- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-599-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Rentida“
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Rentida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rentida“ ieškinį atsakovui V. M. dėl nuostolių priteisimo, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Rentida“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 50 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, numatytą 2010 m. sausio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. sausio 14 d. su atsakovu sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 201 m. gegužės 1 d. (imtinai) išnuomoti 60,47 kv. m. ploto patalpas, esančias adresu Didžioji g. 40/2, Vilniuje ir minėta sutartis nuo 2010 m. sausio 21 d. buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre. Ieškovas taip pat nurodė, jog iki sutartyje nurodyto termino ginčo patalpos ieškovui perduotos nebuvo, be to, 2010 m. gegužės 3 d. atsakovui buvo nusiųstas pranešimas dėl papildomo termino sutarties pažeidimui pašalinti, kuriuo atsakovui buvo nustatytas papildomas terminas iki gegužės 10 d. (imtinai) perduoti ginčo patalpas ieškovui, tačiau atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė ir per papildomą terminą ginčo patalpų neperdavė, todėl 2010 m. gegužės 21 d. atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, jog ieškovas atsisakė minėtos nuomos sutarties. Ieškovas nurodė, kad minėtos sutarties 8.3.3. p. (c) nuostatose yra numatyta, jog nuomotojas sutarties nutraukimo atveju turi sumokėti nuostolius nuomininkui, o nuomininko nuostoliai iš anksto yra aptarti ir sudaro 50 000 Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo pareikštu ieškininiu nesutiko ir nurodė, jog 2010-04-29 d. atsakovas ieškovui išsiuntė pranešimą dėl ginčo nuomos sutarties nutraukimo šalių susitarimu, į kurį atsakymo iš ieškovo negavo, todėl 2010-05-13 d. atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovą, nurodydamas svarbias priežastis dėl kurių ginčo patalpos negalėjo būti perduotos, tačiau ieškovas į tai neatsakė atsakovui. Atsakovas 2010-05-25 d. nusiuntė ieškovui dar vieną pranešimą, kuriame nurodė jau - konkretų laiką ir vietą susitarimo dėl ginčo sutarties nutraukimo pasirašymui, tačiau atsakymo į šį pranešimą atsakovas iš ieškovo taip pat negavo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pripažino tą aplinkybę, jog atsakovas ginčo sutarties nenutraukė, o ji pasibaigė paties ieškovo valia, be to, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolius ir kad tie nuostoliai yra susiję būtent su atsakovo veiksmais, o taip pat nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas nuostolių dydis. Atsakovas nurodė, jog ginčo sutarties 8.3.3. p. nuostatos, kuriomis vadovaujasi ieškovas, yra skirtos tik tiems atvejams, kai atsakovas savo iniciatyva, nesant kitos šalies kaltės, nutraukia ginčo sutartį su ieškovu, tačiau kaip matyti iš faktinių aplinkybių, atsakovas ginčo sutarties nenutraukė, todėl ieškovo nurodytos ginčo sutarties nuostatos yra netaikytinos šioje civilinėje byloje, be to, kad netgi jeigu ir būtų teisinis pagrindas taikyti ieškovo ieškinyje nurodytą ginčo sutarties punktą, ieškovas neturi teisinio pagrindo vienareikšmiškai vadovautis jame nurodyta 50 000 Lt nuostolių suma, kadangi aiškinant ginčo sutarties 8.3.3. p. nuostatas yra matyti, jog ieškovo nuostoliai yra siejami su tais realiais nuostoliais, kuriuos ieškovas patyrė dėl ginčo patalpų įrengimo bei jų pritaikymo veiklai, o kadangi ginčo patalpos ieškovui nebuvo perduotos, tai visai akivaizdu, kad tokių nuostolių ieškovas ir neturėjo galimybės iš viso patirti.
