Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino iš dalies – prisipažino, kad turėjo ginklą, tačiau ginklu negrasino. Parodė, kad tą dieną buvo išgėręs alaus ir vyno, sutinka su jam nustatytu neblaivumu. Jis pataisė kelio užtvarą („šlagbaumą“) ir jį nuleido. Š. vėl sulaužė kelio užtvarą ir jį numetė. Jie jį išprovokavo. Jis su A. Š. pradėjo aiškintis, paskui ji nuėjo namo. Tada jis aiškinosi su E. Š.. Tuo metu prie jų pribėgo vienas iš liudytojų ir jam trenkė, jis prarado sąmonę, nugriuvo. Atėjo jo žmona, pakėlė ir jis nuėjo namo. Namie niekur nematė savo žmonos, suprato, kad ji yra pas Š.. Pasiėmė putų purškiklį ir ėjo gelbėti žmonos. Jis nepriėjo iki Š. kiemo, buvo prie jų namo, ir jį užpuolė, užlaužė rankas, atėmė pistoletą. Š. kieme nematė, o ginklą nešėsi todėl, kad jo neužpultų Š. liudininkai, nes prie kelio užtvaro jam trenkė. Ginklą nešėsi, kad pagąsdintų. Niekaip nebūtų panaudojęs to ginklo, nes jis buvo tuščias, neužtaisytas. Žmona jo nekvietė, bet jis manė, kad žmoną gali nuskriausti, todėl ėjo jos pasiimti. Ginklą rado gegužės mėnesį ir parsinešė namo, kur visą laiką ir laikė, bet nežinojo, kad ten ginklas, manė, kad putų purškiklio pistoletas. Dabar supranta, kad turėjo ginklą ir dėl to kaltu prisipažįsta. A. Š. niekada negrasino, o konfliktai tarp jų kilo dėl žemių ir kelio užtvaro. Pas Š. ėjo pasiimti žmonos. Buvo priėjęs prie Š. namo kampo ir jį pargriovė liudytojai, kurie posėdžio metu sakė tiesą, kad pargriovė. Nežino kodėl iš jo atėmė ginklą. Eidamas jis nieko nesakė. Anksčiau yra turėjęs leidimą ginklui, nes dirbo krašto apsaugoje, ėjo kuopos vado pavaduotojo pareigas, buvo ir kuopos vadu, tačiau dabar tokio leidimo neturi. Pas jį rastas šovinys buvo mokomasis, o ne kovinis, jo nebuvo galima panaudoti. Keturis metus tarnavo kariuomenėje ir du metus dirbo apsaugoje, jam buvo priskirti ginklai – šautuvai ir automatai. Yra pensininkas, nedirba, jo pajamos yra tik 400 Eur senatvės pensija, per metus vaistams išleidžia 700 Eur. Gyvena name, kurį paveldėjo. Sutuoktinė dirba, gauna gal apie 800 Eur dydžio algą. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes moralinės žalos suma yra nesąmoninga, A. Š. nepatyrė jokios žalos, jai nebuvo grasinta. Sutiktų atlyginti 1 000 Eur sumą, nors mano, kad už nieką. Š. jį apkalba dėl labai asmeninės priežasties, kurios nenori įvardinti. Ikiteisminis tyrimas dėl jo sumušimo dar nėra baigtas.

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2023 m. liepos 29 d. sūnus turėjo dirbti su baidarėmis. Pas juos buvo atvažiavę daug žmonių. Apie 16-17 val. pas juos atvyko giminaičiai J.. Kažkuriuo metu su A. ir L. J. ėjo link kelio ir pastebėjo nuleistą kelio užtvarą („šlagbaumą“). Jis dažniausiai būna pakeltas, žinojo, kad grįš žmonės ir pabandė jį pakelti. Pamatė, kad kelio užtvaras nesilaiko pakeltas, atsinešė virvelę pririšti. Tuo metu atbėgo V. B., nuplėšė kelio užtvarą ir pasakė, kad per jo zoną nevažinėsit. Ji tiesiog nusisuko ir nuėjo, paskambino sūnui ir pasakė, kad kelio užtvaras sugadintas. Tada prasidėjo chaosas, sūnus aiškinosi su V. B. dėl žemių. Viskas lyg ir aprimo. Pas juos kieme buvo apie 15 žmonių, buvo ir vaikų. Maždaug po 20 minučių, ji buvo prie vienos iš žmonių grupelių, kažką išgirdusi atsisuko ir pamatė V. B., kuris buvo 3-4 metrų atstumu, į ją nukreipęs ginklą ir žiūrėjo paklaikusiomis girtomis akimis. Jai iš karto pradėjo skaudėti galvą. Pamačiusi V. B. su ginklu, suprato, kad jis nejuokauja. V. B. stovėjo tarp žmonių. Vienas iš šalia jo stovėjusių vyriškių nukreipė ginklą į žemę. Tada ji nuėjo į namus išgerti vaistų nuo galvos skausmo ir paskambino policijai. Kai išėjo iš namo, V. B. buvo paguldytas ant pievos, gulėjo ant pilvo ir jį prilaikė, galva buvo pasukta į kairę pusę. Priėjo E. ir pasakė paleisti V. B., nes šis serga. Vyrai paleido V. B.. Jai niekaip nepraėjo galvos skausmas, todėl paprašė iškviesti greitąją. Tada atėjo D. B., keikė ją ir paskui D. B. su V. B. išėjo namo. Dalis baidarininkų buvo jau išvažiavę į namus, o kita dalis nutarė palaukti policijos, nes nebuvo aišku, ar B. vėl nepareis. Atvažiavus policijai atėjo ir B. su savo liudytojais. Mano, kad B. elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Po to įvykio naktį nemiegojo. Viską matė anūkė, vaikas net ir dabar bijo per kiemą pereiti. Įvykio metu V. B. buvo neblaivus, taip nusprendė iš jo elgesio, manierų, eisenos. D. B. taip pat buvo neblaivi, tai matėsi iš jos elgesio, judesių. Žinojo, jau anksčiau, kad V. B. turėjo ginklą, jo žmona jai buvo sakiusi. Bendraudavo su B., santykiai buvo geri, bet dvi savaitės iki įvykio iškilo problema dėl vartų. Girdėdavo, kad V. B. pašaudydavo, kai piktas būdavo. Palaiko civilinį ieškinį. Turtinę žalą – 10 Eur, sudaro gydytojo paskirtų vaistų pirkimas. Mano, kad 6 000 Eur neturtinė žala yra adekvataus dydžio, nes emocijos trukdo dirbti, jos vis atsinaujina. Po įvykio ligoninėje nesigydė, nedarbingumo neturėjo. Apie mėnesį laiko gėrė gydytojo paskirtus vaistus. Iki šiol išliko nerimas, vartoja homeopatinius vaistus nuo nerimo, drebulio, širdies dūrimo.

