Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Laimondas N. B.. byla Nr. 1A-672-175/2011 Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-37-1-00169-2009-9)

2.4.7.

2011 m. gruodžio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Daivai Aliulienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajam A. S., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, nuteistiesiems V. L., E. K., jų gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei, Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. E. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. A. S. civilinis ieškinys dėl 116 702 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Iš V. L. ir E. K. A. S. naudai solidariai priteista 2 100 Lt jį atstovavusio advokato išlaidoms apmokėti. Advokatės Kristinos Česnauskienės prašymas dėl kelionės išlaidų priteisimo atmestas. Pagal pakvitavimą V. L. saugoti grąžintas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo priemonė, konfiskuotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. ir E. K. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad veikdami bendrai pagrobė svetimą turtą, tai yra, 2009-08-12 tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, veikdami bendrai, iš Olandijos piliečiui A. C. B. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kiemo pagrobė aliumininius pastolius, kurių vertė 1500 Lt, 10 vnt. aliumininių sąramų, kurių bendra vertė 350 Lt, 7 paketus bituminės stogo dangos, kurios bendra vertė 441 Lt, bendroje sumoje už 2291 Lt.

Be to, V. L. ir E. K., tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-08-13, tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužydami užraktą, įsibrovė į stacionarų mobilų kilnojamąjį gyvenamąjį namelį, esantį Olandijos piliečio A. C. B. sodyboje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir išardydami namelio vidaus įrangą, iš jo pagrobė šiuos daiktus - iš svetainės: sekciją-indaują, raudonmedžio plokštės imitacijos, kurios vertė 500 Lt, vazą 20 Lt, vazą 45 Lt, sieninį laikrodį 45 Lt, dekoratyvinį medį 50 Lt, televizoriaus staliuką, raudonmedžio plokštės imitacija, kurio vertė 50 Lt, dujų židinį, kurio vertė 3200 Lt, žurnalinį staliuką, kurio vertė 80 Lt, kampinę sofą-lovą su 12 pagalvių, kurių bendra vertė 350 Lt, dvi minkštas taburetes, kurių vertė 40 Lt, valgomojo stalą su 4 kėdėmis, kurių bendra vertė 300 Lt, sieninį veidrodį, kurio vertė 30 Lt, lubų šviestuvą, kurio vertė 50 Lt, stalinį šviestuvą, kurio vertė 20 Lt, sieninį šviestuvą, kurio vertė 50 Lt, dulkių siurblį „Samsung“, kurio vertė 319 Lt, viso daiktų už 5149 Lt; iš vonios bei tualeto kambarių: keramikinį klozetą su vandens bakeliu, kurio vertė 205 Lt, sieninę lentynėlę su rankšluosčių pakaba, kurių vertė 20 Lt, sieninę spintelę su veidrodžiu, kurios vertė 20 Lt, dušo kabiną, kurios vertė 50 Lt, dušo kraną, kurio vertė 10 Lt, keramikinę kriauklę, kurios vertė 50 Lt, kriauklės kraną, kurio vertė 10 Lt, 2 durų kriauklės spintelę, kurios vertė 100 Lt, 2 plastikines rankšluosčių kabyklas, kurių vertė 10 Lt, plastikinę sieninę spintelę - puoduką dantų šepetėliams, kurios vertė 40 Lt, kurių bendra vertė 515 Lt, iš vienviečio kambario, t.y. svečių miegamojo kambario: metalinę vienvietę lovą su čiužiniu, kurios vertė 250 Lt; iš miegamojo: lovos čiužinį, kurio vertė 60 Lt, 2 lovos šonines spinteles su stalčiukais, kurių vertė 100 Lt., tualetinį staliuką su atlenkiamu veidrodžiu, kurių vertė 40 Lt, taburetę, kurios vertė 35 Lt., ir kurių bendra vertė 485 Lt, bei namelyje buvusius 8 radiatorius, kurių bendra vertė 300 Lt., laminavimo aparatą, kurio vertė 300 Lt, papkių įrišimo aparatą, kurio vertė 80 Lt, viso daiktų už 1680 Lt.

