Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-02-11 · Civilinė byla Nr. e2-2034-955/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
e2-2034-955/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08210-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Formpakas“
Advokatai
Gintaras Dabkevičius
Civilinė byla Nr. e2-2034-955/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08210-2018-2

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 11 d.

KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Dariui Marčiulaičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Formpakas“ atstovams A. S. ir advokatui Gintarui Dabkevičiui,

trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“ atstovui bankroto administratoriui Stasiui Grigaliūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Formpakas“ dėl 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Formateka“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, arba ieškovė) ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ 2 punktą ir 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyse dėl 0,8759 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (Plane pažymėta Žemės sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20,19, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9), dalies. Nurodo, kad:

Šalies argumentai

1.1. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypų nuomos“, patvirtinto 11 973 kv. m. Žemės sklypo (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Kaime), detalųjį planą, bei pasiūlė Kauno apskrities viršininkui Žemės sklypą išnuomoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Formateka“. 2004 m. lapkričio 8 d. Žemės sklypo planą parengė UAB „Žemėtvarkos darbai“, kuris suderintas 2005 m. vasario 7 d. (toliau – Planas). 2005 m. lapkričio 7 d. UAB „Formateka“ pateikė prašymą išnuomoti Žemės sklypą 99 metams prie nuosavybės teise priklausančio pastato sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apskrities viršininkas 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktu nusprendė išnuomoti 50 metų UAB „Formateka“ Žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į Įsakymą, 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis arba Nuomos sutartis) Kauno apskrities viršininko administracija išnuomojo 1,1973 ha ploto Žemės sklypą UAB „Formateka“ jai priklausiusiems statiniams eksploatuoti.

1.2. NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 7 d. išdavė sutikimą įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 29 d. UAB „Formateka“ pateikė prašymą perleisti nuomos teisę prie perleidžiamo pastato UAB „Formpakas“. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2015 m. rugpjūčio 11 d. išdavė sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 22 d. UAB „Formpakas“ paprašė sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį, nes pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir vertės perskaičiavimo“ pakeitė Nuomos sutartį. 2015 m. spalio 12 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Formpakas“. 2015 m. spalio 26 d. UAB „Formpakas“ paprašė išduoti sutikimą įkeisti nuomos teisę akcinei bendrovei (toliau – AB) Šiaulių bankui. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2015 m. spalio 29 d. išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės nuomos teisės įkeitimo“.

Šalies argumentai

1.3. NŽT Kauno miesto skyrius (toliau – Skyrius) pagal BUAB „Formateka“ 2018 m. balandžio 4 d. prašymą 2018 m. gegužės 11 d. atliko Žemės sklypo patikrinimą ir akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo, kad neužstatyta Žemės sklypo dalis tvarkoma ir ruošiama kaip statybos aikštelė. Patikrinimo metu dalyvavęs UAB „Formpakas“ direktorius pateikė 2018 m. balandžio 3 d. leidimo statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, jog Žemės sklype ruošiamasi statyti naują sandėliavimo paskirties pastatą. Skyrius, atsižvelgdamas į minėto patikrinimo rezultatus, įvertinęs Sutartį bei Planą, laiko, kad didžioji Žemės sklypo dalis nėra būtinajame esančiam pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti ir nėra jam naudojama, o siekiama statyti naują, todėl įvertinęs žemės nuomos teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad didžioji Žemės sklypo dalis (kuri Nuomos sutarties sudarymo ir patikrinimo metu buvo neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo būti išnuomota.

1.4. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklype, kurio bendras plotas – 1,1973 ha, Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Formpakas“ (toliau – ir atsakovė) nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas – tik 781,00 kv. m. Pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Žemės sklypo dalyje Plane pažymėtoje tarp posūkio taškų Nr. 9,10,11,12,13, 14, 15,16 ir 20, kuri sudaro 0,2634 ha plotą (37,90 m x (9.56 m + 59,94 m)). Prie pastato-sandėlio patenkama per Plane pažymėta servitutą SI, kurio plotas 580 kv. m. Įvertinus Plane pažymėtus posūkio taškus ir servitutą, laikytina, kad Žemės sklypo dalis reikalinga ir naudotina pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo paskirtį sudaro 0,3214 ha plotą (0,2634 ha + 0,0580 ha). Nuomos sutartis galėjo būti sudaryta tik 0,3214 ha Žemės sklypo daliai.

