- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2615-779/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09244-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S., prašydama: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams – R. S. 578,99 Eur per mėnesį ir 578,99 Eur N. S. per mėnesį iki jų pilnametystės bei nustatyti tėvo pareigą kiekvieną mėnesį iki R. S. ir N. S. pilnametystės prisidėti lygiomis dalimis prie vaikų išlaikymo, jeigu vieno mėnesio išlaikymui reikalinga suma nenumatytais atvejais viršytų tėvo per mėnesį skiriamą pinigų sumą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymo įsiskolinimą už R. S., kuris lygus 1 621,84 Eur, kuris susidarė nuo 2021 metų lapkričio mėnesio iki ieškinio pateikimo; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymo įsiskolinimą už N. S., kuris lygus 1 621,84 Eur, kuris susidarė nuo 2021 metų lapkričio mėnesio iki ieškinio pateikimo; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką, nurodytą ieškinyje; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką – nustatyti, kad atsakovas E. S. matosi su vaikais R. S. ir N. S. kiekvieną trečiadienį arba šalių sutartą kitą darbo dieną, pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; atsakovas matosi su abiem vaikais kas antrą savaitgalį – tėvas gali pasiimti vaikus penktadienį po vaikų ugdymo veiklos (iš ugdymo įstaigos) ir privalo parvežti vaikus jų gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 20 val.
3. Prašymą ieškovė grindė tuo, kad atsakovas su sūnumis matosi itin retai. Vaikai nežino, kada gali tikėtis ar kada vėl susitiks su tėvu, neturi jokios apibrėžtos dienos, ar kiek laiko tai truks. Vaikai jaučiasi nereikalingi, tačiau jiems nuvykus pas senelius, ten randa laisvalaikį leidžiantį tėvą. Atsakovo bendravimas su vaikais yra nepakankamas ne tik vaikų auklėjimo kontekste, bet ir užtikrinant vaikų tinkamą psichologinę būklę.
Atsiliepimas
4. Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašė ieškovės prašymą atmesti ir nustatyti jo siūlomą laikiną bendravimo su sūnumis tvarką, pagal kurią: atsakovas kiekvieno mėnesio paskutinę dieną pateikia ieškovei kito mėnesio darbo grafiką. Jei atsakovas tokio darbo grafiko nepateikia ir nenurodo objektyvių priežasčių, dėl ko jis jo nepateikė, atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atitinkam mėnesiui nustatoma, numatant atsakovo bendravimą su vaikais kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį); atsakovui pateikus ieškovei savo darbo grafiką, atsakovo bendravimas su vaikais turi būti nustatomas, atsižvelgiant į atsakovo pateiktą grafiką: (i) atsakovui automatiškai paskiriant laisvus nuo darbo savaitgalius, (ii) atsakovui paskiriant dar 4 dienas darbo dienomis, po 2 dienas nepertraukiamai tomis savaitėmis, kai atsakovas nepasiima vaikų savaitgaliais, o jei tokių savaičių nėra – atsakovo pasirinkimu bet kurias kitas dienas; jei atsakovui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių pasikeičia darbo grafikas, jis apie tai informuoja ieškovę ir nurodo, kaip siūlo pakeisti sutartą mėnesio bendravimo su vaikais grafiką. Ieškovė gali nesutikti su tokiu pakeitimu tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kai tokie pakeitimai reikšmingai pažeistų vaikų interesus.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad susidurdavo su nuolatiniu ieškovės trukdymu bendrauti su vaikais, imituojamu vaikų užimtumu, taip siekiant pateisinti negalėjimą perduoti vaikų atsakovui. Atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas ir jo darbo grafikas yra specifinis – prieš prasidedant mėnesiui, jis sužino kito mėnesio darbo grafiką, tačiau dažnai atsiranda nenumatytos aplinkybės, pavyzdžiui, prastovos laukiant krovinio, ilsintis privalomą laiko tarpą, pristatant krovinį į kitą nurodytą vietą ir pan. Dėl to atsakovo bendravimas su vaikais turi būti derinamas su atsakovo darbo grafiku ir esama faktine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, atsakovas siūlo nustatyti jo bendravimo tvarką su vaikais.
