Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones T. K. gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), teistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.10 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,76 promilės girtumas), tyčia sudavė savo tėvui E. K. vieną kartą ranka į veidą ir vieną kartą į petį, tokiu būdu E. K. dėl paviršinių nubrozdinimų nosies srityje, abiejų kelių ir alkūnių srityse padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, T. K., teisme apklaustas nebuvo atsižvelgiant į 2024-04-03 – 2024-04-19 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78U-II-32/2024 nurodytas rekomendacijas.

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad T. K. yra jo sūnus. Įvykio dieną tarp jų kilo konfliktas, sūnus išvadino jį negražiais žodžiais, pastūmė, sudavė. Iškvietė policiją. Viskas vyko taip, kad nurodyta jo pareiškime policijai. Sūnui pretenzijų dėl padarytos veikos neturi. Sūnus daug kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje. Jo sveikatos būklė pablogėjo kalėjime. Jis elgdavosi neadekvačiai. Šiuo metu jis lankosi pas psichiatrą, jam išrašyti vaistai, jis juos vartoja, jo būklė pagerėjo. Kai jis vartoja vaistus, jo sveikatos būklė pagerėja. Suprato, kad sūnui reikia nuolat gerti vaistus, kadangi kai jis buvo išvažiavęs į užsienį dirbti, ten vaistų negėrė, todėl jo būklė buvo paūmėjusi, vėl buvo pradėjęs elgtis neadekvačiai. Pripažįsta, kad sūnui reikia gydytis. Bet šiuo metu jie patys prižiūri, kad sūnus gydytųsi, gydyti jo stacionariai nereikia. Sutinka, kad sūnus būtų gydomas priverstinai ambulatoriškai.

2023-08-23 vyresniojo tyrėjo Dariaus Kužinausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-08-23 19:30 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu V7038, Ukmergėje, Vyšnių gatvėje, ties sankryža su Putinų gatve, į gatvę priešais automobilį išbėgo vyriškis kruvinu veidu, kaip vėliau paaiškėjo E. K., kuris nurodė gatve einantį vyriškį ir paaiškino, kad šis jį sumušė. Vyšnių gatve einantis vyriškis užsuko į Eglių gatvę, kurioje buvo sulaikytas ir uždarytas į automobilio sulaikymo patalpas. Sulaikymo laikas 19:32 val. Vyriškis buvo apsvaigęs, jautėsi alkoholio kvapas. Paaiškėjo, kad tai T. K.. Sulaikomas nesipriešino. Vyriškis buvo pristatytas į Ukmergės rajono policijos komisariatą (1 t., b. l. 46).

2023-08-23 20:52 val. T. K. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, E. K. - 0,00 promilių (1 t., b. l. 47-49).

2024-05-08 Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuotoje specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. padaryti paviršiniai nubrozdinimai nosies srityje, abiejų kelių ir alkūnių srityse, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 34-35).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad priimdamas sprendimą byloje dėl priverčiamųjų priemonių taikymo teismas privalo atsakyti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 401 straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus, vienas iš kurių yra tai, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. Šiems klausimams išspręsti taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (BPK 392 straipsnio 3 dalis) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67/2013). Priverčiamosios medicinos priemonės gali būti teismo taikomos tik baudžiamojo įstatymo numatytą ir uždraustą veiką padariusiems asmenims (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2005, 2K-328-648/2017).

