Telšių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį traukiamas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis E. J. 2018 m. rugsėjo 5 d. 7 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, sankryžoje sukdamas į dešinę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur atsitrenkė į kitą transporto priemonę, ją apgadindamas bei, nesustojęs ir nepranešęs apie įvykį policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinių nusižengimų byla paskirta nagrinėti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose 2019 m. sausio 22 d. 10 val. 00 min.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J. ir institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas, nukentėjusysis M. Š. ir galimai konfiskuotinos transporto priemonės savininkas E. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad:

„9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

14. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

108. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta.

122. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J. administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu savo kaltę padarius administracinius nusižengimus pripažino visiškai ir parodė, kad dėdei E. J. priklausantį automobilį, neturėdamas teisės vairavo iš Žagarės, kur dėdė vartojo alkoholį ir užmigo, į Akmenę. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdamasis dešinėn, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur atsitrenkė į kitą automobilį. Dėl minėto eismo įvykio labai išsigando, nežinojo, ką daryti ir iš įvykio vietos nuvažiavo. (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilį pastatė namo Nr. 3 kieme ir tik tada pažadino automobilyje miegojusį dėdę (b. l. 2, 20). Be administracinėn atsakomybėn traukiamo E. J. paaiškinimo ir prisipažinimo padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, jo kaltė padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 51-ANR_P-3164-2018, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 2); Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Simo Milašiūno tarnybiniu pranešimu apie eismo įvykio aplinkybes, kurias nurodė įvykio vietoje buvęs pranešėjas M. Š. (b. l. 5); pareiškėjo M. Š. paaiškinimu, kuriame jis nurodė minėtu laiku Akmenėje važiavęs savo automobiliu „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į darbą, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš sukant į kairėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, iš minėtos gatvės priešpriešais atvažiuojantis automobilis sukdamas dešinėn, kliudė jo, prie STOP ženklo sustabdyto automobilio kairę pusę ir nuvažiavo. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis (b. l. 7); 2018 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu su vaizdo lentele, kuriais nustatyti ir užfiksuoti automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai (b. l. 8, 10–12); byloje pateikta pažyma nurodyta, kad minėtam automobiliui nustatytų defektų remonto kaina – 310 Eur (b. l. 9); 2018 m. rugsėjo 6 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu su vaizdo lentele nustatyti ir užfiksuoti automobilio „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai defektai (b. l. 15–18); E. J. paaiškinimu užfiksuota, kad jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu vairavo pažįstamas E. (b. l. 19); „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra E. J. (b. l. 25); kita byloje surinkta medžiaga. Iš administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, kad E. J. administracine tvarka nebaustas (b. l. 22). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, E. J. neteistas (b. l. 24).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad E. J., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, lėmusį M. Š. priklausančio automobilio apgadinimą ir, pažeisdamas kelių eismo taisykles, pasitraukė iš šio eismo įvykio, tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas administracine tvarka.

Nepilnamečių administracinės nuobaudos paskirtis numatyta ANK 42 straipsnyje :

„1) užtikrinti, kad administracinė atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą;

2) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą už padarytą administracinį nusižengimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu;

3) sulaikyti nepilnametį nuo naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymo“.

Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė nepilnamečiui skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, kodekse nustatyta bendra tvarka. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, nepilnamečio amžių, asmenybę, bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

E. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, nusižengimų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu, taip pat nepilnamečio asmenybę – administracine tvarka nebaustas, neteistas, nusižengimus padarė būdamas nepilnametis, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už nusižengimus skirtinos nuobaudos: pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį – straipsnio sankcijose numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus minimaliam bei taikytinos ANK 44 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. J. galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą bus pasiekti ATPK 42 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas grindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi, iš šios normos turinio darytina išvada, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2K-27-697/2018).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimams daryti ateityje, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti pažeidėjui E. J. už padarytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą skirtina ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jos terminą nustatant lygų ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam šios administracinio poveikio priemonės vidurkiui.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, tai yra už nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: jo savininkas perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J. vairavo ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. „Regitros“ duomenų bazės duomenimis, automobilio „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra E. J.. Tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo E. J., tiek ir E. J. paaiškinimų, duotų administracinės teisenos byloje, matyti, kad minėtą transporto priemonę E. J. vairavo be transporto priemonės savininko žinios, todėl savininkas negali būti atsakingas už jam priklausančios nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1028-317/2015, Nr. ATP-1248-327/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodek­so 25, 28, 38, 44 straipsniais, 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 635-637, 646, 675, 681, 682 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 425 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1, 2 dalimis, E. J. paskirtas nuobaudas subendrinti, ir skirti galutinę nuobaudą – 425 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti E. J., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.

– nusižengimo identifikacinį kodą (18091942153), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (AN15.-37-1007/2019) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą - 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui, nukentėjusiajam ir galimai konfiskuotinos transporto priemonės savininkui, Valstybės įmonei „Regitra“.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusio Telšių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus (Akmenės, Mažeikių, Telšių).