- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-445-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02395-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7196-1163/2024 pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – darbo stažą pareiškėjai L. B. (pavardė iki santuokos sudarymo – P.) laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos birža“, juridinio asmens kodas 110052740, buveinės adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Ukmergės g. 41.
2. Nurodė, kad, pastebėjusi savo www.sodra.lt paskyroje pensijų socialinio draudimo stažo neatitikimus, pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrių dėl pareiškėjos įgyto darbo stažo iki 1994 m. sausio 1 d. VSDFV 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimu Nr. (10.11E)DV_S-89316 pareiškėja informuota, kad jos įgytas darbo stažas – 29.1120 metų, kuris skaičiuotinas nuo 1994 m. sausio 1 d.
3. Pažymėjo, kad pareiškėjos darbo stažas prasidėjo nuo 1991 m. liepos 9 d., t. y. darbo stažas laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. neįtrauktas. Šiuo laikotarpiu pareiškėja dirbo AB „Lietuvos birža“.
4. Teigė, kad darbo knygelės KT-I Nr. 1222019, kurioje patvirtintas pareiškėjos priėmimas į darbą AB „Lietuvos birža“ referentės pareigoms, faktas nėra išlikęs, kadangi pareiškėja šio dokumento neišsaugojusi. Pareiškėja sužinojusi, kad AB „Lietuvos birža“ yra likviduota (išregistravimo data – 2016 m. lapkričio 28 d.). Likviduotos įmonės personalo ir darbo užmokesčio dokumentai tolimesniam saugojimui į archyvus nebuvo perduoti.
5. Nurodė, kad 1991 m. pareiškėja baigė Vilniaus universitetą, darbo ekonomikos specialybę, ir kartu su grupioke J. K. 1991 m. liepos 9 d. pradėjo dirbti AB „Lietuvos birža“, juridinio asmens kodas 110052740, adresas Laisvės pr. 5, Vilnius (tuometiniai ,,Litexpo“ parodų rūmai; vėlesnis adresas – Ukmergės g. 41, Vilnius), referentės pareigose. Pažymėjo, kad tą pačią dieną įsidarbinusi draugė J. K. turi išsaugojusi darbo knygelę Nr. KT-I 1222012, kurioje yra įrašas: 1991 m. liepos 9 d. priimta referento pareigoms. Pagrindas – 1991 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 21K.
6. Pažymėjo, kad pareiškėjos darbą bendrovėje taip pat patvirtina Socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. 2376974, kuriame atliktas įrašas: 1993 m. sausio 4 d. AB „Lietuvos birža“ pervesta programuotojos - operatorės pareigoms, ir pridedami 1992 m. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai. Atkreipė dėmesį, kad klaidingai yra įrašyta pareiškėjos ikisantuokinė pavardė – vietoje „P.“ įrašyta „P.“, tačiau visur yra pareiškėjos parašas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino.
8. Teismas nustatė, jog pareiškėja, 2022 m. prisijungusi prie elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (www.sodra.lt), pastebėjo, kad asmeninėje paskyroje nurodytas įgytas pensijų socialinio draudimo stažas neatitinka tikrojo išdirbto laikotarpio, tai yra neįtrauktas laikotarpis nuo 1991 m. liepos 9 d. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl įgyto darbo stažo iki 1994 m. sausio 1 d. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. pareiškėja gavo pranešimą Nr. (10.11E)DV_S-89316, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos įgytas darbo stažas – 29.1120 metų, darbo stažas skaičiuojamas nuo 1994 m. sausio 1 d.
