Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2022-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-875/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
1A-43-875/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26915-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
M. G., Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-875/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26915-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.4.1 (S)
Šiaulių apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,nuteistojo M. G. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2021 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis pakeista, iš dalies pridedant prie nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės, paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. 15.28 val. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. 15.00 val. (2 paras). Bausmės pradžią skaičiuojant nuo M. G. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. G. nuteistas už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. rugpjūčio 7 d. apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, miegamajame, kilus konfliktui su šeimos nariu – sugyventine V. G., tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, t. y., kairį skruostą V. G., taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, padarydamas sužalojimą – kirstinę žaizdą kairiame skruoste.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras A. Dževečka apeliaciniu skundu prašo panaikinti dalį nuosprendžio rezoliucinės dalies, kuria paskirta bausmė M. G. ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu šią bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta laisvės apribojimo bausme, kurią pakeisti vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis ir iš dalies pridėti ir paskirti galutinę l metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką. Skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2.1. Valstybinio kaltintojo nuomone, teismas neteisingai taikė BK 61 straipsnio 4 dalį. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio posėdžio metu, įvairiai traktavo savo suduotą smūgį nukentėjusiajai. Tačiau teisėjai tikslinant klausimą: ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę, vis tik pripažino atlikęs tyčinį veiksmą - smūgio sudavimą. Teismas, vertindamas M. G. asmenybę teisingai pastebėjo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nedaro, savo elgesio nekeičia. Kartu padarė klaidingą išvadą, jog M. G. bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant bausmę mažesnę, nei nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais jis papildomai motyvavo bausmės rūšies bei dydžio skyrimą nuteistajam, matyti, jog teismas linkęs nuteistąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką vertinti neigiamai. Sekant šia teismo nuosprendžio motyvų grandine yra sunkiai suprantamas teismo sprendimas paskirti nuteistajam bausmę, kuri yra mažesnė už nusikalstamos veikos vidurkį, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra daugiau negu jo atsakomybę lengvinančių. Todėl šiuo atveju mano, kad teismas nepagrįstai paskyrė pernelyg švelnią bausmę nuteistajam.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas nuteistajam bausmę skundžiamame teismo sprendime, pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo M. G. baudžiamąją atsakomybę švelninančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nors matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. G. abu kartus prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria buvo įtariamas, taip pat teigė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau abiejų apklausų metu bandė atsiriboti nuo padarytos nusikalstamos veikos, nesmerkė savo veiksmų ir jų nevertino neigiamai. Įtariamasis laikėsi įvykių versijos, jog nukentėjusiajai sudavė abipusio konflikto metu, nukentėjusiajai pradėjus mėtyti į jį daiktus, metus į M. G. butelį, sulaužius stalą ir jį supykdžius, jam kone besiginant ir raminant nukentėjusiąją. Apklaustas 2021 rugpjūčio 25 d. nuteistasis M. G. taip pat neigiamai charakterizavo ir pačią nukentėjusiąją, nurodydamas, kad ji dažnai jam sako, jog jį „pasodins“, šneka apie kalėjimą, yra gerai žinoma policijos pareigūnams ir dažnai kviečia policiją. Analizuojant nuteistojo poziciją viso ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nors jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nurodo, jog gailisi, tačiau nesiima neigiamai vertinti savo veiksmų ir iš dalies dėl kilusio konflikto ir jo padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai kaltina ir pačią nukentėjusiąją, kurią yra linkęs charakterizuoti neigiamai. Atsižvelgiant į aktualius kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos išaiškinimus, manytina, kad pirmosios instancijos teismas ganėtinai formaliai pasisakė dėl vienintelės nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nemotyvavo šios aplinkybės svarbos, taip pat ir to, ar nuteistojo veiksmai ir parodymai ikiteisminio tyrimo metu išties laikytini pakankamai savikritiškais ir nuoširdžiais, jog būtų galima pripažinti šią aplinkybę kaip lengvinančią nuteistojo baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, ji negalėjo turėti esminės įtakos teismo sprendimui skirti nuteistajam mažesnę už bausmės vidurkį bausmės dydį. Kaltės pripažinimas iš esmės turėjo lemiamą įtaką taikant BK 64¹ straipsnį.

3. Nuteistasis M. G. apeliaciniu skundu prašo pagailėti ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Pageidauja dalyvauti teismo posėdyje kartu su nukentėjusiąja.

3.1. Nurodo, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Gyvenimas pradėjo eiti gerąja linkme, susirado sau patinkantį darbą, su drauge – nukentėjusiąja santykiai puikūs, atsirinko draugus ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Turi neįgalią močiutę, kuriai padeda. Prašo atsižvelgti į tai, kad vykdė probacijos nurodymus, bendravo su psichologais ir kitais darbuotojais, atidirbo skirtas valandas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų negauta.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo M. G. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro atmesti. Prokurorė palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras A. Dževečka apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, M. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu M. G. paskirta bausme, mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per švelni, todėl prašo skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti – M. G. paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimą, kurį vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iš dalies atlikta laisvės apribojimo bausme ir paskirti galutinę l metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis M. G. apeliaciniu skundu taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau prašo jam sušvelninti bausmę ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama apeliacinių skundų ribų ir be to, kadangi tiek prokuroro, tiek nuteistojo skundai iš esmės dėl bausmės, aukštesnysis teismas dėl jų pasisakys bendrai.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

