Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas paskutiniu metu dirbęs (duomenys neskelbtini), iki būdamas suimtas paskutiniu metu gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005m. gruodžio 05d. Vilniaus m. 2-os apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 1d.-viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2006m. liepos 11d. Vilniaus m. 1-os apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 1d.-laisvės apribojimu devyniems mėnesiams; 3) 2006m. rugsėjo 21d. Vilniaus m. 2-os apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1d.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; 4) 2012m. rugpjūčio 29d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 24 str. 3d. 182 str. 2d.-3m. ir 6 mėn. l/a; 5) 2012m. spalio 02d. Trakų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d.-1m l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 6) 2013m. gegužės 14d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-4m. ir 1 mėn. l/a; 7) 2014m. birželio 19d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 307 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-5m l/a, 2015m. gegužės 08d. lygtinai paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo vadovaujantis 2015m. balandžio 28d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, pritaikius LR BVK 157 str. 2d. 2p., 1m. 8 mėn. ir 25d. l/a, 2017m. vasario 03d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus; 8) 2020m. kovo 16d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal LR BK 258 str. 2d., 307 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-2m. ir 4 mėn. l/a, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 183 straipsnio 1 dalį(LR 2000m. rugsėjo 26d. įstatymo Nr. VIII-1968, galiojusio iki 2023m. birželio 01d., redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. J. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:

2018m. vasario mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nebuvo, kaltinamasis Ž. J. su pil. R. Š. sudaręs žodinį susitarimą, kuriuo įsipareigojo atlikti R. Š. priklausančio automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, po to, kai 2018m. vasario 11d. iš Jungtinės Karalystės minėtas automobilis buvo atgabentas į Lietuvą, 2018m. vasario mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nebuvo, jis(kaltinamasis Ž. J.) iš namo valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kiemo, paėmė minėtą automobilį ir, žinodamas, kad automobilis priklauso nukentėjusiajam R. Š., paimto automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 5.805,64 Eur.(penki tūkstančiai aštuoni šimtai penki eurai ir 64 eur/ct.), nukentėjusiajam R. Š. negrąžino, taip pasisavindamas jam(kaltinamajam Ž. J.) patikėtą svetimą-nukentėjusiajam R. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. automobilį „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini) “, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis Ž. J., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad su pil. R. Š. anksčiau pažįstamas nebuvo, su kuriuo, jam būnant Lietuvoje, supažindino pastarojo buvusi draugė G. G., su kuria jis(kaltinamasis) draugavo. Dabar tikslaus laiko neatsimena, tačiau jis, ieškodamas darbo, buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę. Už kelionę ir pragyvenimą Anglijoje jam apmokėjo R. Š., kuris bandė jam įsikurti Jungtinėje Karalystėje. Galimai 2018m. vasario mėn. R. Š. į Lietuvą buvo atgabenęs automobilį „ VW Golf “, kurį jų tarpusavio susitarimu jis buvo apsiėmęs neatlygintinai suremontuoti, t.y. automobilį pakeisti į „ europinį “ variantą, perkeliant vairą iš dešinės pusės į kairę. Kada su R. Š. tarėsi dėl automobilio remonto, pastarasis žinojo, jog jis(kaltinamasis) pats automobilių neremontuoja, o jam patikėtas automobilis bus perduotas kitiems žmonėms, kurie tuo užsiima. Atgabentą automobilį jis pasiėmė iš G. G., gyvenusios kažkur kaime, (duomenys neskelbtini), namų kiemo. Jam buvo perduotas automobilis su rakteliais, tačiau be jokių dokumentų. Iki kada buvo tartasi suremontuoti automobilį, jis dabar negali pasakyti, nes apie datas neatsimena. Kaip dažnai skambindamas R. Š. domėjosi jam perduoto automobilio remonto darbų eiga, jis dabar negali pasakyti. Kodėl paimtas automobilis ilgą laiką nebuvo remontuojamas, taip pat pasakyti negali. Kadangi po automobilio jam perdavimo jis turėjo finansinių problemų, todėl iš savo gero pažįstamo S. B., kurį pažinojo jau apie penkerius metus, skolinosi pinigus, kuriems gražinti, kaip užstatą, buvo palikęs R. Š. jam patikėtą automobilį „ VW Golf “. Kokią pinigų sumą skolinosi, dabar negali pasakyti, nes neatsimena, tačiau visa skola buvo grąžinta, pinigus dalimis atidavinėjant S. B. sūnui K.. Apie tai, jog automobilį už pasiskolintus pinigus būtų kam nors palikęs kaip užstatą, jis R. Š. nesakė. S. B. jam sakė, kad automobilį remontuoti perduos kažkokiam draugui, kuris tuo užsiima. Gavosi taip, kad S. B. buvo suimtas, po ko patalpintas į įkalinimo įstaigą, todėl pastarasis, nurodydamas, kad automobilį yra palikęs pas draugą, kurio duomenų nenurodė, davė tik šio asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Su minėtu asmeniui susirašinėjant SMS žinutėmis, visą laiką buvo rašoma, jog jis nori pasiimti automobilį, tačiau tas asmuo vis vilkino laiką, tai atrašydamas, jog yra išvykęs, tai nurodydamas, jog reikia laukti, kol į laisvę bus išleistas S. B.. Tas asmuo jam nesakė, kur yra automobilis, tačiau kiek jam buvo žinoma, automobilis buvo Alytaus rajone. Vėliau jis sužinojo, jog tą asmenį, kuriam S. B. buvo perdavęs automobilį remontuoti, policijos buvo sulaikytas, kuris galimai išmetė telefono kortelę, nes su šiuo asmeniui jis daugiau nebegalėjo susisiekti, todėl jam automobilis taip ir nebuvo grąžintas. Po to jis yra klausęs S. B., ar yra galimybė susigrąžinti automobilį, tačiau šis atsakė, kad jam patikėto automobilio jau nebėra. Jis neneigia, kad automobilį paėmė, tačiau tyčios pasisavinti jam patikėtą automobilį jis neturėjo ir automobilio nepasisavino, kadangi susidarė tokia situacija, jog jis pats buvo apgautas, nes, S. B. grąžinus pasiskolintus pinigus, asmuo, kuriam S. B. buvo perdavęs remontuoti R. Š. jam(kaltinamajam) patikėtą automobilį „ VW Golf “, taip automobilio ir neatidavė.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis Ž. J. neprisipažino padaręs nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuojamą pagal LR BK 183 str. 1d.(LR 2000m. rugsėjo 26d. įstatymo Nr. VIII-1968, galiojusio iki 2023m. birželio 01d., redakcija), kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo R. Š. ir liudytojų G. G., S. B. ir R. B. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK užvestos vykdomos automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini) “, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (mėlyna spalva), kaip pagrobtos, pasisavintos ar dingusios transporto priemonės, paieškos bylos išrašu(b.l. 105, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK 2-ojo Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2020m. birželio 09d. tarnybiniu pranešimu dėl telefono numerio(b.l. 104, t. 1), 2019m. balandžio 29d. kaltinamojo Ž. J. elektroniniu paštu policijos pareigūnei siųstu pasižadėjimu(b.l. 17, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėjos 2019m. balandžio 30d. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. M-1-01-27560-19(b.l. 18, t. 1) ir visa kita byloj esančia medžiaga.