9. Teismas taip pat nustatė, jog Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys patvirtina pareiškėjos darbo faktą AB „Lietuvos birža“ nuo 1994 m. balandžio 1 d., pareiškėjos draudžiamosios pajamos taip pat deklaruotos. VSDFV Kauno skyrius, iš VSDFV Vilniaus skyriaus gavęs informaciją apie tai, kad 1993 metais už L. P. yra mokėtos draudžiamosios įmokos, nutarė į pareiškėjos socialinio draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Tačiau laikotarpis nuo 1991 m. liepos 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. nebuvo įskaitytas.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja VSDFV Kauno skyriui pateikė 1992 metų atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių nepatvirtintas kopijas, todėl jos neatitinka Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai) 6.4.3. papunktyje nustatytų reikalavimų, sprendė, kad VSDFV Kauno skyrius neturėjo teisinio pagrindo vadovautis pateiktomis kopijos ir perskaičiuoti pareiškėjos stažą. Teismas vertino, jog pareiškėja nepateikė ir informacijos apie jai žinomą AB „Lietuvos birža“ dokumentų saugotoją, iš kurio, tikėtina, buvo gautos 1992 metų žiniaraščių kopijos.
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja teismui pateikė tuos pačius dokumentus (1992 metų atlyginimo mokėjimo žiniaraščių nepatvirtintas kopijas), kuriuos buvo jau įvertinęs VSDFV Kauno skyrius ir dėl jų priėmęs 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (10.34) DV_S-62401, darė išvadą, kad pareiškėja iš esmės siekia įvertintini tuos pačius dokumentus, kurie jau buvo įvertinti VSDFV Kauno skyriaus.
12. Teismas vertino, jog pareiškėjos pateikti duomenys nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, be to, pateiktuose dokumentuose nurodyta pavardė nesutampa su pareiškėjos iki santuokos buvusia pavarde, tačiau pareiškėja neprašo pripažinti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad šiuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su pareiškėja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu L. B. prašo panaikinti 2024 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-7196-1163/2024 ir išspręsti bylą iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – darbo stažą pareiškėjai L. B. (pavardė iki santuokos sudarymo – P.) laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos birža“, juridinio asmens kodas 110052740, buveinės adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Ukmergės g. 41, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 330 straipsnis) ir procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas); pažeidė CPK 176-179, 183, 185 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus dėl įrodymų ir įrodinėjimo pirmosios instancijos teisme; pažeidė CPK 138 straipsnį.
15. Apeliantės teigimu, teismas turėjo pareigą sudaryti galimybę pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka patikslinti reikalavimus dar pareiškimo priėmimo stadijoje. Tačiau pareiškėjos pareiškimas buvo priimtas nenurodant esminių trūkumų, be to, teismas nusprendė šį pareiškimą nagrinėti vienasmeniškai ir rašytinio proceso tvarka, net neapklausdamas pareiškėjos ir nurodyto liudytojo – kartu tuo metu dirbusios specialistės, kuri ir būtų paliudijusi visus žinomus faktus, paaiškinusi dėl pateiktų žiniaraščių gavimo. Apeliantės vertinimu, teismas buvo neobjektyvus, šališkas.
16. Pažymi, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą teismui, nurodė itin daug detalių, leidžiančių daryti prielaidą, kad ji tikrai dirbo nurodytoje bendrovėje, kadangi kitu atveju, tokių specifinių duomenų, kokius pateikė pareiškėja su pareiškimu, nebūtų galėjusi pateikti ir nurodyti. Taip pat nurodė asmenį, kurį buvo galima apklausti liudytoju.
17. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, skundžiamo sprendimo 12 ir 19 punktuose prieštaringas.
18. Nurodo, jog nors pareiškėjos pareiškimas buvo priimtas 2024 m. kovo 7 d. teisėjos rezoliucija, t. y. teismas, patikrinęs pareiškimą ir su pareiškimu pateiktus priedus, vertino, kad pareiškimas atitinka CPK 111, 113-115, 135, 137 straipsniuose įtvirtintus keliamus reikalavimus procesiniam dokumentui priimti ir iškelti civilinę bylą, tačiau 2024 m. birželio 6 d. priėmė siurprizinį sprendimą.
19. Apeliantės tvirtinimu, ji rinko duomenis, kreipėsi į kompetentingas institucijas, bandė, kiek tai buvo įmanoma, surinkti kuo daugiau duomenų, pagrindžiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, tačiau dėl objektyvių priežasčių, ne visus duomenis pareiškėjai gauti pavyko. Apeliantės manymu, tokiu teismo sprendimu paneigtos esminės žmogaus teisės į teisingą teismą, nes visi galimi duomenys teismui pateikti, pareiškimu reikalaujamas nustatyti faktas atitinka visus keliamus reikalavimus, paaiškėjus, kad būtinas antras juridinis faktas – pareiškėjai turėjo būti sudaryta galimybė pareiškimą patikslinti.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-7196-1163/20024 palikti nepakeistą.
21. Nurodo, jog teismas skundžiamo sprendimo 12 punkte vertino VSDFV Kauno skyriaus pateiktą informaciją apie VSDFV Vilniaus skyriaus saugomą pranešimą apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas už 1993 metus, o 19 punkte priešingai – vertino apeliantės pateiktus dokumentus, kurie nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka ir pateiktuose dokumentuose nurodyta pavardė nesutampa su pareiškėjos iki santuokos buvusia pavarde. Todėl apeliantės teiginys, jog teismo sprendimas neišsamus, nemotyvuotas ir prieštarauja pats sau – nepagrįstas ir neteisingas.
22. Pažymi, jog apeliantės teiginys, kad VSDFV ar kitos valstybės institucijos nevykdė teisėtų reikalavimų priduoti duomenis į valstybės archyvus yra nepagrįstas, nes, remiantis AB „Lietuvos birža“ likvidavimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo 14 straipsniu ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 17 straipsniu, pareiga perduoti likviduojamo juridinio asmens dokumentus į savivaldybės archyvą nustatyta būtent likviduojamam juridiniam asmeniui.
23. Suinteresuoto asmens vertinimu, teismo sprendimas neišklausyti liudytojų parodymų ir bylą spręsti rašytinio proceso tvarka nėra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamo sprendimo negaliojančiu, nes, remiantis formuojama teismų praktika, vien liudytojų parodymais juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, o kitų duomenų, kurie patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
25. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo (ne)šališkumo
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinę bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net jeigu jie ir yra nepalankūs apeliantei, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo vertinant byloje esančius įrodymus, (ne)apklausiant liudytojos, sprendžiant dėl posėdžio formos, (ne)nustatant pareiškimo trūkumų, nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantės nurodytais pagrindais. Apeliantė nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teismo, nagrinėjusio bylą, šališkumo. Apeliaciniame skunde pateikiamas apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas pats savaime neįrodo teismo, nagrinėjusio bylą, šališkumo fakto.
Dėl ginčijamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
28. Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006).
Žemesnės instancijos teismas
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – darbo stažą pareiškėjai laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos birža“. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja teismui pateikė tuos pačius dokumentus, kuriuos buvo jau įvertinęs VSDFV Kauno skyrius ir dėl jų priėmęs sprendimą, taip pat įvertinęs tai, jog pareiškėjos pateikti duomenys nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, be to, pateiktuose dokumentuose nurodyta pavardė nesutampa su pareiškėjos iki santuokos buvusia pavarde, tačiau pareiškėja neprašo pripažinti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad šiuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su pareiškėja, pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino.
30. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas turėjo pareigą sudaryti galimybę pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka patikslinti reikalavimus dar pareiškimo priėmimo stadijoje; (2) teismas pareiškimą išnagrinėjo vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka, neapklausdamas pareiškėjos nurodytos liudytojos; (3) pareiškėja rinko duomenis, kreipėsi į kompetentingas institucijas, bandė surinkti kuo daugiau duomenų, pagrindžiančių pareiškime nurodytas aplinkybes; teismui nurodė itin daug detalių, specifinių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad ji tikrai dirbo nurodytoje bendrovėje; (5) teismas priėmė siurprizinį sprendimą.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. liepos 27 d. VSDFV pateikė prašymą nustatyti darbo stažą AB „Lietuvos birža“ pareiškėjai laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 9 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. VSDFV 2023 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimu Nr. (18.2E) I-10427: (1) pareiškėjos prašymo dalį dėl 1992 m. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų duomenų vertinimo persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV Kauno skyriui; (2) atsižvelgęs į tai, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai nusprendė laikotarpį nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. įskaityti į pareiškėjos stažą, sprendė, kad pareiškėjos prašymo reikalavimas dėl 1993 m. sausio 1 d. - 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpio įskaitymo į pareiškėjos stažą yra patenkintas; (3) atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu pareiškėjos kaupiamųjų duomenų byloje nėra dokumentų, patvirtinančių jos darbą bendrovėje 1991 - 1992 metais ar šiuo laikotarpiu turėtas draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), pareiškėjos prašymo dalį nustatyti jos darbo stažą AB „Lietuvos birža“ laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. atmetė kaip nepagrįstą. VSDFV Kauno skyrius 2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimu Nr. (10.34E) DV_S-62401, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos pateiktos AB „Lietuvos birža“ 1992 m. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių kopijos neatitinka Nuostatų 6.4.3 papunktyje nustatytų reikalavimų, sprendė, jog, vadovautis pateiktomis kopijomis, perskaičiuoti pareiškėjos stažą neturi teisinio pagrindo.
32. Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose įtvirtinta tvarka (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir SDPĮ) 2 priedas). Prašymus, ar duomenys išlikusiuose dokumentuose apie darbą einant tam tikras pareigas suteikia asmeniui teisę į socialinio draudimo netekto darbingumo ar senatvės pensiją, nagrinėja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (SDPĮ 40 straipsnis).
33. Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinių skyrių sprendimai dėl senatvės pensijos skyrimo, darbo stažo įskaitymo į socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti yra skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o šios sprendimai toliau gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytais terminais ir tvarka administraciniam teismui (SDPĮ 44 straipsnis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų (nauja redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d. (TAR, 2021, Nr. 2021-14617) Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 4, 42 punktai).
34. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus, turi teisę priimti administracinius sprendimus. Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui (VAĮ 14 straipsnis).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai asmenys galėjo įstatymų nustatyta tvarka ginčyti administracine tvarka viešojo administravimo institucijų sprendimus ir taip ginti savo teises, tai priimtų viešojo administravimo institucijų administracinių aktų teisėtumo ir jų panaikinimo klausimus jau sprendžia specializuoti administraciniai teismai, kurie yra įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti; asmenys, nesutinkantys su viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, jį gali skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2005; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 33, 35, 41 punktai).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad kai asmuo siekia įgyti atitinkamą teisę, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių įtvirtinta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Pareiškėjas turi teisę ginčyti jam nepalankų VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą ir kartu faktus įstatymo nustatyta tvarka, o ne nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
37. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nutarties 31 punkte nurodytuose VSDFV ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimuose išaiškinta pareiškėjai šių sprendimų apskundimo tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų skundusi VSDFV 2023 m. rugpjūčio 29 d. Sprendimą Nr. (18.2E) I-10427, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas nustatyti jos darbo stažą AB „Lietuvos birža“ laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėja būtų skundusi ir VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimą Nr. (10.34E) DV_S-62401, kuriuo atsisakyta perskaičiuoti pareiškėjos stažą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
38. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – darbo stažą pareiškėjai laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos birža“, kurio nepripažino ir neįskaitė VSDFV ir jos teritorinis skyrius. Tačiau, pažymėtina, jog nutarties 31 punkte nurodyti VSDFV ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimai yra nepanaikinti, nepakeisti, jie yra galiojantys ir sukelia pareiškėjai tokias teisines pasekmes, kad laikotarpis nuo 1991 m. liepos 9 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. nėra įskaitomas į pareiškėjos darbo stažą.