Šalies argumentai
Atsakovas V. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė patenkinti priešieškinį ir pripažinti 2010 m. sausio 14 d. tarp ginčo šalių UAB „Rentida“ ir V. M. sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių Didžioji g. 40/2, Vilniuje, nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ginčo patalpas jis ilgą laiką nuomojo UAB „East Island“, kuriam ilgą laiką vadovavo ir nuomos sutarties vykdymo klausimais su atsakovu bendravo dabartinis ieškovo direktorius G. M. . Atsakovas taip pat nurodė, jog nuomos sutarties, sudarytos su UAB „East Island“, terminas turėjo pasibaigti 2010-05-01 dieną, apie ką G. M. neabejotinai žinojo, kadangi pastarąją nuomos sutartį buvo pasirašęs minėtos bendrovės vardu bei aktyviai asmeniškai dalyvavo ją vykdant, todėl 2010 m. sausio mėnesį pastarasis asmuo kreipėsi į atsakovą žodžiu, siūlydamas pratęsti bendradarbiavimą ginčo patalpose naujam terminui, o kadangi atsakovas neturėjo jokių priekaištų UAB „East Island“ dėl nuomos sutarties vykdymo, tai ir nurodė, jog jis neprieštaraująs minėtos nuomos sutarties pratęsimui terminui po 2010-05-01 dienos. Atsakovas nurodė, kad 2010-01-14 dienos vėlų vakarą, G. M. paskubomis išvertė atsakovui sutarties teksto atskiras pastraipas į atsakovo gimtąją kalbą, o dėl likusių pastraipų pasakė, jog jos iš esmės nesikeičia ir lieka tokios pačios, kaip ir dabar galiojančioje nuomos sutartyje, be to, G. M. net neužsiminė atsakovui apie tai, kad ginčo sutartyje yra atsakovui numatytos kokios tai nors sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą ir kt., o kadangi tuo metu atsakovas neturėjo jokių pagrįstų abejonių dėl G. M. sąžiningumo, tai šiuo asmeniu ir pasitikėjo, pasirašant ginčo nuomos sutartį, be to, atsakovui pasiteiravus dėl kokių priežasčių naujai pasirašomoje nuomos sutartyje yra nurodomas kitas nuomininko pavadinimas, G. M. atsakė, jog dabartinio nuomininko pavadinimas buvo nustatyta tvarka pakeistas ir jis nutraukė bendradarbiavimą su savo buvusiu partneriu. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis, pasirašęs ginčo sutartį, visiškai pagrįstai manė, jog ankstesnė nuomos sutartis buvo tik pratęsta naujam terminui su tuometiniu nuomininku, sudariusiu nuomos sutartį terminui iki 2010-05-01 dienos, tačiau po kurio laiko atsakovui pradėjo skambinti A. B. , kuri nurodė šiuo metu esanti UAB „East Island“ direktorė ir pageidaujanti su atsakovu sudaryti susitarimą dėl nuomos sutarties pratęsimo terminui po 2010-05-01 dienos, o atsakovui nurodžius, jog nuomos sutartis su šia bendrove jau yra pratęsta ginčo sutartimi, A. B. tokį atsakovo teiginį paneigė ir informavo atsakovą, kad G. M. jau kurį laiką nebedirba UAB „East Island“ direktoriumi ir jis yra įkūręs visiškai naują, t. y. su UAB „East Island“ konkuruojantį, verslą arba prisidėjęs prie jo kūrimo. Atsakovas nurodė, jog dėl šios priežasties jis kelis kartus su panešimais kreipėsi į ieškovą dėl ginčo nuomos sutarties nutraukimo, tačiau atsakymų iš ieškovo nesulaukė, be to, 2010-05-04 d. mokėjimo pavedimu jis grąžino ieškovui pagal ginčo sutarties 7.2. (a) p. nuostatas gautą avansą, bet nepaisant atsakovo siūlymų sudaryti susitarimą dėl ginčo sutarties nutraukimo abipusių šalių susitarimu, ieškovas į tai nereagavo, o kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad tokiam atsakovo suklydimui ir ginčo nuomos sutarties sudarymui esminę reikšmę turėjo paties ieškovo direktoriaus G. M. panaudota apgaulė prieš atsakovą, t. y. įtikinėjimas egzistuojant tam tikrus esminius faktus, nors jų realiai ir nebuvo bei tylėjimas ir nuslėpimas tam tikrų aplinkybių, kurias žinodamas atsakovas tikrai nebūtų sudaręs ginčo nuomos sutarties, o pagal protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus jos privalėjo būti tinkamai ir nedviprasmiškai atskleistos ieškovo atsakovui, kaip kitai sandorio šaliai, todėl egzistuoja aplinkybės ir teisinis pagrindas, kurių pagrindu ginčo nuomos sutartis turi būti pripažinta negaliojanti, kaip sudarytą dėl ieškovo apgaulės ir neteisėtų veiksmų (LR CK 1.91 str.). Atsakovas prašė teismo 2010-01-14 d. ginčo šalių sudarytą Negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Didžioji g. 40/2, Vilniuje, nuomos sutartį, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas, o ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, jog priešieškinis neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes byloje esantys įrodymai akivaizdžiai įrodo tą aplinkybę, kad suklydimo ar apgaulės dėl ginčo sandorio esminių aplinkybių nebuvo ir negalėjo būti, be to, sudarytas sandoris (t. y. kaina, atsiskaitymo tvarka, nuomos objektas ir kt.) buvo visiškai įprastas ir naudingas atsakovui, o nuomos sutarties nevykdymą lėmė ne paties sandorio turinys, o atsakovo santykiai su ankstesniu nuomininku, be to, kad dėl sandorio turinio suklydimo nebuvo, akivaizdžiai įrodo ir tai, jog atsakovas paėmė avansą už išnuomotas patalpas, o tai reiškia, kad jis ne tik sudarė sau įprastą sandorį su nauju nuomininku, bet ir faktiškai pradėjo jį vykdyti, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, matyti, jog atsakovas sąmoningai ir aiškiai suvokdamas, o taip pat veikdamas kaip verslininkas, sudarė sandorį bei prisiėmė įsipareigojimus, be to, pradėjo vykdyti minėtą sutartį, paimdamas avansą, bet dėl savo santykių su ankstesniu nuomininku ar kitų ieškovui nežinomų priežasčių, neperdavė nuomininkui išnuomotų patalpų ir tuo iš esmės pažeidė sudarytą sutartį. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 50 000 Lt dydžio nuostolių bei visas bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 1-3, 97-99).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 –asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Teismas 2010-01-14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp V. M. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Ukmergės g. 206-24, Vilniuje, bei UAB „Rentida“, į/k 301149879, buveinė Plytinės g. 29-34, Vilniuje, pripažino negaliojančia (nuo jos sudarymo momento) bei priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta dėl ieškovo apgaulės ir neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovui gerai nesuvokiant ir neišaiškinant pasirašomos ginčo nuomos sutarties teksto, turinio bei nevykdymo pasekmių, yra pilnai įrodytos šioje civilinėje byloje ir šie įrodymai yra nuoseklūs, logiški bei neprieštaringi (t. y. paties atsakovo bei jo atstovo nuoseklūs paaiškinimai, liudytojos A. B. parodymai, atsakovo susirašinėjimas su ieškovu, 2010-05-04 d. mokėjimo pavedimu atsakovo ieškovui grąžintas gautas avansas ir kt.), o ieškovo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, teismas įvertino įrodymų visumą, atsižvelgė į atsakovo amžių bei sveikatos būklę – 63 metai, atsakovui nustatytas neįgalumo laipsnis, padarė išvadą, kad šios aplinkybės taip pat turėjo esminę reikšmę, atsakovui pasirašant bei vertinant pasirašomos ginčo nuomos sutarties tekstą bei sąlygas. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais sprendė, kad šiuo atveju atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, o ne verslininkui, turėjo būti tinkamai ir nedviprasmiškai atskleistos atsakovui, kaip kitai sandorio šaliai, sutarties esmė bei sąlygos, kas iš ieškovo pusės nebuvo padaryta (LR CK 1.5 str.) (LR CPK 176 str. – 179 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Rentida“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti.
