- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2YT-523-1000/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05091-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Suinteresuotas asmuo
- S. A.
- Advokatai
- Vadimas Makušinas
- Kategorijos
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. K.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir nuolatinės rūpybos nustatymo suinteresuotam asmeniui S. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja teismui pateiktu prašymu, kurį teismo posėdžio metu patikslino, prašo atskirti nepilnametį J. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pareiškėjos, t. y. vaiko motinos S. D. ir nustatyti nepilnamečiui J. E. nuolatinę rūpybą.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. su sutuoktiniu M. D. ir trimis vaikais M. E., gim. (duomenys neskelbtini), J. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno kartu. Ieškovės santuoka su nepilnamečių M. ir J. E. tėvu A. E. nutraukta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-128-828/2010. Panevėžio miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta J. E. laikinoji priežiūra ieškovės prašymu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pas S. A., kadangi ji su mažuoju sūnumi vyko į sanatoriją, todėl nebuvo asmens, kuris prižiūrėtų J. E.. Pareiškėja, grįžusi iš sanatorijos, nenutraukė laikinosios priežiūros, nes J. E. elgesys buvo nepasikeitęs, lakstė naktimis, vartojo alkoholį, buvo agresyvus, netinkamai elgėsi su laikinosios prižiūrėtojos S. A. sūnumi, su pačia S. A., nesilaikė susitarimų. Panevėžio miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Skyriaus pranešimą laikinoji priežiūra J. E. nutraukta. Nutraukus laikinąją priežiūrą, J. E. (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendintas pas artimais ryšį susijusį asmenį S. A., o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirta laikinoji priežiūra.
3. Pareiškėjos teigimu, sūnus J. E. visiškai nepaklūsta jos valiai, grįžta namo bet kuriuo paros metu, nevengia vartoti svaiginančių priemonių. Pareiškėja dėjo visas pastangas, kad padėti sūnui ir koreguoti jo elgesį, t. y. registravo jį į prevencines programas, priklausomybių ligų centrą, siūlė bet kokią specialistų pagalbą, registravo į psichologo konsultacijoms, taip pat buvo užrašiusi į gitaros grojimo pamokas, vežėsi į sodą, eidavo su sūnumi pasivaikščioti, kalbėjosi, tačiau tai nepadėjo pakeisti vaiko elgesio. Paaiškino, jog dėl netinkamo J. E. elgesio ji namuose negali užtikrinti kitų vaikų saugumo, nes J. E. nuolat būdavo agresyvus, baugino brolius, nešė į namus peilius ir kitus ginklus, juos demonstravo prieš brolius. Nurodė, kad J. E. polinkiai ir charakterio savybės leidžia pagrįstai manyti, kad vaikas gali kelti grėsmę kitiems asmenims. Pareiškėjai kyla būtinybė apsaugoti kitus du vaikus nuo bet kokių išorinių neigiamų ar smurtinių poveikių ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko pareiškėja teisėtomis priemonėmis siekia, jog J. E. nebegyventų kartu su pareiškėja ir jos kitais vaikais. Mano, jog atskyrus J. E. nuo motinos, jam bus teikiama visapusiška specialistų pagalba, kurios ji užtikrinti negali.
4. Pareiškėjos atstovas advokatas Vadimas Makušinas teismo posėdžio metu nurodo, kad prašymas atskirti J. E. nuo motinos būtinas, kadangi tai užtikrins jo interesus. Pas S. D. nėra sąlygų, užtikrinančių sūnaus geriausius interesus ir poreikius, ji objektyviai negali suteikti tokios pagalbos, kurią gali užtikrinti specializuoti centrai ir kur šiuo metu apgyvendintas J. E.. Prašymas grindžiamas nepilnamečio J. E. ir kitų jo brolių interesų gynimu bei užtikrinimu. Nurodė, kad ieškovės veiksmuose nėra kaltės, o nepilnamečiui geriau augti ne pas mamą. Situacijai pasikeitus, pareiškėja turės galimybę kreiptis dėl vaiko atskyrimo nuo motinos panaikinimo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo S. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dalyje dėl nepilnamečio atskyrimo nuo motinos palieka teismui spręsti. O dalyje dėl rūpybos nustatymo nurodė, jog nesutinka būti paskirta J. E. rūpintoja ir prašo šį reikalavimą atmesti. Nurodė, kad ji neturi nei galimybių, nei įgūdžių, nei gyvenimiškos patirties ir sveikatos rūpintis problematiško būdo jaunuoliu. S. A. atvejo vadybos posėdyje išsakė, kad J. E. turėtų gyventi kartu su šeima, tiek vaikas, tiek mama turi dėti pastangas situacijos pakeitimui. J. E. jai išsakė nuomonę, kad jis grįš į šeimą, tik nežino kada.
