Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui J. P., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą V. G., dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Šalys pateikė teismui A. P. ir atsakovo J. P., atstovės pagal įstatymą V. G., pasirašytą 2023 m. spalio 11 d. taikos sutartį ir prašymą, kuriuo prašė patvirtinti taikos sutartį.

5. 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje ieškovas prašė patvirtinti taikos sutartį. Atsakovo atstovė pagal įstatymą V. G. taip pat prašė patvirtinti taikos sutartį, tačiau nurodė, kad taikos sutartį pasirašė dėl to, kad baigtųsi teisminiai ginčai, nes nebenori su ieškovu bylinėtus, kuris jau trečią kartą kreipiasi į teismą, siekdamas įgyti sūnui priklausantį žemės sklypą. Taikos sutartis pažeidžia nepilnamečio J. P. interesus. Atsakovo atstovei yra daromas didelis spaudimas, todėl ji neturi kitos išeities, kaip tik perleisti žemės sklypą ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl takos sutarties tvirtinimo

12. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taigi prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

13. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

14. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Teismas, gavęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, privalo įsitikinti: 1) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų teismo patvirtinta; 2) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų sudaryta; 3) ar taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-660-585/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

15. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2009).

16. Pažymėtina, kad Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis), vienos šalies išreikštos valios netvirtinti taikos sutarties pakanka, kad teismas atsisakytų tvirtinti jos pasirašytą taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).

17. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 23 d. išrašų nustatyta, kad atsakovas J. P., pagal 2017 m. gegužės 18 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo 0,6600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi apeliantui nuosavybės teise priklausantys pastatai. Iš J. P. gimimo liudijimo nustatyta, kad atsakovas J. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, ir jo atstovė pagal įstatymą yra jo mama V. G.

18. Ieškovas A. P. ir atsakovo J. P. atstovė pagal įstatymą V. G. 2023 m. spalio 11 d. pasirašė taikos sutartį ir ją pateikė tvirtinti teismui. Šalys taikos sutartimi sutarė, kad būtų atidalintas ieškovo A. P. ir atsakovo J. P. turimas nekilnojamasis turtas, t. y. natūra priteisiant ieškovui iš atsakovo 0,6600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui J. P. priteisiant iš ieškovo A. P. 7 000 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat sutarė, kad piniginę kompensaciją ieškovas atsakovui J. P. sumoka per tris mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos, pervedant pinigus į atsakovo J. P. banko sąskaitą.

19. Iš 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog teismo posėdyje apeliantas patvirtino, kad šalių sudaryta taikos sutartis atitinka jo valią ir prašė taikos sutartį patvirtinti. Atsakovo atstovė pagal įstatymą V. G. taip pat prašė patvirtinti taikos sutartį, tačiau nurodė, kad taikos sutartį pasirašė dėl to, kad baigtųsi teisminiai ginčai, nes nebenori su ieškovu bylinėtus, kuris jau trečią kartą kreipiasi į teismą, siekdamas įgyti sūnui priklausantį žemės sklypą. Nurodė, kad taikos sutartis pažeidžia nepilnamečio sūnaus J. P. interesus. Pripažino, kad jai ieškovas daro didelį spaudimą, todėl ji neturi kitos išeities, kaip tik perleisti žemės sklypą ieškovui.

20. Pirmosios instancijos teismas išklausęs šalių valią dėl sudarytos taikos sutarties turinio, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad taikos sutartis neatitinka tikrosios atsakovo atstovės pagal įstatymą V. G. valios ir pažeidžia nepilnamečio atsakovo J. P. interesus. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir atskirajame skunde teigia, kad taikos sutartis atitinka sutarties šalių interesus, nes pasirašius taikos sutartį ginčas buvo išspręstas taikiai – jam yra perleidžiamas atsakovui priklausantis žemės sklypas, ant kurio stovi apeliantui priklausantys pastatai, o atsakovui per tris mėnesius nuo sutarties patvirtinimo, bus išmokėta bendra 7 000 Eur kompensacija.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, įtvirtintą CPK 42 straipsnio 2 dalyje, į teismų praktiką dėl taikos sutarties tvirtinimo, patikrino, ar taikos sutartis sudaryta laisva šalių valia, ar atitinka tikruosius jų ketinimus, ir nustatęs, kad atsakovo įstatyminė atstovė taikos sutartį pasirašė įtakota ieškovo spaudimo, siekdama išvengti bylinėjimosi, bet ne dėl to, kad ji suprato, jog atstovaujant nepilnamečio sūnaus interesus, pasirašius taikos sutartį būtų apginti geriausi nepilnamečio vaiko interesai, esant aiškiai išreikštai vienos iš šalių valiai netvirtinti taikos sutarties, pagrįstai netvirtino taikos sutarties. Pažymėtina, kad iki teismo procesinio sprendimo patvirtinti taikos sutartį kiekviena šalis turi teisę išreikšti savo valią netvirtinti tokios sutarties.

22. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad taikos sutartyje nebuvo išreikšta tikroji atsakovo, kurį pasirašant taikos sutartį atstovavo įstatyminė atstovė, valia, pagrįstai padarė išvadą, jog prašoma patvirtinti taikos sutartis prieštarauja nepilnamečio atsakovo interesams. Apeliacinis teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas už jam atitenkantį žemės sklypą, atsakovui sumokės piniginę kompensaciją, negali nusverti sutarties šalies tikrosios valios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nustačius, jog atsakovo atstovė pagal įstatymą pasirašydama atsakovo vardu taikos sutartį, nesutiko su taikos sutarties sąlygomis, t. y. taikos sutarties sąlygos neatitiko tikrosios atsakovo valios.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su taikos sutarties tvirtinimu, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.