Nukentėjusysis R. Š., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad tikslaus laiko dabar neatsimena, galimai 2017 metais, jam tuo metu gyvenant Jungtinėje Karalystėje, buvo atvykęs jo vaiko motinos G. G. pažįstamas Ž. J., kuris norėjo „ legalizuotis “ Anglijoje, todėl paprašė jo pagalbos, kad padėtų susirasti darbą. Atvykęs į Jungtinę Karalystę, Ž. J. buvo jo išlaikomas, nes, svečiuodamasis, buvo apsistojęs pas jį namuose, maitinosi jo sąskaita. 2017m. liepos mėn. jis Jungtinėje Karalystėje pagal jam suteiktą tikslinį vartojimo kreditą įsigijo apynaujį naudotą automobilį „ VW Golf Plus “, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi gal apie aštuonis mėnesius, kurį sugalvojo parsigabenti į Lietuvą. Kad galima būtų automobilį eksploatuoti Lietuvoje, reikėjo atlikti automobilio remontą, t.y. automobilį pakeisti į „ europinį “ variantą, perkeliant vairą iš dešinės pusės į kairę. Automobilio remontą jis galėjo atlikti ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau jo vaiko motina G. G. parekomendavo savo pažįstamą Ž. J., kurį ir pastarojo tėvus gerai pažinojo. Bendraujant su Ž. J., pastarasis minėjo, jog turi pažįstamų, kurie tuo užsiima ir gali tai padaryti, kartu pažadėdamas atlikti ir automobilio registraciją Lietuvoje. Kadangi Ž. J. jam buvo skolingas už pragyvenimą Jungtinėje Karalystėje, buvo susitarta automobilio remonto darbus atlikti neatlygintinai, tačiau Ž. J. užsiminė, jog automobilio remontas gali užtrukti iki metų laiko. Atgabenęs automobilį į Lietuvą 2018m. vasario mėn., automobilį su rakteliu ir Jungtinėje Karalystėje jam buvusiais išduotais originaliais automobilio dokumentais, t.y. automobilio „ VW Golf Plus “ pasu (registracijos liudijimu), paliko jo vaiko motinos G. G., gyvenusios adresu: (duomenys neskelbtini), namų valdos kieme, iš kur pagal buvusį susitarimą su Ž. J. pastarasis automobilį, G. G. žodžiais, po 2-3 dienų pasiėmė. Po to, kai jis grįžo į Jungtinę Karalystę, telefonu pastoviai(pirmus tris mėnesius rečiau, o vėliau dažniau) buvo domimasi automobilio remonto darbų eiga, tačiau, iš Ž. J. vis gaudamas atsakymą, jog automobilis yra tvarkomas, t.y. atiduotas į autoservisą, yra pusiau išardytas, reikia dar palaukti, po pusės metų pradėjo Ž. J. „ spausti “, kad nori pamatyti savo automobilį ir galiausiai atsiimti automobilį tokį, koks jis yra, ir kad jam(Ž. J.) nereikš jokių pretenzijų. Buvo sakyta ir tai, kad, jeigu automobilis nebus atiduotas, jis kreipsis į policiją. Po to Ž. J.

„ užblokavo “ savo telefono numerį, kuriam nebegalėjo prisiskambinti, o į SMS žinutes pastarasis nebeatrašinėjo. Praėjus metams laiko, automobilis vis dar nebuvo gražintas, todėl jam trūkusi kantrybė, ko pasekoje jis su pareiškimu kreipėsi į policiją. Kol vyko bendravimas su Ž. J. dėl jam perduoto automobilio remonto, pastarasis apie tai, jog neva automobilį už pasiskolintus pinigus būtų kam nors palikęs kaip užstatą, jam neminėjo. Ž. J. perduotas automobilis jam iki šio laiko nėra grąžintas ir dabartinė automobilio buvimo vieta jam nėra žinoma.

