą kaltinimą elektroninių duomenų įgijimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku, naudodamasis išduotu darbui nešiojamu kompiuteriu „HP Spectre x360 – 13-4l00no“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu prisijungęs prie UAB „A“ valdomų elektroninių duomenų bazių, be UAB „A“ atsakingų darbuotojų leidimo, į jam priklausančią išorinę laikmeną WS Elements, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), nusikopijavo ir įrašė informaciją apie UAB „A“ vykdomus sandorius, klientus, darbuotojus, auditų ataskaitas, komercinius pasiūlymus, techninės priežiūros dokumentus, plėtros duomenis, informaciją susijusią su dalyvavimu konkursuose dėl paslaugų teikimo ir kitus duomenis. Š. Š. inkriminuojamas didelis skaičius failų, susijusių su UAB „A“ (6 t., b. l. 98–104).

Byloje nekilo ginčo, kad Š. Š. bylai reikšmingu laiku naudojosi tiek nešiojamu kompiuteriu „HP Spectre x360 – 13-4l00no“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A“ išduotu kaltinamajam, tiek jam priklausančia išorine laikmena WS Elements, serijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas visų pirma sutinka su Š. Š. gynėjos baigiamojoje kalboje išdėstytais argumentais, kad dalis ginamajam inkriminuotų failų nebuvo rasti išorinėje laikmenoje WS Elements atlikus specialių žinių (informacinių technologijų) reikalaujantį tyrimą, t. y. minėtoje laikmenoje nebuvo rasti failai, kurie Š. Š. pagal kaltinimą inkriminuoti nuo Nr. 19 iki 35, nuo Nr. 59 iki 62, Nr. 65 ir 68, nuo Nr. 80 iki 94. Įvertinus tokią aplinkybę, vien remiantis UAB „A“ pateikta bendrovėje įdiegtos duomenų nutekėjimo prevencijos programos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – programa „(duomenys neskelbtini)“) suformuota DLP ataskaita (toliau – Ataskaita), nepakanka pripažinti, kad kaltinamasis įgijo minėtus failus išorinėje laikmenoje WS Elements. Todėl aptariamų failų įgijimas šalinimas iš Š. Š. pareikšto kaltinimo. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad kaltinamasis neįgijo kitų jam inkriminuotų failų. Įvertinus kitus išorinėje laikmenoje WS Elements rastus failus, atlikus specialių žinių (informacinių technologijų) reikalaujantį tyrimą, ir Ataskaitoje užfiksuotą informaciją, ji nėra tarpusavyje prieštaraujanti. Atsižvelgiant į tai, galima vadovautis Ataskaitoje užfiksuota informacija dėl kitų Š. Š. įgytų failų ir nekyla abejonių dėl duomenų patikimumo. Tokios išvados nepaneigia, kad kaltinime failai, kuriems Ataskaitoje suteikti identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra įrašyti du kartus, o tas pats failas, kuris buvo nukopijuotas 2021 m. sausio 29 d. 00:10:53 val., nurodytas dviem skirtingais identifikaciniais numeriais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Aptarti kaltinimo prieštaravimai laikytini procesinio dokumento klaidomis. Be to, minėti failai, kaip minėta, teismo yra šalintini.

Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 10 d. specialisto išvada Nr. 11K-421(21), nustatyta, kad tyrimui pateiktoje išorinėje laikmenoje „WD Elemets“ S/N (duomenys neskelbtini) yra 13 106 failai, kontrolinės MD5 sumos sutampa (failai yra identiški) su nešiojamajame kompiuteryje „HP Spectre x360 – 13-4110no“, S/N (duomenys neskelbtini) įmontuotame SSD diske „Samsung“ S/N: (duomenys neskelbtini) esančiais failais (specialisto išvados 1 punktas). Be to, tarp išorinėje laikmenoje „WD Elemets“ S/N (duomenys neskelbtini) esančių 13 106 failų, kurių kontrolinės MD5 sumos (failai yra identiški) su nešiojamajame kompiuteryje „HP Spectre x360 – 13-4110no“, S/N (duomenys neskelbtini) įmontuotame SSD diske „Samsung“ S/N: S2CTNX0H518872 esančiais failais, yra 621 failas (iš jų 620 failų kataloge „$RECYCLE.BIN“), galimai susijęs su UAB „A“, ir 533 failai (visi failai rasti kataloge „$RECYCLE.BIN“), galimai susiję su UAB „C“ (specialisto išvados Nr. 2–3 punktai) (5 t., b. l. 82–86). Analizuojant Ataskaitą, nustatyta, kad visais atvejais dėl failų, kurių teismas nepašalino iš kaltinimo Š. Š., programa „(duomenys neskelbtini)“ užfiksavo, kad kanalas („Channel“) buvo „Endpoint removable media“, o „Destination: Device: WD Elements 25A2“ (1 t., b. l. 14–104). Liudytojas K. P., žinantis apie aptariamos programos naudojimo specifiką, parodė, kad prie kanalo („Channel“) parašytas teiginys „Endpoint removable media“ reiškia, kad prie kompiuterio buvo prijungtas išorinis diskas, į kurį buvo bandoma kopijuoti. Jei būtų kitas kanalas, būtų kitas įrenginys parašytas. Dėl „Destination: Device: WD Elements 25A2“, tai pasako, koks įrenginys buvo įkištas į kompiuterį („Device“). „WD Elements 25A2“ – išorinis diskas, gamintojo pavadinimas, daikto modelis, rūšis. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad minėtas liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus. Taigi nėra abejonių, kad failų, kurių teismas nepašalino iš kaltinimo Š. Š., kopijavimo metu prie kaltinamojo naudojamo darbo kompiuterio buvo prijungta jam priklausanti išorinė laikmena WS Elements, į kurią buvo nukopijuoti aptariami failai. Kaltinamojo gynėjos baigiamojoje kalboje buvo nurodyta, kad failai buvo nukopijuoti ne iš bendrovės valdomų elektroninių duomenų bazių (iš serverio), o iš ginamojo naudojamo darbo kompiuterio diskų. Teismas sutinka su tokiu gynybos argumentu. Kita vertus, Š. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kad aptariami failai buvo nukopijuoti į kaltinamojo išorinę laikmeną WS Elements ne iš UAB „A“ valdomų elektroninių duomenų bazių (iš serverio). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, nėra būtina nustatyti, kad elektroniniai duomenys įgyjami būtent iš elektroninės duomenų bazės (baudžiamasis įstatymas nenustato konkretaus tokių duomenų įgijimo būdo). Be to, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad Š. Š. ir iš darbo kompiuterio esančių diskų buvo galima kopijuoti su bendrove susijusius failus į išorinę laikmeną WS Elements. Tokios išvados nepaneigia, kad kaltinamasis tuo metu buvo darbo santykiuose su bendrovė ir jis galėjo darbo kompiuteryje disponuoti reikšminga informacija.

Š. Š. pagal kaltinimą inkriminuota, kad jis, įgydamas elektroninius duomenis, nesilaikė 2018 m. kovo 1 d. konfidencialumo įsipareigojimo 3.2.3 punkto reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad šio įsipareigojimo 3.2.3 punkte nurodyta, kad darbuotojo įsipareigojimas nekopijuoti ir nedauginti jokiu būdu ir priemonėmis Komercinės (gamybinės) paslapties ar jos dalies, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga Komercinės (gamybinės) paslapties pateikimo tikslui įgyventi. Š. Š. pasirašytinai patvirtino, kad jis yra susipažinęs su 2018 m. kovo 1 d. konfidencialumo įsipareigojimu (2 t., b. l. 44–47). Tai neleidžia abejoti, kad kaltinamajam buvo žinomas 2018 m. kovo 1 d. konfidencialumo įsipareigojimo turinys. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „A“ (elektroniniame laiške pavadintas „(duomenys neskelbtini)“) personalas 2020 m. rugsėjo 28 d. 17.07 val. išsiuntė bendrovės darbuotojams, taip pat ir kaltinamajam, elektroniniu paštu elektroninį laišką pavadinimu „Dėl darbo su konfidencialia informacija principų“. Šiame elektroniniame laiške nurodyta, kad „ <..> konfidencialumo įsipareigojimu darbuotojai yra įsipareigoję naudoti bendrovės komercinę paslaptį tik tiesioginėms darbo funkcijoms ir komercinės paslapties nekopijuoti, nedauginti jokių būdu ir priemonėmis, neišnešti komercinės paslapties už bendrovės ribų. Tai reiškia, kad bet kokia bendrovės duomenų bazėse arba iš jų bet kokiu būdu eksportuota informacija ir duomenys negali būti perkeliami į išorines laikmenas, siunčiami elektroniniu paštu į ne bendrovei esančius elektroninio pašto adresus ir / ar bet kokia forma išnešami iš bendrovės informacinių technologijų infrastruktūros. Įmonių grupė taiko įrankius ir metodus, leidžiančius dirbti su duomenimis jų neeksportuojant į išorines laikmenas ar failus, todėl ši praktika turės būti išgyvendinta <...> Įmonių grupėje buvo įdiegta programinė įranga, kuri automatiškai aptiks ir fiksuos operacijas, kurių metu nurodytais būdais bus bandoma komercinę paslaptį išnešti už įmonių ribų ir blokuos tokius veiksmus. <...> kiekvienas atvejis bus fiksuojamas informacinėje sistemoje ir bus matoma, koks darbuotojas kokio turinio informaciją ir kokiu būdu bandė įnešti už įmonės grupės ribų (3 t., b. l. 20). Š. Š. teisme patvirtino, kad jam buvo žinomas šio elektroninio laiško turinys. Vadinasi, kaltinamajam buvo žinoma, kad bendrovė ėmėsi priemonių, kad būtų išvengiama, jog bet kokia bendrovės duomenų bazėse arba iš jų bet kokiu būdu eksportuota informacija ir duomenys būtų perkeliami į išorines laikmenas.

Š. Š. gynėja baigiamojoje kalboje akcentavo Š. Š. galimybę kopijuoti / dauginti komercinę (gamybinę) paslaptį, kai reikalinga darbuotojo darbo funkcijoms vykdyti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių, kodėl kaltinamajam reikėjo neva atliekant darbo funkcijas kopijuoti inkriminuojamus failus į išorinę laikmeną WS Elements, o ne užteko dirbti darbo kompiuteriu, kuriuo yra numatytos visos galimybės tinkamai atlikti darbo funkcijas. Š. Š. teisme teigė, kad į serverį kaip kopijas Pardavimų grupės darbuotojai sukeldavo visiškai parengtus dokumentus, taip pat iš jų pasiimdavo dokumentų šablonus, kitus būtinus dokumentus, o visos standartinės procedūros (analizuojama pastatų techninės informacija, skaičiuojamos paslaugų kainos, rengiami komerciniai pasiūlymai, sutartys ir t. t.) buvo atliekamos ne serveryje, bet darbiniuose kompiuteriuose, kur parengtus dokumentus taip pat pasilikdavo. Teismas pažymi, kad Š. Š. nėra kaltinamas, kad jis neteisėtai įgijo UAB „A“ elektroninius duomenis savo darbo kompiuteryje, todėl kaltinamojo darbo veiklos specifika nepaneigia jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje. Š. Š. teisme taip pat iš esmės tvirtino, kad jis dėl besibaigiančių darbo santykių su UAB „A“ nutarė visą su darbinėmis funkcijomis nesusijusią, bet jam asmeniškai reikšmingą informaciją išsikėlė į savo asmeninę išorinę laikmeną WS Elements. Asmeninės informacijos apimtis buvo didelė, jos išsikėlimui reikėjo nemažai laiko. Jam kopijuojant informaciją, per klaidą į išorinę laikmeną WS Elements galėjo patekti ir dalis darbinės informacijos, kurią, kaip minėjo, sukūrė pats arba kuri jam buvo reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Kita vertus, teismas abejoja, kad Š. Š. kopijuojama informacija, susijusi su „A“, buvo atsitiktinis veiksmas. Pavyzdžiui, iš ataskaitos matyti, kad nemažai aptariamų failų buvo nukopijuota iš D diske esančio aplanko pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo aplankas „Projektai“, į kuriuose esančius failus sureagavo programa „(duomenys neskelbtini)“. Taigi teigti, kad kaltinamasis itin netvarkingai tvarkė darbo kompiuteryje failus, nėra pagrindo. Be to, Š. Š. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis persikėlė informaciją į išorinę laikmeną su vadovo Ž. B. žinia, tačiau šis liudytojas teisme parodė, kad nepamena, jog Š. Š. būtų kreipęsis dėl failų kopijavimo į išorinę laikmeną, liudytojas nebūtų to leidęs.

Tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjai akcentavo, kad jokios nustatytos darbo su minėtais duomenimis tvarkos įmonėje nebuvo, joks vidaus įmonės teisės aktas nereglamentavo ir to kas, kam bei kada, kokiomis aplinkybėmis turi duoti leidimą duomenų kopijavimui / siuntimui ar pan. Kaip minėta, pagal 2018 m. kovo 1 d. konfidencialumo įsipareigojimo 3.2.3 punktą, išskyrus išimtį, bendrovės darbuotojui buvo pareiga nekopijuoti ir nedauginti jokiu būdu ir priemonėmis Komercinės (gamybinės) paslapties ar jos dalies, o bendrovė 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku informavo apie draudimą perkelti bet kokią bendrovės informaciją ir duomenis į išorines laikmenas. Vadinasi, Š. Š. bylai reikšmingu laiku neturėjo teisės kopijuoti su UAB „A“ susijusios informacijos bet kokiu atveju į jam priklausančią išorinę laikmeną WS Elements. Tokiam sprendimui priimti nereikėjo kaltinamajam gauti jo tiesioginio vadovo draudimą. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad Š. Š., kaip ilgamečiam UAB „A“ darbuotojui, kuris ėjo neeilines pareigas, nebuvo suprantamas toks draudimas.

Kaltinamasis ir gynėjai taip pat akcentavo 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniame laiške nurodytą teiginį, kad įmonių grupėje buvo įdiegta programinė įranga, kuri automatiškai aptiks ir fiksuos operacijas, kurių metu nurodytais būdais bus bandoma komercinę paslaptį išnešti už įmonių ribų ir blokuos tokius veiksmus. Pasak gynybos, Š. Š. turėjo teisę kopijuoti tuos failus, kurių neužblokuodavo programa „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nesutinka su tokiu teiginiu. Pirma, atsižvelgiant į 2018 m. kovo 1 d. konfidencialumo įsipareigojimo 3.2.3 punkto reikalavimą, nėra abejonių, kad buvo draudžiama kopijuoti ir dauginti Komercinę (gamybinę) paslaptį ar jos dalį, išskyrus išimtį, dar iki programos „(duomenys neskelbtini)“ įdiegimo. Antra, nagrinėjamu atveju UAB „A“ ėmėsi papildomų priemonių (įdiegė programą „(duomenys neskelbtini)“) apsaugoti savo konfidencialią informaciją (komercinę (gamybinę)) paslaptį. Kita vertus, ta aplinkybė, kad minėta programa po įspėjimo leidžia vartotojui kopijuoti atitinkamą informaciją (vartotojo pasirinkimu) savaime nereiškia, kad kaltinamasis turėjo teisę tai daryti.

