Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1226-258/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-09-28
Bylos Nr.: e2A-1226-258/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03576-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas
Atsakovas: UAB „Jurita“, UAB „Justiniškių būstas”
Ieškovas: ERGO Insurance SE

Kategorijos

2.2.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.e2A-1226-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03576-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.2; 3.3.1.18.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas” apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - M. M. ir B. P., 188-os DNSB „Kražiai“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų 39 779,30 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis 2004 m. gruodžio 21 d. su draudėja J. A. sudarė Pastatų draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2010 m. birželio 29 d. bute kilo gaisras, kurio metu ugnis suniokojo draudėjai priklausančias patalpas: apdegė stogas, aprūko sienos, gesinant gaisrą vandeniu buvo užlietos patalpos, sugadinta vidaus apdaila. Ieškovas išmokėjo draudėjai 135 000 Lt (39 098,70 Eur) draudimo išmoką. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atliko ikiteisminį tyrimą ir nustatė, kad gaisras kilo dėl neatsargių UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ darbuotojų B. P. ir M. M. veiksmų sandarinant stogą. Kadangi už samdomų darbuotojų veiksmus atsako darbdavys ir žala padaryta veikiant bendrai, atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą solidariai. Ieškovo užsakymu UAB „RK matavimai“ nustatė draudėjos dėl gaisro patirtų nuostolių dydį ir pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. RK10-09-1. Atsiskaitydamas su UAB „RK matavimai“ už suteiktas paslaugas ieškovas patyrė 2 350 Lt (680,61 Eur) išlaidų, kurios atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, yra įskaičiuojamos į nuostolius ir taip pat priteistinos solidariai iš atsakovų. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis su ieškiniu dėl 2010 m. birželio 29 d. kilusio gaisro turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, jau kreipėsi į teismą, atsakovais patraukė UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ darbuotojus M. M. ir B. P., nes turėjo duomenų, kad stogo dangą name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, jie remontavo ne kaip minėtų juridinių asmenų darbuotojai, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1716-794/2015 konstatavo, kad minėti fiziniai asmenys veikė savo darbdavių UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ interesais. Atsižvelgiant į tai, prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo nepraleidęs įstatyme nustatyto trijų metų senaties termino, tik teismas konstatavo, kad atsakingas yra kitas asmuo (t. y. atsakovų darbdavys – juridinis asmuo). Atsakovas UAB „Jurita“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2A-1716-794/2015 nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovo UAB „Jurita“ darbuotoju buvo tik B. P.; kitas asmuo, vykdęs stogo remonto darbus – M. M. nebuvo UAB „Jurita“ darbuotojas. Išnagrinėtoje byloje pagrindinis nagrinėjamas klausimas buvo kokiu pagrindu, t. y. atliekant savo darbines funkcijas ar individualios veiklos pagrindu B. P. ir M. M. vykdė darbus, susijusius su ugnimi, tačiau klausimas ar abu šie asmenys tiesiogiai sukėlė gaisrą, ar jį sukėlė tik vieno jų veiksmai nebuvo sprendžiamas. Tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad su ugnies degikliu dirbo tik UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojas, UAB „Jurita“ neturi pareigos atlyginti padarytą žalą. Nesutiko su sugadinto turto verte, bei nurodė, kad ji yra nepagrįstai didelė; reali turto vertė, įvertinus turto amžių, padarytų pažeidimų aprašymą, negalėjo būti tokio dydžio. Atsakovas UAB „Justiniškių būstas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikšti, ieškinio senatis nebuvo nutraukta, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Pasisakydamas dėl paties ieškinio pagrįstumo, atsakovas nurodė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, byloje nėra duomenų, kad 188-oji DNSB „Kražiai“ būtų sudariusi kokio nors pobūdžio susitarimą dėl stogo remonto darbų su atsakovais UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“. Taip pat nėra duomenų, jog 188-oji DNSB „Kražiai“ kreipėsi į atsakovą UAB „Justiniškių būstas“ dėl rangos darbų atlikimo. Nors atsakovas ir neturi 2010 m. birželio 21 d. rangos sutarties Nr. 6/1, tačiau ši rangos sutartis nėra nuginčyta, todėl, akivaizdu, kad B. P. ir M. M. veikė savo interesais. Pasisakydamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1716-794/2015, kurioje nustatyta, kad darbuotojai veikė savo darbdavių UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ interesais, atsakovas pažymėjo, kad teismas tik preziumuodamas nustatė, jog M. M. veikė UAB „Justiniškių būstas“ interesais, tačiau pačioje nutartyje nurodo, kad „<...> duomenų apie darbuotojo M. M. darbo laiką nėra, tačiau labiau tikėtina, kad ugnies darbus vykdė darbo metu<..>.“ Toks teismo nurodymas tik patvirtina, jog nėra įrodyta, kad būtent M. M. veikė atsakovo interesais, o ne savo. Atsakovas taip pat nesutiko su lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais skaičiavimais, kadangi sąmatoje yra įtraukta eilė papildomų išlaidų (statybvietės išlaidos ir netiesioginės išlaidos, t. y. pridėtinės išlaidos 35 procentai, kas sudaro – 7 655 Lt, ir pelnas 5 procentai, kas sudaro 6 327 Lt).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino, priteisė ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai solidariai iš UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ 39 779,30 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario mėn. 