39. Pareiškėjo pareiškimas siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareikštas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas skundžiamas ir jo teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas pagal teisės normas, reglamentuojančias ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą. SDPĮ 44 straipsnis, VAĮ 14 straipsnis, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei jos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarką ir pareiškėja tokiu būdu galėjo ginti savo, kaip ji pati teigia, pažeistas teises. Pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai dėl tokio fakto pagal kompetenciją priima sprendimus VSDFV bei jos teritoriniai skyriai ir kai yra priimtas galiojantis pareiškėjai nepalankus nurodytos institucijos sprendimas, reikštų teismo įsiterpimą į nurodytos institucijos įstatymų priskirtą kompetenciją priimti tokio pobūdžio sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022).
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja remiasi ir prašo teismo įvertinti tuos pačius įrodymus (1992 metų atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, Socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. 2376974), kuriuos jau vertino VSDFV ir VSDFV Kauno skyrius sprendimuose Nr. (18.2E) I-10427 ir Nr. (10.34E) DV_S-62401, ir padaryti kitokias išvadas dėl pareiškėjos stažo, negu padarė VSDFV ir VSDFV Kauno skyrius. Tokiu pareiškimu iš esmės siekiama iš naujo įvertinti tuos pačius įrodymus ir persvarstyti VSDFV ir jos teritorinio skyrius sprendimą. Tačiau, kaip minėta, rašytinių įrodymų vertinimas apskaičiuojant asmens socialinio draudimo stažo laikotarpius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų kompetencija, jų sprendimai skundžiami šio fondo valdybai ir administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Priimtas sprendimas pareiškėjos galėjo būti skundžiamas, bet nebuvo skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir administraciniam teismui. Pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių ji neskundė VSDFV sprendimo administraciniam teismui, o VSDFV Kauno skyriaus sprendimo – šio fondo valdybai ir tada, jei to prireiktų, administraciniam teismui.
41. Apeliantė, be kita ko, akcentuoja, kad pareiškime nurodytas aplinkybes grindžia liudytojos parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turi teisę ginčyti jai nepalankius VSDFV bei jos teritorinio skyriaus sprendimus ir kartu faktus įstatymo nustatyta tvarka, o ne nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą (nutarties 36 punktas), todėl nėra pagrindo teismui iš esmės nagrinėti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir vertinti liudytojos parodymų reikšmę nustatant tokį faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog prašomo pripažinti juridinę reikšmę fakto dėl darbo stažo trukmės (laikotarpių įskaitymo į stažą) nagrinėjimui reikšminga yra tai, jog jei darbo santykiai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tai liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip įrodantys darbo santykius, jei nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokių darbų santykių įforminimą. Net jeigu teismas tirtų ir vertintų liudytojų parodymus ir jais remtųsi, vien liudytojų parodymų duomenimis apskritai negalėtų būti įrodomas tikslus darbo stažo laikotarpis ir (ar) darbo užmokesčio dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022).
42. Apibendrinant išdėstytus argumentus, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja neišnaudojo teisinių galimybių administracine tvarka kreiptis ir siekti jai palankaus VSDFV ir jos teritorinio skyrius sprendimo priėmimo, ir tada jį ginčyti šio fondo valdybai ir (ar) administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, įstatyme yra įtvirtinta neteisminė tvarka nustatyti pareiškėjos prašomą faktą ir ginčai dėl to sprendžiami administraciniame teisme, todėl civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, pareiškimą priėmus, turėjo būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
43. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui, kadangi nėra pareikšto reikalavimo, kuris būtų teismingas administraciniam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 36–43 punktai).
44. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Konstatavus, jog klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimas panaikinamas ir bylą nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Byloje pateiktas AB SEB banko 2024 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 509 patvirtina, jog pareiškėja už pareiškimą sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį.
46. Byloje pateiktas „Swedbank“, AB 2024 m. liepos 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 495 patvirtina, kad pareiškėjos atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį.
47. CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme. Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis grąžintinas bylos šaliai – pareiškėjai L. B..
48. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.
Grąžinti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AB SEB banko 2024 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 509 už pareiškimą sumokėtą 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį bei „Swedbank“, AB 2024 m. liepos 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 495 už apeliacinį skundą sumokėtą 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį.