Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovams K. B. IĮ ,,Bekma“ ir AB ,,LESTO“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas G. U. ieškiniu atsakovams K. B. IĮ ,,Bekma“ ir AB ,,LESTO“ (I t., b.l. 2-5) prašo priteisti solidariai iš atsakovų 15 988,38 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Asmens veiksmų (neveikimo) neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-412/2008). Visų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę, egzistavimą turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui G. U. adresu (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – sodo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b.l. 6-7).

2010-05-18 AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu visų teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas AB ,,LESTO“) ir (duomenys neskelbtini) sudarė Elektros įrenginių iškėlimo (pertvarkymo) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ įsipareigojo per 120 darbo dienų suteikti (duomenys neskelbtini)elektros įrenginių: ,,OL pertvarkymas, (duomenys neskelbtini) pagal 2010-03-23projektą Nr. (duomenys neskelbtini)“ iškėlimo paslaugas (I t., b.l. 8-12).

2010-12-06 AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ su K. B. IĮ ,,Bekma“ sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią K. B. IĮ ,,Bekma“ įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis atlikti (duomenys neskelbtini) elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų (duomenys neskelbtini) (investicinio projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir elektros tinklų iškėlimo (Elektros įrenginių iškėlimo (pertvarkymo) paslaugų sutartis, 2010-05-18 Nr. (duomenys neskelbtini)) darbus (I t., b.l. 16, 110-112).

2011-06-27 (duomenys neskelbtini) R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)konstatavo, jog apžiūrėjęs (duomenys neskelbtini), sklype Nr. (duomenys neskelbtini)esantį ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą – sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad prie vienos sodo namo sienos, ant žemės guli nuverstas gelžbetoninis pamato blokas. Šalia namo sienos matosi dalis pamatų. Ant tinkuotos namo sienos, prie kurios guli gelžbetoninis pamato blokas, matosi įvairaus dydžio įtrūkimai. Žemės sklype, šalia namo yra sumontuota metalinė elektros dėžė. Prie praėjimo į sodo namą durų, namo sienoje, šalia pamato matosi įtrūkimas. Virš praėjimo į sodo namą durų, nuo sienos nukritęs tinko plotas, matosi baltų plytų mūras. Namo sienoje, esančioje šalia lango, matosi vertikalus įtrūkimas. Užėjus į sodo namo patalpą nustatyta, kad tarp vienos namo sienos ir stogo yra tarpas. Taip pat matosi tarpas tarp dviejų sienų. Patalpoje, tarp grindų ir sienų matosi įtrūkimai bei tarpai. Įvairūs įtrūkimai bei tarpai matosi ant daugelio sodo namo patalpos sienų. Ant grindų nukritę įvairūs tinko gabalai (II t., b.l. 3-4). Konstatuojant faktines aplinkybes buvo padarytos fotonuotraukos (II t., b.l. 5-12).

Apie antstolio nustatytas aplinkybes atsakovas AB ,,LESTO“ buvo informuotas 2011-08-24 antstolio pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 33). Atsakydamas atsakovas AB ,,LESTO“ 2011-09-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo antstolį, jog (duomenys neskelbtini) buvo atliekami elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbai pagal techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), užsakovas (duomenys neskelbtini); šiuos darbus atliko K. B. IĮ ,,Bekma“; AB ,,LESTO“ įvertinęs situaciją vietoje su ,,Bekmos“ savininku ir atskirai aptaręs ją su ieškovu, pažymėjo, jog priežastinio ryšio tarp atliktų darbų ir sodo name esančių įtrūkimų/įskilimų, nenustatė (I t., b.l. 34).

Ieškovas 2011-10-05 pretenzija pareikalavo atsakovo K. B. IĮ ,,Bekma“ atlyginti padarytą žalą atliekant remonto darbus, priešingu atveju nurodė kreipsiąsis į teisėsaugos institucijas dėl žalos atlyginimo (I t., b.l. 35).