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 813 eurų žyminio mokesčio išlaidas lygiomis dalimis.Teismas nurodė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1716-794/2015 pagal ieškovo „ERGO Insurance SE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „ERGO Insurance SE“ ieškinį atsakovams B. P. (B. P.), M. M. (M. M.) dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Jurita“, UAB „Justiniškių būstas“, 188-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Kražiai“, J. F., yra įsiteisėjusi ir joje nustatytos bylos aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Tai reiškia, kad 2010 m. birželio 29 d. kilęs gaisras adresu Ankštoji g. 5, Vilnius, ir jo priežastis yra atsakovų UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojų B. P. (B. P.) ir M. M. (M. M.) vykdyti ugnies darbai, pasekmė – žala nurodyto namo butui, kuris priklauso J. F.. Kadangi butas buvo apdraustas, draudimo įmonė (ieškovas) išmokėjo draudėjai už gaisro padarytą žalą 39 098,70 Eur (135 000 Lt). Tai yra faktinės aplinkybės, kurių iš naujo nustatinėti nereikia. Atsakovų argumentus, kad neaiški gaisro kilimo priežastis ir kaltininkai teismas taip pat atmetė, nes yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kurioje konstatuojamos gaisro kilimo aplinkybės abiem fiziniams asmenims vykdant stogo remonto darbus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.19-1-06752-10 liudytojų brolių V. parodymai patvirtina aplinkybes, kad gaisras kilo abiem darbuotojams vykdant stogo remontą ir neatsargiai dirbant su ugnimi, gaisras buvo bendro darbo pasekmė sandarinant stogą.Teismas pagal rašytinius įrodymus nustatė, kad žalos dydį paskaičiavo turto vertintojai dirbantys UAB „RK matavimai“, yra pateikta ataskaita, turto vertintojų pažymėjimai (e.b.l.32-54,1t.). Iš pateikto ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.09-1-06752-10 nustatyta, kad labiausiai nuo gaisro nukentėjo, didžiausia žala padaryta butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris buvo ką tik suremontuotas, bute dirbę darbininkai ruošėsi dažyti buto sienas. Turto vertintojai žalos dydį paskaičiavo taikant atkuriamos vertės metodą. Sąmata paskaičiuota 160 762 litų sumai. Ieškovas ir nuo gaisro nukentėjęs asmuo J. F. susitarė dėl 135000 litų žalos atlyginimo sumos, kuri žalą patyrusį asmenį tenkino. Ieškovas, atlyginęs žalą apsidraudusiam asmeniui, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, kreipėsi į teismą su subrogaciniu reikalavimu: įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Teismas iš atsakovų solidariai priteisdamas ieškovo išmokėtą draudėjui draudimo išmokos dydžio piniginę sumą (135 000 litus), konstatavo, kad dviejų atskirų bendrovių darbuotojai bendrais veiksmais padarė žalą, todėl CK 6.264 str. 1 d. ir 6. 279 str. 1 d. pagrindu, abu atsakovai solidariai atsako ieškovui.Teismas atmetė atsakovų atsikirtimą, kad į sąmatą buvo įtrauktos stogo ir jo konstrukcijų remonto kaštai. Sąmata buvo sudaryta 160 762 LT, o draudimo išmoka išmokėta 135 000 Lt sumai, o tai rodo, kad atimta pinigų suma tenkanti stogui ir jo konstrukcijos remontui.Teismas, vadovaudamasis CK 1.131 str. 2 d., 1.132 str., atnaujina CK 1.125 str. 7 d. numatytą ieškinio senaties terminą, nes atsakovai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, trukdė nustatyti tiesą. Atsakovai siekė įrodyti, kad atsakomybė už gaisrą tenka tretiesiems asmenims – eiliniams bendrovių darbininkams B. P. (B. P.), M. M. (M. M.), kurie, neva savavališkai lipo ant gyvenamojo namo stogo kur gyvena jų tiesioginis viršininkas V. D. atlikti remonto darbus (duomenys neskelbtini), Vilnius, vėliau buvo siekiama įrodyti, kad darbai atliekami pietų pertraukos metu, kol neišaiškėjo, kad darbuotojus, esančius pavaldume, ant stogo užkėlė jų tiesioginis viršininkas abejose darbovietėse V. D. (miręs)(e.b.l.46-50,2t.).Teismas sprendė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su subrogaciniu ieškiniu po draudimo išmokos išmokėjimo, objektyviai negalėjo žinoti namo gyventojų sudėties, jų darbovietės, neturėjo duomenų dėl trečiųjų asmenų B. P. (B. P.), M. M. (M. M.) darbdavių, jų santykio su name gyvenančiu ir esančiu bendrijos pirmininku tiesioginiu viršininku V. D., todėl negalėjo tinkamai paruošti ir pateikti ieškinį. Tik išnagrinėjus bylą išaiškėjo tikrosios teismo nustatytos faktinės aplinkybės, todėl yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teisingumo ir sąžiningumo principas reikalauja, kad ieškovas, kuris įvykdė sutartinę prievolę, turėtų teisę susigrąžinti draudimo išmoką iš gaisrą sukėlusių asmenų.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliantas (atsakovas) UAB „Jurita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1. Civilinėje byloje Nr. 2A-1716-794/2015 priimtame teismo sprendime nėra nurodyta, jog UAB „Jurita“ darbuotojas B. P. vykdė UAB „Jurita“ darbinius nurodymus. Iš į bylą pateikto susijusioje byloje priimto teismo sprendimo teksto, galima spręsti, jog nurodymus vykdyti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo remonto darbus jam davė V. D., kuris ginčo laikotarpiu buvo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravusios 188-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kražiai“ pirmininkas, o taip pat ir UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojas. Nei šioje, nei susijusioje byloje nėra nustatyta jokio asmens, kuris būtų buvęs atsakovo UAB „Jurita“ darbuotojas ir būtų davęs ar turėjęs įgalinimus duoti įsakmius įrodymus UAB „Jurita“ darbuotojams, inter alia ginčo pastato stogą remontavusiam B. P. atlikti ginčo pastato stogo remonto darbus.

12.2. Atsakovui nėra suprantama kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojo V. D. nurodymus B. P. ir/ar M. M. prilygino UAB „Jurita“ atsakingu asmenų įsakmiems nurodymams ir kito juridinio asmens darbuotojo nurodymu pagrindu sprendė, jog asmenys veikė UAB „Jurita“ žinioje bei atsakomybėje. Tai, kad atsakovo darbuotojas galimai neprotingai ir nepagrįstai pasitikėjo kito juridinio asmens darbuotoju tiek, kad vykdytų jo nurodymus, nors šie nurodymai nėra jam privalomi pagal su UAB „Jurita“ sudarytą darbo sutartį, nėra ir negali būti UAB „Jurita“ atsakomybės pagrindas.

12.3. Sprendimu teismas atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams pareikšti ir atmetė atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties taikymo. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tariamai įvertinęs šalių elgesį, o būtent - tariamą atsakovų visokeriopą trukdymą nustatyti tiesą tiek šioje, tiek susijusioje civilinėje byloje. Atsakovo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, absurdiška, todėl turi būti panaikinta, o atsakovų prašymas dėl ieškinio senaties taikymo tenkintinas ir ieškinio reikalavimai atmestini.

12.4. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme žodiniuose teismo posėdžiuose ieškovo atstovas pripažino, kad ieškovui apie teisę reikalauti žalos atlyginimo subrogacijos tvarka iš atsakovų tapo žinoma žalos atsiradimo dieną - 2010 m. lapkričio 18 d., kuomet buvo išmokėta draudimo išmoka klientei, tačiau ieškinys šioje byloje pareikštas tik 2016 m. vasario 1 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas pripažino, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas ir teismo prašė jį atnaujinti. Ieškinio senaties termino praleidimo faktas apskritai nėra ginčo dalykas byloje ir dėl jo, ieškovui šį faktą pripažinus, atsakovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės metu nepasisakinėjo.

12.5. Spręsdamas dėl aplinkybių, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo metu nagrinėjamos, kuriomis nei vienas proceso dalyvis negrindė savo pozicijos, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, pažeidė pagrindinius civilinio proceso principus. Tai, kad sprendime teismas dėl ieškinio senaties atnaujinimo klausimo pasisako netgi palankiau, net bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo pats ieškovas, kelia pagrįstų abejonių dėl galimo teismo suinteresuotumo šios bylos nagrinėjimo baigtimi. Aplinkybės dėl trečiųjų asmenų socialinių garantijų ar „vertimo“ dirbti ant stogo bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo vertinamos, nei vienas iš proceso dalyvių šiomis aplinkybėmis negrindė ir neįrodinėjo savo pozicijos.