Be to, V. L. ir E. K., tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-08-14, tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, nukėlę pastato lauko duris, įsibrovė į sandėlį, t.y., bendrą patalpą - medinį namelį sujungtą su jūriniu konteineriu, esantį A. S. sodyboje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir iš jo pagrobė šiuos daiktus: 2 odines sofas, kurių bendra vertė 1200 Lt, elektrinį oro šildytuvą, kurio vertė 50 Lt, 2 elektrinius radiatorius, kurių bendra vertė 200 Lt, elektrinį tepalinį radiatorių, kurio vertė 100 Lt, metalinę fritiūrinę, kurios vertė 60 Lt, elektrinį virdulį, kurio vertė 30 Lt, elektrinę viryklę, kurios vertė 150 Lt, lauko stalą su 4 kėdėmis, kurių bendra vertė 400 Lt, 4 vnt. lauko kėdžių užvalkalų, kurių bendra vertė 40 Lt, lauko baldų stalo skėtį, kurio vertė 30 Lt, 3 vnt. vienviečių lovų čiužinių, kurių bendra vertė 180 Lt, dvivietį čiužinį, kurio vertė 100 Lt, medinį stalą su 4 kėdėmis, kurių bendra vertė 600 Lt, medinį televizoriaus staliuką, kurio vertė 200 Lt, JVC radijo imtuvą bei audio ir video aparatūrą, kurios bendra vertė 300 Lt, JVC kolonėles, kurių bendra vertė 350 Lt, stalinę lempą, kurios vertė 20 Lt, lubų šviestuvą, kurio vertė 70 Lt, dušo kabiną, kurios vertė 50 Lt, vandens boilerį, kurio vertė 400 Lt, keramikinį tualetą su vandens bakeliu, kurių bendra vertė 100 Lt, vandens hidroforą, kurio vertė 200 Lt, 4 pakus akmens vatos, kurių bendra vertė 240 Lt, lauko terasos palapinę-pavėsinę, kurios vertė 80 Lt, 2 vnt. halogeninių šviestuvų, kurių bendra vertė 200 Lt, bendroje sumoje 5350 Lt.

Be to, V. L. ir E. K., tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2009-08-15, tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, per nukeltas sandėlio lauko duris įsibrovė į bendrą patalpą, t.y., medinį namelį sujungtą su jūriniu konteineriu, esantį A. S. sodyboje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir iš jo pagrobė šiuos daiktus: skalbimo mašiną, kurios vertė 400 Lt, skalbinių džiovinimo mašiną, kurios vertė 300 Lt, 3 dėžes įvairių rūšių varžtų, vinių, apie 100 kg., kurių bendra vertė 80 Lt, kalėdinę lauko lempučių girliandą, kurios vertė 30 Lt, įvairios santechninės įrangos, kurios bendra vertė 2000 Lt, DVD grotuvą ‚AIWA“ su dviem kolonėlėmis ir distancinio valdymo pulteliu, kurių bendra vertė 250 Lt, suvirinimo apsauginį skydelį, kurio vertė 500 Lt, dujinę lemputę, kurios vertė 20 Lt, elektrinę plytelę, kurios vertė 10 Lt, kompresorių, kurio vertė 200 Lt, siurblį ‚Samsung“ pilkos spalvos korpusu, kurio vertė 200 Lt, elektrinį oro pūstuvą, kurio vertė 500 Lt, elektrinį vibratorių „WACKJER“, kurio vertė 150 Lt, dujų šildymo degiklį, kurio vertė 100 Lt, bendroje sumoje daiktų už 4740 Lt. Tokiu būdu bendrai pagrobta svetimo turto, kurio bendra vertė 19210 Lt.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. S. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti V. L. ir E. K. kaltais pagal BK 187 str. 2 d., 178 str. 3 d. ir paskirti V. L. galutinę bausmę 3 metus laisvės atėmimo, pilnai tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti papildomai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde A. S. nurodo, kad nuosprendis nepakankamai motyvuotas dalyje dėl civilinio ieškinio, kas yra esminiai BPK pažeidimai, o jo kaip nukentėjusiojo - civilinio ieškovo interesai nebuvo ginami, kas rodo teismo šališkumą nuteistųjų naudai. Skundo autorius nurodo, kad nors teismas nustatė apelianto namų valdą, jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju – civiliniu ieškovu, kalti asmenys nuteisti dėl vagystės, tačiau teismas visiškai atmetė jo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos. Nukentėjusysis – civilinis ieškovas pažymi, kad nors ieškinys atmestas, tačiau toliau rezoliucinėje dalyje sprendžiant perduotų saugojimui daiktų likimo klausimą nurodoma, kad daiktų likimas bus išspręstas civilinio proceso tvarka. Nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad nenustatyta turto priklausomybė. Apeliantas nurodo, kad civilinis ieškinys atmestas nukreipiant į jį ir Abraham kaltinimą, kad nesureguliavo kilnojamojo turto teisinio statuso. Tačiau Abraham nebuvo pareiškęs ir negalėjo pareikšti jokio civilinio ieškinio, o teismas be pagrindo vadovavosi jo abstrakčiu nurodymu ikiteisminio tyrimo metu, kad jam padaryta žala, jo parodymai nebuvo ištirti teisme, nes jis neapklaustas. Tuo tarpu tiek tyrimo metu, tiek teisme tik A. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis teigia, kad teismas padarė neteisingas išvadas dėl nuosavybės statuso ir vagystės laiko. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad vagystė buvo padaryta nuo rugpjūčio 12 d., tačiau teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ji buvo įvykdyta per kelis kartus nuo 2011-08-13, kai jis jau buvo įsigijęs namų valdą. Nuteistieji, siekdami išvengti žalos atlyginimo, nurodė, kad vagystes vykdė iki nukentėjusiojo nuosavybės įforminimo, tačiau šie parodymai privalėjo būti vertinti kritiškai. Nuteistojo V. L. teta, apklausta liudytoja, patvirtino, kad po gedulingo motinos mirties paminėjimo, vakare, rugpjūčio 16 d. jos sūnėnas paprašė ir atvežė daiktus, kurie vėliau buvo paimti, nes pavogti iš apelianto namų valdos. A. S. parodymai nepaneigti jokiais kitais įrodymais dėl vagystės laiko, o tik patvirtinti nuteistojo tetos parodymais. Rugpjūčio 13 d. buvo patvirtintas notaro sandoris, o A. S. prieš jį sudarant buvo namų valdoje ir niekas iš jos nebuvo pavogta. Todėl apeliantas nesupranta pagal kokias prielaidas nurodytas laikas birželio 13 diena, jeigu vagystė buvo pradėta vykdyti po rugpjūčio 13 d., o tai nulėmė neteisingas teismo išvadas dėl daiktų priklausomybės. Apeliantas pažymi, kad namų valda buvo perduota jam ir jis ja rūpinosi jau po avanso sumokėjimo, t.y. nuo gegužės mėnesio. Skundo autorius teigia, kad nustačius tikslų nusikaltimo padarymo laiką, turto perdavimą, pavogto turto statusą daroma išvada, kad jis yra teisėtas pavogto ir sugadinto turto savininkas.

Skundo autorius teigia, kad patalpos buvo užrakintos, nes jose buvo daug vertingo turto, o tęstinės vagystės metu turtas buvo ne tik pavogtas, tačiau dalis jo ir sugadinta, neatstatomai suniokota. Buvo sulenktos mobilaus namelio rankenos, sugadintas užraktas, sulaužyti baldai, sugadintos sienos, t.y. namelio karkasas. Faktiškai namelį atremontuoti tapo neįmanoma ir ekonomiškai netikslinga, nes išdraskant karkase įmontuotą santechnikos įrangą, buitinius prietaisus, baldus, buvo labai išdraskytos, sugadintos sienos. Skunde teigiama, kad mobilus namelis ant ratų su visu jame esančiu gerbūviu sudaro sukomplektuotą, neatskiriamą daiktą. Baldai, santechnikos įranga, buitinė technika įmontuoti namelio gamybos procese ir jų paimti neįmanoma nepadarant nameliui, jo karkasui, žalos. Apeliantas nurodo, kad mobilus namelis „ Dorchester“ yra prabangaus tipo ir jis buvo pirktas savininko už 60 000 Lt, todėl įvertinus nusidėvėjimą vagystės dienai reali jo vertė buvo 47 000 Lt. Byloje firma „ Elindra“ yra pateikusi pažymą, kad galima jo vertė apie 40 000 Lt, tačiau vietoje namelis nebuvo apžiūrėtas, neįvertinti jo pagaminimo metai, liekamoji vertė, atstatymo galimybė. Skunde teigiama, kad byloje neginčytinai įrodyta, kad buvo sulaužytos 4 kėdės, todėl jos taip pat turi būti įtrauktinos į kaltinimą kaip svetimo turto sugadinimas 400 Lt vertės. Iš namelio buvo išplėšta dušo kabina, o kita paimta iš sandėlio ir buvo sugadinta. Apeliantui yra grąžintos tik dušo vienos kabinos durys, o plastikinės dušų kabinos vertė 500 Lt (ji buvo nupirkta nauja gyvenamojo namo įrengimui), todėl ji taip pat turėjo būti įtraukta į kaltinimą. Apeliantas nurodo, kad sugadintų daiktų vertė viršija 250 MGL, todėl nuteistieji turi būti papildomai pripažinti kaltais ir pagal BK 187 str. 2 d. Skundo autorius nurodo, kad pagrobta daiktų stambiu mastu, tačiau teismas nepagrįstai išjungė iš kaltinimo daugelį daiktų kaip neįrodžius jų pagrobimo, o tai padaryta tik pagal nenuoseklius nuteistųjų parodymus ir pagal tai, kad jie nerasti. Tuo pagrindu nebuvo galimybės veikos kvalifikuoti pagal BK 178 str. 3 d.