Atsakovui K. B. IĮ ,,Bekma“ yra suteikta teisė atlikti statinio projektavimo ir statinio dalies statybos darbus (statinio kategorijos: ypatingieji statiniai; statinių grupės: inžineriniai tinklai: elektros; projektavimo darbų sritis: elektrotechnikos (iki 10 kV įtampos); statybų darbų sritis: elektrotechnikos (iki 10 kV įtampos)) bei verstis elektros tinklo ir įrenginių iki 10 kV įtampos eksploatavimo (išskyrus bandymus paaukštinti įtampą), specialiųjų elektros įrenginių eksploatavimo ir elektros instaliacijos iki 1000 V eksploatavimo darbais (I t., b.l. 62-65).

Atsakovo K. B. IĮ ,,Bekma“ savininkas 2012-09-24 paaiškinime nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini)0,4 kV rekonstrukcijos projektą 2010-2011 metų žiemą kabelis buvo paklotas 70 cm gylio tranšėjoje ir prijungtas nuo naujai pastatytos apskaitos dėžės. Iki tos dėžės 3,3 m atstumu nuo namo pamatų kasė tranšėją ir klojo kabelį jos prijungimui. Atsakovo dirbantieji patvirtinti, kad jie sulaužė atraminę sienutę negali, nes praėjo daug laiko ir ji galėjo nulūžti pavasarį atleidus žemė (I t., b.l. 66). Prie paaiškinimo pridėta du priedai – atsakovo atliktų darbų prie ieškovo sodo namelio brėžiniai. Vienam jų nurodoma, kad kasant tranšėją atskilo pamato dalis, pažymėta brėžinyje „2“, ir nutrūko, kita dalis liko savo vietoje, bet ji mažai įgilinta, todėl žiemą buvo pakilnota šalčio; pagrindinio namo pamatas atliktas teisingai, o priestato matosi, kad mažai įgilintas ir šalčiui pakilnojus sutrūko sienos (I t., b.l. 73-74).

Atsakovo K. B. IĮ ,,Bekma“ 2012-09-24 darbuotojai paaiškinime nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) projektą demontavo elektros oro linijos atramą su el. apskaitos spinta. Abonento užmaitinimui (perjungimui) privalėjo pakloti kabelį iki namelio sienos ir pakilti ja iki išvesto kabelio, maitinančio namo elektros įrenginius. Atjungė skaitliukus iš demontuotos el. apskaitos spintos ir sumontavo jį naujai pastatytoje el. apskaitos spintoje (pagal projektą). Ant namo sienos prie stogo pritvirtino paskirstymo skydelį, kuriame sujungė kabelius (esamą ir naujai paklotą). Darbus vykdė žiemą, kai sodo gyventojų vietoje nebuvo, o be elektros palikti namelio negalėjo. Prie namelio pamato išvis nelindo. Kabelio ir dėžutės tvirtinimui mūro sienoje išgręžė 3 ar 4-ias skyles d-10 mm diametro ir apie 8 cm gylio (I t., b.l. 75).

Byloje ginčo dėl žalos padarymo ieškovui atsakovu dėl betoninės atraminės sienos dalies išgriovimo atliekant darbus nėra.Tačiau ieškovas nurodo,kad buvo išgriauta namo pamato dalis,ko pasekoje buvo padaryta žala namui.Tokią žalą jis bando patvirtinti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir nuotraukomis (II t., b.l. 3-16), UAB ,,Rivela“ sudarytomis Lokalinėmis sąmatomis, pagal kurias paskaičiuota 15 688,35 Lt remonto darbų suma. Kartu su sąmatomis pateikti UAB ,,Rivela“ atestatas, išduotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir suteikiantis teisę atlikti statinio statybos darbus (statinių kategorijos: ypatingieji statiniai; statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji statiniai; statybos darbų sritys: statybinių konstrukcijų (betono, mūro, medžio) statyba ir montavimas, stogų įrengimas, apdailos darbai) bei R. P. kvalifikacijos atestatas (I t., b.l. 36-42).