Liudytoja G. G., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad pil. R. Š. yra jos vaiko tėvas, su kuriuo ji jau nebegyvena nuo 2010 metų. Jai yra žinoma, kad R. Š., tuo metu gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, už banko suteiktą kreditą išsimokėtinai buvo nusipirkęs automobilį „ VW Golf “, kurį norėjo pertvarkyti, t.y. automobilį pakeisti į „ europinį “ variantą, perkeliant vairą iš dešinės pusės į kairę, kad, vėliau jį perpardavęs, galėtų užsidirbti pinigų ir atsiskaityti su banku bei padėti išlaikyti jų bendrą vaiką. Dėl automobilio remonto R. buvo susitaręs su pil. Ž. J., pastarajam įsipareigojus kartu sutvarkyti ir automobilio dokumentus, kad automobilį galima būtų užregistruoti ir eksploatuoti Lietuvoje. Tikslios datos dabar nurodyti negali, nes neatsimena, R. automobilį atgabenus į Lietuvą, pastarasis pagal susitarimą su Ž. J. automobilį paliko jos namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kur tuo metu ji gyveno, kieme, kurį Ž. J. turėjo pasiimti. Palikdamas automobilį, R. jos paprašė, kad, kuomet ateis Ž., ji pastarajam perduotų automobilio raktelius, o pats vėl išskrido dirbti į Jungtinę Karalystę. Galimai kitą dieną ar po kelių pas ją atvykus Ž. J., ji šiam perdavė automobilį su rakteliais, kuriame buvo padėti ir automobilio dokumentai(raudoni ar tai geltoni) anglų kalba. Ji pati su Ž. J. automobilio remonto darbų nederino, o R. jai buvo minėjęs, jog jam buvo pažadėta, kad automobilis bus suremontuotas maždaug po trijų mėnesių. Maždaug po pusmečio R. jos paprašė susisiekti su Ž. J., paaiškindamas, kad pastarasis jam neatsiliepia į telefono skambučius. Ji ne vieną kartą skambino Ž. J., teiraudamasi dėl automobilio remonto darbų eigos, tačiau pastarasis jai vis atsakydavo, kad automobilį perdavęs savo draugams, kuriais pasitiki, tačiau remontas užtruko, yra techninių problemų, nes trūksta detalių. Kol vyko bendravimas su Ž. J. dėl jam perduoto automobilio remonto, pastarasis apie tai, jog neva automobilį už pasiskolintus pinigus būtų kam nors palikęs kaip užstatą, jai neminėjo. Patį Ž. J. ji matė tik tą dieną, kai pastarajam perdavinėjo automobilį su rakteliais. 2019 metais R., jau būdamas sunerimęs dėl savo automobilio, jai sakė, jog rašys pareiškimą policijai, apie ką buvo pranešęs ir Ž. J.. Ž. ir jai siuntė SMS žinutes, vis patikindamas, jog automobilis bus grąžintas, tačiau nuo 2019m. liepos 02d. Ž. J. į telefoninius skambučius nustojo atsiliepinėti ir į SMS žinutes nebeatrašinėjo. Ji vis tikėjosi, kad viskas išsispręs, nes gerai pažinojo tiek patį Ž., tiek ir jo šeimos narius, t. y. tėvus ir seserį, tačiau neaišku kas atsitiko, kadangi Ž. J. pažaduose tiesos nebuvo ir pastarasis R. automobilio taip ir negrąžino.

Liudytojas S. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad pil. Ž. J. pažįsta kažkur nuo 2016 metų, su kuriuo susipažino, kai kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Kiek atsimena, iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas 2015 metais ir laisvėje prabuvo iki 2018m. spalio mėn. Galimai 2016 metais, tačiau galėjo būti ir 2018 metai, nes tikslaus laiko jis neatsimena, Ž. J. iš jo skolinosi pinigus. Paskolintos pinigų sumos nurodyti negali, nes neatsimena, tačiau galėjo būti apie 1.000(vieną tūkstantį) eurų, kuriuos Ž. jam atidavinėjo dalimis tiek grynais, tiek ir pavedimu per banką, pinigines sumas pervesdamas į jo sūnaus sąskaitą, nes jo paties banko sąskaitą dėl turėtų skolų antstoliai buvo areštavę. Skolos grąžinimui, kaip užstatą, Ž. J. jam buvo atvaręs baltos spalvos 7(septynių) vietų mikroautobusiuką „ Transporter “, kurio vairas buvo kairėje pusėje, tačiau po to, kai Ž. jam gražino visą paskolintų pinigų sumą, jis automobilį pastarajam atidavė. Jokio kito, tame tarpe ir mėlynos spalvos automobilio, kaip užstato, Ž. J. jam palikęs nebuvo, iš kurio(Ž. J.) pusės nebuvo ir prašymo tiek užstatui buvusį paliktą automobilį, tiek ir jokį kitą automobilį suremontuoti, juolab, kad jis su automobilių remontu visiškai nėra susijęs ir jokių autoserviso paslaugų niekada neteikė.

Liudytojas-pil. R. B.(buvęs vardas K.), patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad jo dabartinis vardas yra R.. Pil. Ž. J. jis asmeniškai nepažįsta, tik žino, kad su juo bendravo jo tėvas-pil. S. B.. Ž. J. į jo banko sąskaitą pervedinėjo pinigus, nes iš tėvo pasakojimo jam buvo žinoma, jog minėtas žmogus tėvui buvo skolingas. Pinigai būdavo pervedami į jo banko sąskaitą, nes tėvas buvo skolingas antstoliams. Kokią pinigų sumą Ž. J. skolinosi ir kokiomis sąlygomis pinigai buvo skolinami, jis nežino, tačiau pinigų pervedimai į jo banko sąskaitą būdavo nedidelėmis sumomis, maždaug po 200 eurų. Apie tai, kad Ž. J. už skolinamus pinigus, kaip užstatą, tėvui būtų palikęs kokį nors automobilį, kurį reikėtų remontuoti, jam nėra žinoma, nes tėvas apie tai jam nieko nepasakojo. Jokio automobilio „ VW Golf “ jis nėra matęs ir apie tai pasakyti nieko negali. Jis su tėvu kelis kartus yra pirkęs automobilius, kuriuos vėliau perparduodavo, tačiau jie su tėvu automobilių neremontuodavo, nes jokių autoserviso paslaugų neteikė.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK užvestos vykdomos automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini) “, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (mėlyna spalva), kaip pagrobtos, pasisavintos ar dingusios transporto priemonės, paieškos bylos išrašo matyti, kad paduoto pareiškimo Nr. 10-AP-4926 pagrindu 2020m. vasario 12d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK yra užvesta automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini) “, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (mėlyna spalva), identifikacinis numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), paieškos byla, kurios(paieškos) galiojimo pabaiga yra 2030m. vasario 12d.(b.l. 105, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK 2-ojo Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2020m. birželio 09d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl telefono numerio matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00400-19 pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1d., apklausos metu pil. Ž. J. nurodė, kad dėl automobilio „ VW Golf “ susirašinėjo su asmeniu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau užsakius minėto telefono numerio priklausomybę, buvo nustatyta, kad šis telefono numeris yra išankstinio apmokėjimo paslauga, o nuo 2020m. sausio 24d. iki 2020m. birželio 20d. reguliariai bandant šiuo numeriu skambinti, jis visuomet buvo išjungtas(b.l. 104, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėjos 2019m. balandžio 30d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. M-1-01-27560-19 matyti, kad, siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, 2019m. balandžio 26d. mobilaus ryšio telefonu, krio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su pil. Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2018m. vasario mėn. pažįstamas-pil. R. Š. jam atvarė automobilį „ VW Golf Plus “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tam, kad jis automobilį sutvarkytų, t.y. perkeltų vairą ir įteisintų Lietuvoje. Kaip teigė Ž. J., automobilio tvarkymo darbai užtruko ilgai, todėl automobilis nebuvo grąžintas savininkui. Be to, Ž. J. paaiškino, kad šiuo metu minėtas automobilis yra pas jį ir jis suinteresuotas kuo greičiau jį grąžinti automobilio savininkui R. Š., tačiau nurodė, kad atvykti į apklausą ir detaliai paaiškinti įvykio aplinkybių negali, kadangi darbo reikalais yra išvykęs į Kauną. 2019m. balandžio 29d. dar kartą telefonu susisiekus su Ž. J., šis paaiškino, kad atvykti į policijos įstaigą negali, nes yra užimtas darbo reikalais, kartu paaiškindamas, jog sužinojo, kad automobilio savininkas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą grįš tik 2019m. gegužės 13d., todėl pasižadėjo automobilį pastarajam grąžinti iš karto, kai susitiks su pil. R. Š.(b.l. 18, t. 1).