Liudytojas L. J. parodė, kad galimai 2023 m. liepos 29 d. matė V. B. ateinantį nuo savo kiemo pusės. V. B. atėjo sparčiu žingsniu, atrodė piktas, susinervinęs. Jis tuo metu buvo svečiuose pas tetą A. Š. ir stovėjo terasoje prie durų. Nematė, ką V. B. nešėsi rankoje, bet moteris pasakė „ginklas“. Atsisukęs pamatė, kad V. B. buvo nusitaikęs ginklu į A. Š., stovėjo 2-3 metru atstumo nuo jos. Girdėjo, kad V. B. sakė A. Š. kažką panašaus į nušausiu ar „paguldysiu“. Tada vyrai baidarininkai V. B. paguldė ant žemės ir nuginklavo. Į kitus asmenis V. B. ginklo nebuvo nukreipęs. A. Š. po šio įvykio buvo šoke, drebėjo, buvo išblyškusi, jai sukilo spaudimas. Kai į A. Š. buvo nukreiptas ginklas, grasinimas nužudyti atrodė labai realus. V. B. buvo neblaivus. Įvykio metu V. B. pirmą kartą matė su ginklu. Ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. parodė, kad 2023 m. liepos 29 d. apie 17.00- 18.00 val., jis su žmona atvyko pas giminaičius į sodybą, (duomenys neskelbtini). Netrukus į sodybą atvažiavęs jam nepažįstamas vyras pasakė, kad ant keliuko yra nuleistas kelio užtvaras. Jis kartu su teta A. Š. nuėjo prie užtvaro, jį pakėlė ir paliko. Po kiek laiko atbėgo tetos kaimynas V. B. ir ėmė rėkti, kad tai jo žemė ir užtvarą nuleido. Teta su kaimynu sukonfliktavo, bet netrukus jie išsiskirstė. Neužilgo grįžo E. Š., numetė nuo kelio užtvarą ir atvažiavo į savo sodybos kiemą. Būdamas terasoje girdėjo, kad E. Š. ginčijasi su kaimynu V. B., ten buvo ir V. B. žmona. Po to, V. B. su žmona grįžo į namus, E. Š. parėjo į kiemą, o po maždaug 5 minučių pamatė, kaip ateina V. B. ir kažkuri iš moterų suriko - ginklas. Tuomet jis pamatė, kad V. B. stovi priešais A. Š. ir rankoje laiko į ją nutaikytą daiktą, panašų į pistoletą. V. B. švokščiančiu balsu pasakė – „Nušausiu, užmušiu, užknisai“. A. Š. stovėjo sustingusi, šoke, nieko nesakė ir nieko nedarė, kol vienas iš vyrų prišoko prie V. B., apkabino per kaklą, kad jį sulaikyti, o kitas baidarininkas griebė V. B. už rankos, kurioje jis laikė ginklą, nuleido V. B. ranką žemyn ir taip atėmė tą ginklą, o tas vyriškis, kuris laikė V. B., paskui jį paguldė ant žemės, ant pilvo, ir laikė prispaudęs rankas už nugaros. Vėliau matė, kad ginklas jau buvo sudaužytas ir padėtas ant šulinio dangčio (2 t., b. l. 8-11).

Liudytoja A. J. parodė, kad liepos pabaigoje, antroje dienos pusėje, su vyru atvyko pas tetą A. Š.. Išgirdo, kad buvo kilęs nesutarimas dėl kelio užtvaro ir buvo apsižodžiuota su V. B.. Kiek žino, V. B. pasakė, kad niekas pro jo žemę nevažinės. Ji konflikte nedalyvavo, apie konfliktą žino iš tetos žodžių. Kiek vėliau E. Š. buvo išvažiavęs su baidarėmis, teta jam paskambino ir pasakė apie uždarytą kelio užtvarą. Tada E. aiškinosi su V. B. dėl iškilusios problemos. Dar po kurio laiko į namą atėjo E. dukra ir pasakė, kad muša jos tėtį. Į namus įėjo susinervinusi teta A., pasakė, kad jai blogai, nes buvo atėjęs V. B. su ginklu ir taikėsi į ją. Išėjusi iš namo pamatė, kaip vyrai sulaikė V. B. – matė, kad jis prispaustas prie žemės, iškvietė policiją, atėmė iš V. B. ginklą. Matė prie šulinio sulaužytą ginklą. Sprendžiant iš išvaizdos ir sklidusio kvapo, V. B. buvo neblaivus. A. Š. buvo sukrėsta, jai sukilo spaudimas, kvietė medikus. Po įvykio tetos sveikata tapo nestabili, kartais jaučiasi geriau, kartais blogiau, tačiau mano, kad tetos sveikatos sutrikimai susiję su įvykiu. Anksčiau teta sveikatos problemų neturėjo, bent jau nesiskųsdavo. Po įvykio ji pati matavo tetai spaudimą ir pagal aparato parodymus, spaudimas buvo pakilęs. Anksčiau V. B. nebuvo atsinešęs ginklo pas tetą.