Šalies argumentai

1.5. Plane pažymėta Žemės sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 Nuomos sutarties sudarymo metu ir dabar buvo apaugusi medžiais, krūmais ir žolėmis (tai akivaizdu iš viešai prieinamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Regia programos bei maps.lt ortofoto), laikytina, kad ji nebuvo ir nėra būtina pastatui-sandėliui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo paskirtį, todėl ši dalis negalėjo būti išnuomota ir negali būti nuomojama. Įvertinus pirmiau paminėtus Plane pažymėtus posūkio taškus (Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9), laikytina, kad Žemės sklypo dalis nebūtina, nereikalinga ir nenaudojama pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti sudaro 0,8759 ha plotą (1,1973 ha – 0,2634 ha – 0,0580 ha).

1.6. Nuomos sutartis nesuteikia teisės atsakovei Žemės sklype statyti naujų statinių. Nuomos sutarties 5.1 papunktyje įrašyta sąlyga, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi statiniai ir įrenginiai reikalingi vystyti tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas...“ iš esmės reiškia turimo pastato (kurio eksploatavimui buvo išnuomotas Žemės sklypas) tolimesnį veiklos vystymą, o ne naujų statinių statybą. Joks teisės aktas, ar teismų praktika, nesuteikia jokių teisių nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose statyti naujų statinių. Žemės įstatymo normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).

1.7. Kadangi be aukciono valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį tai, atsakovės lūkestis, jog (vykstant teisminiams ginčams) užstačius visą sklypo plotą naujais statiniais, Žemės sklypas bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarką nėra teisėtas, prieštarauja viešajam interesui, valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl tokios atsakovės teisės negali būti saugomos ir ginamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovė siekį eksploatuoti pastatą, turintį rinkos vertę, realizavo, bet savaime tai nereiškia, jog jis įsigijo ir teisę lengvatine tvarka naudotis visa valstybės žeme, o tuo labiau Žemės sklype statyti naujus statinius. Tokiai teisei įgyti reikalingų sąlygų visumos nebuvo, todėl tolimesni atsakovės veiksmai ir elgesys Žemės sklype įrodo jo nesąžiningumą ir siekį užstatyti Žemės sklypą susitaikant su galimomis neigiamomis pasekmėmis.

1.8. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog didžioji dalis Žemės sklypo nėra būtina jame esančių statinių eksploatavimui. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių (pastatų), pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams (išskyrus inžinerinius tinklus ar (ir) laikinuosius statinius arba neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui) eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovei priklausantis statinys nebuvo visame Žemės sklypo plote, todėl Nuomos sutartis visam Žemės sklypui negalėjo būti sudaryta.

Šalies argumentai

1.9. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pastatas-sandėlis buvo eksploatuojamas (ir toliau gali būti eksploatuojamas) nenaudojant 0,8759 ha Žemės sklypo dalies, kurioje augo medžiai, krūmai ir žolės (Plane pažymėta Žemės sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20,19, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9). Tai, kad atsakovė pageidauja naudoti visą Žemės sklypo plotą (ketina jį užstatyti naujais statiniais), nors realiai jame esantys statinys buvo naudojamas ir gali būti toliau naudojamas nenaudojant viso Žemės sklypo ploto, negali nulemti vien tik atsakovės poreikių tenkinimo, ignoruojant viešųjų tikslų įgyvendinimą ir neatsižvelgiant į pirmiau minėtą valstybinės žemės nuomos teisinį reguliavimą ir teismų praktiką.

1.10. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 28 punktu, taip pat remiantis kasacinio teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, darytina išvada, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius, todėl Kauno apskrities viršininkas 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ 2 punktas ir jo pagrindu sudaryta 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyse dėl 0,8759 ha Žemės sklypo ploto (Plane pažymėta tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9) pripažintini negaliojančiais.

1.11. Ieškovės atstovas teismo posėdžio ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Formpakas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:

2.1. Atsakovė yra pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 12Flg, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Taip pat atsakovė yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,1973 ha, adresas (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), Kaunas (toliau – Žemės sklypas) nuomininkė. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos.