Iš byloje esančio 2019m. balandžio 29d. kaltinamojo Ž. J. elektroniniu paštu policijos pareigūnei siųsto pasižadėjimo matyti, kad po to, kai nukentėjusysis R. Š. 2019m. balandžio 19d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl prarasto automobilio, kaltinamasis Ž. J. pareiškimą tyrusiai policijos pareigūnei elektroniniu paštu buvo atsiuntęs pasižadėjimą, kuriame nurodė, kad „ R. automobilis yra ir jis bus grąžintas iki 2019m. gegužės 20d. Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini)“(b.l. 17, t. 1).

Pagal LR BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ir disponuoti.

Objektyviai turto pasisavinimas-tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu(esančiu jo žinioje) turtu(turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas(turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t.y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius-turtinę žalą. Nusikalstami padariniai-tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas(esantis jo žinioje) svetimas turtas(turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu(turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą(turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu(turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita, t.y. suprasdamas, jog svetimą turtą(turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, Nr. 2K-733/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-332/2014 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis R. Š. su kaltinamuoju Ž. J. buvo sudaręs žodinį susitarimą(žodinę sutartį), pagal kurį nukentėjusysis R. Š. 2018m. vasario mėn. perdavė kaltinamajam Ž. J., pastarajam patikėdamas, jo(nukentėjusiojo) už tikslinį vartojimo kreditą Jungtinėje Karalystėje įsigytą mėlynos spalvos automobilį „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbams, t.y. automobilį pakeisti į „ europinį “ variantą, perkeliant vairą iš dešinės pusės į kairę, ir kartu, nukentėjusiojo žodžiais, kaltinamojo pasižadėjimu sutvarkyti automobilio registraciją, kad galima būtų automobilį eksploatuoti Lietuvoje. Nukentėjusiojo R. Š. žodžiais, automobilio remontas turėjo būti atliktas neatlygintinai už kaltinamojo Ž. J. jam buvusią skolą už pragyvenimą Jungtinėje Karalystėje, kur kaltinamasis buvo atvykęs, kad susirasti darbą. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnams(teismui) pateikė nukentėjusysis R. Š., pagal 2017m. liepos 29d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės(JK) finansinių paslaugų įmonė-„ Hitachi Capital(UK) PLC “ nukentėjusiajam R. Š. buvo suteikusi tikslinį vartojimo kreditą 5.200 svarų sterlingų(5.805,64 Eur.) sumoje, kaip finansuojamą sumą, automobiliui „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti, kuriam nuo 2017m. liepos 31d. paskutinė registracija buvo įforminta nukentėjusiojo R. Š., kaip savininko, vardu, pastarajam, kaip teisėtam ir registruotam automobilio savininkui, apdraudus įsigytą automobilį vienerių metų laikotarpiui nuo 2017m. rugpjūčio 01d. iki 2018m. rugpjūčio 01d. 2028m. vasario 11d. keltu Kylis(Vokietija)-Klaipėda automobilis „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas į Lietuvą(b.l. 8-15, t. 1, b.l. 4-16, t. 2, b.l. 54-76, t. 3). Nukentėjusiojo R. Š. teigimu, atgabenęs automobilį į Lietuvą, jis automobilį su rakteliu ir Jungtinėje Karalystėje(JK) jam buvusiais išduotais originaliais automobilio dokumentais, t.y. automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pasu(registracijos liudijimu)(pastaba: nukentėjusysis R. Š., 2019m. balandžio 19d. rašydamas pareiškimą policijai, prie pareiškimo pridėjo minėto automobilio paso(registracijos liudijimo), išversto į lietuvių kalbą, kopiją(b.l. 6-15, t. 1)), paliko jo vaiko motinos, parodymus byloje davusios liudytojos G. G., gyvenusios adresu: (duomenys neskelbtini), namų valdos kieme, iš kur pagal buvusį susitarimą su kaltinamuoju Ž. J. pastarasis automobilį pasiėmė. Nukentėjusiojo R. Š. teigimu, kaltinamasis Ž. J., sutikęs jam padėti, nurodė, jog automobilio remontas ir jo registracija gali užtrukti nuo pusės metų iki metų laiko, todėl, jam(nukentėjusiajam) grįžus į Jungtinę Karalystę, telefonu pastoviai(pirmus tris mėnesius rečiau, o vėliau dažniau) buvo domimasi automobilio remonto darbų eiga, tačiau, iš kaltinamojo vis gaudamas atsakymą, jog automobilis yra tvarkomas, t.y. atiduotas į autoservisą, yra pusiau išardytas, reikia dar palaukti, po pusės metų pradėjo kaltinamąjį „ spausti “, kad nori pamatyti savo automobilį ir galiausiai atsiimti automobilį tokį, koks jis yra, ir kad kaltinamajam Ž. J. nereikš jokių pretenzijų, tačiau pastarasis „ užblokavo “ savo telefono numerį, kuriam nebegalėjo prisiskambinti, o į SMS žinutes nebeatrašinėjo. Esant tokiai situacijai, negrąžinus automobilio, praėjus metams laiko, nukentėjusiojo R. Š. žodžiais, jis su pareiškimu kreipėsi į policiją, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 4-5, t. 1). Nukentėjusiojo R. Š. duoti parodymai byloje yra tvirti ir nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Priešingai, nukentėjusiojo R. Š. aiškinamas aplinkybes(automobilio įsigijimą, buvusį susitarimą su kaltinamuoju Ž. J. dėl automobilio remonto, automobilio atgabenimą į Lietuvą ir jo perdavimą kaltinamajam, bendravimą su kaltinamuoju Ž. J. dėl automobilio remonto eigos ir jo grąžinimo) patvirtina ir byloje duoti liudytojos G. G. parodymai, kuriuos minėta liudytoja patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, tą aplinkybę, kad iki kreipimosi į policiją automobilis nukentėjusiajam R. Š. nebuvo grąžintas patvirtina ir 2019m. balandžio 29d. elektroniniu paštu kaltinamojo Ž. J. siųstas pasižadėjimas pareiškimo tyrimą atlikusiai policijos pareigūnei, nurodydamas, kad neva nukentėjusiojo automobilis yra ir automobilis pastarajam bus grąžintas iki 2019m. gegužės 20d.(b.l. 17, t. 1).