9. Sprendžiant klausimą dėl M. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas M. G. už nusikalstamą veiką paskyrė per švelnią bausmę, bei su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

12. Analizuojant skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, parinkdamas jos rūšį (laisvės atėmimą), apylinkės teismas įvertino M. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltės formą, t. y., kad M. G. įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai atsižvelgė ir į M. G. asmenybę, kad jis nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, neatlikus ankstesniu teismo sprendimu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kad dominuoja nusikaltimai kito žmogaus sveikatai, be to, 2021 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtą prieš nukentėjusiąją V. G. (1 t. b. l. 156-169), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t. b. l. 20-24). Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje (2 t. b. l. 29, 30), šiuo metu dirba (byloje pateikta 2021 m. spalio 12 d. darbo sutartis) (2 t. b. l. 54-56). Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas M. G. skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taip pat, įvertinęs tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į M. G. prisipažinimą, apylinkės teismas paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius M. G. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pasirinkdamas bausmių bendrinimą BK 64, 65 straipsnių nuostatomis, bendrinimo pažeidimų padarė.

13. Prokuroras apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir gailėjosi, tačiau abiejų apklausų metu bandė atsiriboti nuo padarytos nusikalstamos veikos, nesmerkė savo veiksmų ir jų nevertino neigiamai. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas ganėtinai formaliai pasisakė dėl vienintelės nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nemotyvavo šios aplinkybės svarbos, taip pat ir to, ar nuteistojo veiksmai ir parodymai ikiteisminio tyrimo metu išties laikytini pakankamai savikritiškais ir nuoširdžiais, jog būtų galima pripažinti šią aplinkybę kaip lengvinančią nuteistojo baudžiamąją atsakomybę.

14. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje nurodyta, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).

15. Kaip matyti iš nuteistojo M. G. apklausos pirmosios instancijos teisme, nuteistasis kaltę pripažino ir parodė, kad konflikto metu mostelėjo ranka ir sudavė nukentėjusiajai į akį. Kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad sudavė nenorėdamas. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams (2 t. b. l. 57-60). Apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino, parodė, kad konflikto metu atbula rankos plaštaka sudavė į V. G. skruostą (1 t. b. l. 120-121, 130-131). Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, neprašo jo išteisinti, tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, po kaltinamojo parodymų prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, kaltinamajam pripažinus kaltę, be to, baigiamosiose kalbose taip pat nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog pripažino kaltę ir gailisi.

16. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs viso bylos proceso metu nuteistojo duotus parodymus, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad M. G. pripažino kaltę ir gailėjosi, bei tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (nuteistasis iš esmės pripažino veikos aplinkybes, t. y., kad sudavė smūgį nukentėjusiajai į veido sritį, nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė, bei pati nukentėjusioji prašė nuteistajam netaikyti laisvės atėmimo bausmės).

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija nepritaria prokuroro skundo pozicijai dėl griežtesnės nei bausmės vidurkis, bausmės skyrimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra ne kartą nurodęs, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles; laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iš jų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat bendrą jų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taipogi yra išaiškinęs, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl bausmės dydžio skaičiavimo nuo jos vidurkio traktavimas, kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį; įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija grindžiama sisteminiu BK normų aiškinimu ir buvo akcentuojama ne vienoje kasacinėje byloje. Tinkamas bausmės paskyrimas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–209/2006, 2K-140/2012).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. G. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, tinkamai ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio ir 64, 65 straipsnių taisyklėmis, sumažino trečdaliu ir subendrino su 2021 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu M. G. paskirta bausme, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

19. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nukentėjusiąja pripažinta V. G. ir nuteistasis susitaikė, teismo prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, yra pagrindas spręsti klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam.

20. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, teismas privalo ne tik atsižvelgti į šiame straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

21. Nors pirmiau aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nustatytos kitos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. M. G. šiuo metu dirba, nukentėjusioji V. G. ir nuteistasis susitaikė, abu teismo prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, vėl gyvena kartu. Duomenų apie tai, kad po šio skundžiamo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, M. G. būtų dar padaręs kitus nusikaltimus ar teisės pažeidimus, negauta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika buvo sąlygota alkoholio vartojimo, tą patvirtino ir nukentėjusioji V. G. pirmosios instancijos teisme, dėl tos pačios priežasties padaryta ir daugelis kitų nusikaltimų. Be to, kaip matyti už ankstesnį smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, M. G. taip pat buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą – pradėjo dirbti, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai vis dėlto gali būti pasiekti nuteistajam atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio atidėjimo terminą paskiriant didesniam nei minimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bei paskiriant įpareigojimus.

22. Pažymėtina, kad taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam parinktas pareigas, kurių nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir nuteistasis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

23. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prokuroro A. Dževečkos apeliacinis skundus atmestinas, o nuteistojo M. G. skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl proceso išlaidų.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

25. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

26. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi nuteistajam M. G. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė L. Musteikienė. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 95 Eur išlaidų.

27. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus, iš kurių prokuroro skundas atmetamas, o nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį - gynėja nerengė apeliacinio skundo, o tik dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, kuris vyko tik vieno posėdžio metu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau yra mažinamos atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam M. G. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ir neproporcinga, vertinant su nuteistajam suteiktos teisinės pagalbos apimtimi, todėl ji mažintina iki 40 Eur ir išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistajam M. G. skirtos galutinės subendrintos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant M. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Išieškoti iš nuteistojo M. G. valstybės naudai 40 Eur (keturiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas