- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- 1-277-1037/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27915-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu laikomas suimtas Šiaulių kalėjime, Trakų g. 10, Šiauliai, teistas: Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei pritaikius Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį –48 parų areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 48 parų areštą ir 36 MGL (1800 eurų) baudą, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 242 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. 2024 m. liepos 20 d., apie 20 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,07 prom. neblaivumas), tyčia mesdamas medinę kaladę į tėvą R. K., pataikė jam į veido sritį, dėl ko R. K. po smūgio griuvo dešine kūno puse ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. muštines žaizdas kairio antakio - viršutinio voko srityje, nosyje; muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kairio skruosto srityje; kraujosruvas kairiojo žando gleivinėje, viršutinės lūpos gleivinėje; poodines kraujosruvas dešinės akies apatinio voko - nosies - skruosto srityje, kairės akies apatinio voko - nosies - skruosto srityje, kairio žando - pažandės - kaklo - krūtinės srityje, krūtinės dešinėje, kairėje šlaunyje; odos nubrozdinimus kaktoje, dešinėje alkūnėje, dešiniame rieše, juosmens srityje; kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario - tėvo R. K. sveikatą.
Taip pat jis būdamas baudžiamojoje byloje Nr. e1-479-1037/2024 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, kai jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - areštas 48 paroms ir 36 MGL (1800) dydžio bauda, žinodamas apie jam paskirtą bausmę, 2024 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, būdamas dar nesuimtas, slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų (2025 m. sausio 17 d. paskelbta paieška), pasišalindamas iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos, adresu – (duomenys neskelbtini), ir neinformuodamas apie jokią kitą savo buvimo vietą, kol 2025 m. vasario 25 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ir tokiu būdu vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę.
Kaltinamasis L. K. nurodė, kad jis neblaivus parėjo iš Luokės, negali tiksliai pasakyti kada. Tada jis su broliu susiginčijo, brolis pastūmė jį ir jį pasiguldė ant žemės. Tada brolis iš galvos jam dėjo ir pataikė į nosį, tai jis pasiėmė kaladę ir ją paleido, bet nematė kur. Kaladė buvo skirta broliui, jis nematė, kad tėvas išlindo, buvo per daug apsvaigęs. Nematė jis tėvo, konfliktas įvyko tarp jo ir brolio. Pasak kaltinamojo, tėvas stovėjo tarpdury, jis pasikėlė nuo žemės ir nieko nematė, net nežiūrėjo kas ten stovi ir paleido, jis tik nujautė į kurią pusę nuėjo brolis ir ten metė, tėvo nematė. Jis paleido kaladę nieko nematydamas – nei brolio, nei tėvo. Ne vienas brolis E. buvo, ten buvo ir daugiau brolių, tėvas. Suprato, kad jie yra, tik mesdamas norėjo pataikyti E.
Dėl slapstymosi paaiškino, kad draugė paprašė jai padėti, ji buvo nėščia. Aš ir sutiko jai padėti pasidarbuoti ūkyje, taip gavosi, kad slapstėsi. Tai, kad jam skirtas areštas, jis žinojo, nevyko arešto atlikti, nes norėjo Naujus metus atšvęsti. Nebūtų spėjęs sugrįžti, todėl nevyko. Po savaitės laiko, kai jį sulaikė, draugė pagimdė, nebuvo tikslo slapstytis, reikėjo jai padėti. Jis su ta drauge nuo vaikystės pažįstami, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad jeigu pareigūnai ras jį ten, tai ras, kovo mėnesį būtų policijai pats prisidavęs, nes būtų apsipirkęs išvažiavimui. Norėjo draugei dar padėti. Būtų prisidavęs kovo 1 dieną, būtų nuėjęs į Telšių policijos komisariatą, anksčiau neprisidavė, nes bijojo sėdėti. Bijodamas atlikti arešto bausmę, pasišalino iš savo gyvenamosios vietos, suprasdamas, kad pareigūnams bus sudėtingiau jį surasti. Kai buvo pas draugę, buvo toje aplinkoje ir dar važiuodavo į fermą darbuotis. Draugė nuveždavo, apsidirbdavo, ūkis buvo draugės. Kai jį sulaikė, jie važiavo į fermą, sustabdė policija, draugė vairavo, o jis sėdėjo šalia. Policijos pareigūnai iškart