Savo ruožtu pats kaltinamasis Ž. J., neneigdamas to fakto, kad pagal žodinį susitarimą su nukentėjusiuoju R. Š. paėmė pastarojo automobilį „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas jį neatlygintinai remontuoti, t. y. automobilį pakeisti į „ europinį “ variantą, perkeliant vairą iš dešinės pusės į kairę, tačiau, pasak kaltinamojo, tyčios pasisavinti jam patikėtą automobilį jis neturėjo ir jo nepasisavino, kadangi susidarė tokia situacija, jog po automobilio perdavimo jis buvo susidūręs su finansiniais sunkumais, todėl iš savo pažįstamo-parodymus byloje davusio liudytojo S. B.(toliau-liudytojas S. B.) skolinosi pinigus, kuriems gražinti, kaip užstatą, buvo palikęs nukentėjusiojo R. Š. jam patikėtą automobilį „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, o liudytojas S. B., pasak kaltinamojo, užstatytą automobilį buvo perdavęs remontuoti dar vienam žmogui, kuris tuo užsiima, palikdamas to asmens kontaktinį telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis(kaltinamasis Ž. J.), pasak kaltinamojo, pats buvo apgautas, nes, liudytojui S. B. grąžinus pasiskolintus pinigus, asmuo, kuriam liudytojas S. B. buvo perdavęs remontuoti nukentėjusiojo R. Š. jam(kaltinamajam) patikėtą automobilį „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, taip automobilio ir neatidavė. Šioms aplinkybėms pagrįsti kaltinamasis Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu prie 2020m. sausio 24d. vykdytos apklausos protokolo pateikė tarp jo ir asmens, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), susirašinėjimą SMS žinutėmis(b.l. 90-96, t. 1).

Visų pirma, jeigu ir tikėti kaltinamojo Ž. J. duotais parodymais byloje, pažymėtina tai, kad kaltinamasis pats pripažino, jog nukentėjusiajam R. Š. tas faktas, kad pastarojo jam patikėtas automobilis „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, kaip užstatas, už pasiskolintus pinigus buvo perduotas kitam žmogui, žinomas nebuvo, nes, pasak kaltinamojo, nukentėjusiajam R. Š. domintis remontui perduoto automobilio darbų eiga, jis nukentėjusiajam apie jam patikėto automobilio užstatymą nieko nepasakojo, todėl laikytina, kad kaltinamasis Ž. J. buvo prisiėmęs visą riziką dėl nukentėjusiojo R. Š. jam patikėto automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“ likimo.

Visgi, nežiūrint į tai, kaltinamojo Ž. J. aiškinamos aplinkybės apie nukentėjusiojo R. Š. jam patikėto automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“ likimą, t.y. automobilio, kaip užstato, perdavimą kitam asmeniui ar automobilio perdavimą remontuoti tretiesiems asmenims, nėra patvirtintos jokiais byloje surinktais įrodymais. Pirma, nors kaltinamasis Ž. J. ir teigia, kad po to, kai pagal žodinį susitarimą su nukentėjusiuoju R. Š. jis remontui buvo paėmęs pastarojo jam patikėtą savo(nukentėjusiojo) automobilį „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, ši transporto priemonė, kaip užstatas, už pasiskolintus pinigus buvo perduota liudytojui S. B., o pastarasis užstatytą automobilį buvo perdavęs remontuoti dar vienam žmogui, kuris tuo užsiima, tačiau teisminio bylos proceso metu apklaustas liudytojas S. B. šių kaltinamojo duotų parodymų nepatvirtino. Priešingai, liudytojas S. B., patvirtindamas pinigų skolinimo faktą, pasak kurio, pasiskolintus pinigus apie 1.000,- Eur.(vieną tūkstantį eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, kuriuos kaltinamasis Ž. J. grąžino dalimis, kaltinamasis mokėdavo grynais pinigais arba pervesdavo į jo(liudytojo S. B.) sūnaus-parodymus byloje davusio liudytojo-pil. R. (buvęs vardas-K.) B. sąskaitą banke, nes tuo metu jo(liudytojo S. B.) paties banko sąskaitą antstoliai buvo areštavę(pastaba: šias liudytojo S. B. aiškinamas aplinkybes, duodamas parodymus byloje, patvirtino ir teisminio bylos proceso metu apklaustas liudytojas R. B.), kartu nurodė, kad kaltinamasis Ž. J. iš jo pinigus skolinosi kažkur 2016 metais, tačiau galėjo būti ir 2018 metai, kaip užstatą, skolos grąžinimui palikdamas baltos spalvos 7(septynių) vietų mikroautobusiuką „ Transporter “, kurio vairas buvo kairėje pusėje(pastaba: bylos duomenimis nukentėjusiojo R. Š. Jungtinėje Karalystėje(JK) už vartojimo kreditą įsigytas automobilis „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra mėlynos spalvos, kuris į Lietuvą buvo atgabentas 2018m. vasario 11d.). Liudytojo S. B. teigimu, jokio kito, tame tarpe ir mėlynos spalvos automobilio, kaip užstato, kaltinamasis Ž. J. jam palikęs nebuvo, iš kurio(kaltinamojo) pusės nebuvo ir prašymo tiek užstatui buvusį paliktą automobilį, tiek ir jokį kitą automobilį suremontuoti, juolab, kad jis su automobilių remontu visiškai nėra susijęs ir jokių autoserviso paslaugų niekada neteikė. Antra, kaltinamojo Ž. J. aiškinamas aplinkybes apie neva nukentėjusiojo R. Š. jam patikėto automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“ perdavimą tretiesiems asmenims paneigia ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėjos 2019m. balandžio 30d. rašytas tarnybinis pranešimas, kuriame policijos pareigūnė, po nukentėjusiojo R. Š. kreipimosi į policiją tikslindama aplinkybes medžiagoje Nr. M-1-01-27560-19, nurodė, jog kaltinamasis Ž. J., 2019m. balandžio 26d. su juo bendraujant telefonu, paaiškino, kad nukentėjusiojo R. Š. automobilis yra pas jį ir jis yra suinteresuotas kuo greičiau jį grąžinti automobilio savininkui, pasižadėdamas tai padaryti iš karto, kai tik susitiks su nukentėjusiuoju R. Š., kuris, pasak kaltinamojo, į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės turėtų sugrįžti 2019m. gegužės 13d., o 2019m. balandžio 29d. elektroniniu paštu kaltinamojo savo siųstame pasižadėjime pareiškimo tyrimą atlikusiai policijos pareigūnei dar kartą patvirtindamas, jog automobilis yra, jau nurodė, kad automobilis nukentėjusiajam bus grąžintas iki 2019m. gegužės 20d.(b.l. 17-18, t. 1). Tuo tarpu bylos medžiagoje esantis kaltinamojo Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu prie 2020m. sausio 24d. apklausos protokolo pateiktas tarp jo ir asmens, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis nėra informatyvus, iš kurio neginčijamai galima būtų spręsti, jog kalbama, kaip teigia pats kaltinamasis, būtent apie galimai remontuoti perduotą nukentėjusiojo R. Š. automobilį „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“(pastaba: atkreiptinas dėmesys į tai, kad susirašinėjimo laikas apima 2019m. birželio 15d.-2019m. gruodžio 01d. laikotarpį, kai tuo tarpu bendravimo su policijos pareigūnais metu kaltinamasis Ž. J., nurodydamas, kad nukentėjusiojo R. Š. automobilis yra pas jį, įsipareigojo jį grąžinti iki 2019 m. gegužės 20d.), o šios informacijos ikiteisminio tyrimo metu patikrinti nebuvo galimybės, nes, užsakius telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę, buvo nustatyta, kad šis telefono numeris yra išankstinio apmokėjimo paslauga, o nuo 2020m. sausio 24d. iki 2020m. birželio 20d. reguliariai bandant šiuo numeriu skambinti, jis visuomet buvo išjungtas, ką patvirtina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK 2-ojo Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2020m. birželio 09d. rašytas tarnybinis pranešimas dėl telefono numerio(b.l. 101-104, t. 1).

