Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-18 · Civilinė byla Nr. e2-4114-967/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-18
Bylos Nr.
e2-4114-967/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39672-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
E. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4114-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39672-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2019 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. U. (toliau – atsakovas) 122,37 Eur negrąžinto kredito, 31,20 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, 52,00 procentų dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas už 122,37 Eur negrąžinto kredito sumą nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2,76 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 30 d. pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas 150,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą 150,00 Eur vartojimo kreditą bei sumokėti 148,80 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2018 m. liepos 30 d. sutartis dėl esminių pažeidimų nutraukta.

2018 m. liepos 31 d. tarp pradinės kreditorės AB „BnP Finance“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei AB „BnP Finance“ skolingus asmenis. 2018 m. spalio 30 d. atsakovui elektroniniu paštu ir registruotu laišku išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinis dokumentas fiziniam asmeniui negali būti įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 2019 m. sausio 22 d. atsakovui VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro departamento pažymoje nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) persiųsti teismo procesiniai dokumentai. 2019 m. vasario 28 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, jog per siuntos saugojimo terminą, siųsti teismo procesiniai dokumentai neatsiimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, laikantis fiziniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. kovo 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 150,00 Eur kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą 150,00 Eur kreditą bei sumokėti 148,80 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). 2018 m. kovo 7 d. atsakovui išsiųstas raginimas Nr. 2018-03-07/0, kuriuo prašyta per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos padengti tai dienai buvusį 33,20 Eur įsiskolinimą. Atsakovas įspėtas, jog nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos, sutartis bus nutraukta. Dėl netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo atsakovui išsiųstas 2018 m. liepos 30 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2018-07-30/0. Nurodyta, kad nesumokėjus 30,10 Eur įsiskolinimo, 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigalioja sutarties nutraukimas. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu atsakovui gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu, specialiosiose sutarties sąlygose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).

2018 m. liepos 31 d. pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis). Reikalavimo perleidimo sutarties 2.4 punkte numatyta, jog pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ reikalavimų portfeliais perleis, o ieškovė įgis tiek sutarties pasirašymo metu galiojančius, tiek ateityje, iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsirasiančius reikalavimus į skolininkus. Ieškovei, kaip reikalavimo perėmėjai, perleista teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir / ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t. y. sutartimis pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ perleido ieškovei teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktas). 2018 m. spalio 30 d. atsakovui gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu, specialiosiose sutarties sąlygose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, informuojant atsakovą apie reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią reikalavimo teisės, kylančios iš pradinės kreditorės AB ,,BnP Finance“ ir atsakovo sudarytos sutarties, perleistos ieškovei. Atsakovas buvo raginamas geranoriškai sumokėti 153,57 Eur skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punkte nurodyta, jog ieškovei, kaip reikalavimo perėmėjai, perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir / ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t. y. sutartimis pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ perleidžia ieškovei teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktas). Taigi, reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ perleido ieškovei teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš atsakovo (reikalavimo perleidimo sutarties 2.4 punktas). Apie reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią reikalavimo teisės, kylančios iš pradinės kreditorės AB ,,BnP Finance“ ir atsakovo sudarytos sutarties, perleistos ieškovei, atsakovas informuotas 2018 m. spalio 30 d. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu, specialiosiose sutarties sąlygose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstu pranešimu. Atsakovas buvo raginamas geranoriškai sumokėti 153,57 Eur skolą. Kadangi atsakovas ieškovės reikalavimo, atsiradusio sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų su pradine kreditore AB „BnP Finance“ sudarytos sutarties pagrindu, nevykdė, ieškovė įgijo teisę į 122,37 Eur negrąžinto kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 122,37 Eur negrąžinto kredito sumos laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 31,20 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki 2018 m. spalio 29 d. (faktinio reikalavimo perleidimo), o nuo 2018 m. spalio 30 d. priteisti 52,00 procentų dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas už negrąžintą 122,37 Eur vartojimo kredito sumą.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (vadinamosios pelno (mokėjimo) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, (pelno (mokėjimo) palūkanos), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis, suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis), suma.

Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Šiuo atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

Šalys sutartimi susitarė, jog atsakovas už 150,00 Eur vartojimo kreditą sumokės 148,80 Eur kredito mokestį (palūkanas) už laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2017 m. kovo 30 d. iki 2020 m. kovo 28 d. (sutarties termino pabaigos). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punkte numatyta, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraišką pinigais; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui; skaičiuojant palūkanas laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų. Tokiu būdu šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. konkrečiai nežinomo kredito ar jo dalies grąžinimo termino. Iš sutarties mokėjimo grafiko matyti, jog atsakovas pradelsė vykdyti savo įsipareigojimus (nustojo mokėti kredito įmokas kartu su palūkanomis) nuo 2018 m. balandžio 28 d., o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018 m. gruodžio 17 d., ieškinys priimtas 2018 m. gruodžio 17 d. Taigi, iki 2018 m. gruodžio 17 d. pelno (mokėjimo) palūkanos sudarytų 41,18 Eur (122,37 Eur x 52,00 proc.) / 360 x 233 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei priteistina 41,18 pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., kada atsakovas faktiškai naudojosi vartojimo kredito suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 52,00 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 122,37 Eur kredito sumą iki kredito visiško grąžinimo ieškovei dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga, kuri turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis bei turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju ieškovės prašomų priteisti 52,00 procentų metinių palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai, todėl metines palūkanas teismas ex officio mažina nuo 52,00 procentų iki 10,00 procentų dydžio (CK. 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistinos 10,00 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 122,37 Eur kreditą, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti 2,76 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 36 dienas taikant 0,05 procento dydžio normą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-537/2011).

Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Sutarties 6.2 punkte šalys numačiusios, jog vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, vartojimo kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 procento dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Delspinigiai atitinkamai ieškovės paskaičiuoti nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., kada buvo parengtas ieškinys. Kadangi privalomos mokėti sumos ieškovei, perėmusiai iš sutarties kylančius reikalavimus, buvo negrąžintos, ieškovė pagrįstai už kiekvieną uždelstą dieną iki 2018 m. gruodžio 4 d. skaičiavo 0,05 procento dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui netinkamai vykdžius sutartinę prievolę grąžinti pradelstą sumokėti sumą, ieškovės prašymas priteisti 2,76 Eur delspinigių yra tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 166,31 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 166,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 121,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį.

Teismas nurodo, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje sumokėtos sumos pripažįstamos pagrįstomis.

Pažymėtina, jog byloje teismui pridėta 2016 m. spalio 29 d. tarp ieškovės ir Advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ sudaryta atstovavimo sutartis, pagal kurią jos advokatams ir advokatų padėjėjams: vadovaujančiam partneriui advokatui dr. D. S., partneriui advokatui R. B., asocijuotai partnerei advokatei I. U., advokato padėjėjai K. P., tiek visiems kartu, tiek kiekvienam atskirai pavesta atstovauti ieškovės interesus visose civilinėse bylose dėl skolų ir su jomis susijusių palūkanų ir delspinigių ar baudų priteisimo iš skolininkų, tuo tikslu suteikiama teisė pasirašyti visus procesinius dokumentus ir atlikti visus procesinius veiksmus, numatytus CPK, visuose Lietuvos Respublikos teismuose, valstybės ir savivaldybių institucijose bei antstolių kontorose. Bylos duomenimis, advokato padėjėja M. J. 2018 m. gruodžio 10 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija LB Nr.: 0002450 už ieškinio parengimą 121,00 Eur sumai. Teismas atkreipia dėmesį, jog minėtam asmeniui – advokato padėjėjai M. J., pagal 2016 m. spalio 29 d. ieškovės ir Advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ sudarytą atstovavimo sutartį teisė atstovauti ieškovės interesus, rengti civilinėse bylose dėl skolų procesinius dokumentus nesuteikta. Advokato padėjėja M. J. neįtraukta į asmenų, galinčių atstovauti civilinėse bylose, baigtinį sąrašą, aiškiai nurodytą 2016 m. spalio 29 d. atstovavimo sutartyje, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu veikdama ji išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Serija LB Nr.: 0002450 121,00 Eur sumai. Kadangi iš PVM sąskaitos-faktūros Serija LB Nr.: 0002450 galima spręsti, jog procesiniai dokumentai buvo parengti asmens, neturinčio teisės veikti pagal pavedimą, 121,00 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį ieškovei nepriteistina (CPK 88 straipsnis).

Kadangi sumažintas metinių palūkanų dydis neturi įtakos žyminio mokesčio dydžiui, ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio tenkinimas iš dalies sumažinant metinių palūkanų dydį nedaro įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui, valstybei visa apimtimi priteistinos iš atsakovo 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 122,37 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus ir trisdešimt septynis euro centus) negrąžinto kredito, 41,18 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir aštuoniolika euro centų) pelno (mokėjimo) palūkanų, 10,00 (dešimt) procentų dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą 122,37 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų ir trisdešimt septynių euro centų) kreditą nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2,76 Eur (du eurus ir septyniasdešimt šešis euro centus) delspinigių, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 166,31 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų ir trisdešimt vieno euro cento) sumą nuo bylos iškėlimo 2018 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė