Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-364-464/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-20Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-08Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-20
Bylos Nr.
2S-364-464/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02483-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
AB „Lesto“, K. B., IĮ ,,Bekma“
Ieškovas
G. U.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-364-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02483-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lesto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovams K. B. IĮ ,,Bekma“ ir AB ,,Lesto“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas G. U. 2012-09-13 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-4) atsakovams K. B. IĮ ,,Bekma“ ir AB ,,Lesto“ dėl žalos atlyginimo ir prašė solidariai iš atsakovų priteisti 15 988,38 Lt žalai atlyginti, 5 proc. palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinanti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams K. B. IĮ ,,Bekma“ ir AB ,,Lesto“ priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė. Be to, atsakovas K. B. IĮ ,,Bekma“ neatsakė į ieškovo 2011-10-05 pretenziją geranoriškai atlyginti padarytą žalą, o tai sudaro pagrindą manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-09-17 nutartimi (b.l. 5-6) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir areštavo atsakovų K. B. IĮ ,,Bekma“ ir AB ,,Lesto“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 15 988,38 Lt sumos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra ženkli, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas AB „Lesto“ atskiruoju skundu (b.l. 8-10) prašo iš dalies pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo AB „Lesto“ atžvilgiu atmesti.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neatsižvelgus į AB „Lesto“ turtinę padėtį. Atsakovo AB „Lesto“ įstatinis kapitalas sudaro 603 944 593 Lt, valdomas turtas yra 5,4 milijardo litų vertės, metinė apyvarta siekia 2,2 milijardus litų. Tokia informacija yra skelbiama viešai, todėl teismas turėjo tokias aplinkybes vertinti spręsdamas klausimą, ar 15 988,38 Lt ieškinio reikalavimo suma atsakovui AB „Lesto“ yra didelė. Net ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas nepasunkėtų.

Atsiliepimas

Atsakovas K. B. IĮ ,,Bekma“ atsiliepimu (b.l. 20) su atsakovo AB „Lesto“ atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog abu atsakovai yra veikiantys juridiniai asmenys, kurių apyvarta yra didelės vertės, o ieškovo prašoma priteisti solidariai priteisto 15 988,38 Lt suma nėra jiems ženkli.

Ieškovas G. U. atsiliepimu (b.l. 21-22) prašo dėl atskirojo skundo argumentus vertinti teismo nuožiūra. Nurodo, jog Atsakovas AB „Lesto“ duomenų apie savo dabartinę turtinę padėtį iš esmės nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal apelianto (atsakovo) AB „Lesto“ atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas bei faktinis pagrįstumas, suformuluotus pagrindus apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė būtent apelianto atžvilgiu, esant byloje skolininkų daugetui (CPK 320 str., 338 str.). Solidarusis atsakovas K. B. IĮ ,,Bekma“ nutarties nėra apskundęs, todėl dėl jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant dviem sąlygoms: 1) jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. 2) jei netaikant šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu.

Esant solidariajai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str., 6.76 str. 1 d.). Nurodytos materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams (atsakovams), jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo. Byloje ieškovas reiškia 15 988,38 Lt sumos reikalavimą dviem solidariems atsakovams - K. B. IĮ ,,Bekma“ ir AB ,,Lesto“, ir jų abiejų atžvilgiu prašė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimui užtikrinti areštavo abiejų atsakovų turtą už bendrą 15 988,38 Lt sumą.

Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamoje byloje atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas lemia tai, jog ieškinio sumos dydis ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas vertintinas tik apelianto AB „Lesto“, tai yra vieno iš solidarių atsakovų, atžvilgiu, siekiančio paneigti abejones dėl savo mokumo. Apeliantas argumentams apie jo vykdomos ūkinės veiklos mastą bei turimą turtą pagrįsti pateikė 2011-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu balansą (b.l. 16-18), iš kurio matyti, jog apelianto nuosavybes teise valdomo turto vertė siekia 5 162 360 000 Lt. Tokie rodikliai neabejotinai patvirtina argumentus apie įmonės ekonominį pajėgumą bei gaunamas pajamas, lyginant su ieškinio reikalavimų suma. Sutiktina ir su tokiais skundo argumentais, kad duomenys apie juridinio asmens vystomą veiklą yra vieši, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šį klausimą spręsti ne formaliai, o atsižvelgdamas į subjektą, kurio atžvilgiu buvo prašoma laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo, ir prašomos priteisti iš jo sumos dydį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto turtinė padėtis užtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis šioje konkrečioje byloje paneigtas. Pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai, todėl skundžiama nutartis keistina - apelianto atžvilgiu taikytą turto areštas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Pastebėtina, kad apeliantui su atskiruoju skundu pateikus minėtus duomenis iš Juridinių asmenų registro (savo balansą), teismas turėjo galimybę ir pats ištaisyti akivaizdžią savo klaidą, netinkamai įvertinant vieno iš atsakovų mokumą (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).

Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis (CPK 80 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, nėra duomenų ir apie apelianto atleidimą nuo žyminio mokesčio, dar daugiau, nėra net teisėjo rezoliucijos ant skundo, kaip buvo išspręstas jo priėmimo klausimas. Aplinkybę, kad šis atskirasis skundas priimtas, patvirtina tik rezoliucija ant atsiliepimo (b.l. 20), nurodanti skundą išsiųsti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė termino apeliantui pašalinti atskirojo skundo trūkumus (CPK 316 str.). Tačiau atsižvelgiant į žyminio mokesčio nedidelę sumą bei siekiant bylos išnagrinėjimo operatyvumo, apeliacinės instancijos teismas netaiko atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto, nes žyminio mokesčio už išnagrinėtą atskirąjį skundą priteisimo klausimas gali būti išspręstas vėlesnėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93 str., 94 str., 96 str.). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, įskaitytinai ir jo priteisimą už šio atskirojo skundo nagrinėjimą valstybės naudai, privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-336-723/2013 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo posėdis joje paskirtas 2013-04-18). Analogišką praktiką formuoja Lietuvos apeliacinis teismas ( 2012-12-20 nutartis c.b. Nr.2-1465/2012).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties pagrindu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui AB ,,Lesto“ (juridinio asmens kodas 302577612, buveinė Žvejų g. 14, Vilnius), t.y. jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 15 988,38 Lt sumai, areštą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Dalia Kačinskienė