Pasak Š. Š., jo darbe išorinės laikmenos buvo būtinos, nes reikėdavo perduoti klientams ar iš jų pasiimti įvairią didelės apimties informaciją, perduoti darbuotojams konkursinę medžiagą, perkelti didelės apimties techninę informaciją ir t.t. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad į kaltinamojo asmeninę išorinę laikmeną WS Element nukopijuota informacija, susijusi su UAB „A“, buvo būtina būtent perduoti ją bendrovės klientams. Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu nenurodė to. Todėl nėra abejonių, kad Š. Š. nukopijuoti aptariami duomenys į išorinę laikmeną WS Elements nebuvo darbo tikslams.

Sprendžiant dėl Š. Š. kaltės svarbu ir tai, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes Š. Š. dauguma nukopijuotų UAB „A“ duomenų į išorinę laikmeną WS Elements buvo iš esmės keliose kaltinamojo darbo kompiuterio vietose – (duomenys neskelbtini) (toliau išsiplėtoja į detalesnius aplankus) ir (duomenys neskelbtini). Taigi dėl kopijuojamų dokumentų, kurie buvo išdėstyti keliose minėto kompiuterio darbo vietose (koncentruotai), o ne chaotiškai, programa „(duomenys neskelbtini)“ sureagavo kaip „Severity low“ ar „Severity medium“. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis kopijavo duomenis į išorinę laikmeną WS Elements su įvairiais klientais („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamajam neva darbo tikslams reikėjo kopijuoti (per gana neilgą laiką) iš karto duomenis, susijusius su keliais, o ne su vienu klientu.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad Š. Š. savo veiksmais pažeidė 2018 m. kovo 1 d. konfidencialumo įsipareigojimo 3.2.3 punkto reikalavimus, nes neteisėtai kopijavo neviešus duomenis (nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodyti įrodyti Š. Š. nukopijuoti duomenys, kurie teismo vertinimu, laikytini neviešais, o dalis jų yra pašalinti iš kaltinimo) į jam priklausančią išorinę laikmeną WS Elements. Kaip minėta, anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina ir tai, kad Š. Š. veikė tyčia.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Š. Š., dirbdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), grupės vadovo pareigose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. įgijo neviešus elektroninius duomenis, sudarančius UAB „A“ komercinę paslaptį, būdamas su UAB „A“ pasirašęs 2018 m. kovo 1 d. konfidencialumo įsipareigojimą, t. y. jis, naudodamasis jam UAB „A“ išduotu darbui nešiojamu kompiuteriu „HP Spectre x360 - 13- 4l00no“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), be UAB „A“ atsakingų darbuotojų leidimo į jam priklausančią išorinę laikmeną „WS Elements“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), nusikopijavo ir įrašė informaciją apie UAB „A“ vykdomus sandorius, klientus, darbuotojus, auditu ataskaitas, komercinius pasiūlymus, techninės priežiūros dokumentus, plėtros duomenis, informaciją susijusią su dalyvavimu konkursuose dėl paslaugų teikimo ir kitus duomenis:

– 2020 m. gruodžio 16 d. 20:24:36 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(22,73 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 20:25:09 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(190,35 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 20:25:17 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(85,82 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 20:25:31 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(42,45 KB) (ID (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 20:28:26 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini) (125,31 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 20:36:40 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(42 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 20:36:47 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(42 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 20:38:31 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(151,5 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 21:01:29 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(2,46 MB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 21:06:10 į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(11,85 MB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 21:07:11 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(63,89 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 21:13:49 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(125,5 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 21:17:15 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(61,5 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 21:17:22 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(21,98 KB ) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 21:17:38 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(34,18 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 21:17:58 į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(28,02 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 16 d. 21:21:53 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(5,16 MB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 00:08:45 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(235,89 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 00:16:59 į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(l46,51 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 00:17:02 į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)( 146,49 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 00:18:03 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(275,3 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 00:18:44 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(66 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 00:18:51 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(64,5 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 00:25:37 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(71,67 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 01:00:06 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(248 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 01:00:30 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(167,5 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 01:00:37 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(167,5 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 01:00:45 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(169 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 01:00:52 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini) (176,5 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 01:00:59 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(168 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 01:04:39 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(42,25 KB) (D: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 01:04:47 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(228,91 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 01:19:30 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(5,06 MB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 07:26:49 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(10,75 MB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 22:47:10 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(3,13 MB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 22:47:17 į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(64,96 MB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 23:08:59 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(l,37 MB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 23:10:00 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini) (256,39 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 23:10:33 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(423,64 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 23:10:41 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(383,29 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 23:13:11 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(88,55 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 23:13:45 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(1009,29 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 23:14:24 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(45,26 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 23:14:24 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(34,91 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