Liudytojas E. Š. parodė, kad tą dieną jam paskambino baidarininkai, pasakė, kad atplaukia, ir jis išvažiavo jų pasitikti. 19.22 val. paskambino V. B., pasakė, kad jis daugiau į kiemą neįvažiuos. Jis su V. B. nesiaiškino, tiesiog išjungė telefoną. Grįžęs pamatė nuleistą kelio užtvarą. Norėjo jį pakelti ir jis liko jo rankoje, todėl numetė į šoną. Tuo metu atėjo V. B., pradėjo priekaištauti visokiais klausimais. Pasikalbėjo emocingai ir įvažiavo į kiemą. Atėjo V. B. ir D. B., pakvietė jį pasikalbėti toliau, klausė apie žemių riboženklius, tada dar pradėjo priekaištauti, kodėl be jų leidimo į savo sklypą elektrą įsivedė. Po to jis parėjo iki stoginės, kuri yra toliau nuo kiemo, o B. nuėjo sau. Po kažkiek laiko išgirdo kieme kažkokį triukšmą, sujudimą ir nuėjęs į kiemą pamatė ant žemės paguldytą V. B.. Pasakė, kad pastarąjį paleistų, nes šis turi aparatuką ir jam sunku buvo kvėpuoti. Tada kvietė policiją ir greitąją. Žmonės pradėjo kalbėti, kad V. B. atėjo į kiemą su ginklu. Matė, kad mamai buvo blogai nuo šoko, nuo streso. Mama sakė, kad V. B. atėjo su ginklu ir taikėsi į ją, ji išsigando. Po įvykio matė ginklą, kuris buvo sulaužytas, padėtas ant šulinio. Prieš 2-3 mėnesius yra matęs pas V. B. tą ginklą, yra iš jo ir šovęs. V. B. turėjo šovinių, užsitaisė ir šaudė kartu į garažo vartus. V. B. nesakė iš kur gavo ginklą, o jis jo ir neklausė. Yra nusifotografavęs tą ginklą, nes jis sukonstruotas, tačiau nežino kas jį konstravo.

Liudytoja D. B. parodė, kad 2023 m. liepos 29 d. apie 19 val. per savo namų virtuvės langą pamatė, kad prie kelio užtvaro vyksta sujudimas. Ten buvo jos vyras V. B., A. Š., E. Š.. Tada A. nuėjo, liko E. Š. ir pamatė, kaip jis sugriebė jos vyrui už krūtų, pasitampė. Greitai iš Š. kiemo atėjo nepažįstamas vyras ir trenkė jos vyrui. Ji paklausė E. Š., kas atsitiko ir jis atsakė, kad čia už tai, jog neleido vartų įsirengti. Tada su E. Š. aiškinosi dėl žemės ribų, o šis pasakė, kad nieko nežino. Po kurio laiko rado riboženklį. Kai tas nepažįstamas smogė jos vyrui, šis atsikėlė ir nuėjo namo. Kai ji kalbėjosi su E. Š., matė, kad ateina jos vyras ir kažką nešasi rankoje, bet ką jis nešėsi, nežino. Jos vyras ėjo ramiai, nebuvo pakėlęs rankos, į nieką nesitaikė, ir tada prie jo pripuolė du vyrai, užlaužė rankas ir paguldė ant žemės. Kai jos vyras pradėjo dusti, jam leido atsistoti, bet prilaikė ranka, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Negirdėjo, kad V. B. būtų grasinęs, be to, jis iki terasos net nebuvo priėjęs. A. Š. buvo terasoje, ir iš terasos matosi jos vyro pargriovimo vieta. Ginklo pas vyrą nematė. Pas juos namie „gravitekso“ pistoletų yra ne vienas, o tas ginklas buvo panašus į „gravitekso“ pistoletą. Nežinojo, kad pas jos vyrą yra ginklas, A. Š. apie ginklą nėra sakiusi, šūvių savo namų teritorijoje nėra girdėjusi. Įvykio dieną ji buvo išgėrusi vyno, o jos vyras buvo išgėręs alaus. Su Š. santykiai buvo visokie, bet dvi savaites iki įvykio nebendravo dėl vartų. V. B. A. Š. negrasino. Vyras jai sakė, kad ėjo jos ginti ir nešėsi ginklą, kad jai ko nepadarytų.

Liudytojas A. L. parodė, kad atvyko paimti draugų, kurie tą dieną plaukė baidarėmis. Įvažiavo į teritoriją ir pravažiuojant pastebėjo, kad prie kelio užtvaro stovėjo kaltinamasis su Š., kalbėdami mojavo rankomis. Pasistatęs automobilį, L. R. pasakė, kad nueitų pažiūrėti, kas ten vyksta. L. R. nuėjo. Po kurio laiko atėjo kaltinamasis su daiktu, panašiu į ginklą, sakė „šausiu, užmušiu“. Tada K. apkabino kaltinamąjį iš už nugaros, o jis nulenkė kaltinamojo ranką su ginklu, paėmė ginklą ir bandė sulaužyti į šulinį. Ginklas nelūžo, paskui prie šulinio rado plytą ir ginklą sulaužė. Kaltinamasis buvo įėjęs į Š. kiemą, buvo už kelių metrų nuo terasos, kilo sumaištis, A. Š. buvo išbalusi, kažkokia mergaitė pradėjo verkti. Kažkas suriko „ginklas“ ir tada jis pamatė kaltinamąjį, kuris stovėjo nusitaikęs, mano, kad į A. Š.. Kaltinamasis buvo nuo A. Š., gal 5-8, gal 3 metrų atstumu. A. Š. atrodė prastai, jai pasidarė negera. Mano, kad buvo iškilusi reali grėsme, nes kieme buvo moterų, vaikų, todėl kaltinamasis ir buvo nuginkluotas. Smulkiau aplinkybių jau nepamena. Nepamena tiksliai, ar ginklas buvo tiesiai nukreiptas į A. Š., ar kaltinamasis juo mojavo, sukinėjosi į šonus. Įvykio metu buvo blaivus, tą dieną nuo ryto buvo išgėręs tris bokalus alaus, bet nebuvo apsvaigęs. Senukas pasakė „šausiu“. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad 2023 m. liepos mėnesio pabaigoje, apie 19.00-19.30 val., nuvežė savo draugą L. R. ir jo šeimą pas Š. į sodybą, kartu važiavo S. A. ir K. R.. Įvažiuojant į sodybą matė, kad prie numesto kelio užtvaro stovėjo E. Š. ir pagyvenęs vyras, kažką emocingai kalbėjosi, suprato, kad vyksta konfliktas. Jis paklausė A. Š. kas vyksta, ir ji atsakė, kad seniai vyksta konfliktas dėl žemių. Po kiek laiko, išgirdo kai kažkas sušuko – ginklas, ir tuomet pamatė minėtą senuką, kuris rankoje turėjo daiktą, panašų į pistoletą, rėkdamas kažką, su tuo ginklu mosavosi į vieną pusę, į kitą pusę ir pamatęs A. Š., atsuko daiktą, panašų į pistoletą ir sušuko jai „šausiu, užmušiu“. Jis nuo A. Š. buvo maždaug trijų metrų atstumu, situacija atrodė baisi, atrodė, kad bet kurią akimirką tas senukas šaus į A. Š.. Matė, kaip išbalo A. Š. veidas, per jos veidą pradėjo bėgti prakaitas, ji stovėjo visiškai be amo, matėsi, kad labai stipriai išsigandusi, šokiruota. Tuomet jis prišoko prie to senuko, iš nugaros pusės priėjo K. R., kuris ranka sugriebė senukui per kaklą ir su alkūne jį laikė. Tuo metu jis sugriebė senukui už rankos, sudavė jam per ranką ir atėmė ginklą. Pistoletą nunešė prie šulinio ir sulaužė į dalis. Tuomet atsisukęs pamatė, kad vyras bando stotis, o moteris rėkia, kad paleistų vyrą. K. R. paleido tą senuką ir ramino rėkusią moterį, o jis buvo šalia, kad senolis nepabėgtų. Jis bandė kalbėtis, klausė, ką senolis čia darė, o šis tyliai švokšdamas atsakė, kad „nieko čia tokio nebuvo, nieko čia tokio, aš jo neužtaisiau“. Netrukus atvyko pareigūnai ir greitoji, kuri teikė pagalbą A. Š. (2 t., b. l. 39-43).

