Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-5079-615/2017 pagal pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens J. A. R. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė A. A., antstolė G. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjo J. A. R. bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ 2017 m. spalio 18 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti pareiškėjo 2017 m. spalio 3 d. mokumo atkūrimo planą, kuriam nebuvo pritarta kreditorių susirinkime. 2017 m. spalio 5 d. išvadoje dėl mokumo atkūrimo plano administratorė nurodė, kad planas atitinka reikalavimus, gali būti įgyvendinamas. Administratorė prašyme nurodė, kad 2017 m. spalio 17 d. įvyko antrasis pareiškėjo kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo tik kreditorė AB „Swedbank“. Kreditorė AB „Swedbank“ nesutiko, jog bankroto administratorei būtų nustatytas 73 Eur atlyginimas per mėnesį bei sutiko su 50 Eur atlyginimu per mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Mokumo atkūrimo planas atitinka LR fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jame nurodyta administravimo išlaidų sąmata ir jos apmokėjimo tvarka, suma yra detalizuota, o į ją yra įtrauktas ir administratorės atlyginimas. Bankrutuojančio J. A. R. bankroto procedūros vykdymo administravimo kaštai sudaro tik 73 Eur per mėnesį ir ši suma yra protingo dydžio, užtikrinanti bankrutuojančio asmens, bankroto administratorės bei kreditorių interesų pusiausvyrą.

Mokumo atkūrimo plane nurodytos administravimo išlaidos yra motyvuotos, ekonomiškai pagrįstos, protingos, nustatytos atsižvelgiant į veiklos sąnaudas, darbų, kuriuos administratorė atliko kiekį, kokybę, sudėtingumą, taip pat planuojamų atlikti ateityje darbų būtinumą ir kiekį. Nurodytos kainos yra ženkliai mažesnės už panašaus pobūdžio paslaugas teikiančių įstaigų numatytus įkainius bei tarifus, atitinka tvarką ir sąlygas, kuriomis savo veikloje naudojasi byloje dalyvaujantys kreditoriai bei kiti ūkio subjektai. Taip pat visos mokumo atkūrimo plane nurodytos administravimo išlaidos yra nurodytos su PVM, todėl realios administratorei mokėtinos sumos bus mažesnės. Dar didesnis administravimo išlaidų mažinimas apribotų galimybes tinkamai vykdyti bei organizuoti bankroto procedūrą. Be to, kreditorės AB „Swedbank“ pateiktas pasiūlymas nustatyti bankroto administratorei 50 Eur/mėn. administravimo išlaidų dydį nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais.

Nurodė, kad teismas pažeidė FABĮ nustatytas procedūrines normas, nes pagal FABĮ 8 straipsnio 6 dalį teismas turėjo priimti nutartį dėl plano žodinio proceso tvarka. Dėl to bankroto administratorei nebuvo suteikta galimybė teismo posėdžio metu pasisakyti dėl administravimo išlaidų dydžio, numatytos administravimo išlaidų sumos pagrįstumo. Be to, buvo pažeistos fizinio asmens, silpnesniosios pusės, teisės ir teisėti interesai, užkirstas kelias asmeniui bankrutuoti ir taip įgyvendinti FABĮ suteiktą teisę atkurti savo mokumą.

Pažymi, kad J. A. R. mokumo atkūrimo planas kreditorių susirinkime buvo svarstytas du kartus (2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. spalio 17 d.). Fizinis asmuo įvertino pirmojo kreditorių susirinkimo metu pateiktas kreditorės AB „Swedbank“ pastabas bei pasiūlymus ir planą patikslino. Antrajame mokumo atkūrimo plane administravimo išlaidos buvo sumažintos, o kreditoriams mokėtinos sumos padidintos.