– 2020 m. gruodžio 17 d. 23:27:52 val. į išorinę laikmeną WD Elements 25A2 nukopijavo failą (duomenys neskelbtini)(374,06 KB) (ID: (duomenys neskelbtini));

nors pagal 2018 m. kovo 1 d. konfidencialumo įsipareigojimo 3.2.3 punkto reikalavimus jis negalėjo kopijuoti ir dauginti jokiu būdu ir priemonėmis Komercinės (gamybinės) paslapties ar jos dalies.

Š. Š. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tai, kad kaltinamasis po neviešų elektroninių duomenų nukopijavimo ištrynė juos, neturi reikšmės kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo veikos padarymo momento – šiuo atveju nuo neviešų elektroninių duomenų įgijimo. Vien kaltinamojo ir jo gynėjų nesutikimas su įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 198 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Š. Š. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumu, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Š. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Š. Š. anksčiau neteistas (5 t., b. l. 165), nėra duomenų, kad jis šiuo metu baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 166). Kaltinamasis dirba, yra vedęs, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą, už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 (5000 Eur) iki 4 000 (200 000 Eur) MGL dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Š. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 198 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, minimali už apysunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Š. Š. švelnesnę bausmę.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, įvertinęs Š. Š. paskirtos baudos dydį, nustato ilgesnį – 16 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje UAB „A“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 88 464 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 5–10). Teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi pripažino bendrovę civiline ieškove (6 t., b. l. 91).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Kad civilinis ieškinys būtų patenkintas, turi būti nustatytos tokios civilinio ieškinio tenkinimo sąlygos: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos padarymo ir žalos atsiradimo.

Nagrinėjamu atveju UAB „A“ civilinį ieškinį dėl 88 464 Eur turtinės žalos atlyginimo motyvavo tuo:

1) 25 965 Eur turtinė žala apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad Š. Š. pažeidė 2018 m. kovo 1 d. Konfidencialumo įsipareigojimo 3.2.3 nuostatas, o šio įsipareigojimo 4.3 punkte nustatyta bauda už numatytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, lygi vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio už kiekvieną pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad konfidenciali informacija buvo kopijuojama devynis kartus, todėl buvo padaryti devyni Konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimai. Vadinasi, 25 965 baudos dydis apskaičiuotinas Š. Š. mėnesinį darbo užmokestį (2885 Eur) padauginus devynis kartus;

2) 62 499 Eur turtinė žala patirta, nes UAB „B“, galimai naudodamasi Š. Š. neteisėtai pasisavinta konfidencialia informacija, laimėjo UAB „C“ organizuotą konkursą, todėl UAB „A“ negavo ir negaus tikėtinų pajamų iš UAB „C“.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

UAB „A“ civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš Š. Š. 25 965 Eur turtinę žalą už 2018 m. kovo 1 d. Konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimą. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio prašymas yra kildinamas iš galimo netinkamo kaltinamojo darbo funkcijų atlikimo ir laikytinas bauda. Baudos skyrimas už darbo sutarties ir su ja susijusių įsipareigojimų nesilaikymą nepatenka į turtinės žalos sampratą pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, viena civilinio ieškinio tenkinimo sąlygų yra padaryta žala. Vien nenustačius tokios sąlygos, tenkinti UAB „A“ civilinį ieškinio dalį nėra teisinio pagrindo.

UAB „A“ civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš Š. Š. 62 499 Eur, nes UAB „B“, galimai naudodamasi Š. Š. neteisėtai pasisavinta konfidencialia informacija, laimėjo UAB „C“ organizuotą konkursą, todėl UAB „A“ negavo ir negaus tikėtinų pajamų iš UAB „C“.