Liudytoja S. A. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes. Parodė, kad tą dieną vairavo automobilį, vežė baidarininkus į nukentėjusiosios, kurios nepažinojo, sodybą. Su ja automobilio atvyko K., A., E. ir L.. Buvo jau vakaras. Nuvykus pamatė, kad kaltinamasis prie kelio užtvaro ginčijosi su nukentėjusiosios sūnumi. Jie pravažiavo toliau prie namo. Išlipę iš automobilio kieme bendravo tarpusavyje. Kaltinamasis nuėjo link savo namų, o paskui, už kokių 5 minučių, atėjo į nukentėjusiosios sodybą, rankoje nešėsi ginklą. Matė vamzdį. Ji pradėjo šaukti, kad ateina su ginklu. Eidamas kaltinamasis dusliai sakė „šausiu“, ėjo link sodybos šeimininkės, ranka su ginklu buvo pakelta ties krūtine ir ginklas buvo nukreiptas į nukentėjusiąją. Eidamas kaltinamasis ta ranka mojavo, o paskui jau nusitaikė į šeimininkę. Kaltinamasis nuo nukentėjusiosios buvo už 5-10 žingsnių. Tada vyrai puolė atimti ginklą, paguldė kaltinamąjį ant žemės, o ginklą prie šulinio sudaužė. Nukentėjusiajai pablogėjo sveikata. Jai pačiai taip pat buvo stresas, išsigando. Kaltinamojo balsas buvo duslus, bet buvo galima suprasti ką jis kalba. Mano, kad grėsmė buvo iškilusi visiems.

Liudytojas L. R. parodė, kad tą dieną plaukiojo baidarėmis ir po to grįžo į kiemą. Į kiemą atėjo kaltinamasis nuo savo namų ir rankoje turėjo šaunamąjį ginklą, ėjo pakėlęs ranką, buvo nusitaikęs į A. Š., sakė „nušausiu“. Kaltinamojo balsas prikimęs, bet buvo galima suprasti, ką jis sako. Pamatęs kaltinamąjį su ginklu, pradėjo dairytis, kur yra jo šeima, o atsisukęs pamatė, kad kaltinamasis jau nuginkluotas. Buvo tą dieną išgėręs alaus, bet apsvaigęs nesijautė. Girdėjo, kaip kažkas suriko „ginklas“. Buvo atėjusi ir kaltinamojo žmona, ji atrodė girta, elgėsi neadekvačiai, žegnojo A. Š.. A. Š. buvo šoke, drebėjo, jai kvietė greitąją. Kaltinamasis buvo atėjęs iki terasos. Mano, kad kaltinamojo tikslas buvo grasinti žmonėms. Kaip suprato, kaltinamasis pyko ant nukentėjusiosios. Matė, kaip kaltinamasis prie kelio užtvaro diskutavo su Š., matė, kaip kaltinamasis stumdė Š.. Gal ir galėjo atėjimas su ginklu į kiemą būti ginčo su Š. tęsinys, bet to nežino. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu visko nepasakė, nes nebuvo užduotas klausimas.

Liudytoja E. R. parodė, kad vasarą, grįžus po pasiplaukiojimo baidarėmis, matė incidentą – kaip kaltinamasis atėjo su ginklu ir buvo nusitaikęs į žmones. Kieme stovėjo 5 žmonių grupelė, o kaltinamasis atėjo nusitaikęs ginklu. Toje grupelėje stovėjo Š., A., L., K.. Ji sėdėjo mašinoje, kabriolete, o ta žmonių grupelė buvo netoli namo. Kažkuriuo momentu tiesiog pakėlė akis, kad paragintų savo sutuoktinį važiuoti ir pamatė ateinantį vyrą, kuris rankoje laike metalinį, tamsų ginklą, buvo tą ginklą nukreipęs į žmones. Ji išgirdo, kad kažkas sušuko „ginklas“, o gal ir pati sušuko, išsigando, čiupo savo vaiką, pasisodino į mašiną ir nulenkė galvą. Nematė kaip tas vyras buvo sulaikytas. Paskui matė, kad kaltinamasis paguldytas ant žemės, o A. daužė pistoletą. A. Š. buvo susijaudinusi.