2.2. Žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai susiformavo šių sandorių ir viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų pagrindu: Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ bei 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 50 metų UAB „Formateka“ buvo išnuomotas 1,1973 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. gruodžio 2 d. Susitarimu dėl 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo buvo pakeista Žemės sklypo nuomos sutartis. Skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutikimu perleisti valstybinės žemės nuomos teisę Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas sutikimas UAB „Formateka“ perleisti 1,1973 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos teisę, reikalingą pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. Skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. spalio 12 d. Susitarimu dėl 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas valstybinės žemės nuomininkas iš UAB „Formateka“ į UAB „Formpakas“ bei 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės sutarties 5.1 papunktis, nurodant, kad „5.1. išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardytų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.“ Skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 29 d. sutikimu Nr.(duomenys neskelbtini)Dėl žemės nuomos teisės įkeitimo“ buvo duotas sutikimas atsakovei UAB „Formpakas“ įkeisti pirminiu įkeitimu AB „Šiaulių bankas“ visą 1,1973 ha ploto Žemės sklypą.

2.3. Išvardinti duomenys patvirtina, kad atsakovė atitinkamų sandorių ir viešojo administravimo subjektų sprendimų pagrindu ne tik yra įgijusi Žemės sklypo nuomos teisę, tačiau atsakovė yra įgijusi teisę Žemės sklype vykdyti naujų statinių statybos darbus, laikydamasis Žemės sklypui taikomo tvarkymo režimo (Nuomos sutarties 5.1.p.). Be to, atsakovė Žemės sklypo nuomos teisę yra įgijusi iki 2056 m. (Nuomos sutarties 3 p.).

2.4. Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovei 2018 m. balandžio 3 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente nurodyti tokie duomenys apie statinio projektą: Sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas Numeris (duomenys neskelbtini), parengimo metai-2016. Atsakovė 2018 m. gegužės 10 d. pranešimu apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad numatoma UAB „Formpakas“ sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos pradžios data 2018 m. gegužės 10 d.

2.5. Skyrius 2018 m. gegužės 11 d. atliko Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad Žemės sklype „stovintis pastatas-sandėlis yra metalo konstrukcijų pritaikytas sandėliavimui ir sandėliuojamos metalo apdirbimo staklės. Neužstatyta sklypo dalis yra tvarkoma ir ruošiama kaip statybos aikštelė.“

Šalies argumentai

2.6. Ieškovė ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad atsakovei yra išnuomotas per didelis žemės sklypas statiniui eksploatuoti, todėl jos manymu, turėtų būti pripažinta negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartis dalyje. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad Nuomos sutartis neva galėjo būti sudaryta su atsakove tik dėl 0,3214 ha Žemės sklypo dalies. Bei pateikia teismui pati savo paskaičiavimus bei nepatvirtintą ir neatitinkanti teisės aktų reikalavimų Žemės sklypo planą su „neva“ statiniui funkcionuoti reikalingomis dalimis. Atsakovė visiškai nesutinka su tokiais ieškovės argumentais, mano, kad jie yra neįrodyti ir visiškai nepagrįsti.

2.7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, bei į tai, kad ginčo Žemės sklypas suformuotas detaliuoju planu (2004 m. spalio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė mano, jog tam, kad būtų galima įgyventi ieškovės pareikštą ieškininį reikalavimą, visų pirma ieškovė turėtų nuginčyti detalųjį planą.

2.8. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju nėra absoliučiai jokio pagrindo konstatuoti, kad kokie nors konkretūs atsakovės veiksmai Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovei būtų sukėlę kokius nors turtinio ar kitokio pobūdžio neigiamus padarinius. Nėra jokio pagrindo ir išvadai, kad tolesnis Nuomos sutarties galiojimas tokius padarinius galėtų sukelti. Atsakovė laiku ir tinkamai moka Žemės sklypo nuomos mokestį, sutinkamai su Nuomos sutarties sąlygomis, eksploatuoja Žemės sklype esantį statinį, taip pat pradėjo ir naujo statinio statybą. Taigi, atsakovės Žemės sklype atliekami veiksmai patvirtina, jog Nuomos sutartis yra ir toliau bus tinkamai vykdoma bei atitinkamai nėra CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, kuriais remiantis, būtų galima konstatuoti Nuomos sutarties esminį pažeidimą.