Tokiu būdu, paties kaltinamojo Ž. J. duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo Ž. J. duoti parodymai yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes kaltinamojo Ž. J. ir nukentėjusiojo R. Š. buvusio susitarimo dėl automobilio remonto negalima vertinti kaip tarp minėtų asmenų susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, kai viena šalis su kita šalimi susitarė dėl automobilio remonto paslaugų, tačiau daiktas buvo prarastas.

Teismų praktikoje aiškinant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimą turto pasisavinimo ir išvaistymo bylose, yra pasisakyta, jog, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo klausimą, turi būti taikomas kreditoriaus padėties pasunkinimo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-208/2013, Nr. 2K-7-85/2013, Nr. 2K-458-942/2016 ir kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai kreditoriaus teisės atstatymo neperspektyvumas sudarytas sąmoningais skolininko veiksmais, tokiais kaip: tapo nemokus, slėpėsi, klaidino, paslėpė turtą, yra laikoma, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis R. Š. po savo automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo kaltinamajam Ž. J. remontui, pastarajam patikėdamas svetimą turtą, nuolatos domėjosi savo automobiliu, tačiau jam vis buvo teigiama, kad automobilis tuoj bus suremontuotas, o nukentėjusiajam pageidaujant pamatyti savo automobilį, jis jam parodytas nebuvo, kurį pareikalavus grąžinti, nebuvo ir grąžintas, juolab, kad kaltinamasis Ž. J., nukentėjusiojo teigimu, jį „ užblokavo “, dėl ko jis su kaltinamuoju nebegalėjo susisiekti telefonu. Nors tarp kaltinamojo Ž. J. ir nukentėjusiojo R. Š. ir buvo sudaryta žodinė sutartis dėl automobilio remonto, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl atliktų darbų, jų apimties ar vertės, o dėl paties automobilio negrąžinimo, todėl, teismo vertinimo, tokia veika yra socialiai pavojinga ir peržengia civilinio delikto ribas.

Kadangi iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui kaltinamajam patikėtas nukentėjusiojo R. Š. automobilis „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“ pastarajam gražintas nebuvo ir, pasak nukentėjusiojo, iki šio laiko automobilio buvimo vieta jam yra nežinoma, vertinant tai, kad pagal LR BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti LR BPK nustatytais proceso veiksmais, taigi, nagrinėjamu atveju vien tik kaltinamojo Ž. J. aiškinimas apie tai, kad neva jis automobilį perdavė remontuoti tretiesiems asmenims ir svetimo turto nepasisavino, kurių šioje nagrinėjamoje byloje procesinėmis priemonėmis neįmanoma patikrinti, kaltinimo nepaneigia(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-322-1073/2019 ir kt.), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo Ž. J. kaltė dėl jam patikėto svetimo turto, t.y. automobilio, pasisavinimo yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo Ž. J. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1d., požymius, t.y. asmeniui patikėto svetimo turto pasisavinimas.

Baudžiamoji byla buvo perduota teismui su kaltinamuoju aktu, kuriame ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Ž. J. padaryti nusikalstami veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 182 str. 1d.(LR 2000m. rugsėjo 26d. įstatymo Nr. VIII-1968, galiojusio iki 2023m. birželio 01d., redakcija).