Apeliantas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandoris buvo sudarytas apgaulingai, nes atsakovas V. M. ne vieną kartą yra sudaręs patalpų nuomos sutartis, ginčo sutartis nebuvo pirmoji jo sudaryta sutartis, todėl kaip patyręs ir atidus asmuo turėjo suvokti Sutarties nevykdymo ir kitas sandorio sąlygas.
Apeliantas šiuos savo argumentus grindžia tuo, kad atsakovas, kaip apdairus ir nuovokus asmuo, galėjo ir turėjo pasižiūrėti į Sutartyje nurodytus nuomininko (ieškovo) duomenis, kurie skiriasi nuo ankstesnio nuomininko UAB „East Island“ duomenų – skiriasi įmonių kodai, PVM mokėtojų kodai, adresai, dėl to negalima tapatinti nuomininkų, net jei juos atstovauja tas pat direktorius. Iš 2011 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apskrities VMI rašto matyti, jog atsakovas 4 kartus įsigijo liudijimus teikti patalpų nuomos paslaugas. Minėtas faktas rodo, jog patalpų nuoma atsakovui yra pajamų šaltinis. Pagal specifiką verslo liudijimus įsigijusius asmenis galima laikyti smulkiais verslininkais. Taigi atsakovo asmeniui, kuris teikia patalpų nuomos paslaugas pagal verslo liudijimą, taikytini didesni apdairumo standartai negu bet kuriam kitam asmeniui sudarant būtent tos srities, t. y. patalpų nuomos, sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo sutartį negaliojančia, buvo nenuoseklus. Teismas padarė išvadą, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.90 str., 1.91 str. bei 1.95 str.). Kaip matyti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pripažino Sutartį negaliojančia dviem pagrindais: 1) dėl suklydimo ir dėl apgaulės. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ginčo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.90 str. ir 1.91 str. pagrindu, naikintina.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su kuriuo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Apelianto argumentas, neva atsakovas laikytinas verslininku, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas dalyvauja kokių nors Įmonių valdyme ar kapitale. Tai, kad jis nuomoja patalpas, dėl kurių kilo ginčas, už kurių nuomą nuomotojas pats (o ne atsakovas) moka GPM mokestį į biudžetą, nepatvirtina, kad šis asmuo yra verslininkas.
Taip pat atmestinas ieškovo argumentas, neva atsakovas negalėjo suklysti dėl Ginčo sutarties turinio, kadangi joje nurodytos sąlygos dėl nuostolių mokėjimo identiškos kitose jo anksčiau sudarytose sutartyse nurodytoms nuostolių dėl vienašališko sutarties nutraukimo mokėjimo sąlygoms. Pats ieškovas savo apeliaciniame skunde paneigia tokį argumentą, nurodydamas, kad Ginčo sutartyje nurodyta, kad nuostolių dydis nutraukiant sutartį bet kuriuo Sutarties galiojimo laikotarpiu (iki patalpų perdavimo nuomininkui momento, pirmaisiais nuomos termino metais ir antraisiais nuomos termino metais) yra vienodas (po 50.000 Lt), nors tame pačiame apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ankstesnėje sutartyje šis nuostolių dydis buvo kintamas (mažėjantis) -t.y. buvo susietas su nuomos termino eiga.
Pažymėtina ir tai, kad tiek ankstesnės nuomos sutarties, tiek Ginčo sutarties turinys nėra identiškas, todėl tai dar kartą patvirtina ieškovo argumentų nepagrįstumą. Be to, bylos nagrinėjime metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad sudarant Ginčo sutartį ieškovo atstovas G. M. nei neužsiminė apie atsakovui gresiančias sankcijas, jei Sutartis bus nutraukta.
Sprendime teismas aiškiai konstatavo, kad atsakovas buvo suklaidintas dėl ieškovo atstovo G. M. veiksmų, o amžiaus ir sveikatos kriterijus buvo įvestas kaip papildomas kriterijus ribojantis atsakovo galimybes tinkamai vertinti jo atžvilgiu taikomą apgaulę. Be to, ieškovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria remiasi pats ieškovas, teismas pažymėjo kad nepagrįstas CK 1.90 straipsnio taikymas pripažįstant sandorius negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir nesudaro pagrindo ją naikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties neįvykdymo pasekmių.