Šalies argumentai

2.9. Nors ieškovė ir prideda žemės sklypo planą, kuriame yra užneštos buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtų žemės sklypų ribos, tačiau šiame plane aiškiai nurodyta, kad „Dalis A – M. Š. žemėje. Prašymai nuosavybės teisių atkūrimui nepaduoti. Dalis B – A. U. įpėdinių – P. U. ir O. V. (S.) žemėje. Su pretendentais į P. U. ir O. V. (S.) žemes atsiskaityta“. Taigi, pažymėtina, kad ši Žemės sklypo dalis, kurią ieškovė nurodo kaip neva nereikalingą atsakovės statiniui – sandėliui funkcionuoti, nėra reikalinga ir nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

Atsiliepimas

2.10. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

3. Trečiojo asmens BUAB „Formateka“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje dalyvauja kaip tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje. Bankroto administratorius patvirtino, jog dėl ginčo Žemės sklype stovinčio statinio vyksta teisminiai ginčai. Bankrutuojanti įmonė siekia nuginčyti Statinio perleidimo sandorį. Administratorius pažymėjo, jog ieškinį tenkinus, ginčo Žemės sklype stovinčio statinio aptarnavimas ir eksploatavimas iš esmės taptų neįmanomas, kadangi pagal ieškovės siūlomą priskirti Žemės sklypo dalį, tokio dydžio žemės sklypas neužtikrintų tinkamo statinio priežiūros ir naudojimo.

4. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra.

5. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – KMSA) atsiliepime nurodė, kad KMSA nėra žinomos aplinkybės paneigiančios ar patvirtinančios ieškinio reikalavimų pagrįstumą, taigi KMSA negali nei sutikti, nei nesutikti su ieškinio reikalavimais.

Šalies argumentai

6. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (e. b. 2 t., l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypų nuomos“, patvirtinto 11 973 kv. m. Žemės sklypo (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Kaime), detalųjį planą, bei pasiūlė Kauno apskrities viršininkui Žemės sklypą išnuomoti UAB „Formateka“. 2004 m. lapkričio 8 d. Žemės sklypo planą parengė UAB „Žemėtvarkos darbai“, kuris suderintas 2005 m. vasario 7 d. 2005 m. lapkričio 7 d. UAB „Formateka“ pateikė prašymą išnuomoti Žemės sklypą 99 metams prie nuosavybės teise priklausančio pastato sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apskrities viršininkas 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ 2 punktu nusprendė išnuomoti 50 metų UAB „Formateka“ Žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į Įsakymą, 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko administracija išnuomojo 1,1973 ha ploto Žemės sklypą UAB „Formateka“ jai priklausiusiems statiniams eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 7 d. išdavė sutikimą įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 29 d. UAB „Formateka“ pateikė prašymą perleisti nuomos teisę prie perleidžiamo pastato UAB „Formpakas“. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2015 m. rugpjūčio 11 d. išdavė sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 22 d. UAB „Formpakas“ paprašė sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį, nes pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir vertės perskaičiavimo“ pakeitė Nuomos sutartį. 2015 m. spalio 12 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Formpakas“. 2015 m. spalio 26 d. UAB „Formpakas“ paprašė išduoti sutikimą įkeisti nuomos teisę AB Šiaulių bankui. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2015 m. spalio 29 d. išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės nuomos teisės įkeitimo“. 2018 m. kovo 28 d. prašymu UAB „Formpakas“ kreipėsi į KMSA dėl leidimo statyti naują statinį išdavimo. KMSA 2018 m. balandžio 3 d. išdavė leidimą. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. birželio 6 d. per IS „Infostatyba“ gavo UAB „Formpakas“ įgaliotos S. G. prašymą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – prašymas) išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Inspekcija, išnagrinėjusi minėtą prašymą, išdavė 2018 m. birželio 13 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (toliau – pažyma), kuria konstatavo, kad neypatingo sandėliavimo paskirties statinio statyba žemės sklype vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

8. Skyrius pagal BUAB „Formateka“ 2018 m. balandžio 4 d. prašymą 2018 m. gegužės 11 d. atliko Žemės sklypo patikrinimą ir akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo, kad neužstatyta Žemės sklypo dalis tvarkoma ir ruošiama kaip statybos aikštelė. Patikrinimo metu dalyvavęs UAB „Formpakas“ direktorius pateikė 2018 m. balandžio 3 d. leidimo statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, jog Žemės sklype ruošiamasi statyti naują sandėliavimo paskirties pastatą. Skyrius, atsižvelgdamas į minėto patikrinimo rezultatus, įvertinęs Sutartį bei Planą, laiko, kad didžioji Žemės sklypo dalis nėra būtina jame esančiam pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti ir nėra jam naudojama, o siekiama statyti naują, todėl įvertinęs žemės nuomos teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad didžioji Žemės sklypo dalis (kuri Nuomos sutarties sudarymo ir patikrinimo metu buvo neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo būti išnuomota.

9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklype, kurio bendras plotas – 1,1973 ha, atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 781,00 kv. m. Pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Žemės sklypo dalyje Plane pažymėtoje tarp posūkio taškų Nr. 9,10,11,12,13, 14, 15,16 ir 20, kuri sudaro 0,2634 ha plotą (37,90 m x (9.56 m + 59,94 m)). Prie pastato-sandėlio patenkama per Plane pažymėta servitutą SI, kurio plotas 580 kv. m. Įvertinus Plane pažymėtus posūkio taškus ir servitutą.

10. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė praleido terminą ginčyti 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ 2 punktą bei valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.); Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu.

12. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

13. Taigi pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ 2 punkto ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o dėl 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijimo – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

14. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 22 d., nenurodžiusi nei termino skųsti šiems aktams pradžios momento, nei jo praleidimo priežasčių. Akivaizdu, jog ieškovės skundžiamas administracinis aktas savaime materialinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės nesukūrė, šio akto pagrindu buvo sudaryta Nuomos sutartis, tačiau konstatuotina, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį nagrinėjamu atveju yra praleistas. Ieškovei neprašius praleisto termino atnaujinti ir neteikus jokių argumentų, o atsakovei prašant taikyti teisinius padarinius, teismas sprendžia, jog yra pagrindas šioje byloje taikyti ieškinio senatį ir vertinti, kad tai yra savarankiškas ieškinio netenkinimo pagrindas.

15. Nors teismas byloje taikė ieškinio senaties terminą, toliau pasisakoma ir dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo.

16. Ieškovė reikalavimus grindžia tuo, jog ginčo Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, valstybinės Žemės sklype yra įregistruotas atsakovei priklausantis statinys. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Tai reiškia, kad 0,8759 ha Žemės sklypo dalis (Plane pažymėta Žemės sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9) negalėjo išnuomota, nes joje nebuvo ir atsakovės pastatų. Šiuos atsakovės argumentus teismas vertina kritiškai. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) 30.7 punkte nurodyta, kad „Išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.“ Atsakovė yra pradėjusi realizuoti Nuomos sutarties 5.1. punkte suteiktą teisę Žemės sklype projektuoti ir statyti naujus statinius bei įrenginius. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai vykdo Nuomos sutartį, t. y. valdo ir naudoja Žemės sklypą pagal Nuomos sutartyje nustatytą paskirtį ir sutarties sąlygas. Taisyklių 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taisyklių 31 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas suformuotas detaliuoju planu (2004 m. spalio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismas sprendžia, jog atsakovė visiškai pagrįstai teigia, kad tam, kad būtų galima įgyventi ieškovės pareikštą ieškininį reikalavimą, visų pirma ieškovė turėtų nuginčyti detalųjį planą.

