- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-03
- Bylos Nr.
- T-29-818/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pareiškėjas
- M. B.
- Advokatai
- Egidijaus Kieroir Eimanto
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atstovų advokatų Egidijaus Kiero ir Eimanto Čepo prašymą dėl veikos perkvalifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nuteistas 1998-08-18 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1²⁸-1086/98), pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį, 4 metų laisvės atėmimu su vienos penktosios turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimu atlikti 200 val. nemokamų darbų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nusikalstamos veikos padarytos M. B. būnant nepilnamečiu.
2000-09-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi M. B. buvo atleistas nuo pagrindinės bausmės – laisvės atėmimo – atlikimo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo M. B., atstovų advokatų Egidijaus Kiero ir Eimanto Čepo prašymas dėl veikų perkvalifikavimo, kuriame prašo perkvalifikuoti M. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje (veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurios padarymą jis nuteistas 1998-08-18 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal šiuo metu galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, kad 2023-04-27 priimtas įstatymas Nr. XIV-1925, kuris sušvelnino bausmes už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, lyginant su 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalimi (BK redakcija, galiojusi nuo 1996-01-31), pagal kurią nuosprendžiu buvo nuteistas M. B., t. y. palengvino šią nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį.
Įstatymas įsigaliojo nuo 2023-06-01.
Nurodo, kad M. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pasikeitimas turi įtakos jo teisinei padėčiai, t. y. ne tik teistumui, bet ir galimybei užsiimti veikla, kuria užsiimti draudžiama ir asmenims, pripažintiems kaltais padarius tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nepriklausomai nuo to ar teistumas išnykęs. Nurodo, kad ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į prašymą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.
Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).
Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nagrinėjamu atveju M. B. yra atlikęs bausmę ir teistumas jam yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybę – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui įsidarbinti norimame darbe, į kurį, kaip nurodyta prašyme, nepriimami asmenys teisti už sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 5¹ straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).
Kaip minėta BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.
M. B. nuteistas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 1998-08-18 nuosprendžiu (bylos Nr. 1²⁸-1086/98), pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies redakciją už svetimo turto užvaldymą, panaudojant smurtą, t. y. jis 1998-01-31 netoli (duomenys neskelbtini) sudavė kelis smūgius vienam iš nukentėjusiųjų į pilvo sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, atėmė iš jo koncerto bilietus. Likę nukentėjusieji, bijodami taip pat patirti fizinį smurtą, atidavė savo turėtus koncerto bilietus. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Nusikalstama veika padaryta 1998-01-31. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 1995-07-05, svetimo turto užvaldymas, panaudojant smurtą (272 straipsnio 2 dalis), buvo laikoma sunkiu nusikaltimu.
Pagal šiuo metu galiojančią BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šis nusikaltimas, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.
Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes M. B. nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, atitinka šiuo metu galiojančio BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, ji perkvalifikuojama į BK 180 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju M. B. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
tenkinti M. B. atstovų advokatų Egidijaus Kiero ir Eimanto Čepo prašymą.
M. B. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 1998-08-18 nuosprendžiu (bylos Nr. 1²⁸-1086/98), iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.