Liudytojas K. R. parodė, kad matė, kaip atėjo vyras, kuris nešėsi daiktą, panašų į ginklą, kurį laikė priešais save. Kažkas sušuko „ginklas“. Vyras su ginklu ėjo link pavėsinės. Jis tą vyrą apkabino iš už nugaros, A. atėmė ginklą, jis kaltinamąjį paguldė ant žemės, o kai šis nusiramino - paleido. Girdėjo, kaip kaltinamasis šaukė „nušausiu“. Suprato, kad kaltinamasis ginklą buvo nukreipęs į šeimininkę, nes kaltinamasis eidamas sakė „šausiu, ėjo link pavėsinės, kur buvo šeimininkė, ginklas buvo nukreiptas į ją. Jam pasirodė, kad kaltinamasis bandė užtaisyti ginklą. Mano, kad grėsmė buvo reali, nes kaltinamasis šaukė „šausiu“, nukentėjusioji buvo išsigandusi, buvo iškviesti pareigūnai, medikai. Kaltinamojo žmona taip pat ten buvo, rėkavo, keikė sodybos šeimininkę, sakė, kad padarys tvarką, bet ji atėjo vėliau, kai kaltinamasis buvo visiškai apsiraminęs. Kai jis paleido kaltinamąjį, šis išėjo link namų, o paskui grįžo su žmona. Kaltinamasis buvo neblaivus, jautėsi nuo jo sklindantis alkoholio kvapas. Nepamena kiek tą dieną pats buvo išgėręs alaus. Į teismą atvažiavo kartu, bet apie įvykį nekalbėjo, nesitarė ką kalbėti.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais bei toliau nurodytais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus A. Š. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 29 d., apie 19.45 val., į jos namo kiemą, (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas V. B., rankoje turėdamas daiktą, panašų į savadarbį pistoletą, kurį nukreipė į ją ir mosikavosi į šalia buvusius asmenis. Ji išsigando, manė, kad neblaivus, konfliktiškas kaimynas gali panaudoti ginklą. Prašo asmenį nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 18-30).

Akistatos tarp nukentėjusiosios A. Š. ir įtariamojo V. B. metu, A. Š. patvirtino parodymus, kad V. B. grasino ją nužudyti, buvo nukreipęs į ją ginklą. V. B. nurodė, kad turėjo putų pistoletą, tačiau į A. Š. nebuvo nukreipęs (1 t., b. l. 110-117).

Akistatos tarp liudytojo A. L. ir įtariamojo V. B. metu, A. L. patvirtino savo parodymus, kad V. B. atėjo į kiemą, nešinąs daiktu, panašiu į ginklą, kad pasakė žodžius „nušausiu“, kad jis atėmė ginklą. V. B. teigė, kad turėjo putų purškiklį, o ne ginklą, ir kad nieko nušauti neketino, daikto nebuvo niekur nukreipęs ir negrasino nušauti, jį pasiėmė tik pagąsdinti (2 t., b. l. 44-49).

Akistatos tarp liudytojo K. R. ir įtariamojo V. B. metu, K. R. patvirtino savo parodymus, kad V. B. įvykio metu daiktą, panašų į pistoletą, nešėsi rankose pakėlęs krūtinės - kaklo srityje, atėjęs į kiemą sustojo prie terasos, o eidamas rėkavo, keikėsi ir sakė „Šausiu, nušausiu“. Suprato, kad tie žodžiai buvo skirti namo savininkei, nes senukas tuo galimai pistoletu nusitaikė į ją. V. B. neigė K. R. nurodytas aplinkybes (2 t., b. l. 84-89).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Ant šulinio dangčio rastas, apžiūrėtas ir paimtas daiktas, panašus į savadarbį ginklą (1 t., b. l. 38-47, 48-49).

Vyriausiojo patrulio D. R. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2023 m. liepos 29 d. 19.47 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), į pranešėjos kiemą atėjo kaimynas su savadarbiu pistoletu, grasino nušauti, pistoletą atėmė, kaimynas sulaikytas kieme. Nuvykus nurodytu adresu, namų terasoje rado sėdinčią A. Š., kuri paaiškino, kad su kaimynu V. B. naudojasi vienu įvažiavimu, kaimynas nuleido pakeliamą užtvarą, o jos svečiai norėjo išvažiuoti, todėl kilo konfliktas. Apie 19.30 val. prie terasos atėjo V. B., kuris rankoje laikė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir nukreipė į A. Š. bei aplinkinius svečius. V. B. A. Š. pasakė, kad „Aš tave vis tiek užmušiu“. Šalia buvę vyrai iš V. B. atėmė ginklą ir paguldė ant žemės, tuomet A. Š. iškvietė policiją. Pabendravus su V. B., šis paaiškino, kad į nieką šauti neketino, norėjo tik pagąsdinti. Iš V. B. burnos sklido alkoholio kvapas, bandant patikrinti V. B. blaivumą, šis teigė kad nusistatyti blaivumo negali, nes serga gerklės vėžiu. V. B. buvo nuvežtas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių neblaivumui nustatyti. Priėmimo skyriuje V. B. paminėjo, kad buvo išgėręs apie 250 ml degtinės (1 t., b. l. 50-51).

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2023 m. liepos 29 d. 19.44 val. gautas A. Š. telefoninis pranešimas, kad į jos kiemą atėjo kaimynas, laikydamas savadarbį pistoletą, grasino nušauti. Pistoletą atėmė, kaimynas sulaikytas kieme (1 t., b. l. 52-56).