17. Vienas iš pagrindinių ieškovės argumentų dėl dalies Žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia yra ta, jog atsakovės vertinimu, toks žemės sklypas atsakovei nėra būtinas Statiniui eksploatuoti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiems argumentams pagrįsti ieškovė neteikė jokių įrodymų. Ieškovė tokios savo pozicijos nepagrindė objektyviais skaičiavimais ar kitais leistinais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

18. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad jokių savarankiškai funkcionuojančių statinių 0,8759 ha Žemės sklypo dalyje, kurioje augo krūmai, pieva ir medžiai (Plane pažymėta Žemės sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9), nei Nuomos sutarties sudarymo metu, nei Žemės sklypo patikrinimo metu nebuvo, todėl šios dalies nuoma ne aukciono būdu negalėjo būti sudaryta. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 11 d. ieškovė atliko Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu buvo užfiksuota, kad Žemės sklype esantis pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 12Flg) yra naudojamas pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, t. y. sandėliavimui. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenimis naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos. Taigi, teismas turi pagrindą spręsti, kad atsakovė Žemės sklypą naudoja pagal paskirtį: žemės sklype yra statinys – sandėlis, kuriam ir buvo suformuotas 1,1973 ha žemės sklypas, Žemės sklypas yra suformuotas detaliuoju planu, kuris yra galiojantis, be to ieškovė detalaus plano taip pat neginčija, ginčo žemės sklype yra pradėti naujo sandėliavimo paskirties statinio statybos darbai, kas yra numatyta Nuomos sutarties 5.1. punkte, statinio baigtumas 9 procentai, atsakovė turi visus statybai reikalingus dokumentus, statybos leidimas nėra panaikintas, todėl laikytina, kad statybos darbai yra teisėti. Ieškovė neginčija statybos teisėtumo, nuomos sutarties sąlygų teisėtumo, todėl nesilaikyti tokių nuomos sutarties sąlygų, dėl kurių pati susitarė, ieškovė neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Detalusis planas privalėjo būti patikrintas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, t. y. šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, t. y. pačios ieškovės. Byloje pateikta 2004 m. liepos 2 d. Teritorijų planavimo dokumento Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuriuo Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė teigiamą išvadą – pritarė Detalaus plano tvirtinimui. Tai reiškia, kad ieškovė susipažino ir su Detaliojo plano Aiškinamuoju raštu, kuriame nurodoma, kad Detaliuoju planu projektuojama 14 sklypų prie turimų pastatų, kad požeminiai tinklai lieka visų bendroji nuosavybė, o taip pat detaliajame plane parodyti ir perspektyviniai statiniai, kuriems yra gauti leidimai. UAB „Formateka“ pateikė atskirąjį Aiškinamąjį raštą prie Detaliojo plano priedų, kuriame nurodoma, kad „UAB „Formateka“ – kaip metalo apdirbimo įmonė (specializacija – įrangos gamyba) mato gerą perspektyvą gamybos augimui, todėl plečia gamybinius pajėgumus. Naujų įrenginių montavimui pradėta gamybinio cecho statyba. Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini).“ Taigi, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma, kad ginčo žemės sklype yra leidžiama nauja statyba, statybai yra išduoti leidimai.

19. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu.

20. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui (pažymėtina, kad įstatymo norma, kurioje įvardyti statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami, galioja nuo 2004 m. lapkričio 18 d). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28.1 punkte.

21. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-120/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypų nuomos“, patvirtinto 11 973 kv. m. Žemės sklypo (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Kaime), detalųjį planą, bei pasiūlė Kauno apskrities viršininkui Žemės sklypą išnuomoti UAB „Formateka“. 2004 m. lapkričio 8 d. Žemės sklypo planą parengė UAB „Žemėtvarkos darbai“, kuris suderintas 2005 m. vasario 7 d. (toliau – Planas). 2005 m. lapkričio 7 d. UAB „Formateka“ pateikė prašymą išnuomoti Žemės sklypą 99 metams prie nuosavybės teise priklausančio pastato sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apskrities viršininkas 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ 2 punktu nusprendė išnuomoti 50 metų UAB „Formateka“ Žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į Įsakymą, 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko administracija išnuomojo 1,1973 ha ploto Žemės sklypą UAB „Formateka“ jai priklausiusiems statiniams eksploatuoti. Tiek atsakovė, tiek trečiojo asmens BUAB „Formateka“ atstovas nurodo, jog prie Pastato esantis žemės sklypas yra būtinas pastatui naudoti pagal tikslinę paskirtį, šiuo metu žemės sklype pradėta naujo statinio statyba. Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė ginčo žemės sklype planuoja veiklą, susijusią būtent su esančio statinio naudojimu. Šį faktą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2018 m. gegužės 11 d. atliktas Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad Žemės sklype „stovintis pastatas-sandėlis yra metalo konstrukcijų pritaikytas sandėliavimui ir sandėliuojamos metalo apdirbimo staklės. Neužstatyta sklypo dalis yra tvarkoma ir ruošiama kaip statybos aikštelė.