12.6. Ieškovas turėjo visas procesines galimybes kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo tiek į darbuotojus, tiek į darbdavius (atsakovus), tačiau tokia savo teise nesinaudojo. Tai, kad ieškovas turėjo procesinę teisę kreiptis dėl teisminės gynybos, žinojo apie teisinę galimybę, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų gali būti atsakingi atsakovai, tačiau ja nesinaudojo, tik patvirtina, jog ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl priežasčių, kurios nėra ir negali būti pripažintos svarbiomis ir/ar sudarytų pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui. Atsakovas yra savo srities profesionalas, turintis ilgalaikę veiklos patirti, todėl jam neabejotinai žinomos visos jo teisės, visos procesinės subtilybės ir niuansai nagrinėjant tokio pobūdžio teisminius ginčus, taigi ieškovas neabejotinai galėjo numatyti galimą susijusios bylos procesinę baigti ir tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

13. Apeliantas (atsakovas) UAB „Justiniškių būstas” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

13.1. Vilniaus apygardos teismo nutartyje aiškiai konstatuota, kad nurodymus vykdyti stogo remonto darbus davė bendrijos pirmininkas V. D., kuris nors ir buvo UAB „Justiniškių būstas“ darbuotoju, tačiau ginčo metu buvo namo bendrijos pirmininku, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotu atstovu. Įgyvendindamas savo kaip bendrijos pirmininko funkcijas, organizavo stogo remonto darbus siekdamas pagerinti namo bendrojo naudojimo objektų būklę. Tuo tikslu ir buvo sudaryta statybų rangos sutartis su darbuotojais, kas leidžia pagrįstai teigti, jog susiklostė rangos, o ne darbo santykiai. Nei atsakovas UAB „Justiniškių būstas“, nei UAB „Jurita“ nėra davę jokių nurodymų vykdyti remonto darbus, to nenustatė nei teismai nagrinėję susijusią bylą. Iš nurodyto akivaizdu, jog šalis siejo civiliniai teisiniai santykiai, atsiradę rangos sutarties pagrindu, todėl atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už atsiradusią žalą.

13.2. Vilniaus apygardos teismo (apeliacinės instancijos teismo nutartyje) nepagrįstai nurodyta, kad UAB „Senukų prekybos centras“ 2010 m. birželio 29 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra UAB „Litmilma“ vardu (buvęs UAB „Justiniškių būstas“ pavadinimas), akivaizdžiai patvirtina, kad medžiaga buvo pirkta siekiant naudoti įmonės interesams. Apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija ir pagrįstai mano, kad prekybos centras netikrina ar asmuo atvykęs pirkti prekes yra įmonės darbuotojas. Kiekvienas asmuo gali išsirašyti tokias sąskaitas, užtenka tik padiktuoti įmonės kodą. Teismo posėdyje, apeliantas laikėsi pozicijos, kad UAB „Justiniškių būstas“ apskaitoje nėra duomenų apie sąskaitos egzistavimą, taip pat byloje nėra duomenų, kad tokia PVM sąskaita – faktūra yra apmokėta UAB „Justiniškių būstas“. Taigi, visos aplinkybės tik patvirtina, kad vien PVM sąskaitos – faktūros išrašymas nepatvirtina, kad prekės pirktos įmonės vardu, nes tokią PVM sąskaitą – faktūrą gali išsirašyti bet kuris asmuo padiktavęs juridinio asmens kodą.

13.3. Darbuotojai atlikdami rangos darbus veikė ne kaip UAB „Justiniškių būstas“ ar UAB „Jurita“ darbuotojai, t.y. atliko darbus, nesusijusius su darbo procesu, o veikė savo asmeniniais interesais kaip privatūs asmenys ir už šiuos darbus siekė gauti papildomas pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Teismas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri priimta spėlionių pagrindu, tinkamai neištyrė visų įvykio aplinkybių ir nenustatė realiai už žalą atsakingo asmens, kurio veiksmuose būtų galėjęs pagrįstai konstatuoti buvus neteisėtus veiksmus, todėl žalos atlyginimą nepagrįstai priteisė iš atsakovo UAB „Justiniškių būstas“.

13.5. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojas nesukėlė neteisėtų veiksmų, nes gaisro kilimo metu, net nebuvo objekte. M. M. grįžo į objektą, jau kai buvo prasidėjęs gaisras, taigi akivaizdu, kad jokių neteisėtų veiksmų M. M. neatliko. Trečiasis asmuo M. P. 2016 m. birželio 30 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo protokolo laikas 54:58 – 55:10 ir 55:11 – 55:30) patvirtino, kad gaisro kilimo metu nebuvo ant stogo.

13.6. Teismas priimdamas ginčijamą sprendimą neatsižvelgė į atsakovų argumentus dėl žalos dydžio, taip pat į ieškovo atstovo negalėjimą paaiškinti kodėl būtent toks žalos dydis yra prašomos priteisti iš atsakovų. Būtina paminėti, jog iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, kokia buvo prieš tai patalpų būklė, ar yra nuskaičiuotas nusidėvėjimas. Remiantis teismų praktika neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, paskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės.

13.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, peržengė ribas, sprendime pateikdamas savo išvadas, kurių šalis nenurodė, t.y. veikė ultra vires, taip pažeisdamas dispozityvumo principą, kas lėmė nepagrįstos išvados pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

13.8. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. birželio 29 d. ir kreipėsi į teismą pateikdamas ieškinį atsakovams tik 2016 m. vasario 1 d. (praėjus beveik 6 metams) ieškinio senatis negalėjo būti atnaujinta.

13.9. Ieškovas ieškiniu prašė teismo taikyti solidarią atsakomybę bei nuostolių atlyginimą priteisti solidariai iš atsakovų. Teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą 39779,30 EUR priteisė solidariai iš atsakovų, tačiau visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakovo UAB „Justiniškių būstas“ išdėstytų argumentų dėl solidariosios atsakomybės nagrinėjamoje byloje negalimumo.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į UAB „Jurita“ apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

14.1. Senaties terminas buvo atnaujintas pagrįstai. Pagal CK 1.131 str. 2 d., 1.132 str., teismas atnaujino CK 1.125 str. 7 d. numatytą ieškinio senaties terminą, nes atsakovai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, trukdė nustatyti tiesą. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis.

Atsiliepimas

14.2. Kiti atsakovo UAB „Jurita“ apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes jie yra patvirtinti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015-10-20 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1716-794/2015, todėl jų papildomai ieškovui įrodinėti nereikėjo. Tačiau ieškovas įrodė atsakovų atsakomybę dėl 2010-06-29 kilusio gaisro adresu turtui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir teismas nustatė, kad B. P. ir M. M. veikė savo darbdavių UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ interesais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

15. Atsiliepimu į UAB „Justiniškių būstas“ apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

15.1. Pirmos instancijos teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 182 str. 2 dalis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Todėl apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nepagrįstas. Šioje byloje dalyvavo ir šioje byloje dalyvaujančios proceso šalys. Civilinės bylos Nr. 2A-1716-794/2015 nutartis pagal ieškovo „ERGO Insurance SE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „ERGO Insurance SE“ ieškinį atsakovams B. P. (B. P.), M. M. (M. M.) dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Jurita“, UAB „Justiniškių būstas“, 188-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Kražiai“, J. F., yra įsiteisėjusi ir joje nustatytos bylos aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

Atsiliepimas

15.2. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.19-1-06752-10 patvirtintos aplinkybės, kad gaisras kilo abiem darbuotojams vykdant stogo remontą ir neatsargiai dirbant su ugnimi, gaisras buvo bendro darbo pasekmė sandarinant stogą, kas reiškia, kad 2010-06-29 kilęs gaisras adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir jo priežastis yra atsakovų UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojų B. P. (B. P.) ir M. M. (M. M.) vykdyti ugnies darbai, pasekmė – žala nurodyto namo butui, kuris priklauso J. F.. Kadangi butas buvo apdraustas, draudimo įmonė (ieškovas) išmokėjo draudėjai už gaisro padarytą žalą 135.000,00 Lt (civilinė byla Nr.2-1653-866/2013, 1 tomas, b.l.19-22, e.b.l.21-31,1t.).

15.3. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jų argumentus dėl žalos dydžio, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog žalos dydis yra nepagrįstas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų atsikirtimą, kad į sąmatą buvo įtrauktos stogo ir jo konstrukcijų remonto kaštai. Sąmata buvo sudaryta 160762 Lt, o draudimo išmoka išmokėta 135000 litų sumai, o tai rodo, kad atimta pinigų suma tenkanti stogui ir jo konstrukcijos remontui.

15.4. Šioje byloje teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio terminą, nes kitaip būtų pažeisti CK 1.5 str. 1 d. įtvirtinti principai – civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į UAB „Jurita“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Justiniškių būstas“ prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

16.1. Ginčijamame sprendime nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje aiškiai konstatuota, kad nurodymus vykdyti stogo remonto darbus davė bendrijos pirmininkas V. D., kuris nors ir buvo UAB „Justiniškių būstas“ darbuotoju, tačiau ginčo metu buvo namo bendrijos pirmininku, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotu atstovu. Įgyvendindamas savo kaip bendrijos pirmininko funkcijas, organizavo stogo remonto darbus siekdamas pagerinti namo bendrojo naudojimo objektų būklę. Tuo tikslu ir buvo sudaryta statybų rangos sutartis su darbuotojais, kas leidžia pagrįstai teigti, jog susiklostė rangos, o ne darbo santykiai. Atsakovas UAB „Justiniškių būstas“ nėra davę jokių nurodymų V. D. vykdyti remonto darbus, to nenustatė nei Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1716-794/2015.

16.2. Gyvenamojo namo stogo remonto darbus organizavo 188-osios daugiabučių namų savi-ninkų bendrijos „Kražiai“ pirmininkas V. D.. Tai reiškia, kad nors ir buvo atsakovo UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojas, tačiau užsakydamas šiuos darbus veikė išimtinai kaip bendrijos pirmininkas, o ne kaip darbdavys. Klaidinga yra teigti, kad V. D. turėjo valdingus įgalinimus paskirstyti abiejų įmonių darbuotojams M. M. ir B. P., kadangi jau vien ta aplinkybė, kad B. P. buvo UAB „Jurita“, o ne UAB „Justiniškių būstas“ darbuotoju, paneigia šį faktą. Nagrinėjamu atveju, Darbuotojai buvo pavaldūs tik vadovaujantis tarp šalių sudaryta rangos sutartimi, kuri be kita ko, byloje nėra nuginčyta ar pripažinta niekine.

Atsiliepimas

16.3. Teismas visiškai neįsigilino į trečiųjų asmenų teiktus paaiškinimus ir nepaisė aplinkybės, jog UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojas M. M. net nebuvo objekte gaisro kilimo metu. Akivaizdu, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai pripažino kaltu atsakovą UAB „Justiniškių būstas“, nors jo darbuotojas nepadarė jokių kaltų veiksmų.

16.4. Teismas neatsižvelgė į visus šias byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, kad būtent abu atsakovai tariamai vertė savo darbuotojus dirbti ant stogo, nors akivaizdu, jog UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojas M. M. jokių darbų ant stogo neatliko. Atsižvelgiant į tai, nebuvo priežastinio ryšio tarp UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojo veiksmų ir žalos atsiradimo. Kaip jau minėta, UAB „Justiniškių būstas“ darbuotojas M. M. nesukėlė gaisro, minėto asmens nebuvo objekte ar ant namo stogo kilus gaisrui, taip pat, iki gaisro kilimo, jis nebuvo pradėjęs atlikti jokių stogo remonto darbų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Civilinės bylos Nr. 2-1653-866/2013 (apeliacinė byla 2A-1716-794/2015), kuri buvo prijungta prie šios nagrinėjamos bylos, duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2012-08-01 kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų M. M. ir B. P. 137 350 Lt nuostolių dėl 2010 m. birželio 29 d., apie 10.55 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, įvykusio gaisro. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-30 sprendimu ieškinį atsakovų M. M. ir B. P. atžvilgiu, tretieji asmenys - UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“, atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-11 sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisiant ieškovui ERGO Insurance SE solidariai iš atsakovų B. P. ir M. M. 137 350 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-01-07 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nurodė, kad panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi iš esmės vieninteliu įrodymu – kasatorių ir V. D. parodymais, pateiktais ikiteisminio tyrimo metu, bet plačiau nevertino ir motyvuotai nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų, kuriuos atmesdamas ieškovo ieškinį buvo įvertinęs ir savo išvadas pagrindęs pirmosios instancijos teismas, arba byloje esančius įrodymus vertino tiek, kiek jie atitiko ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytas aplinkybes. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, kokiomis lėšomis buvo apmokėtos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Senukų prekybos centras“ bendrovei „Litmilma“ (UAB „Justiniškių būstas“) įsigyjant stogo remontui reikalingas medžiagas; netyrė, kokiu teisiniu pagrindu kasatoriai stogo remontui naudojo darbdaviui priklausančias darbo priemones; nenustatė, ar V. D. pagal pareiginius nuostatus ar nusistovėjusią praktiką buvo suteikti valdingi įgalinimai paskirstyti UAB „Jurita“ ir (ar) UAB „Litmilma“ (UAB „Justiniškių būstas“) darbuotojams darbus bei užduotis, netyrė ir plačiau nepasisakė dėl liudytojo A. M. parodymų.Vilniaus apygardos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (15 punktas) 2015-10-20 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 sprendimą, kuriuo atsakovų M. M. ir B. P. atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną. Ieškovas šioje byloje su ieškiniu 2016-02-01 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas” 39 779,30 Eur nuostolių atlyginimą, nurodydamas, kad gaisras kilo dėl neatsargių UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ darbuotojų B. P. ir M. M. veiksmų sandarinant stogą. Gaisro padarytus nuostolius trečiojo asmens J. F. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlygino ieškovas, išmokėdamas 135 000 Lt draudimo išmoką. Šią sumą ir kitas su nuostolių atlyginimu susijusias išlaidas prašo priteisti iš UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“.

Dėl atsakovų UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ atsakomybės

Reikšdami reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai nusprendė, kad tretieji asmenys dirbo pas juos, neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad tretieji asmenys vykdė V. D. nurodymus, o ne atsakovų, neatsižvelgė į tai, kad tretieji asmenys dirbo ne atsakovų interesais, o dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje stogo remonto buvo sudaryta 2010 m. birželio 21 d. Rangos sutartis ir jos pagrindu vykdomi namo taisymo darbai. Be to, UAB „Justiniškių būstas“ manymu, Vilniaus apygardos teismo apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad UAB „Senukų prekybos centras“ 2010 m. birželio 29 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra UAB „Litmilma“ vardu (buvęs UAB „Justiniškių būstas“ pavadinimas), akivaizdžiai patvirtina, kad medžiaga buvo pirkta siekiant naudoti įmonės interesams. Dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, netinkamai įvertintų byloje įrodymų, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakomybė už šių asmenų tenka atsakovams. Tačiau kolegija konstatuoja, kad trečiųjų asmenų civilinės atsakomybės teisėtumo klausimas teismine tvarka jau patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1716-794/2015. Šioje byloje ieškinį buvo pareiškęs tas pats ieškovas atsakovams M. M. ir B. P. tuo pačiu pagrindu ir Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad šie asmenys ne rangos sutarties pagrindu taisė stogą ginčo name, o kaip atsakovų darbuotojai. Teismas šioje byloje įvertino atsakovų ir liudytojo A. M. paaiškinimus dėl rangos sutarties pasirašymo aplinkybių, t.y. tai kad rangos sutartis pasirašyta įvykus gaisrui atgaline data, nesiekiant sukurti jokių teisių ar pareigų, o tik siekiant nuslėpti aplinkybę, jog M. M. buvo trečiojo asmens darbuotojas. Teismas šioje byloje, ne spėlionių pagrindu, kaip nurodo apeliantai, o laikantis CPK nuostatų dėl įrodymų vertinimo ir tikėtinumo principo, kompleksiškai įvertinęs visus bylos įrodymus, sprendė, jog labiau tikėtina, kad M. M. ir B. P. darbo metu, naudojant darbdaviams priklausančius darbo įrankius, darbdavių lėšomis pirktas medžiagas, pagal nusistovėjusią praktiką vykdydami UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ įgalioto asmens pavedimus, taisant namo balkono stogą veikė darbdavių interesais. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Išnagrinėtoje byloje Nr. 2A-1716-794/2015 konstatuota, kad M. M. ir B. P. taisant namo balkono stogą veikė darbdavių interesais ir tokia teismo nustatyta aplinkybė turi prejudicinio fakto galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vadinasi apeliantų argumentai, kad jie negali būti atsakingi už M. M. ir B. P. veiksmus laikytini nepagrįstais. Nustačius faktą, kad B. P. ir M. M. dirbo savo darbdavių apeliantų UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ interesais, ir bendrais veiksmais padarė žalos J. F. turtui, apeliantai yra solidariai atsakingi už ieškovo, išmokėjusio draudimo išmoką J. F., patirtus nuostolius. Neturi reikšmės ir apelianto UAB „Justiniškių būstas“ apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad trečiasis asmuo M. P. gaisro kilimo metu nebuvo ant stogo, todėl šis apeliantas nėra atsakingas už žalą. Minėta, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1716-794/2015 yra nustatyta, kad abiejų apeliantų darbuotojai vykdė stogo remonto darbus abiejų apeliantų interesais, jų medžiagomis ir įrankiais. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, esantys liudytojų paaiškinimai tvirtina, kad gaisro dieną ant stogo dirbo abu tretieji asmenys, tvirtino bituminę stogo dangą atvira liepsna – naudojant degiklį ir dujų balioną. Duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu M. M. nurodė, kad tik trumpam buvo pasišalinęs atsinešti iš mašinos degtukų, nes terasoje buvo didelis vėjas ir jis bijojo, kad vėjas neužgesintų degiklio, su kuriuo tą dieną dirbo. Spręstina, kad gaisro metu sugadintas turtas yra abiejų apeliantų darbuotojų neatsargaus darbo pasekmė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai abu atsakingi už gaisro apgadintą turtą, kadangi turtas buvo sugadintas dviejų asmenų neatsargiais veiksmais atliekant stogo remonto darbus. Apeliacinių skundų argumentai, kuriuose apeliantai kvestionuoja įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo Nr. 2A-1716-794/2015 nutartį nevertintini, kadangi įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.).

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, vadovaudamasis CK 1.131 str. 2 d., 1.132 str., atnaujino CK 1.125 str. 7 d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.Pagal CK 1.131 str. 2 d. jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.Teisėjų kolegija nurodo, kad CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, sumokėjęs 2010-11-18 draudimo išmoką (135 000 Lt) dėl gaisro metu apgadinto turto į teismą dėl šių nuostolių atlyginimo kreipėsi 2012-08-01. Kreipdamasis į teismą, ieškovas į bylą atsakovais įtraukė M. M. ir B. P.. Tik šioje byloje ištyrus visas svarbias bylai aplinkybes, apklausus liudytojus, įvertinus rašytinius įrodymus, išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje, ieškovui galėjo būti žinoma, kad šie ieškovo atsakovais patraukti asmenys veikė ne savo, o UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ interesais. Tokios aplinkybės nenutraukia ieškinio senaties termino, tačiau sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo jos įrodo, kad ieškovas veikė aktyviai, rūpinosi savo pažeistų teisių gynyba. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino terminą praleistu dėl svarbių priežasčių ir pagrįstai jį atnaujino.

Dėl sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymo

Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš apeliantų ieškovo naudai buvo priteista 39 779,30 Eur nuostolių, nurodo, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, kokia buvo prieš tai patalpų būklė, ar yra nuskaičiuotas nusidėvėjimas, be to, remiantis teismų praktika neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, paskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas reikalavimą priteisti 39 779,30 Eur nuostolių sumą grindė iš esmės vienu motyvu, kad butas buvo apdraustas, draudimo įmonė (ieškovas) išmokėjo draudėjai už gaisro padarytą žalą 135.000,00 Lt (civilinė byla Nr.2-1653-866/2013, 1 tomas, b.l.19-22, e.b.l.21-31,1t.) ir tai yra faktinės aplinkybės, kurių iš naujo nustatinėti nereikia.Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, kurioje ieškovas buvo pareiškęs ieškinį atsakovams M. M. ir B. P., ir kurioje Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą buvo priteisęs visą ieškovo prašomą žalos dydį, konstatavo, kad ieškovas, prašydamas atsakovų atlyginti jo patirtą žalą, jos dydį įrodinėjo atliktinų statybos darbų sąmatomis, tačiau tokių darbų ir išlaidų sąmata netapati atkuriamajai gaisro metu sugadinto turto vertei. Byloje nepateikta duomenų dėl buto būklės iki gaisro kilimo. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad butas iki gaisro buvo remontuojamas, tačiau nenustatyta, koks buvo remonto etapas ir kokie darbai jau buvo atlikti. Taip pat teismas nenustatė, koks turtas buvo sužalotas ar sunaikintas dėl gaisro, kokios buto remonto ir stogo atkūrimo išlaidos faktiškai patirtos, kiek jų atlyginta rangovams. Tiek butą remontavusi, tiek stogo remontą atlikusi įmonė pateikė vienodas ir pasikartojančias sąmatas, jose nurodyta daugiau, geresnės apdailos darbų, kurie iš tikrųjų iki gaisro nebuvo atlikti. Be to, pripažįstant ieškovo išmokėtą draudimo išmoką realiai patirta žala, neįvertinta aplinkybė, kad dalį buto sienų sudarė namo stogo konstrukcijos (apšiltinimas, plėvelė, gipsas ir kt.), kurios atkurtos proporcingai bendrijos ir gyventojų lėšomis, bet ne draudimo bendrovės išmokėta draudimo išmoka. Taigi konstatuotina, kad bute visiškai atlikto ir užbaigto remonto kaina nepagrįstai prilyginta neteisėtais veiksmais sukeltai žalai ir nenustatyta iki teisės pažeidimo buvusi gyvenamosios patalpos vertė. Pastatų atkuriamosios vertės nustatymas (apskaičiavimai, kiek kainuotų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių pastatus) reikalauja specialių žinių, todėl tikslinga skirti ekspertizę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, jog ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-222/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas gyvenamosios patalpos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sunaikinimu padarytos žalos dydį, pažeidė civilinio proceso įrodinėjimo taisykles ir šie pažeidimai galėjo lemti neteisingą žalos dydžio nustatymą bei pažymėjo, kad žalos dydžio nustatymo klausimas aktualus tik tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų byloje visumą, pripažintų, jog žala padaryta ne kasatoriams atliekant tiesiogines darbo funkcijas, bet veikiant savo iniciatyva. Nagrinėjant bylą iš naujo, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai teismui yra privalomi (CPK 362 str. 2 d.). Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1716-794/2015 ieškinys M. M. ir B. P. atžvilgiu buvo atmestas ir teismas su nuostolių dydžiu susijusių klausimų nesprendė, todėl šioje byloje nėra nustatytų jokių prejudicinių faktų, susijusių su sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymu bei žalos dydžio nustatymu. Pirmosios instancijos teismas klausimų, susijusių su nuostolių dydžiu ir ieškovo reikalaujamos sumos pagrįstumu, nesprendė, šios sprendimo dalies nemotyvavo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015, kurioje išdėstyti išaiškinimai yra aktualūs šiai bylai, nesivadovavo, o tik formaliai nurodė, kad iš atsakovų solidariai priteistina ieškovo išmokėta draudėjui draudimo išmokos dydžio piniginė 39 098,70 Eur (135 000 Lt) suma bei ieškovo patirtos turto vertinimo išlaidos 2 350 Lt (680,61 Eur) sumai.Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neturi teisės keisti ar papildyti apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 322 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų imperatyvias apeliacinio skundo nagrinėjimo taisykles, nes neperžengdamas skundo ribų, negalėtų išnagrinėti aplinkybių, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju taip pat būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nuostolių priteisimo solidariai iš atsakovų panaikinamas ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai solidariai iš atsakovų UAB „Jurita“ ir UAB „Justiniškių būstas“ priteista 39 779,30 Eur nuostolių bei bylinėjimosi išlaidos ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėJūratė VaranauskaitėAndrius Verikas