Nagrinėjamoj byloje esantys rašytiniai patvirtina, kad 2010-04-29 d., 2010-05-13 d. bei 2010-05-25 d. atsakovas pranešimais kreipėsi į ieškovą, prašydamas nutraukti 2010-01-14 d. tarp šalių sudarytą nuomos sutartį, kadangi atsakovas buvo suklaidintas ieškovo ir nežinojo, jog ieškovas – UAB „Rentida“ neturi jokių sąsajų su UAB „East Island“, kuri turėjo pirmumo teisę pratęsti nuomos terminą naujam laikotarpiui po 2010-05-01 dienos ir 2009 m. spalio mėnesį išreiškė ketinimą šia teise pasinaudoti (b.l. 30-45). Atsakovas 2005-03-01 su A. Š. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo A. Š. nuo 2005-03-01 d. iki 2010-03-01 d. (imtinai) išnuomoti patalpas, esančias adresu Didžioji g. 40/2, Vilniuje, o 2009-04-01 d. susitarimo pagrindu, UAB „East Island“, atstovaujamas direktoriaus G. M. , perėmė visas nuomininko A. Š. teises bei pareigas atsakovo atžvilgiu (b.l. 75-81). Byloje esantys Juridinio asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „East Island“ direktoriumi nuo 2005-07-14 dienos iki 2009-08-03 dienos buvo G. M. , o nuo 2009-08-04 dienos - A. B. , UAB „Rentida“ direktoriumi nuo 2009-08-24 dienos yra G. M. (b.l. 85-94). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas nevisiškai nesupranta valstybinę kalbą, ginčo sutartis nebuvo išversta į jam suprantamą kalbą, atsakovas sudarydamas ginčo sandorį buvo 63 metų amžiaus.
Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. Vairtkus ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. Treigienė v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).
Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M. , bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.).
Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje A. V. ir M. V. v. J. V. bylos Nr. 3K-3-33/2004).
Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo ištirtos ginčo sutarties pasirašymo aplinkybės. Sutarties pasirašymas vyko vėlai vakare, ieškovo direktoriui G. M. skubinant atsakovą ir užtikrinant, kad nuomininkas nesikeičia, o sąlygos yra išlikusios analogiškos, kaip ir prieš tai sudarytoje nuomos sutartyje su UAB „East Island“, atsakovas tokiu būdu buvo suklaidintas dėl esminių sutarties sąlygų. Akivaizdu, kad senyvo amžiaus asmeniui, kuris neturi tinkamų ir stiprių valstybinės kalbos, kuria buvo surašyta Sutartis, žinių, nurodytos faktinės aplinkybės turėjo esminę reikšmę suklydimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo direktorius G. M. aktyviai siekė, kad ginčo sutartis būtų pasirašyta.
Vertinant įrodymų visetą šioje byloje labiau tikėtina, kad atsakovas buvo ieškovo atstovo suklaidintas (apgautas). Teismas tokį įrodymų vertinimą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Kučiauskienė v. R. Salatinskaja ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Markevič ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Paškevičius v. G. Krutinis, bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
Dėl kitų apelianto argumentų
Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo sutartį CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais negaliojančia, buvo nenuoseklus. Dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ir dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 straipsnis) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią contra voluntatem. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas buvo suklaidintas dėl apgaulingų ieškovo atstovo veiksmų, taigi, konstatavo CK 1.91 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, nepagrįstai taikė ir CK 1.90 straipsnį, tačiau šis pažeidimas neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir nesudaro pagrindo ją naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalis. 2 punktas.).
Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, o atsakovo priešieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta dėl ieškovo apgaulės ir neteisėtų veiksmų, t.y. atsakovui gerai nesuvokiant ir neišaiškinant pasirašomos ginčo nuomos sutarties teksto, turinio bei sutarties neivykdymo pasekmių. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.