24. Teismas visiškai sutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovei nutraukusi dalį Nuomos sutarties, tai pažeistų Nuomos sutarties 3 ir 5.1. punktų nuostatas, o tuo pačiu ir įstatyme įtvirtintus sutarties vykdymo privalomumo ir tinkamo bei sąžiningo sutarties vykdymo imperatyvus. Nuomos sutarties 3 punkte nustatyta, kad Žemės sklypas atsakovei išnuomojamas iki 2056 m. sausio 6 d. Nuomos sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad atsakovei suteikta teisė Žemės sklype statyti naujus statinius ir įrenginius. Taigi, remiantis nurodytomis Nuomos sutarties nuostatomis, pati ieškovė suteikė atsakovei teisę Žemės sklype nustatytą terminą ne tik naudoti, eksploatuoti ir kitaip tvarkyti jau esamą statinį, bet ir statyti naujus statinius ir įrenginius. Teismo vertinimu, Nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia šiuo atveju būtų nepagrįstas, kadangi byloje nenustatyti jokie Nuomos sutarties pažeidimai, kuriuos būtų atlikusi atsakovė.

25. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė dar 2015 metais sudarė su atsakove valstybinės žemės nuomos sutartį, vėliau leido įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę, 2018 m. gegužės 11 d. atliko valstybinės žemės faktinį duomenų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį. Svarbu ir tai, kad ieškovė, būdama valstybinės žemės patikėtine ir turėdama pareigą rūpintis tinkama žemės naudojimo kontrole, jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo nei UAB „Formateka“, nei atsakovei iki ieškinio iškėlimo teisme dienos nereiškė. Taigi, atsakovė savo, kaip nuomininkės pareigas vykdė sąžiningai, nuomos teisiniai santykiai šalis sieja daugiau nei 14 metų, todėl ieškinio tenkinimas ne tik ignoruotų teisėtus atsakovės lūkesčius, bet ir prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje 3K-3-240- 916/2018, apibendrino, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė nuomotis valstybinės žemės sklypą teisėtiems pastatams ar statiniams eksploatuoti ar kitam įstatymui neprieštaraujančiam, tikslui, kuris nurodomas valstybinės žemės nuomos sutartyje – įstatymo ginama teisė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje iš esmės yra ginamas viešasis interesas užtikrinti valstybinės žemės naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Šioje byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant teisėtų statinių savininkės interesų ar kaip galima mažiau juos pažeidžiant. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 156/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017). Kasacinis teismas šioje byloje vertino, kad byloje nebuvo nustatyta, kad nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu valstybinės žemės sklypo nuomininkas būtų netvarkingai vykdęs prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Teismas tuo pačiu pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis vienas iš tikslų yra nepažeidžiant proporcingumo principo sudaryti sąlygas nuomininkams tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises ir teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarymas prieštarautų konstitucinei doktrinai dėl teisinės valstybės principo aiškinimo ir kasacinio teismo praktikai dėl teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų aiškinimo. Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus, neįrodė aplinkybių, kad ginčijama Žemės sklypo dalis nėra būtina atsakovės pastatui eksploatuoti. Be to, tiek Detalusis planas, tiek nuomos sutartys ir kiti byloje pateikti dokumentai, numatė atsakovei teisę statyti naujus statinius išsinuomotoje valstybinėje žemėje, kas savaime suprantama, jog išsinuomota Žemės sklypo dalis naudojama tiek esamam, tiek naujai statomam pastatui tinkamai naudoti.

27. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip neįrodytą ir nepagrįstą (CPK 178, 185 straipsniai).

28. Ieškinį atmetus, 7,31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos, nes ieškovė nuo tokių išlaidų mokėjimo atleista (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–(duomenys neskelbtini), 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

TeisėjaKristina Imbrasienė