6. Ieškovė atsiliepime dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nurodė, kad nesutinka su atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka. Nurodė, kad atsakovas prioritetą teikia ir savo bendravimą su vaikais organizuoja tada, kai jam tai yra patogu ir tik tada, kai jis gali. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo užimtumą, jo darbo grafiką, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog darbo funkcijų vykdymo metu nutinka atsiliepime nurodytos nenumatytos aplinkybės, kokios jos, kiek jos tęsiasi ir pan. Pagal atsakovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką, būtent vaikai turi derintis prie atsakovo, kas pažeidžia vaikų interesus. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka suteikiama privilegija atsakovui net neteikti svarbių dokumentų, nuo kurių priklausytų vaikų matymasis su tėvu. Be to, sudaroma prielaida nepastovumui. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra patogi ir naudinga išimtinai tik atsakovui.
7. Tarnyba pateikė išvadą dėl ieškovės prašymo, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su ieškovės reikalavimu dėl laikinosios atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos, kadangi abu tėvai yra svarbūs vaikams, jų emocinei raidai. Pažymėjo, jog labai svarbu, kad vaikai neprarastų ryšio su skyriumi gyvenančiu tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, atsakovo prašymo nustatyti jo siūlomą laikiną bendravimo tvarką netenkinti. Nustatė atsakovo E. S. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pagal kurią: 1) tėvas E. S. matosi su vaikais R. S. ir N. S. kiekvieną trečiadienį arba šalių sutartą kitą darbo dieną, pasiimant abu vaikus iš jų lankomų ugdymo įstaigų ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; tėvas matosi su vaikais kas antrą savaitgalį (nelyginėmis kalendorinių metų savaitėmis) - tėvas pasiima abu vaikus penktadienį po vaikų ugdymo veiklos (iš ugdymo įstaigų) ir parveža vaikus jų gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 20 val.
3. Teismas nustatė, jog šalys gyvena skyrium, vaikai gyvena su ieškove. Sprendė, kad tiek šalių procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės ir teikiami įrodymai, tiek ir Tarnybos teismui teikiama informacija patvirtino, kad bylos šalys negeba susitarti tėvo bendravimo su vaikais klausimais, dėl ko yra būtina teismui laikinai sureguliuoti susidariusią situaciją, nustatant laikiną tėvo bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarką, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti vaikų interesai bendrauti ir matytis su abiem tėvais bei išlaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu.
4. Pagal ieškovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos esmines sąlygas tėvas su vaikais bendrauja vieną darbo dienos vakarą per savaitę ir du savaitgalius per mėnesį – nuo penktadienio iki sekmadienio. Pagal atsakovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos esmines sąlygas tėvas su vaikais bendrauja, derinantis prie atsakovo darbo grafiko – atsakovui paskiriant per mėnesį laisvus nuo darbo savaitgalius ir dar papildomai paskiriant laisvas nuo darbo 4 darbo dienas (po 2 nepertraukiamas dienas), o atsakovui nepateikus darbo grafiko – atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį. Teismas, įvertinęs šalių nurodomas aplinkybes ir ankstyvoje bylos stadijoje pateiktus į bylą duomenis, sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka vaikų interesų, kadangi ji yra neaiški, ji neužtikrintų stabilumo vaikų gyvenime ir yra patogi tik atsakovui. Atsakovas neteikė teismui savo darbo grafiko, dėl to teismas negalėjo preliminariai įvertinti, kiek laisvų savaitgalių ar darbo dienų turi atsakovas, kokia apimtimi jis bendrautų su vaikais ir pan. Teismo vertinimu, nei vaikai, nei ieškovė neturi visiškai derintis prie atsakovo darbo grafiko, o atsakovas turi savo gyvenimą organizuoti taip, kad jo vaikai justų kasdieninio gyvenimo ritmą pagal savo, o ne tėvo poreikius ir veiklas. Tuo tarpu ieškovės siūloma laikina tėvo bendravimo su vaikais tvarka – viena diena per savaitę ir kas antras savaitgalis, yra minimali ir tinkama laikinuoju laikotarpiu iki įsiteisės teismo sprendimas. Teismo vertinimu, tokia laikina bendravimo tvarka mažins bylos šalių tarpusavio konfliktų tikimybę ir leis išsaugoti tėvo su sūnumis ryšį, užtikrins gyvenimo ritmo, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių, emocinių ryšių stabilumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