A. S. pažymi, kad dėl įvykdytos vagystės, jis turėjo būtinų išlaidų - 1000 Lt transportui (benzino pirkimo kvitų neišsaugojo), todėl pagrįstai prašo jas priteisti iš atsakovo. Jis teigia, kad dėl šios bylos tyrimo jam savo nuosavais automobiliais teko nuvažiuoti apie 1400 km, kurie buvo būtini ginant jo interesus šioje byloje. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo priteisti ir 20 000 Lt neturtinę žalą, nes jis patyrė didelį emocinį sukrėtimą ir įtampą, sutriko miegas, padidėjo jautrumas, labai išgyveno dėl sugadinto ir pavogto turto, kurį įsigijo iš dalies už banko paskolą. Jis teigia, kad papildomi nuostoliai, išlaidos dėl vagystės jį sukrėtė, sukėlė didelę emocinę įtampą, baimę dėl vagystės pasikartojimo, negalėjo pilnavertiškai gyventi tiek tuo metu, tiek dabar. Jis patyrė daug nepatogumų buityje ir statybų eigoje, nes negali įsikurti savo namų valdoje, byla neištirta, jis saugo dalį surastų daiktų, namelis ant ratų suniokotas, neremontuotinas, dėl to nenaudojamas, o žala net iš dalies neatlyginta. Be to, gyvenant kaimynystėje už kelių šimtų metrų nuo vagystę vykdžiusio A. L., jis patiria dvasinį diskomfortą, nemalonumą, nesaugumą.

Apeliantas teigia, kad teisme buvo nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo neatlikta būtinų svarbių veiksmų: visi pagrobti daiktai neįtraukti į kaltinimą, įtraukti su netiksliais identifikavimo požymiais, nenurodyta vertė, arba nurodyta be jokių įrodymų, tačiau ir ne pagal apelianto nurodytas turto vertes. Kai kurių daiktų vertės buvo nurodytos mažesnės nei tyrimo metu gauti įrodymai (pvz. maišytuvų). Jis teigia, kad tyrimo metu nebuvo paskirtas turto vertinimas, kuris lemia veikos kvalifikaciją, vertės dirbtinai sumažintos siekiant išvengti kvalifikacijos pagal 178 str. 3 d. Skundo autorius teigia, kad teismas be pagrindo atmetė prašymą dėl prokuroro nušalinimo, o taip pat buvo pareikštas nušalinimas teisėjui, kuris nenusišalino ir be pagrindo buvo nenušalintas teismo pirmininkės. Be to, teismas ignoravo apelianto ir jo atstovės prašymus, kurie buvo pareikšti teisėtai pagal BPK iki įrodymų tyrimo pradžios (dėl kaltinimo sunkinimo, turto vertinimo), elgėsi su jais nepagarbiai, taikė A. S. atvesdinimą, o tuo tarpu nuteistiesiems, kurie pažeidinėjo teismo tvarką, jokių procesinių priemonių nebuvo taikyta, kas rodo teismo šališkumą.