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2023m. balandžio 27d. buvo priimtas naujas LR baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 95, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs 2023m. birželio 01d., kuriuo buvo pakeista ir BK 182 straipsnio redakcija, papildant šiame straipsnyje numatyto turto pasisavinimo atvejų ratą. Nors priėmus naują įstatymą, naujos BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir nepasikeitė galimų nusikalstamų veiksmų apimtis, tačiau minėtos dalies sankcijoje buvo praplėstas galimų skirti bausmių ratas, sankciją papildant naujomis alternatyviomis bausmių rūšimis-laisvės apribojimu ir areštu, kas ne tik švelnina, bet ir lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį(BK 3 str. 2d.). Kadangi nuo 2023m. birželio 01d. įsigaliojęs LR 2023m. balandžio 27d. įstatymas Nr. XIV-1925 švelnina(lengvina) kaltinamojo Ž. J. teisinę padėtį, kaltinamojo Ž. J. padaryti nusikalstami veiksmai pagal BK 182 straipsnį yra perkvalifikuotini iš BK 182 str. 1d.(LR 2000m. rugsėjo 26d. įstatymo Nr. VIII-1968, galiojusio iki 2023m. birželio 01d., redakcija) į BK 182 str. 1d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023m. birželio 01d., pakeisto BK 182 str. redakcija).

Po baudžiamosios bylos perdavimo teismui nukentėjusysis R. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį ne vieną tikslindamas teisminio bylos proceso metu, prašo atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą bendroje 7.578,72 Eur.(septynių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 72 eur/ct.) sumoje, tame tarpe 6.578,72 Eur.(šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurų ir 72 eur/ct.) turtinės žalos ir 1.000,- Eur.(vieną tūkstantį eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos(b.l. 1-3, t. 2, b.l. 4-7, 97-100, t. 3).

2024m. birželio 05d. įvykusiame nuotoliniame teismo posėdyje nukentėjusiojo R. Š. interesus atstovaujantis atstovas pagal susitarimą-advokatą, išreikšdamas nukentėjusiojo, kuris teismui buvo atsiuntęs prašymą tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą jam nedalyvaujant(b.l. 89-90, t. 3), tikrąją valią, pareiškė, kad nukentėjusysis mažina savo keliamus ieškininius reikalavimus dalyje dėl jam nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti tik pasisavinto jam priklausančio automobilio „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“ tikrąją vertę, kas sudaro 5.200(penkis tūkstančius du šimtus) svarų sterlingų(5.805,64 Eur.), t.y. finansuojamą sumą, už kurią buvo įsigytas automobilis.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnams(teismui) pateikė nukentėjusysis R. Š., pagal 2017m. liepos 29d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės(JK) finansinių paslaugų įmonė-„ Hitachi Capital(UK) PLC “ nukentėjusiajam R. Š. buvo suteikusi tikslinį vartojimo kreditą 5.200 svarų sterlingų sumoje, kaip finansuojamą sumą, automobiliui „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini) “, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti(b.l. 1-7, t. 2, b.l. 54-65, t. 2). Pagal vartojimo kredito suteikimo dienai, t.y. 2017m. liepos 28d., Europos centrinio banko(ECB) skelbiamus galiojusius euro ir užsienio valiutų santykius 1 euras=0,89568 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kas šiuo nagrinėju atveju sudarytų 5.805,64 Eur.(penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkių eurų ir 64 eur/ct.)(5.200 : 0,89569=5.805,64 Eur.) sumą(b.l. 60-61, t. 1).

Kadangi žala nukentėjusiajam, pasisavinus jam priklausantį automobilį, buvo padaryta neteisėtais nusikalstamais kaltinamojo Ž. J. veiksmais, kuri yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo R. Š. baudžiamojoje byloje sumažintas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas pilnai, kurią kaltinamasis privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Nukentėjusysis R. Š., byloje reikšdamas civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, pastarajam prašant priteisti 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po to, kai pagal vartojimo kredito sutartį įsigytą automobilį „ VW Golf Plus SE (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis R. Š. iš Jungtinės Karalystės 2018m. vasario 11d. atgabeno į Lietuvą, kuris pagal žodinį susitarimą su kaltinamuoju Ž. J. pastarajam buvo perduotas remontuoti, t.y. automobilį pakeisti į „ europinį “ variantą, perkeliant vairą iš dešinės pusės į kairę, kartu atliekant ir automobilio registraciją, iki šio laiko automobilis nukentėjusiajam R. Š. grąžintas nebuvo ir, pasak nukentėjusiojo, jo dabartinė buvimo vieta jam yra nežinoma. Nukentėjusiojo R. Š. žodžiais, pasisavinus jam priklausantį automobilį, jis patyrė didelius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir šoką, kas turėjo įtakos jo savijautai ir savivertei, nes 2018m. vasario mėn. po automobilio perdavimo kaltinamajam Ž. J., kurį jis buvo apdraudęs vienerių metų laikotarpiui, jis daugiau savo automobilio nebematė, o automobilio jam negrąžinus, negalėjo juo naudotis ir disponuoti, nes kaltinamasis Ž. J. pavertė jam patikėtą svetimą turtą savo turtu, tuo pažeidžiant automobilio perdavimo jo(kaltinamojo) žiniai sąlygas, nors dar ilgą laiką, t.y. iki 2021m. birželio 29d., vartojimo kreditą suteikusiai finansinių paslaugų įmonei už prarastą turtą ir toliau turėjo mokėti įmokas su priskaičiuotomis palūkanomis.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, t.y. buvo pasisavintas ekonominę vertę turintis svetimas turtas(automobilis), į paties žalą padariusio kaltinamojo Ž. J. kaltės formą-tyčią, į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis yra dirbantis asmuo), bet ir į paties kaltinamojo Ž. J. turtinę padėtį(kaltinamasis, būdamas darbingas asmuo, šiuo metu atlieka jam paskirtą bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nusikaltimų nuosavybei bylose, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, vertindamas visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo R. Š. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo Ž. J. yra priteistina visa nukentėjusiojo prašoma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo Ž. J. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Be to, nukentėjusysis R. Š. baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje irgi prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo Ž. J. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pasisavinto jam patikėto svetimo turto, nukentėjusiam asmeniui buvo padaryta žala, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis Ž. J., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinos nukentėjusiajam R. Š. nusikaltimu padarytos žalos dydžio, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Be to, kaip matyti iš prie baudžiamojoje byloje pateikto pirminio civilinio ieškinio su pridėtais dokumentais ir teisminio bylos proceso metu vėliau pateiktų papildomų dokumentų, nukentėjusysis R. Š. turėjo išlaidų advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje pagal susitarimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos proceso metu, paslaugoms apmokėti, kurios bendroje sumoje sudaro 650,- Eur.(šešių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą, kurias nukentėjusiojo atstovas pagal susitarimą-advokatas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti(b.l. 22-24, t. 2, b.l. 11-13, 101-103, t. 3).

LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2019m. rugsėjo 05d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl turto pasisavinimo pagal LR BK 183 str. 1d., advokatas V. B., pateikdamas advokato orderį, po baudžiamosios bylos perdavimo teismui pagal susitarimą pradėjo atstovauti nukentėjusiojo R. Š. interesus byloje nuo 2020m. rugsėjo 16d., kurį toliau atstovavo viso teisminio bylos proceso metu(b.l. 1-2, 40-45, 181, t. 1, b.l. 9, t. 3). Kadangi baudžiamąją bylą perdavus į teismą, teisminio proceso metu iš buvusių paskirtų įvyko 5(penki) teismo posėdžiai, iš kurių 2(du) teismo posėdžiai bylą pradėjus nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose kitos sudėties teismui, teisminio bylos proceso metu nukentėjusiojo atstovui pagal susitarimą-advokatui savo kliento interesais paruošus ir pateikus byloje civilinį ieškinį, kuris ne vieną kartą buvo tikslinamas(b.l. 1-3, t. 2, b.l. 4-7, 97-100, t. 3), todėl, atsižvelgiant tiek į nusikaltimo padarymo pobūdį, aplinkybes ir nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo Ž. J., kaip praeityje ne vieną kartą buvusio teisto asmens, kuris būdamas laisvėje ir toliau vesdamas amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, paskutiniu metu dirbo (duomenys neskelbtini), turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiojo T. Ž. byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio jo atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės, atitinka protingumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų dydžių(pastaba: teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų, t.y. apmokėjimo už advokato paslaugas, atstovaujant nukentėjusiojo R. Š. interesus byloje, išeities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. sausio 22d. nutarimu Nr. 69(2016m. balandžio 13d. nutarimo Nr. 364 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje)), kurios nepažeidžia ir paties kaltinamojo Ž. J. teisių ir teisėtų interesų, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo Ž. J., nukentėjusiojo R. Š. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant pilnai LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo Ž. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo Ž. J. padaryta nusikalstame veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo Ž. J. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas aštuonis kartus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nedarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2017m. vasario 03d. būdamas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, kuris šiuo metu jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį 2020m. kovo 16d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-900/2020(pastaba: veikos padarytos laikotarpyje nuo 2018m. birželio 12d. iki 2019m. liepos 18d.), šioje Ukmergės rūmuose nagrinėtoje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo nuosavybei padarymu(b.l. 111-149, t. 1, bl. 65-77, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo Ž. J. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis Ž. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, dar neišnykus teistumams už anksčiau padarytas veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo Ž. J. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamasis Ž. J. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas ir šioje baudžiamojoje byloje buvęs paieškomas asmuo, nes ilgą laiką slapstėsi nuo teismo, kurio atžvilgiu buvo paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, nenustatant termino, kartu paskelbus minėto asmens paiešką, o vėliau išdavus ir Europos arešto orderį, o šiuo metu kaltinamasis jau realiai atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį(b.l. 56-64, 79-80, 84-155, t. 2), teismas, atsižvelgdamas į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam Ž. J. už padarytą nusikaltimą yra tikslinga skirti tik sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nes kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių jau nebepakanka, tačiau pagal byloje nustatytas svetimo turto pasisavinimo aplinkybes paskiriant mažesnę nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra bendrintina su paskirta terminuota laisvės atėmimo bausme pagal paskutinįjį 2020m. kovo 16d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-900/2020, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą(LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d.).

Kaltinamojo Ž. J. interesus baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pagal paskyrimą atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais paskirti gynėjai, o po baudžiamosios bylos perdavimo teismui kaltinamasis Ž. J. pats pasisamdė gynėją, kurio interesus pagal 2019m. rugsėjo 16d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį viso tolesnio bylos proceso metu atstovavo gynėjas-advokatas D. Dargevičius(b.l. 77-79, 86-87, 170-171, 177, 180, 184-185, t. 1, b.l. 19, t. 2).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dar bylą pradėjus nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose kitos sudėties teismui, 2020m. gruodžio 14d. teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam Ž. J. buvusios suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 53,28 Eur.(penkiasdešimt trijų eurų ir 28 eur/ct.)(b.l. 49, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Bylos duomenimis nuo teismo besislapstęs ir buvęs paieškomas kaltinamasis Ž. J., iki būdamas sulaikytas, buvo dirbantis asmuo, kuris nuo 2024m. vasario 08d. realiai atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį 2020m. kovo 16d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį (b.l. 151, t. 2). Kadangi kaltinamajam, kaip šiuo metu suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo Ž. J. dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam buvusios suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo Ž. J. interesus iki jo paties pasisamdyto gynėjo baudžiamojoje byloje atstovavusio kito advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 1d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023m. birželio 01d., pakeisto BK 182 str. redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2020m. kovo 16d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos griežtesnės galutinės bausmės pridėti šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-aštuonis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti trejus metus laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024m. birželio 27d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2019m. liepos 18d., 13³⁷ val., iki 2019m. spalio 19d., kada kaltinamasis Ž. J. buvo laikinai sulaikytas ir laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka pagal bendrintiną 2020m. kovo 16d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir iš dalies jau atliktą bausmę pagal bendrintiną 2020m. kovo 16d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, skaičiuojant nuo 2024m. vasario 08d., t.y. kaltinamojo Ž. J. sulaikymo dienos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž. J. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą, kurios terminas nustatytas nebuvo, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusio R. Š. pareikštą ir jo atstovo pagal susitarimą-advokato teisminio proceso metu žodžiu galutinai patikslintą civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo Ž. J. 5.805,64 Eur.(penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkis eurus ir 64 eur/ct.) turtinės žalos, 1.000,- Eur.(vieną tūkstantį eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Priteisti iš kaltinamojo Ž. J. 650,- Eur.(šešių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo R. Š. atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo R. Š. naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iki gynėjo pasirinkimo savo lėšomis kitam gynėjui pagal paskyrimą ikiteisminio tyrimo metu atstovaujant kaltinamojo Ž. J. interesus, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam Ž. J.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.