Kaip minėta, Š. Š. šioje byloje pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje, už neteisėtą neviešų elektroninių duomenų įgijimą. Jis nebuvo kaltinamas ir pripažintas kaltu už tokių duomenų neteisėtą paskleidimą. Be to, Š. Š. pagal kaltinimą nėra inkriminuojama padaryta kokia nors turtinė žala. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytas sąryšis tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir UAB „A“ galimai patirtos minėtos turtinės žalos. Esant tokioms aplinkybėms, bendrovės civilinis ieškinys taip pat negali būti tenkinamas. Teismas pažymi, kad UAB „A“, manydama, kad Š. Š. galėjo pažeisti darbo sutarties sąlygas ar su ja susijusius įsipareigojimus arba kitaip padaryti kokią nors žalą bendrovei, turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka prašydama ginti bendrovės interesus.

Nesant visų UAB „A“ civilinio ieškinio tenkinimo baudžiamojoje byloje sąlygų, bendrovės civilinis ieškinys atmetamas.

IV. Kiti klausimai

1) nešiojamasis kompiuteris „Lenovo V14-ADA“, S/N (duomenys neskelbtini), su kroviklio laidu, taip pat išorinė laikmena WD Elements S/N (duomenys neskelbtini) atlikus kratą Š. Š. gyvenamojoje vietoje (3 t., b. l. 102–105);

2) nešiojamasis kompiuteris „HP Spectre x360 – 13-4110no“, S/N (duomenys neskelbtini), ir kroviklis su maitinimo laidu, kuriuos pateikė tuo metu dirbęs UAB „A“ darbuotojas B. P. (5 t., b. l. 63–65).

Įsiteisėjus nuosprendžiui dėl minėtų daiktų priimti tokius sprendimus;

1) nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo V14-ADA“, S/N (duomenys neskelbtini), su kroviklio laidu grąžinti Š. Š., kaip teisėtam savininkui. Byloje nėra duomenų, kad šis daiktas buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką;

2) išorinę laikmeną WD Elements S/N (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (BK 72 straipsnis). Toks procesinis sprendimas priimamas atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog minėta išorine laikmena buvo pasinaudota siekiant neteisėtai įgyti neviešus elektroninius duomenis;

3) nešiojamąjį kompiuterį „HP Spectre x360 – 13-4110no“, S/N (duomenys neskelbtini), ir kroviklį su maitinimo laidu grąžinti UAB „A“, kaip teisėtam savininkui.

Išorinį standųjį diską „Adata“, kuris buvo pridėtas prie specialisto išvados, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Š. Š. gynėjai pateikė prašymą priteisti gynybos išlaidas (patirtas išlaidas advokato ir advokato padėjėjos, kurie dalyvavo byloje kaip kaltinamojo gynėjai, paslaugoms apmokėti) baudžiamojoje byloje. Teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, toks prašymas negali būti tenkinamas, todėl atmetamas.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Š. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 100 MGL (5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

UAB „A“ civilinį ieškinį atmesti.

1) nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo V14-ADA“, S/N (duomenys neskelbtini), su kroviklio laidu grąžinti Š. Š., kaip teisėtam savininkui;

2) išorinę laikmeną WD Elements S/N (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalys);

3) nešiojamąjį kompiuterį „HP Spectre x360 – 13-4110no“, S/N (duomenys neskelbtini), ir kroviklį su maitinimo laidu grąžinti UAB „A“, kaip teisėtam savininkui;

4) išorinį standųjį diską „Adata“, kuris buvo pridėtas prie specialisto išvados, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Atmesti Š. Š. gynėjų prašymą priteisti patirtas išlaidas advokato ir advokato padėjėjos, kurie dalyvavo byloje kaip Š. Š. gynėjai, paslaugoms apmokėti baudžiamojoje byloje.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, Š. Š. paskirta bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.