6. Skyrius 2025-01-30 pateikė išvadą Nr. 7SD-1171, kurioje nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2025-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1360-1000/2025 leido paimti nepilnametį J. E. iš jo tėvų. Po teismo leidimo išdavimo vaikui organizuojama laikinoji rūpyba, kuri nustatoma savivaldybės mero potvarkiu. Vaiko laikinosios rūpybos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Pagal CK 3.253 straipsnio 2 dalį vaiko laikinoji rūpyba trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, Skyrius gali pratęsti laikinąją rūpybą, tačiau ne ilgiau nei šešiems mėnesiams. Nustačius, kad tėvai, kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, atlieka laikinosios rūpybos nutraukimo veiksmus. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. pasikeitus situacijai vaikas nedelsiant privalo būti grąžinamas į šeimą. Atkreipė dėmesį, kad vaiką paėmus iš šeimos, tėvams ir toliau teikiama pagalba atvejo vadybos procese, teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas, kuriame numatytos konkrečios pagalbos priemonės, įpareigojimai ir rekomendacijos, todėl specialistai laikinosios rūpybos metu deda visas pastangas, kad situacija pasikeistų ir vaikas galėtų grįžti į šeimą. Skyrius nurodo, kad nepilnamečiui J. E. steigiama laikinoji rūpyba, todėl pareiškėjos prašymas dėl atskyrimo yra netikslingas. Siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo, specialistai dirbs su šeima bei dės visas įmanomas pastangas vaiką grąžinti į šeimą. O jei paslaugos bus neveiksmingos, tuomet Skyrius, gavęs motyvuotą siūlymą iš Panevėžio socialinių paslaugų centro, savo iniciatyva kreipsis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo J. E. tėvų atžvilgiu.
7. Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu išsakė, kad susipažinusi su šeimos duomenimis daro išvadą, kad pareiškėja deda per mažai pastangų dėl situacijos pasikeitimo. Pažymi, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų taikomas tada, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaiko atžvilgiu dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip liga, įkalinimas ar pan. Šiuo atveju J. E. motina gali ir turi vykdyti pareigas vaiko atžvilgiu. Šis prašymas netikslingas, nes nėra aišku, kokio laiko ir kokio pasitaisymo iš vaiko tikisi ir reikalauja vaiko motina. Prašyme nenurodytos objektyvios priežastys, jog atskyrimas yra būtinas ir kad byloje esantys duomenys pagrindžia atskyrimo taikymą. Skyrius neturi duomenų, jų taip pat nepateikė ir pareiškėja, kurie leistų daryti išvadą, kad kitiems jos vaikams gresia realus pavojus.
8. Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nepilnamečio J. E. tėvas išvykęs į užsienį – (duomenys neskelbtini). Tėvas išsakė poziciją, kad lyg ir galėtų svarstyti apie ryšio atkūrimą, tačiau Skyriui nėra žinoma, ar jis tai darys, be to, pats J. E. turi nuoskaudų tėvui. Nepilnametis šiuo metu lanko ir vykdo pagalbos plane numatytus reikalavimus, rezultatai minimalūs. Į šeiminius namus yra grįžęs ne laiku ir neblaivus, dėl šių aplinkybių buvo pradėta administracinė teisena, tačiau ji nutraukta. Šiai dienai J. E. laukia grupės dėl priklausomybių ligų gydymo. Panevėžio socialinio paslaugų centro šeiminiai namai atsiliepia gerai apie J. E., kad jis yra tvarkingas, mandagus, pasisiūlo padėti, valgo viską, išsako savo nuomonę.
9. Posėdžio metu Skyriaus atstovė atkreipė dėmesį, kad vaiko motina turi ne tik kaip atstovės pagal įstatymą teises, bet ji turi ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir, atsižvelgdama į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pareiškėja pati iniciavo atvejo vadybos procesą, tačiau nesutiko priimti siūlomą mobilios komandos pagalbą. Taip pat atsisakė teikiamų socialinių paslaugų, po kurio laiko sutiko ją priimti tik esant poreikiui. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdyje nurodė, kad jai socialinės paslaugos nėra tikslingos, nepateikdama jokių argumentų. Pagalbos plane pareiškėjai numatyta, kad ji turi siekti atstatyti ryšį su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmetamas.
10. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
11. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.
12. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.). Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
13. Iš bylos ir viešų teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja S. D. ir A. E. yra nepilnamečio vaiko J. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio apylinkės teismo 2025-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1360-1000/2025 buvo išduotas teismo leidimas paimti vaiką J. E. iš jo tėvų S. D. ir A. E. pagal Skyriaus prašymą. Panevėžio miesto savivaldybės mero potvarkiu nepilnamečiui J. E. nustatyta laikinoji rūpyba.
14. Byloje taip pat nustatyta, kad nepilnamečio vaiko tėvas jo gyvenime nedalyvauja. Nesidomi vaiko ugdymosi, auklėjimu, sveikatos priežiūra. Tėvui netaikoma atvejo vadyba ir neteikiamos socialinės paslaugos, kadangi gyvena užsienyje.
15. Kaip minėta, CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjos S. D. negyvenimas kartu su sūnumi J. E. nėra nulemtas objektyvių aplinkybių – pareiškėja nurodė subjektyvias aplinkybes, kurios nėra pagrįstos kitais byloje esančiais duomenimis, kad atskyrimas reikalingas dėl kitų dviejų vaikų gyvenančių šeimoje, bei dėl to, kad ji negali suteikti tokių paslaugų ir pagalbos, kokias suteikia socialinių paslaugų centras. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės, neįgalumo, įkalinimo ar pan. aplinkybių negali rūpintis nepilnamečiu sūnumi J. E.. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ji savo valia atsisakė Panevėžio socialinių paslaugų centro specialistų siūlomos pagalbos, vengia vykdyti pagalbos plane nusimatytų įpareigojimų, kurie sudarytų galimybę atstatyti bei pagerinti ryšį su sūnumi. Ji sūnų į namus atsisako priimti, tikėdamasi, kad nepilnametis supras savo netinkamą elgesį ir pasikeis, nors namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams augti. Tuo pačiu byloje pateikti rašytiniai dokumentai, dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, jog nepilnamečio J. E. motina nėra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio kasdienės priežiūros ir auklėjimo, ugdymo, sveikatos priežiūros, ji palaiko bendravimą, pagal esamą situaciją rūpinasi nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūra, domisi vaiko ugdymo pasiekimais, dar iki kreipiantis į teismą dėl atskyrimo taikymo, vaikui kūrė namų taisykles, skyrė namų ruošos darbų, registravo nepilnametį pas specialistus pagalbos, kartu lankė būrelį, registravo nepilnametį lankyti prevencines programas. Visos šios aplinkybės, teikiama specialistų pagalba bei byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad šeimos padėtis gali pasikeisti. Pareiškėja sutinka, kad reikalinga pagalba tiek jai, tiek sūnui, ir nori ją gauti. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, nėra pagrindo nepilnametį J. E. atskirti nuo jo motinos S. D..
17. Pagal kasacinio teismo praktiką tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais – domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
18. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti vaiko atskyrimą nuo motinos, šioje byloje taip pat labai svarbu paminėti, jog teismo nutartimi nepilnametis J. E. yra paimtas iš šeimos, t. y. Panevėžio apylinkės teismo 2025-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1360-1000/2025 buvo išduotas teismo leidimas paimti vaiką J. E. iš jo tėvų S. D. ir A. E., vaikui yra įsteigta laikinoji rūpyba, jis apgyvendintas Panevėžio socialinių paslaugų centro šeiminiuose namuose. Pagal CK 3.253 straipsnio 2 dalį, vaiko laikinoji rūpyba trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačius, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją rūpybą, tačiau ne ilgiau nei šešis mėnesius. Bendra laikinosios rūpybos trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių. Šią aplinkybę patvirtina ir Skyriaus 2025-01-30 teikta išvada. Įvertinus aukščiau išdėstytą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nepilnametis J. E. yra paimtas iš šeimos ir jam nustatyta laikinoji rūpyba, laikinosios rūpybos laikotarpiu specialistai dirbs su šeima bei dės pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą, todėl nėra pagrindo šiuo metu atskirti vaiką nuo motinos. Beje, esant nustatytai laikinajai rūpybai ir matant, jog nepilnamečio tėvai nededa jokių pastangų susigrąžinti vaiko į šeimą, Skyrius, gavęs Panevėžio socialinių paslaugų centro motyvuotą siūlymą, galės kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.
19. Netenkinus reikalavimo dėl vaiko atskyrimo nuo motinos bei esant nustatytai laikinajai vaiko rūpybai, nuolatinės rūpybos nustatymo klausimas nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Pareiškėja šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
21. Šioje byloje teismas patyrė 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2023-12-20 Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos S. D. pareiškimą dėl nepilnamečio J. E., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskyrimo nuo motinos S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nuolatinės rūpybos nustatymo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.