Teismas paviršutiniškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, neįsigilino į jų esmę, nutarties motyvuojamoje dalyje formaliai ir deklaratyviai atkartojo kreditorės AB „Swedbank“ šioje civilinėje byloje nurodytas prieštaringas teisei prielaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir nutraukta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. rugpjūčio 8 d. J. A. R. mokumo atkūrimo planą, 2017 m. rugpjūčio 9 d. administratorės išvadą ir prašo juos prijungti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas patikslintas 2017 m. spalio 3 d. mokumo atkūrimo planas, o pirminis 2017 m. rugpjūčio 8 d. planas nebuvo pateiktas bei į tai, kad iš kreditorių susirinkimų protokolų negalima tiksliai nustatyti kokia apimtimi mokumo atkūrimo planas buvo tikslintas, apeliacinės instancijos teismas prašymą dėl įrodymų priėmimo tenkina ir pateiktus rašytinius įrodymus priima.

Dėl mokumo atkūrimo plano (ne)tvirtinimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorė AB „Swedbank“ nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui dalyje dėl administravimo išlaidų ir administratorės atlyginimo. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas yra sudėtinė mokumo atkūrimo plano dalis. Kreditorių pritarimas/nepritarimas mokumo atkūrimo planui negali būti dalinis, todėl šiuo atveju nepritarus dalyje dėl administravimo išlaidų ir administratorės atlyginimo, laikytina, kad mokumo atkūrimo planui nepritarta.

FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Tokiu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Teismo nutartis tokiu atveju priimama žodinio proceso tvarka (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo J. A. R. mokumo atkūrimo planas kreditorių susirinkime buvo svarstytas du kartus. Pirmajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2017 m. rugsėjo 8 d., mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta bei nurodyta patikslinti mokumo atkūrimo planą pagal kreditorių pastabas ir pasiūlymus. 2017 m. spalio 17 d. antrajame kreditorių susirinkime patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarta ir nurodytos nepritarimo priežastys, susijusios su administravimo išlaidomis. Pareiškėjo bankroto administratorė, kreditoriams du kartus nepritarus mokumo atkūrimo planui, kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti planą nurodydama, kad kreditorių nepritarimo priežastys nėra susijusios su plano neatitikimu FABĮ 7 straipsnio reikalavimams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką (nurodyta 10 p.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju plano tvirtinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis). Tik tokiu būdu būtų visapusiškai išsiaiškintos kreditorių nepritarimo mokumo atkūrimo planui priežastys ir įvertintos pareiškėjo pastangos pataisyti planą. Pažymėtina, kad rašytinio proceso tvarka planas gali būti tvirtinamas tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pritarė plano projektui.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte buvo patikslinta ir plano dalis dėl administravimo išlaidų dydžio bei jo pagrindimo. Plano projekte nurodyta, kad išlaidos bankroto procedūroms atlikti per visą 36 mėnesių bankroto procesą būtų 2 628 Eur (per mėnesį 73 Eur), įskaitant PVM ir administratorės atlyginimą. Taip pat plano projekte pateikta šių išlaidų detalizacija.

Pareiškėjo J. A. R. kreditorė AB „Swedbank“ svarstant patikslintą mokumo atkūrimo planą pateikė pastabas dėl administravimo išlaidų dydžio, t. y. nesutiko, jog bankroto administratorei būtų nustatytas 73 Eur atlyginimas per mėnesį ir pasiūlė 50 Eur atlyginimą per mėnesį. Pažymėtina, kad administravimo išlaidų suma kiekvienai bylai turėtų būti nustatoma individualiai, atsižvelgus į konkrečius byloje atliekamus administravimo veiksmus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kreditorės pastabų pagrįstumo, administravimo išlaidų sąmatos dedamųjų dalių, jų pagrįstumo, neanalizavo, nevertinto, ar mokumo atkūrimo plane numatytos bankroto administravimo išlaidos yra nustatytos atsižvelgiant į administravimo išlaidų dydį lemiančias aplinkybes, bankroto administratorės numatomų atlikti veiksmų kiekį ir sudėtingumą, o tik atkartojo kreditorės AB „Swedbank“ nurodytus argumentus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, visapusiškai neištyrė ir neįvertino priežasčių, dėl kurių kreditoriai nesutiko su pateiktu mokumo atkūrimo plano projektu, taip pat neįvertino šių priežasčių atitikties FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems mokumo atkūrimo plano reikalavimams, ir taip padarė procesinį teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręstas mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama nutartis naikintina ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl pareiškėjo J. A. R. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.