1. Atsakovas E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti tokią atsakovo E. S. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. S. ir N. S. tvarką: 1) atsakovas kiekvieno mėnesio paskutinę dieną ieškovei pateikia kito mėnesio darbo grafiką. Jei atsakovas tokio darbo grafiko nepateikia ir nenurodo objektyvių priežasčių, dėl ko jis jo nepateikė, atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atitinkam mėnesiui nustatoma numatant atsakovo bendravimą su vaikais kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį); 2) atsakovui pateikus ieškovei savo darbo grafiką, atsakovo bendravimas vaikais turi būti nustatomas atsižvelgiant į atsakovo grafiką: (i) atsakovui automatiškai paskiriant laisvus nuo darbo savaitgalius (nuo penktadienio iki sekmadienio); (ii) atsakovui paskiriant dar 4 dienas darbo dienomis, po 2 dienas nepertraukiamai tomis savaitėmis, kai atsakovas nepasiima vaikų savaitgaliais, o jei tokių savaičių nėra – atsakovo pasirinkimu bet kurias kitas dienas; 3) jei atsakovui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių pasikeičia darbo grafikas, jis apie tai informuoja ieškovę ir nurodo, kaip siūlo pakeisti sutartą mėnesio bendravimo su vaikais grafiką. Ieškovė gali nesutikti su tokiu pakeitimu tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kai tokie pakeitimai reikšmingai pažeistų vaikų interesus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovas laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo darbo specifiką, jog jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir jo darbo grafikas yra specifinis – prieš prasidedant mėnesiui jis sužino kito mėnesio darbo grafiką, tačiau dažnai atsiranda nenumatytos aplinkybės, pvz. prastovos laukiant krovinio, ilsintis privalomą laiko tarpą, pristatant krovinį į kitą nurodytą vietą ir pan. Dėl to atsakovo bendravimas su vaikais turi būti derinamas su atsakovo darbo grafiku ir esama faktine padėtimi.
11.2. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad tikslinga nustatyti maksimalią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų maksimaliai praleisti laiką su vaikais, jam grįžus iš komandiruočių. Tarnybos nuomone, prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlyga, kuria numatoma atsakovo pareiga informuoti ieškovę dėl sekančio mėnesio darbo grafiko yra tikslinga, siekiant išvengti šalių tarpusavio konflikto.
11.3. Nėra suprantama, kodėl teismas visiškai nepagrįstai ignoravo aplinkybę dėl atsakovo darbo specifikos ir nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri objektyviai yra neįgyvendinama. Tai, kad atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir su vaikais gali susitikti tik grįžęs į Lietuvą, niekaip negali būti vertinama kaip atsakovo nenoras bendrauti su vaikais. Teismas privalo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios subalansuotų esamą faktinę situaciją dėl skyrium gyvenančio tėvo darbo laiko ir vaikų teisės bendrauti su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Viena iš teismo procesinių sprendimų siekiamybių yra nesukurti naujų ginčų ateityje. Teismo nutartis užprogramuoja naujus ginčus tarp šalių, nes pagal nutartį atsakovui objektyviai negalint bendrauti su vaikais dėl darbo specifikos, t. y. net nebūnant Lietuvoje, ieškovė galės prašyti skirti baudas atsakovui už nutarties nevykdymą.
11.5. Atsakovas kreipėsi į darbdavį, kad jis pateiktų darbo grafiko sudarymo tvarką, tačiau iki nutarties priėmimo darbdavys šios informacijos atsakovui nepateikė. Atsakovas darbdavio atsakymą gavo tik 2023 m. rugsėjo 21 d. Pažymoje nurodoma, kad darbo grafikas sudaromas kas dvi savaitės, darbo laikas dažnai keičiasi dėl nenumatytų aplinkybių, o darbas yra nenutrūkstamo pobūdžio (būtina užbaigti reisą). Taigi, pažyma patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad darbo pobūdis yra specifinis – darbo grafikas sudaromas netgi kas dvi savaitės, darbo trukmė gali keistis.
Atsiliepimas
1. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė palikti teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovės nuomone, nors atsakovas ypač akcentuoja savo darbo specifiką bei specifinį darbo grafiką, tačiau nei atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskiruoju skundu taip ir nepateikė jokios informacijos bei dokumentų apie faktinį jo darbo grafiką. Todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, savaime nėra įrodymas, patvirtinantis, kad nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka yra neįgyvendinama, ar kad tai yra pagrindas panaikinti nutartį.
12.2. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė darbdavio pažymą apie atsakovo sudaromą darbo grafiką, apie tai, kad darbo grafikas sudaromas kas dvi savaitės, darbo laikas dažnai keičiasi dėl nenumatytų aplinkybių, o darbas yra nenutrūkstamo pobūdžio. Tačiau jokio grafiko taip ir nepateikė.
12.3. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Taigi, ne kam kitam, o būtent atsakovui kyla pareiga įrodyti, koks yra tas tariamai sunkus ir sudėtingas darbo grafikas, dėl kurio taip sunku vykdyti nutartį bei bendrauti su savo paties nepilnamečiais vaikais. Atsakovo užimtumas ir itin sunkus darbo grafikas yra tik neįrodytas ir nepagrįstas pasiteisinimas nesimatyti su vaikais pagal nutartį, nes ji jam yra tiesiog nepatogi.
12.4. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad neva susiduria su nuolatiniu ieškovės trukdymu bendrauti su vaikais, neva imituojamu vaikų užimtumu, taip neva siekiant pateisinti negalėjimą perduoti vaikų atsakovui. Šie atsakovo argumentai yra absoliučiai nepagrįsti ir net nelogiški bei parodo tik tai, kad vaikai, jų užklasinė veikla turi derintis prie atsakovo. Nuo to laikotarpio, kai ieškovė pateikė ieškinį atsakovui, jis net nekėlė klausimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, toks rūpestis atsakovui atsirado tik tuomet, kai laikinosios bendravimo tvarkos teismo paprašė ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
2. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
3. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – UAB „Parsekas“ pažymą apie darbą įmonėje. Nagrinėjama byla yra dėl nepilnamečių vaikų teisių, t. y., viešojo intereso dalykas, šeimos teisinių santykių bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, o proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, pagal kurią teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
6. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikams bei taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 – 3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
9. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šeimos teisinių santykių srityje taikomi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai. Teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
12. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 23 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovas siekia, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka būtų pritaikyta prie jo darbo grafiko. Pastebėtina, kad šalių vaikai yra nedidelio amžiaus (4 m. ir 8 m.), tokio amžiaus nepilnamečiams vaikams būtinas pastovus dienos režimas, o atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra nepastovi, išimtinai priklausoma nuo atsakovo darbo grafiko. Taip pat svarbu, jog nustatoma bendravimo tvarka turi užtikrinti, jog nesutarimai tarp nepilnamečių vaikų tėvų kiltų kuo rečiau arba nustatyta bendravimo tvarka jie būtų išspręsti. Atsakovas prašė, jog jei atsakovui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių pasikeičia darbo grafikas, jis apie tai informuoja ieškovę ir nurodo kaip siūlo pakeisti sutartą mėnesio bendravimo su vaikais grafiką. Ieškovė gali nesutikti su tokiu pakeitimu tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kai tokie pakeitimai reikšmingai pažeistų vaikų interesus. Taigi toks nepilnamečių vaikų ir jų tėvo bendravimo grafikas yra išskirtinai pritaikomas ne prie vaikų interesų, o prie jų tėvo interesų ir jo galimybių bendrauti, neatsižvelgiant į dviejų interesų balansą, apribojant vaikų galimybes kuo maksimaliau bendrauti su tėvu, todėl nėra tinkamas nepilnamečiams vaikas, ką pagrįstai nustatė ir pirmos instancijos teismas.
14. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė, jog atsakovas E. S. su nepilnamečiais vaikais R. S. ir N. S. bendrauja kiekvieną trečiadienį arba šalių sutartą kitą darbo dieną, pasiimant abu vaikus iš jų lankomų ugdymo įstaigų ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; tėvas matosi su vaikais kas antrą savaitgalį (nelyginėmis kalendorinių metų savaitėmis) – tėvas pasiima abu vaikus penktadienį po vaikų ugdymo veiklos (iš ugdymo įstaigų) ir parveža vaikus jų gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 20 val. Iš atsakovo argumentų matyti, jog jis nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka, kadangi pagal jo darbo pobūdį ji gali būti neįgyvendinama, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, konkretaus darbo grafiko atsakovas nepateikė. Nors iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad siekiant įgyvendinti laikiną bendravimo tvarką, atsakovui gali tekti derintis darbo grafiką, minėti duomenys nepatvirtina esant kliūčių laikinos bendravimo tvarkos vykdymui. Įvertinus konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir užtikrinti šalių bendravimą su vaikais. Teismo nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia šalių nepilnamečių vaikų interesų, taip pat nė vieno iš tėvų interesų, todėl keisti minėta nutartimi nustatytos laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nėra teisinio pagrindo.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Tuo tarpu santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Tai yra ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis 148 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei ištyręs visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, galutiniu sprendimu nustatys šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
16. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.