Kratos protokole nurodyta, kad atliktus kratą adresu (duomenys neskelbtini)., rastas ir paimtas vienas šovinys (1 t., b. l. 90-102).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktas pistoletas yra savadarbis šaunamasis ginklas. Tai lygiavamzdis, vienašūvis pistoletas, pritaikytas šaudyti pramoninės gamybos, žiedinio įskėlimo, 5,6 mm kalibro šaudmenimis. Savadarbiai šaunamieji ginklai į kategorijas neskirstomi ir civilinėje apyvartoje yra draudžiami. Pistoletas šaudyti tinkamas. Kartu pateiktas šovinys yra A kategorijos šaudmuo, tai pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 7,62x39 mm kalibro, Kalašnikovo tipo imitacinis (garsinis) šovinys, skirtas šaudyti iš pramoninės gamybos 7,62x39 mm kalibro automatų - A kategorijos šaunamųjų ginklų. Šovinys šaudyti tinkamas. Šovinys netinka šauti iš kartu pateikto pistoleto (1 t., b. l. 62- 69).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi pareigūnės G. M. tarnybinės „Body“ kameros vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuota kaip pareigūnė atvyksta į įvykio vietą, kur prie terasos, ant žolės sėdi vyresnio amžiaus vyras, kuris patvirtina, kad tai jis buvo su ginklu. Vyras sulaikomas, uždaromas į tarnybinį policijos automobilį. Toliau matoma terasa, kur medikai teikia pagalbą A. Š., paprašoma, kad GMP darbuotojai nueitų ir prie sulaikyto asmens, nes kažkas yra su kvėpavimu. Kieme yra šulinys, ant kurio dangčio guli dalys, panašios į pistoleto, šalia stovi du pareigūnai ir apžiūrinėja dalis. A. Š. nurodo, kad jai grasino, kad konfliktas kilo dėl servitutinio keliuko. Pareigūnei klausiant sulaikyto asmens kodėl jis grasino, V. B. kažką neaiškiai atsako. Įrašuose taip pat užfiksuota, kaip D. B. pasakoja, kad čia jų žemė, kad čia puoselėjo tą žemę 40 metų, kad pardavė, reiškia pasipiktinimą, pasakoja pareigūnui, kad paties įvykio nematė, kad ji atbėgo, kai pamatė kad kažkas vyksta, nematė ginklo, gal tas ginklas varnoms šaudyti. Kitame įraše užfiksuota, kaip A. Š. nurodo, kad ėjo grasinti jai, kad šiaip su kaimynu nekonfliktuoja, bet kaimynams nepatinka, kad jie nupirko žemes, kad konfliktas kilo dėl kelio, kur yra servitutas, o jie šiandien uždėjo užtvarą, nebeleidžia važiuoti; šiandien jie atsidarė kelią, jisai nuėjo namo, pasiėmė pistoletą, ir atėjęs atėjo grynai nusiteikęs šaudyti; ji bijo, nes žino, kad jis gali taip padaryti, ji su juo taikytis nesiruošia, kad jisai yra vėžininkas, kad jisai yra ligonis, bet jis yra alkoholikas ir ji tikrai nesitaikys, nes jis tokią sumaištį sukėlė, jai pirmąkart gyvenime kraujospūdis, vaikas išsigandęs, čia visi panikoj (1 t., b. l. 73-78).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio. Įraše užfiksuota, kaip pareigūnei A. Š. pasakoja įvykio aplinkybes, nurodo, kad ir anksčiau yra mačiusi ginklą, bet į ją anksčiau kaimynas nesitaikė, tačiau prieš savaitę jis šaudė savo kieme (1 t., b. l. 79-85).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai iš pareigūnų tarnybinio automobilio. Įrašuose matyti kaip pareigūnas atsiveda V. B.. Vyras ranka rodo į kakle esantį apvalios formos įtaisą, pareigūnė nubėga iki terasos ir grįžta atgal su dviem medikais, kurie nueina prie V. B.. 20.29 val. pareigūnai atneša į saloną galimai pistoleto dalis, kurias įdeda į juodos spalvos polietileninį maišelį ir padeda salone ant grindų, kiti pareigūnai jas fotografuoja, apžiūrinėja. Girdisi, kaip pareigūnė sako, kad sulaikytasis negali įpūsti į alkotesterį, dėl to negalima nustatyti jo neblaivumo, kad sulaikytąjį reikia vežti į ligoninę kraujo paėmimui. 20.58 val. tarnybinis automobilis išvažiuoja iš įvykio vietos, atvyksta į priėmimo skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 86-90).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas E. Š. pateiktas kompaktinis diskas (2 t., b. l. 20-23), kuriame yra du aplankalai su vaizdo įrašais. Pirmojo aplanko įrašuose matomi automobiliai, girdimi vyriški, moteriški balsai, pavieniai žodžiai, ne visuose įrašuose yra tyrimui reikšmingų duomenų. Ketvirtame vaizdo įraše girdisi moteriškas balsas: „baik, baik, pastovėk. Čiuožk iš čia, tuoj mentus iškviesiu. Pažiūrėsim kas bus kaltas. A. pirmoj eilėj“. Įraše matomi du vyrai, kurie nueina. Girdimas moteriškas balsas: „Kviesk policiją, kviesk policiją, jisai savadarbę turi, policiją kviečiam“. Toliau girdisi riksmai, trankymo garsai. Vyriškas balsas: „A tu durnas“. Moteriškas balsas: „Laba diena, atėjo su savadarbiu pistoletu, atėjo nušauti“. Penkioliktame vaizdo įraše girdisi moteriškas balsas: „Kur telefonas jo yra?“ Vyriškas balsas: „Tikrai nepavogėm“. Moteriškas balsas: „Užsičiaupk, tu nežinai kur tu stovi. Tu stovi ant mūsų žemės“. Vyriškas balsas: „A girdi“. Moteriškas balsas: „Tu stovi ant mūsų žemės“. Vyriškas balsas: „(necenzūriniai žodžiai) iš čia“. Moteriškas balsas: „Aš tau kai (necenzūrinis žodis), tai ant visos Lietuvos, ant svieto“. Vyksta ginčai, dėl garso trūkinėjimo nesigirdi tikslūs žodžiai. Matosi, kad vyras laiko užlaužęs moters ranką, po to paleidžia. Matomi policijos pareigūnai. Kituose įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Antrame aplankale yra 17 vaizdo įrašų. Trečiame vaizdo įraše girdimas moteriškas balsas: „Eina jis (necenzūrinis žodis), reikia policiją kviesti, skambink policijai“. Kitos moters balsas: „Jis savadarbę turi“. Septintame vaizdo įraše girdimas moteriškas balsas: „Man labai blogai, mano kraujospūdis pašoko pirmąkart gyvenime. Bijau, kad man insultas“. Aštuntame vaizdo įraše užfiksuota kaip vyras sako: „Eik, namo, eik namo“. Moteris: „Tu nežinau kur tu stovi. Stovi ant mūsų žemės. Tu stovi ant mūsų žemės“. Kita moteris: „Patylėk“. Vyksta ginčai, nesuprantama ką šneka. Dešimtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip moteris sako: „Mes čia visi būnam, jis atbėga į kiemą ir puolė su ginklu, savadarbiu pistoletu, ten yra sulaužytas. Realiai jis man nusitaikė į mane, nežinau į ką į dviratį, nusitaikė šauti. (nesuprantamas žodis) per daug, nes ne pirmas kartas. Jis sakė aš tave vis tiek padėsiu. Dėl to, kad mes čia važiuojam, čia jo kelias, bet čia servitutas yra. Jis diena dienon geria. Jis turi (nesuprantami žodžiai) ir aš tikrai bijau. Ir man kai kalė spaudimas pirmąkart, gyvenime aš neturėjau didelio kraujospūdžio. Aš realiai išsigandau. Bet kada gali ateiti ir bet kada, čia grynai buvo pasikėsinimas į gyvybę. Grynai, jis yra (nesuprantami žodžiai). Jis diena dienon geria. Žmona ir jisai. Sulaužė vyrai tą ginklą“. Kituose įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos nėra (2 t., b. l. 24-28).

Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4122-2023(01) nurodyta, kad V. B. kraujyje, paimtame 2023 m. liepos 29 d. 21.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,74 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 123).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji (neapima padarinių atsiradimo). Objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Kaltinamasis prisipažino, kad 1995 m. iš kariuomenės poligono parsinešė šaudmenį, taip pat 2023 m. rado ir neturėdamas leidimo namuose laikė savadarbį šaunamąjį ginklą, kol būdamas apsvaigęs nuo alkoholio atsinešė jį į A. Š. sodybą, kur ginklas buvo atimtas ir perduotas policijos pareigūnams.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y., kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Kaltinamasis V. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, teigė, kad nukentėjusiajai A. Š. negrasino, o ginklą nešėsi, kad jo neužpultų Š. sodyboje buvę asmenys, kad juos pagąsdintų. Tačiau teismas, įvertinęs šiuos kaltinamojo parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis nepadarė jam inkriminuotos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos paneigia bylos įrodymų visuma – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl jo parodymai, kurie neatitinka bylos medžiagos, nelaikytini patikimais ir yra vertintini kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Nukentėjusioji A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai nurodė, kad kažką išgirdusi atsisuko ir pamatė V. B., kuris buvo 3-4 metrų atstumu, į ją nukreipęs ginklą ir žiūrėjo paklaikusiomis, girtomis akimis. Jai iš karto pradėjo skaudėti galvą. Pamačiusi V. B. su ginklu, suprato, kad jis nejuokauja. Kai vienas iš šalia kaltinamojo stovėjusių vyriškių nukreipė ginklą į žemę, ji nuėjo į namus išgerti vaistų nuo galvos skausmo ir paskambino policijai, o skausmui nepraeinant paprašė iškviesti greitąją. Labai išsigando, po įvykio naktį nemiegojo. Jau anksčiau žinojo, kad V. B. turėjo ginklą, girdėdavo, kaip šaudydavo.

Liudytojas L. J. parodė, kad matė V. B., kuris atrodė piktas, susinervinęs, ateinantį nuo savo kiemo pusės, po to išgirdo kaip moteris pasakė „ginklas“ ir atsisukęs pamatė, kad V. B. buvo nusitaikęs ginklu į A. Š., nuo kurios stovėjo 2-3 metrų atstumu. Girdėjo, kad V. B. sakė A. Š. kažką panašaus į nušausiu, užmušiu ar „paguldysiu“. Tada vyrai baidarininkai V. B. paguldė ant žemės ir nuginklavo. A. Š. po šio įvykio buvo šoke, drebėjo, buvo išblyškusi, jai sukilo spaudimas. Kai į A. Š. buvo nukreiptas ginklas, grasinimas nužudyti atrodė labai realus. Liudytoja A. J. parodė, kad jai būnant namuose, į vidų įėjo susinervinusi teta A. Š., kuri pasakė, kad jai blogai, nes buvo atėjęs V. B. su ginklu ir taikėsi į ją. Išėjusi iš namo pamatė, kaip vyrai sulaikė V. B., matė prie šulinio sulaužytą ginklą. A. Š. buvo sukrėsta, jai sukilo spaudimas, kvietė medikus. Liudytojas E. Š. parodė, kad paties grasinimo nematė, bet išgirdęs sujudimą ir priėjęs arčiau, pamatė, jau sulaikytą V. B., buvo kviečiama policija, greitoji. Matė, kad mamai buvo blogai nuo šoko, nuo streso, ji sakė, kad V. B. atėjo su ginklu ir taikėsi į ją, ji išsigando. Po įvykio matė ginklą, kuris buvo sulaužytas, padėtas ant šulinio. Prieš 2-3 mėnesius yra matęs pas V. B. tą ginklą, yra iš jo ir šaudęs su V. B., nes šis turėjo ir šovinių. Liudytojas A. L. parodė, kad kažkas suriko „ginklas“ ir jis pamatė kaltinamąjį su daiktu, panašiu į ginklą, kaltinamasis sakė „šausiu, užmušiu“, stovėjo nuo A. Š. gal 3 metrų atstumu. Tada K. R. apkabino kaltinamąjį iš už nugaros, o jis nulenkė kaltinamojo ranką su ginklu, paėmė ginklą ir sulaužė. Kilo sumaištis, A. Š. buvo išbalusi, atrodė prastai, jai pasidarė negera. Mano, kad buvo iškilusi reali grėsmė, todėl kaltinamasis ir buvo nuginkluotas. Liudytoja S. A. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis atėjo į nukentėjusiosios sodybą, rankoje nešėsi ginklą. Ji pradėjo šaukti, kad ateina su ginklu. Eidamas kaltinamasis dusliai sakė „šausiu“, ėjo link sodybos šeimininkės, ranka su ginklu buvo pakelta ties krūtine ir ginklas buvo nukreiptas į nukentėjusiąją. Kaltinamasis nuo nukentėjusiosios buvo už 5-10 žingsnių, tada vyrai puolė atimti ginklą, paguldė kaltinamąjį ant žemės, o ginklą prie šulinio sudaužė. Nukentėjusiajai pablogėjo sveikata, jai pačiai taip pat buvo stresas, išsigando. Kaltinamojo balsas buvo duslus, bet buvo galima suprasti ką jis kalba. Liudytojas L. R. parodė, kad matė kaip į kiemą atėjo kaltinamasis ir rankoje turėjo šaunamąjį ginklą, ėjo pakėlęs ranką, buvo nusitaikęs į A. Š., sakė „nušausiu“. Kaltinamojo balsas prikimęs, bet buvo galima suprasti, ką jis sako. Pamatęs kaltinamąjį su ginklu, pradėjo dairytis, kur yra jo šeima, o atsisukęs pamatė, kad kaltinamasis jau nuginkluotas. A. Š. buvo šoke, drebėjo, jai kvietė greitąją. Liudytoja E. R. parodė, kad matė kaip kaltinamasis atėjo su ginklu ir buvo nusitaikęs į žmonių grupelę, kurioje buvo ir A. Š.. Ji išgirdo, kad kažkas sušuko „ginklas“, o gal ir pati sušuko, išsigando, čiupo savo vaiką, pasisodino į mašiną ir nulenkė galvą. Paskui matė, kad kaltinamasis paguldytas ant žemės, o A. L. daužė pistoletą. A. Š. buvo susijaudinusi. Liudytojas K. R. parodė, kad matė, kaip atėjo vyras, kuris nešėsi daiktą, panašų į ginklą, kurį laikė priešais save. Kažkas sušuko „ginklas“. Vyras su ginklu ėjo link pavėsinės, girdėjo, kaip šaukė „nušausiu“. Jis tą vyrą apkabino iš už nugaros, A. L. atėmė ginklą, jis kaltinamąjį paguldė ant žemės, o kai šis nusiramino - paleido. Suprato, kad kaltinamasis ginklą buvo nukreipęs į šeimininkę, nes kaltinamasis eidamas sakė „šausiu, ėjo link pavėsinės, kur buvo šeimininkė, ginklas buvo nukreiptas į ją. Jam pasirodė, kad kaltinamasis bandė užtaisyti ginklą. Mano, kad grėsmė buvo reali, nes kaltinamasis šaukė „šausiu“, nukentėjusioji buvo išsigandusi, buvo iškviesti pareigūnai, medikai. Liudytoja D. B., nors ir teigė, pas savo sutuoktinį V. B. ginklo niekada nematė, įvykio dieną taip pat nematė, kad vyras grasintų nukentėjusiajai ginklu, tačiau patvirtino mačiusi ateinantį savo vyrą V. B., kuris kažką nešėsi rankoje ir prie jo pripuolė du vyrai, užlaužė rankas ir paguldė ant žemės. Teigė, kad A. Š. buvo terasoje, ir iš terasos matosi jos vyro pargriovimo vieta. Taigi, liudytoja D. B. taip pat patvirtino, nors ir netiesiogiai, aplinkybę, kad kaltinamojo elgesys kėlė grėsmę, nes priešingu atveju, pašaliniai asmenys nebūtų užpuolę ir paguldę ant žemės į sodybą užėjusio kaltinamojo. Nukentėjusiosios A. Š., o taip pat ir liudytojų A. L. bei K. R., kurie sulaikė kaltinamąjį ir atėmė iš jo ginklą, parodymų patikimumą patvirtina ir akistatos su kaltinamuoju protokolai, kuriuose užfiksuotas jų parodymų nuoseklumas dėl esminių įvykio aplinkybių.

Tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo susijaudinusi, išsigandusi taip pat patvirtina ir policijos registruojamų įvykių registras, kuriame užfiksuotas skambučio bendrajam pagalbos centrui turinys, bei vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kuriuose girdėti kaip emocionaliai nukentėjusioji A. Š. nurodo, kad į jos kiemą atėjo kaimynas, laikydamas savadarbį pistoletą, grasino nušauti, ji atsidūsta, nurodo, kad skauda galvą, ją ramina pašaliniai asmenys, girdisi kaip prašoma nesinervuoti, o ji teigia, kad jai labai blogai, kad kraujospūdis pašoko, bijo, kad gali būti insultas. Taip pat vaizdo įrašuose girdėti, kaip šaukiama, kad vyriškis turi savadarbę, kad reikia kviesti policiją, po to, girdėti kalbos apie tai, kad asmuo atėjo su ginklu, puolė, sakė „padės“, bet vyrai ginklą atėmė ir sulaužė, kas taip pat užfiksuota vaizdo įraše, kur matyti, kaip vyriškis prie šulinio tranko iš kaltinamojo atimtą ginklą (vaizdo įrašas „20230730-003954S“ nuo 04.00 min.). Įvykio vietoje nukentėjusiąją apžiūrėjo greitosios medikai, diagnozavo jai stresą. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo rastas savadarbis ginklas. Pareigūnų kūno kameros įrašuose užfiksuota, kaip kaltinamasis prisipažįsta, kad jis yra tas asmuo su ginklu, dėl kurio buvo kviečiama policija. Specialisto išvada patvirtina, kad rastas pistoletas yra savadarbis šaunamasis ginklas, kuris yra tinkamas šaudyti. Kaltinamojo kraujo tyrimas įrodo, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nuteistojo versija, jog jis jokių grasinamojo pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, atmestina kaip nepagrįsta.

Kaltinamasis su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad galėtų nukentėjusiajai atlyginti nebent 1 000 Eur, bet mano, kad už nieką, nes kaltės nepripažįsta.

Neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad kaltinamojo veiksmai, tai yra pasikėsinimas į jos sveikatą ir gyvybę, jai sukėlė didelį išgąstį ir stresą, ji buvo pažeminta kitų asmenų akivaizdoje, iki šiol jaučia baimę, taip pat nerimą dėl patirtų išgyvenimų įtakos sveikatai ateityje.