Spręsdamas, ar T. K. padarė veiką, dėl kurios baudžiamoji byla buvo perduota į teismą, buvo įvertinta tai, kad 2023-08-23 vyresniojo tyrėjo Dariaus Kužinausko tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023-08-23 19:30 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu V7038, Ukmergėje, Vyšnių gatvėje, ties sankryža su Putinų gatve, į gatvę priešais automobilį išbėgo vyriškis kruvinu veidu, kaip vėliau paaiškėjo E. K., kuris nurodė gatve einantį vyriškį ir paaiškino, kad šis jį sumušė. Paaiškėjo, kad tai T. K. (1 t., b. l. 46). Į įvykio vietą atvykę greitosios pagalbos medikai, apžiūrėję nukentėjusįjį E. K. konstatavo, kad jam padaryti paviršiniai nubrozdinimai nosies srityje, ant abiejų kelių ir alkūnių srityje (1 t., b. l. 7-8). Teisme apklaustas nukentėjusysis E. K. pripažino, kad konfliktas su sūnumi buvo, sūnus buvo jį pastūmęs ir jam sudavęs, pareiškime nurodytos įvykio aplinkybės yra teisingos. E. K. pareiškime nurodyta, kad 2023-08-23 apie 19.10 val. sūnus T. K. prieš jį smurtavo, suduodamas ranka į veidą ir petį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą (1 t. b. l. 1-3). Taigi įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad abejonių, kad T. K. smurtavo prieš savo tėvą ir nežymiai jį sužalojo nėra, įvykio aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, prieštaravimų tarp jų nėra, todėl teismas pripažįsta, kad yra visiškai įrodyta, kad T. K. smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį – tėvą E. K. nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2024-04-03 – 2024-04-19 T. K. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. 75U-II-32/2024 nurodyta, kad:

1. T. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2023-08-23) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini).

2. Šiuo metu T. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini).

3. Šiuo metu T. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną.

4. T. K. rekomenduojamas priverstinis gydymas - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą (2 t., b. l. 100-109).

Teismo posėdyje apklausta teismo psichiatrijos ekspertė Ramunė Drazdauskienė paaiškino, kad atliko stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę T. K.. Jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jis stokoja kritikos savo būklei, jam rekomenduota gydytis ambulatoriškai pagal gyvenamąją vietą. Jis šiuo metu gydosi, vartoja vaistus. Vaistai, kurie veikia keletą mėnesių yra tinkamas gydymas. Priverstinis stebėjimas T. K. yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamumą apibūdina du kriterijai – medicininis ir juridinis. Medicininio kriterijaus išraiška yra asmens psichikos sutrikimas, juridinis kriterijus reiškia tokį asmens psichikos sutrikimą, kuris atima jam sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę (intelektinis požymis) ir (ar) galėjimą juos valdyti (valinis požymis). Nustačius šiuos abu kriterijus atitinkančias aplinkybes, pripažįstama, kad asmens padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, todėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo jam klausimai nesprendžiami, tačiau tai sudaro pagrindą pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019).

Iš ekspertinio tyrimo išvadų matyti, kad 2023-08-23 smurtaudamas prieš savo tėvą – nukentėjusįjį E. K., T. K. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, ekspertizės akte nurodytas išvadas teismo posėdyje palaikė ekspertė Ramunė Drazdauskienė. T. K. tėvas taip pat nurodė, kad sūnui jau anksčiau buvo diagnozuota psichikos liga, jis turi nuolat vartoti vaistus, o kai jų nevartoja, pradeda elgtis neadekvačiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti T. K. nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, nepakaltinamu pripažintas asmuo neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Dėl T. K. psichikos būklės jam rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teisme apklausta ekspertė nurodė, kad T. K. pagal jo ligos pobūdį būtinas priverstinis gydymas, kadangi jis nėra kritiškas savo psichikos sveikatos būklei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad liga pasiduoda gydymui ir jos eiga gali būti kontroliuojama reguliariai vartojant vaistus, yra pakankamas paciento ambulatorinis stebėjimas pagal jo gyvenamąją vietą. T. K. tėvas pripažino, kad sūnui vartojant vaistus jo būklė ir elgesys pagerėja, sutiko, kad sūnui būtų taikomas priverstinis gydymas prokuroro pasiūlytomis sąlygomis. Taigi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas T. K. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina nutarčiai įsiteisėjus.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamoje byloje T. K. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2024-07-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Vladimiras Vlasovas. Gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išnagrinėjus bylą T. K. pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš T. K. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 98 str. 1 d. 1 p., BPK 307 str. 6, 7 d., 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 403 str. 2 d. 1 p.,

nutaria:

Pripažinti, kad T. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas.

Taikyti T. K. priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nutarčiai įsiteisėjus.

Nepriteisti iš T. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

1) Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis).

2) Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

3) Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BPK 405 straipsnio 3 dalis).