atpažino, kad yra paieškomas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo. Šios normos 2 dalies 3 punkte numatyta, kad atsako tas, kas nesunkiai susargdino arba sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Aplinkybę, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo tėvą nukentėjusįjį R. K. be paties kaltinamojo prisipažinimo įrodo nukentėjusiojo R. K. parodymai, kurie patvirtina, kad jie visi lauke rūkė, kai iš (duomenys neskelbtini) parėjo gerokai išgėręs L. K., kieme stovėjo jo sūnaus M. K. mašina, kurios priekinis bamperis buvo nukritęs. R. ir E. buvo pritūpę prie bamperio, jie remontavo automobilį. Parėjęs L. supyko, kad broliai lenda prie automobilio. L. pradėjo šūkauti, kad ne jų ta mašina ir nelįstų. Jis L. pasakė, kad tai ne tavo mašina ir nesikišk. Ant žemės buvo medinė ąžuolinė kvadratinė kaladė, jo nuomone, jos svoris galėjo būti apie pusantro kilogramo, atpjauta buvo kokių penkių centimetrų storio ir 20-25 centimetrų ilgio. L. paėmė ją nuo žemės ir metė į jo pusę. Jis buvo arčiausiai L., kokių trijų metrų atstumu. O kitas sūnus E. stovėjo už jo, bet jie stovėjo ne vienoje linijoje, jis stovėjo į dešinę nuo jo dviejų metrų atstumu. Galima sakyti, kad jie visi trys stovėjo trikampiu, atstumas nuo L. iki E. galėjo būti ne mažiau kaip penki metrai. R. buvo dar toliau, prie mašinos atsitūpęs, jo nebuvo matyti. Kai L. metė kaladę, jis buvo nusisukęs, jam atsisukant į L. pusę, kaladė ir pataikė į veidą. Mesdamas L. jam nieko nesakė, jis tiesiog automatiškai atsisuko, o kaladė pataikė į kairiąją veido pusę. Jis parkrito, dar krisdamas pataikė ant ten buvusios kaladės ir susilaužė du šonkaulius. Paskui nieko neprisimena, sakė, kad buvo sąmonės netekęs. Prisimena tą momentą, kai buvo pasodintas ant suolo, visas kruvinas, buvo atvažiavusi policija ir greitoji. L. K. jo atsiprašė, tačiau, jo nuomone, sūnus turėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą (1 t., b.l. 79-81).
Sveikatos sužalojimo mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2024 m. liepos 26 d. išvada Nr. G820/2024(04) nurodyta, jog 1-2. R. K. nustatyta: muštinės žaizdos kairio antakio-viršutinio voko srityje, nosyje; muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje; kraujosruvos kairiojo žando gleivinėje, viršutinės lūpos gleivinėje; poodinės kraujosruvos dešinės akies apatinio voko-nosies-skruosto srityje, kairės akies apatinio voko-nosies-skruosto srityje, kairio žando-pažandės-kaklo-krūtinės srityje, krūtinės dešinėje, kairėje šlaunyje; odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje alkūnėje, dešiniame rieše, juosmens srityje; kairio žandikaulio ančio priekinės sienelės lūžis. 3 . R. K. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus kaktoje, dešinėje alkūnėje, dešiniame rieše, padaryti kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ( -ais). R. K. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje alkūnėje, dešiniame rieše padaryti kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais) ir /ar paviršiumi (-ais). 4. R. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti apie 5-7 paras iki apžiūros. Remiantis turimais duomenimis, R. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. 5. R. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. R. K. nustatytų kūno sužalojimų, išskyrus odos nubrozdinimą juosmens srityje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, padarymas gali būti paaiškintas ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis, t. y. medinei kaladei atsitrenkus į jo veido sritį ir jam nugriuvus ant dešinės kūno pusės (1 t., b.l. 107-108).
Įvykio vietos apžiūros protokole 2024 m. liepos 21 d. užfiksuota, jog įvykio vieta yra kiemas, esantis (duomenys neskelbtini); šalia kieme esančio kelmo ir suolelio matomos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 45-52).
Papildomos įvykio vietos apžiūros 2024 m. liepos 27 d. protokole užfiksuota, jog šalia gyvenamojo namo, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), matoma betoninė aikštelė su vienu laiptu. Ant laipto matoma medinė kaladė, kuri įvykio vietos apžiūros metu paimta (1 t., b.l. 53-59).
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia mesdamas medinę kaladę į tėvą R. K., pataikė jam į veido sritį ir taip nesunkiai jam sutrikdė sveikatą. BK 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytu netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, sužalojimų skaičių, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-745/2015, 2K-7-193-895/2016 ir kt.).
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų ir nukentėjusiojo parodymų, kaltinamasis mesdamas kaladę į tą pusę, kurioje buvo nukentėjusysis, suponuoja išvadą, kad kaltinamasis numatė, jog mesdamas kaladę į nukentėjusiojo pusę gali į jį pataikyti ir jį sužaloti ir nors nenorėjo, to padaryti, tačiau atlikdamas neteisėtus veiksmus (mesdamas kaladę į nukentėjusiojo pusę) sąmoningai nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Taip pat byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 242 straipsnyje.
BK 242 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. e1-479-1037/2024) L. K., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta 48 parų arešto bausmė (1 t., b.l. 150-153)
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. T. 2025 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. sausio 14 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pranešimas apie tai, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjo T. Pukšmio teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 parų arešto bausmė, neatvyksta atlikti paskirtos bausmės, todėl prašoma skelbti L. K. paiešką. 2025 m. sausio 17 d. buvo priimtas nutarimas pradėti L. K. paiešką, paieškos bylos Nr. ROIK 0225000000277. Dirbant paieškos byloje, eilę kartu buvo nuvykta į paieškomo asmens gyvenamąją vietą. Nuvykus L. K. namuose nerastas, jo broliai bei tėvas apie L. buvimo vietą jokių duomenų nesuteikė. Negautas ir minėto asmens mobiliojo ryšio telefono numeris, nes artimieji teigė apie L. dabartinę buvimo vietą nieko nežinantys, kaip nežinojo ir jo mobiliojo ryšio telefono numerio. Pokalbio metu tėvas tvirtino, kad sūnus yra informuotas, kad turi atlikti 48 parų areštą. Nuvykus į Luokės seniūniją buvo bendrauta su seniūnijos darbuotojais bei seniūnu dėl L. K. buvimo vietos nustatymo. Pravedus pokalbį jokių duomenų apie L. K. dabartinę buvimo vietą negauta. 2025 m. sausio 28 d. buvo gautas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų informacinis pranešimas, jog 2024 m. lapkričio 13 d. L. K. įteiktas teismo baudžiamasis įsakymas pasirašytinai. L. K. informuotas apie paskirtą 48 parų areštą, tačiau vengia atlikti paskirtą bausmę (slapstosi), todėl tikslinga šio asmens atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 242 straipsnį (vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę) (1 t., b. l. 24-27).
Nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, kad nuteistasis sąmoningai išvyko iš gyvenamosios vietos, apsigyveno kitame rajone taip pakeisdamas gyvenamąją vietą, kad apsunkintų procesinio sprendimo vykdymą.
Teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 242 straipsnyje turi paskirti jam bausmę. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą. Dėl to, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti asmeniui skyrus tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.
Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo veiksmuose padarant nusikalstamas veikas nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintinas faktas, kad pirmąją veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat pažymėtina, kad prokuroras prašė pripažinti, kad kaltinamasis abi veikas padarė kaip recidyvistas.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis teistas prieš padarant šias nusikalstamas veikas ir teistumai nėra išnykę, todėl konstatuotina, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinus tai, kad kaltinamojo veiksmuose yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena lengvinanti padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte jam skirtina didesnė bausmė nei sankcijos minimalus dydis – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o įvertinus tai, kad padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 242 straipsnyje nustatyta tiek atsakomybę sunkinanti, tiek ir lengvinanti aplinkybė jam skirtinas minimalus 3 mėnesių bausmės dydis.
BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs aplinkybę, kad padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos paskirtas bausmes bendrina visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3 dalis) ir skiria kaltinamajam galutinę 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo metu kaltinamasis nėra atlikęs bausmės pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 14 d. baudžiamąjį įsakymą, o nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu, yra padaręs po šio nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių bausmė bendrintina su neatlikta bausmės dalimi, kuri buvo paskirta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendį visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti (ĮKNR duomenys), kad kaltinamasis bausmės pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendį iš viso nėra atlikęs. Kaip matyti iš šio procesinio sprendimo kaltinamajam buvo paskirta galutinė 48 parų arešto ir 36 MGl dydžio bausmė. Vadovaujantis 65 straipsnio 1 punkto a papunkčio nuostatomis 48 parų arešto bausmė keistina į vieno mėnesio 18 dienų laisvės atėmimo bausmę ir subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo principu kaltinamajam skirtina 11 mėnesių ir 18 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL (1800 eur) bauda.
Įtariamasis L. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 20 d., 21 val. iki 2024 m. liepos 22 d (2 t., b.l. 89-90, 91-93). Kaip matyti iš procesinių sprendimų, kaltinamasis suėmime yra nuo 2025 m. vasario 25 d. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos (2 t., b. l. 120-123, 130-134; t. 3, b. l. 26–27), todėl į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga nėra palanki jam sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų asmuo prieš tai teistas už vairavimą transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio ir nors buvo teistas už analogišką veiką prieš tą patį asmenį, jis pripažįsta turinti problemų su alkoholio vartojimu ir ketiną ją spręsti. Teismas negali ignoruoti asmens noro taisytis ir netgi palaikant asmens resocializaciją privalo jas sureikšminti. Teismas ignoruodamas nuteistojo pastangas vesti socialiai atsakingą gyvenimo būdą ir pasiųsdamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės vien tik remiantis praeityje jį charakterizuojančia medžiaga šį resocializacijos procesą nutrauktų atimant iš asmens galimybę pasirinkti tinkamą ir nenusikalstamą gyvenimo būdą. Teismo vertinimu, prioritetas turėtų būti teikiamas asmens resocializacijai, o ne izoliacijai nuo visuomenės esant pozityvių ženklų iš paties kaltinamojo. Kaltinamojo noras resocializuotis gali būti pasiektas tik per bausmės vykdymo atidėjimą paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus. Pažymėtina, kad visuomenės interesas atidėjus bausmės vykdymą ne primą kartą teisiamam asmeniui nenukentės, nes bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginio pobūdžio. Taip pat asmuo dirbdamas galės greičiau atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Akcentuotina ir tai, kad nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, jis būtų pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad įpareigojimai turėtų teigiamą įtaką jo elgesiui, bausmės vykdymą atideda vienerių metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.
Kaltinamasis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigotinas per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 3, 5, 6 ir 8, 10 punktai).
Taip pat šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, kuri prašo priteisti iš kaltinamojo 222,67 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Šių išlaidų dydį patvirtina prie ieškinio pridėtas išrašas apie gydymo paslaugų apskaitą, iš kurios matyti, kad ieškovas už nukentėjusiojo gydymą patyrė prašomą priteisti sumą. Įvertinus tai, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jis tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 222,67 Eur žalos atlyginimas civilinio ieškovo naudai.
Pagal BPK 94 straipsnį priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, teismas turi išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dėl to DVD laikmenos įdėtos į voką ir prisegta prie bylos paliktinos saugoti byloje, o kaladė saugoma Policijos departamento Tarto valdymo valdybos skyriuje sunaikintina.
Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 436,82 Eur priteisimo. Šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo, kadangi gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas ir jis jam buvo paskirtas pagal įstatymą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis niekur nedirba, byloje nėra duomenų, kad jis turtėtų kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, todėl šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sudėtinga.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pratęstą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokuroro Dariaus Stulpino 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu kaltinamajam L. K. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartimi kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, kadangi tolesnis jos taikymas nereikalingas. Pažymėtina, kad asmuo buvo suimtas, nes buvo konstatuota, jog jis bėgs nuo iki teisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiuo metu išnagrinėjus bylą ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį bei atidėjus bausmės vykdymą pagrindo taikyti toliau kardomąją priemonę suėmimą nebėra tikslinga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendė:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti L. K. 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Sumažintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti subendrintą 11 mėnesių ir 18 dienų laisvės atėmimo bausmę ir 36 MGL (1 800 Eur) baudą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo sulaikymą nuo 2024 m. liepos 20 d., 21 val. iki 2024 m. liepos 22 d ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 25 d. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant L. K. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Priteisti iš L. K. 222,67 Eur žalos atlyginimą civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pratęstą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokuroro Dariaus Stulpino 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu kaltinamajam L. K. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartimi kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.
DVD laikmenas įdėtas į voką ir prisegta prie bylos palikti saugoti byloje, o medinę kaladę sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.