Skundo autorius nurodo, kad V. L. be pagrindo ir nemotyvuotai atidėtas bausmės vykdymas, nes jis neprisipažino, nesigailėjo, neatlygino nei dalies žalos, buvo anksčiau teistas, o teisme apelianto ir jo atstovės atžvilgiu elgėsi ekscentriškai ir įžeidžiančiai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. L. ir E. K. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad tęstiniais veiksmais, t.y. nuo 2009-08-12 iki 2009-08-14 įsibrovė į kitam asmeniui priklausančią sodybą ir joje esančius pastatus bei pagrobė iš jos svetimą turtą, kurio bendra vertė yra 28 531 Lt. Nors nukentėjusysis A. S. teigia, kad jam priklausanti sodyba buvo apvogta po 2009-08-13 dienos, nes jis tą dieną dar buvo atvykęs ir viskas sodyboje buvo tvarkoje, tačiau iš byloje esančio 2009-08-17 protokolo – pareiškimo matyti, kad A. J. į sodybą atvyko tik 2009-08-19, apie 20 val. ir pastebėjo, kad jos sugyventiniui A. S. priklausanti sodyba yra apvogta, o paskutinį kartą sodyboje buvo gal 2009-08-06, tuomet viskas buvo tvarkoje. Pats A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad tai, jog įsibrauta į jam priklausančią sodybą su sugyventine pastebėjo tik 2009-08-16 dieną, o tai kad jis buvo atvykęs į sodybą dar 2009-08-13 dieną ir tada sodyba dar nebuvo apvogta, jis nenurodė nei priminės, nei vėlesnių apklausų metu. Šią aplinkybę jis nurodė tik teisme. Tuo tarpu nuteistasis E. K. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad į olandui priklausančią sodybą, paprašytas V. L., su tikslu ją apvogti, atvyko 2009-08-12, trečiadienį. Todėl nekyla abejonių, kad tęstiniai jų veiksmai, įsibraunant į minėtą sodybą ir joje esančius pastatus, buvo pradėti vykdyti 2009-08-12 dieną ir bylos duomenimis nustatyta, kad tokie veiksmai paeiliui truko keturias dienas, t.y. iki 2009-08-16. Tai, kad V. L. teta G. P., apklausta liudytoja patvirtino, jog rugpjūčio 16 d. jos sūnėnas paprašė ir atvežė daiktus, tik patvirtina, kad dalį daiktų, pavogtų iš A. S. sodybos, V. L. pasidėjo pas savo tetą, bet nepatvirtina to fakto, kad daiktai iš sodybos buvo vagiami ir 2009-08-16. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad vagystė buvo pradėta vykdyti po rugpjūčio 13 d., o tai nulėmė neteisingas teismo išvadas dėl daiktų priklausomybės, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Iš Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarės J. K. 2010-01-12 rašto Nr. 3/2010 matyti, kad A. S. nuosavybė į įgytą nekilnojamą turtą, išvardinta 2009-08-14 „Žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartyje“ atsirado 2009-08-14, 17.30 val. Tai paneigia skundo motyvą, kad minėtas turtas A. S. priklausė jau nuo tos dienos, kai jis tikrajam turto savininkui davė rankpinigius, t.y. 2009-05-25. Kaip matyti, du tęstinės turto vagystės epizodai, t.y. 2009-08-12 ir 2009-08-13 buvo padaryti (duomenys neskelbtini) sav., ne iš A. S. priklausančios sodybos, o iš Olandijos piliečiui A. C. B. priklausančios sodybos. Tuo tarpu iš Nyderlandų Karalystės teisėsaugos institucijų atsakymo į teisinės pagalbos prašymą – B. A. C. apklausos protokolo matyti, kad B. A. C. namą pardavė A. S., o į namą ir sodybos teritorijoje stovėjusį namelį ant ratų buvo įsibrauta, jie suniokoti, visi daiktai pavogti, dėl to B. A. C. patyrė apie 35 000 eurų žalą. Tai, kad žala padaryta žemės sklypo įgijėjui A. S. B. A. C. nenurodė. Juo labiau, kad iš 2009-08-14 „Žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties“ matyti, kad A. S. iš B. A. C. už 170 000 Lt įgyja žemės sklypą ir pastatą, tačiau prie nuosavybėn pereinančių sandorio objektų, pagrobtas kilnojamasis turtas nenurodomas. Tokios aplinkybės rodo, jog šių daiktų nuosavybės teisinis statusas nusikaltimo padarymo metu nebuvo tinkamai teisiškai sureguliuotas. Todėl apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad žemės sklypo ir pastato pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta kaina negali apimti ir joje neišvardinto nekilnojamojo turto vertės, nes tuomet sąmoningai klaidingai būtų nurodyta sutarties objekto vertė ir pats sandoris iškreiptų teisinę apyvartą. To pagrindu padaryta teisinga išvada, kad nusikaltimo padarymo metu, t.y. nuo 2009-08-12 iki 2009-08-15 dienos, pagrobto kilnojamojo turto nuosavybės teisinis statusas tinkamai teisiškai sureguliuotas nebuvo, nes tarp A. S. ir B. A. C. egzistuoja skirtingas turto priklausomybės ir nuosavybės teisės vertinimas. Todėl apylinkės teismas teisingai rėmėsi ne nukentėjusiojo A. S. pateikiama turto vertine išraiška, bet vadovavosi išimtinai ikiteisminio tyrimo organų teismui pateiktu turto įvertinimu. Tai paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad ikiteisminio tyrimo metu visi pagrobti daiktai neįtraukti į kaltinimą, įtraukti su netiksliais identifikavimo požymiais, nenurodyta vertė, arba nurodyta nepagrįsta vertė.

Apeliaciniu skundu A. S. prašo pripažinti V. L. ir E. K. kaltais pagal BK 187 str. 2 d. bei jų veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 3 d., t.y. prašo sunkinti nuteistųjų padėtį pripažįstant juos kaltais dėl dar vieno nusikaltimo, o veiką, už kurią jie yra nuteisti, kvalifikuoti į pavojingesnę. Tokį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą apeliantas buvo pateikęs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau apylinkės teismas, ištyręs įrodymus nenustatė, kad vagystės metu V. L. ir E. K. pagrobto turto vertė būtų viršijus 250 MGL. Tokias faktines aplinkybes, įvertinęs įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes bei aukščiau išdėstytus faktus, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 3 d. pagrindo nėra. Negalima sutikti ir su skundo prašymu ir motyvais dėl to, kad V. L. ir E. K. turėtų būti pripažinti kaltais ir pagal BK 187 str. 2 d. (didelės vertės svetimo turto sugadinimas). Apelianto nuomone buvo sugadintas stacionarus mobilus kilnojamasis gyvenamasis namelis, paimant iš jo įrangą bei sugadinta pati įmontuojama įranga. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad į šį namelį V. L. ir E. K. įsibrovė ir turtą iš jo pagrobė 2009-08-13, t.y. tuomet, kai sodyba dar priklausė B. A. C., o ne A. S., tuo tarpu, kaip jau minėta, sodyboje buvusio kilnojamojo ir pagrobto turto nuosavybės teisinis statusas nebuvo tinkamai teisiškai sureguliuotas. Todėl daroma išvada, kad A. S. negali būti laikomas nukentėjusiuoju dėl turto sugadinimo, kuris buvo įvykdytas 2009-08-13 ir tuo pagrindu jis negali reikalauti, kad V. L. bei E. K. būtų pripažinti kaltais ir pagal BK 187 str. 2 d.

Minėtos aplinkybės dėl A. S. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, išvardintą 2009-08-14 „Žemės sklypo ir pastato pirkimo - pardavimo sutartyje“, atsiradimo momento, tiesiogiai įtakojo ir jo pareikšto civilinio ieškinio, kuriuo prašo solidariai iš civilinių atsakovų V. L. bei E. K. priteisti 116 702 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos, pagrįstumą. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-08-14 A. S. iš B. A. C. už 170 000 Lt įgijo tik žemės sklypą ir pastatą, nes kilnojamasis turtas sutartyje nenurodomas, o nusikaltimo padarymo metu – nuo 2009-08-12 iki 2009-08-15, pagrobto turto nuosavybės teisinis statusas nebuvo tinkamai teisiškai sureguliuotas, nes kyla ginčas dėl nuosavybės teisės į pagrobtą turtą, toks ginčas gali būti išspręstas tik civilinio proceso tvarka. Juo labiau, kad BPK 113 str. 2 d. nurodyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, tačiau jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjant A. S. pareikštą civilinį ieškinį ir esant galimo ginčo dėl nuosavybės aplinkybėms, neišvengiamai reikėtų pasisakyti dėl B. A. C. teisių ir interesų, o tokiu būdu būtų neteisėtai pasisakoma dėl asmens teisių ir pareigų, kuris neįtrauktas į procesą, tuo tarpu jo įtraukimas į procesą nepagrįstai sukeltų prieštaravimą su BPK normomis. Todėl skundžiamame nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje kartu su ja negali būti išnagrinėtas tiek dalyje dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tokiu atveju šis civilinis ieškinys turi būti atmestas. Be to, jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje by­loje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka, o jeigu ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tačiau pagal CPK 137 str. 2 d. 4 p. prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai: šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Jei sutampa ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau bylos šalis yra kita, ieškinys nelaikomas tapačiu. Taip pat nelaikomi tapačiais tų pačių ieškovų reikalavimai, jei pasikeitė ieškinio pagrindas ar dalykas. Todėl ieškinio atmetimas šioje byloje ir jo pareiškimas civilinio proceso tvarka, įtraukiant į procesą ir B. A. C., nebus laikomas tapačiu ir nebus užkirstas kelias ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Tuo pagrindu atmetamas apeliacinio skundo motyvas dėl prieštaravimo, kad nors ieškinys atmestas, tačiau toliau rezoliucinėje dalyje sprendžiant perduotų saugojimui daiktų likimo klausimą nurodoma, kad daiktų likimas bus išspręstas civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo jo naudai iš nuteistųjų priteisti ir papildomai turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias, kaip matyti iš skundo turinio, sudaro 1 000 Lt transporto išlaidos bylos tyrimo metu. Tačiau jokių objektyvių šias transporto išlaidas patvirtinančių įrodymų nukentėjusysis nepateikė, o pats apeliaciniame skunde patvirtino, kad benzino pirkimo kvitų neišsaugojo. Todėl toks jo skundo prašymas laikomas nepagrįstu bylos duomenimis ir atmetamas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo pateikti mokėjimo kvitai už nukentėjusiojo atstovės advokatės K.Česnauskienės suteiktas paslaugas. Šis prašymas pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ( pinigų priėmimo kvitais ), todėl tenkintinas. ( BPK 106 str. 2d. )

Į apeliacinio skundo argumentą dėl vagystės laiko nurodyto nuosprendyje teismas pažymi, jog nuosprendyje nurodyta vagystės diena 2009 06 13 ( T3, b.l. 98) yra tik teismo rašymo apsirikimas, nes iš visos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vagystės laikas yra 2009 08 12-2009 08 15.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame ginčijamas ir teismo atmestas prašymas dėl prokuroro, teisėjo nušalinimų, tačiau tokie skundo motyvai yra atmetami, kadangi tiek prokuroro, tiek bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai jau išspręsti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, priimti teismo (teismo pirmininko) sprendimai dėl minėtų nušalinimų yra netikrinami. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad apylinkės teismas būtų nepagrįstai atmetęs apelianto ir jo atstovės pateiktus prašymus ar nepagarbiai elgęsis su A. S. teisiamųjų posėdžiu metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o teismo sprendimai dėl vienų ar kitų proceso dalyvių atvesdinimo, negali būti traktuojami kaip nepagarba nukentėjusiajam.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą būdamas neteistas (buvo teistas bauda už baudžiamojo nusižengimo padarymą, baudą sumokėjęs), charakterizuojamas patenkinamai, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų nusikaltimo padarymo metu neturėjo. V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Todėl įvertinęs tai, apylinkės teismas teisingai V. L. paskyręs laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas sankcijos vidurkiui, jos vykdymą atidėjo (BK 75 str.), taikant nustatytą apribojimą t.y. padarė teisingą išvadą, kad V. L. dar gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad teismas V. L. be pagrindo ir nemotyvuotai atidėjo bausmės vykdymą, yra atmetamas. Be to, nuteistojo kaltės prisipažinimo ir gailėjimosi fakto buvimas ar nebuvimas, padarytos žalos ar jos dalies atlyginimas ar neatlyginimas, neužkerta kelio BK 75 str. nuostatų taikymui kaltinamojo atžvilgiu, nes teismas, laikydamasis šio straipsnio reikalavimų ir darymas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina tokią išvadą sąlygojančių aplinkybių visumą, o ne vieną ar kelias atskiras aplinkybes.

Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti (keisti) jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš V. L. ir E. K. solidariai 800 Lt A. S. naudai turėtų atstovavimo išlaidų.