Atsakovas K. B. (IĮ ,,Bekma“ atstovas) pripažino teismo posėdžio metu, kad atsakovo darbuotojai vykdydami elektros kabelio tiesimo darbus ieškovo sklype kasdami ekskavatoriumi nepastebėjo ir pažeidė dalį įvažiavimo į garažą(b.l.35,teismo posėdžio protokolo 2 pastraipa), t.y. nulaužė apie 1,1 m dydžio betono gabalą. Tokiu būdu turime nukentėjusiąją šalį, kuri patyrė žalą, atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (dalies betono konstrukcijos pažeidimą) bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ryšį. Pagrindinis ginčas byloje yra dėl žalos atlyginimo dydžio ir kokiai namo konstrukcijai padaryta žala,ko pasekoje kilo visa eilė konstrukcinių namo pažeidimų. Ieškovas prašo 15 988,38 Lt, o atsakovas K. B. IĮ ,,Bekma“ sutinka su 3242 Lt žalos atlyginimu.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

Teismas vertindamas vizualiai išgriautą vietą(atraminę sienęle(1t.b,.l.79-881)) konstatuoja,kad išgriauto betono gabalas ir jo tęsinys neturi jokio ryšio su pamatų konstrukcija tokiu būdu,kad būtų surišti armatūra(2t.,b.l.5,foto Nr.1,2,3;b.l.11,foto Nr.20,21).Tokiu būdu nėra suprantama,kokiu būdu išgriovimas galėjo paveikti likusią namo dalį tokia apimtimi,kad įtakoti visus ieškovo nurodomus defektus.Tai yra sietina ir su eksperto išvada(1t.,b.l.80,5 pastraipa),kuri paneigia ieškovo argumentus. (duomenys neskelbtini)J. M. ir G. J. (I t., b.l. 88-91) atsakovo K. B. IĮ ,,Bekma“ užsakymu 2012‑10‑01 atliko ginčo namelio apžiūrą, siekiant nustatyti atsiradusius sodo namelio konstrukcijų defektus. Būklės tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, jog atliekant darbus ieškovo sklype buvo nugriauta dalis betoninės atraminės sienelės (sienelės ilgis 2,75 m, nugriautos dalies ilgis 1,10 m, sienelės plotis 0,5 m, sienelė buvo įgilinta iki 30 cm (virš įšalimo ribos). Taip pat konstatuota, kad betoninė atraminė sienelė įrengta skirtingu metu, betonas yra žemos markės, vietomis trupantis, užpildui naudoti akmenys, demontuotos sienelės konstrukcijoje matomas armatūros strypas, horizontalaus armavimo apžiūros metu nenustatyta. Apžiūros metu statinio priestato sienoje, prie atraminės sienelės, užfiksuotas vertikalus plyšis iki 5 cm, dalis šoninės sienos pajudėjimas į išorę (apie 5 cm). Plyšio vietoje matoma, kad sienelė įrengta iš dujų silikato blokelių, sumūryta skiediniu – plyšys yra mūro siūlės vietoje, blokelių mūras tinkamai nesurištas ties statinio kampu. Apžiūros metu taip pat užfiksuoti vertikalūs plyšiai tarp priestato ir pagrindinės statinio dalies, kampuose, į viršų didėjantis, prie mūrloto iki 2 cm pločio plyšys tarp priestato sienos ir asbocementinės kolonos. Plytų mūras nesurištas su kolona – nėra ankerinių varžtų ar kitų surišimą užtikrinančių elementų. Įvertinus tyrimo metu gautą informaciją, eksperto nuomone, atraminės sienelės dalinis demontavimas galėjo įtakoti greta sienelės apžiūros metu užfiksuoto vertikalaus plyšio atsiradimą bei sienos dalies pasvirimą, tačiau negalėjo turėti įtakos kitiems apžiūros metu užfiksuotiems statinio defektams, kurių atsiradimo priežastys galėjo būti ne pagal technologiją atlikti statinio statybos darbai – nepakankamai įgilinti pamatai, nesurištas dujų silikato blokelių mūras (ypač statinio kampuose), plytų mūras nesurištas su asbocementinėmis kolonomis (I t., b.l. 77-81). Teismas laiko,kad išanalizavus ieškovo argumentus,pateiktus įrodymus,negalima remtis antstolio faktinių aplinkybių protokolu,nes tai nėra ekspertizės aktas.Protololas surašomas ne statybos eksperto ir asmens,kuris neturi jokio techninio išsilavinimo. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovo pateiktas lokalines sąmatas sudarė ne asmenys, kurių kvalifikacijos atestatai pateikti, o kaip nurodyta lokalinėse sąmatose, (duomenys neskelbtini)E. P., kurios turimos kvalifikacijos įrodymų nepateikta. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo ir neįrodė priešingai. Todėl teismas neturi pagrindo remtis lokalinėmis sąmatomis(b.l.36-42),nes tai tėra galimų darbų sąrašas,kad atlikti namo dalies remontą,kuris neįrodo,kad atsakovas padarė savo veiksmais nurodomus namo dalies sužalojimus ar defektus.

Teismas laiko teisingu priteisti ieškovui atsakovo pripažįstamą sumą,kadangi tai visiškai padengs ieškovui jo galimas išlaidas atstatyti padarytą žalą dėl atsakovo IĮ „Bekma“ veiksmų(CK 6.263 str.).Eksperto nuomone, siekiant panaikinti defektus, galimai susidariusius dėl atraminės sienelės dalinio demontavimo, reikalinga atlikti darbus lokalinėje sąmatoje už 3242 Lt, t.y. reikalinga išramstyti apgadintą sienos dalį, demontuoti atskilusią mūro dalį, sumūryti sieną iš dujų silikato blokelių, suremontuoti fasado tinką bei pažeistos sienos tinką patalpos viduje, padengti suremontuotą fasadinę sieną cementiniais dažais (I t., b.l. 84). Teismas turi pagrindo konstatuoti, kad firmos ,,Tyrimai ir projektai“ ekspertų būklės tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytos aplinkybės ir pateikta lokalinė sąmata pagrįsta, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, jų sudarytojų kvalifikacija pakankama ir patvirtinta pateiktais atestatais, todėl ieškovo sodo nameliui atsakovo padaryta žala įvertinama 3242 Lt(CK 1.5 str.,CK 6.263 str.).Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

R. C. kodekso 6.6 str. 1 d., solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatyta išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Ieškovas reikalavimą žalą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai, grindžia CK 6.265 str. 1 d.. Šiame Civilinio kodekso straipsnyje numatyta, kad jeigu žalą tiesiogiai padariusio asmens darbuotojai vykdo kito asmens, kuris nėra darbdavys, duotą nurodymą, ir padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai (CK 6.265 str. 1 d.). Atsakovo AB ,,LESTO“ atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas AB ,,LESTO“ neatlikinėjo jokių faktinių darbų, todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau sutiko, kad yra subsidiariai atsakingas(2t.,b.l.36).Teismas laiko,kad įrodyta šio atsakovo solidarinė atsakomybė,kaip atsakomybė rangovui už subrangovo veiksmus dėl kilusios žalos atlyginimo nukentėjusiajam,šiuo atveju ieškovui.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų solidariai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovų ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 97,27 Lt žyminio mokesčio proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai (I t., 1)(CPK 80,88,93str.);60,85 Lt už UAB ,,Rivela“ remonto sąmatą (I t., b.l. 45).

Atsakovas K. B. IĮ ,,Bekma“ už ginčo statinio tyrimą V. M. firmai ,,Tyrimai ir projektai“ sumokėjo 1210 Lt (I t., b.l. 77), 2000 Lt už advokato teisines paslaugas (I t., b.l. 93).Iš ieškovo priteistina atsakovui bylinėjimosi išlaidos proporcingai nepatenkintų reikalavimų apimčiai viso 2558 Lt(CPK 88,93 str.).

Valstybei nepriteistina 11,97 Lt procesinių dokumentų siuntimo paštu išlaidos (CPK 96 str.),nes šalims tenkanti dalis po ieškinio patenkinimo dalyje nesudaro 10 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų K. B. IĮ ,,Bekma“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ir AB ,,LESTO“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui G. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3242 Lt (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du litus) žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158,12 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

2012-09-17 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.