- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-29
- Bylos Nr.
- eI2-4819-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10032-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. O.
- Advokatai
- Eduardas Žebrauskas
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. O. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023-12-06 sprendimą Nr. 23S219152 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, nes asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
2. Pareiškėjas paaiškina, jog 2023-09-07 pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kaip atvykstantis užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kaip mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Letas“ (toliau – ir Bendrija) narys ir vadovas. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog jis atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kaip Bendrijos narys ir vadovas, todėl pareiškėjas nepagrindžia nurodyto buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų.
3. Dėl termino nagrinėjant pateiktą prašymą pažeidimo pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas kaip ir kitus užsieniečių prašymus nagrinėja sistemingai pažeisdamas nustatytus terminus, į pareiškėjo pastabas dėl terminų pažeidimų Migracijos departamentas atsako, kad nustatytų terminų nesilaikymas yra normali praktika. Pareiškėjas mano, jog tokia Migracijos departamento pozicija negali būti toleruojama, negali būti formuojama praktika, suteikianti teisę nesilaikyti įstatyme nustatytų prašymų nagrinėjimo terminų bei tuo piktnaudžiauti.
Šalies argumentai
4. Pažymi, kad Migracijos departamentui buvo pateiktas paklausimas, dėl kokių priežasčių apie pateiktą pareiškėjo prašymą nėra teikiama jokia informacija, taip pat dėl kokių priežasčių yra nesilaikoma nustatytų prašymo nagrinėjimo terminų bei tvarkos. Nurodo, jog 2023-12-14 elektroniniu paštu gautas Migracijos departamento atsakymas, jog jis atsiprašo už nepatogumus ir apgailestauja, tačiau dėl didelio Migracijos departamento darbuotojų darbo krūvio, t. y. dėl ženkliai išaugusio pateikiamų prašymų skaičiaus, Sprendimo priėmimas užtruko. Mano, kad tokie Migracijos departamento argumentai bei aplinkybės nėra teisine prasme pripažįstamos kaip svarbios ir jokiu būdu negali suteikti teisės nesilaikyti nustatytų terminų.
5. Dėl netinkamo pateiktų įrodymų vertinimo nagrinėjant prašymą pareiškėjas paaiškino, jog Sprendime Migracijos departamentas pažymėjo, kad jo duomenimis, Bendrijos steigėjas yra I. B., kuris tiek pats, tiek per savo vadovaujamas įmones Migracijos departamentui yra žinomas kaip asmuo, kuris steigia (steigė) mažąsias bendrijas ir uždarąsias akcines bendroves, kurios vėliau parduodamos užsieniečiams, siekiantiems formaliai legalizuotis Šengeno erdvėje. Pareiškėjas tvirtina, jog šie Migracijos departamento argumentai yra deklaratyvūs ir niekaip negali būti laikomi teisiškai pagrįstais, kadangim kaip teisingai nurodo pats Migracijos departamentas, pareiškėjas leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje neturi, o nesant tokiam leidimui, nėra suteikiamos galimybės naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurių pagalba būtų galima įsteigti Bendrija nuotoliniu/elektroniniu būdu.
6. Paaiškina, jog nesant kitai galimybei, pareiškėjas pagal skelbimų portale rastą informaciją susisiekė su tuo metu buvusiu Bendrijos vadovu bei abiem šalims priimtinomis sąlygomis įsigijo Bendriją. Atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu įsigyti tiek uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – ir UAB), tiek MB statusą turinčias bendroves nedraudžia teisės aktai, tai negali būti laikoma priežastimi neišduoti nacionalinės vizos. Taip pat paaiškino, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, bendrovės registracijos adresas ir faktinė bendrovės veiklos vykdymo vieta gali ir nesutapti, tačiau tai taip pat nėra laikoma pažeidimu.
7. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ir MB „Orlovas“ pareiškėjo buvo įsigyta, o ne paties pareiškėjo įsteigta. Paaiškina, jog bendrijoje dirba 25 darbuotojai, jos vardu registruota 14 transporto priemonių, ji vykdo sutartinius įsipareigojimus ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančioms bendrovėms, tačiau taip pat ir Lenkijos, Čekijos bei kt., kas akivaizdžiai paneigia Migracijos departamento deklaratyvią poziciją, kad pareiškėjas įsigijo bendrovę tik formaliai, su tikslu legalizuotis Šengeno erdvėje.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas pažymi, jog teikė paaiškinimą dėl Bendrijos veiklos, taip pat papildomai paaiškina, jog MB „Orlovas“ yra licencijuota tarptautinių krovinių pervežimo bendrovė bei, iškilus papildomam paslaugų poreikiui, tam kad tinkamai ir efektyviai valdyti bendroves, buvo įsigyta dar viena bendrovė, kurios pagrindinė veikla bus lengvųjų ir krovininių transporto priemonių nuoma, kuri nėra licencijuojama. Šiam tikslui jau yra įsigyta viena transporto priemonė iš oficialaus Lietuvoje veikiančio automobilių pardavėjo UAB „Autobrava Motors“.
9. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad jo vadovaujama Bendrija neturi banko sąskaitos Lietuvos bankuose. Teigia, kad pateikė paaiškinimą, jog banke negali atidaryti įmonės vardu sąskaitos, kadangi bankas reikalauja pateikti teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, kurio šiuo metu pareiškėjas neturi ir dėl to nėra galimybės bendrovės vardu atidaryti atsiskaitomosios sąskaitos. Pareiškėjas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų, suformavo reikiamą bendrovės kapitalą bei atliko piniginį įnašą, tai pagrindė pateikdamas bendrovės apskaitos dokumentus, tačiau Migracijos departamentas jų nevertino, o Sprendimą grindžia abejonėmis, kas iš esmės prieštarauja Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos apraše, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 (toliau – ir Aprašas) numatytiems reikalavimas nacionalinei vizai gauti.
10. Pažymi, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą grindžia ir tuo, kad į Šengeno erdvę pareiškėjas vyko turėdamas Lenkijos konsulinės įstaigos Rusijos Federacijoje išduotą daugkartinę Šengeno vizą, kuri buvo išduota verslo tikslu vykimui į Lenkiją. Atkreipia dėmesį, kad tiek Migracijos departamento skelbiamoje informacijoje jo internetiniame puslapyje, tiek Europos internetiniame puslapyje nėra nurodomi jokie ribojimai keliauti po Šengeno valstybes turint išduotą bet kurios šiai erdvei priklausančios valstybės narės vizą.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas paaiškina, kad jo pagrindiniai verslo partneriai yra Lenkijos ar Lenkijoje įsikūrusios bendrovės, todėl tai, kad viena iš verslo kelionių valstybių yra nurodoma Lenkija, negali kelti jokių teisinių padarinių, juo labiau kad buvo keliauta teisėtai.
12. Pažymi, kad Sprendimas taip pat dar yra grindžiamas ta aplinkybę, kad pareiškėjas 2021-10-29 Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi kaip 2019-07-24 Lietuvoje įregistruotos MB „Orlovas“ nariui ir vadovui, tačiau Migracijos departamentui paprašius pareiškėjo papildomai pateikti dokumentus, kad MB „Orlovas“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvoje, jis šių dokumentų nepateikė, bet pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Pareiškėjas šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad buvo pateikęs prašymą 2021-10-29 ir iki 2022-10-28 jis nebuvo išnagrinėtas bei priimtas sprendimas. Teigia, jog tai tik patvirtina, kad Migracijos departamentas sistemingai pažeidinėja bet kokius prašymų nagrinėjimo terminus, kadangi už tokio pobūdžio pažeidimus jam nekyla jokia pasekmė. Paaiškina, jog kadangi per metus laiko nebuvo išnagrinėtas minėtas prašymas bei, prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, Lietuvos Respublikoje buvo įvesti ribojimai, dėl kurių pareiškėjas buvo priverstas pateikti prašymą nutraukti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą, kadangi taikomų ribojimų apimtyje toks prašymas bet kokiu atveju būtų atmestas. Pabrėžia, kad šias aplinkybes Migracijos departamentas sąmoningai nutyli.
13. Teigia, jog Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas 2022-10-28 Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą išduoti jam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą bei 2022-12-02 – prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi, kaip turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau šie dokumentai nebuvo išduoti, tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas priimtas vėlgi ne tik pažeidžiant visus galimus nagrinėjimo terminus, tačiau remiantis ne pateiktais istoriniais (archyviniais dokumentais), o Migracijos departamento prielaidomis bei visiškai nepagrįstomis išvadomis. Pareiškėjas pažymi, jog nesutikdamas su tokiu sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka, jį yra apskundęs teismui. Atsižvelgiant į tai mano, kad dar realiai neįsiteisėjusiu sprendimu Migracijos departamentas negali remtis priimdamas ir ginčijamą Sprendimą.
14. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Migracijos departamentas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje išaiškinta, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) reikalavimus bei pateikia nuorodą į LVAT bylą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento nurodomojoje LVAT byloje nebuvo sprendžiamas ginčas susijęs su nacionalinės vizos išdavimo klausimu, ir paaiškina, jog toje nutartyje teismas pateikė išvadą, kad sprendimas neduoti sutikimo užsieniečiui laikinai gyventi valstybėje gali būti motyvuojamas grėsme viešajai tvarkai, kuri gali kilti dėl užsieniečio buvimo valstybės teritorijoje, o tokia padėtis gali susidaryti kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas. Pareiškėjas paaiškina, kad nėra padaręs jokio administracinio teisės pažeidimo, jau nekalbant apie sunkias nusikalstamas veikas, todėl Migracijos departamento keliamos abejonės dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai yra visiškai nepagrįstos.
15. Pareiškėjui daugiau nei nuostabą kelia Migracijos departamento argumentai, kad pareiškėjas prašymą bei dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo teikė ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekiant formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Pareiškėjas pabrėžia, kad nuo 2019 metų vadovauja Lietuvoje įsteigtai licencijuotai bendrovei, kurioje dirba darbuotojai, bendrovės vardu registruotos transporto priemonės, bendrovė į valstybės biudžetą moka mokesčius bei plečia veiklą steigia naujas darbo vietas, turi įsigijęs nekilnojamojo turto, kuriame planavo atvykimo į Lietuvą metu gyventi.
16. Paaiškina, kad Migracijos departamentas nukrypo nuo nacionalinės vizos išdavimą reglamentuojančio Aprašo, Sprendimą grindė ne Apraše numatytų reikalavimų ar dokumentų neatitikimu, tačiau subjektyviu vertinimu ir nepagrįstomis prielaidomis, tokiu būdu siekiant dirbtinai sudaryti neigiamą nuomonę apie pareiškėją.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas Sprendimas priimtas netinkamai ir turi būti panaikintas, kadangi Sprendimas grindžiamas tik subjektyvia nuomone, nėra pateikta jokių duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvoje. Pabrėžia, jog būtent pareiškėjas nuo 2019 metų Lietuvoje teisėtai vykdo veiklą ir į Lietuvos Respubliką patekdavo teisėtai su Šengeno viza. Paaiškino, jog šiuo metu Šengeno erdvę sudaro 27 Europos šalys, todėl pareiškėjas gali jose laisvai keliauti ir būti jose 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Būtent Šengeno viza leidžia atvykti turizmo ir verslo tikslais, todėl pabrėžė, jog dėl neteisėto siekio ir tikslo pareiškėjui atvykti į Lietuvą šiuo atveju negali būti jokios kalbos. Akcentuoja, jog pareiškėjo bendrovė veiklą vykdo nuo 2019 metų ir teikia licencijuotas paslaugas, joje dirba 25 darbuotojai, bendrovė turi registruotas transporto priemones, bendrovei nebuvo taikytos jokios atsakomybės už kažkokius pažeidimus, todėl Sprendimas remiasi tik prielaidomis ir Aprašo punktu, kuris yra aptakus ir pareiškėjo atžvilgiu taikytas netinkamai. Nurodė, jog Migracijos departamentas remiasi tik praeities duomenimis, kurie iš esmės turi savo pagrindimą, tačiau būtent pareiškėjas teikdamas papildomus dokumentus ir papildomus paaiškinimus Migracijos departamentui buvo pateikęs paaiškinimus, tačiau juos teko atsiimti dėl įvestų ribojimų būtent Rusijos piliečiams. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas akcentuoja, jog pareiškėjas neva siekė legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje, bet ne darbo tikslais. Šiuo atveju akcentavo, jog byloje yra pateikti tiek pareiškėjo, tiek Migracijos departamento dokumentai, kurie pagrindžia, kad pareiškėjas ne staiga sugalvojo ir kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo. Pabrėžė, jog yra dokumentai, kurie rodo, kad pareiškėjas vykdo veiklą Lietuvoje, čia moka mokesčius, todėl tai paneigia bet kokias abejones, jog pareiškėjo tikslas yra kažkoks kitas, o ne darbinė veikla. Pažymėjo, jog pareiškėjui pasikreipus į buhalterinę įmonę, Bendrijai buvo suformuotas įstatinis kapitalas, kurį sudaro pareiškėjo pervestos lėšos. Vėliau iš įstatinio kapitalo buvo nupirktas automobilis, kadangi numatoma Bendrijos veikla yra transporto priemonių nuomą. Teigė, jog nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ar jo buhalteris būtų pažeidę kažkokį teisės aktą. Priešingai, visi šie duomenys yra pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui (toliau – ir JAR), kuris, patikriną visą informaciją ir tik tada registruoja dokumentus, todėl keliamos abejonės dėl galimai neteisėto veiksmo iš pareiškėjo pusės turėtų būti atmestos kaip nepagrįstos.
18. Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime paaiškina, jog nesutinka su skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, pažeidė nustatytus prašymo nagrinėjimo terminus ir tvarką. Paaiškina, jog, vadovaujantis Aprašu, jeigu Migracijos departamentas nepriima sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal 2009-07-13 Europos Parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintą Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) ir jo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, užsieniečiui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) išsiunčia pranešimą apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Pažymi, jog pagal Vizų kodekso 23 straipsnio 2 dalį, laikotarpis atskirais atvejais gali būti pratęstas daugiausiai iki 30 kalendorinių dienų, visų pirma, kai reikia toliau nagrinėti prašymą, arba atstovavimo atveju, kai konsultuojamasi su atstovaujamosios valstybės narės valdžios institucijomis. Vizų kodekso 23 straipsnio 3 dalis numato išimties tvarką, kai konkrečiais atvejais reikalingi papildomi dokumentai, šis laikotarpis (per kurį priimamas sprendimas dėl prašymo) gali būti pratęstas daugiausiai iki 60 kalendorinių dienų. Pabrėžia, jog pareiškėjas per MIGRIS buvo informuotas, kad jo prašymo nagrinėjimas yra pratęsiamas.
20. Taip pat mano, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendimo priėmimo termino praleidimas yra pagrindas naikinti Sprendimą. Nurodo, jog įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.
21. Pažymi, kad su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis įnešė ir apmokėjo piniginį įnašą į Bendriją. Teigia, jog 2023-10-16 per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pareiškėjui pranešimą, kuriame buvo prašoma iki 2023-10-22 papildomai pateikti trūkstamus dokumentus sprendimui priimti. Nurodo, kad 2023-10-17 pareiškėjas per MIGRIS komunikaciją pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagal 2023-08-30 vienintelio nario sprendimą nario įnašas suformuotas iš Bendrijos nario sumokėtos sumos už perkamą automobilį 24 500,00 Eur ir grynųjų pinigų įnašo į Bendrijos kasą suma 4 500 Eur. Papildomai pažymėjo, kad Bendrijos banko sąskaitos negali atsidaryti, kadangi Bendrijos narys ir vadovas yra Rusijos pilietis. Kai Bendrijos narys ir vadovas gaus nacionalinę vizą, tada bankas žadėjo atidaryti banko sąskaitos numerį, kad Bendrija galėtų pilnai užsiimti veikla.
22. JAR esantys duomenys apie Bendrijos nario piniginį įnašą ar Bendrijos balanse esantys duomenys, patys savaime dar nepatvirtina pareiškėjo, kaip Bendrijos nario, piniginio įnešimo į Bendriją fakto. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrija nėra atidariusi ir neturi atsiskaitomosios banko sąskaitos ir tai, kad pareiškėjas, kaip Bendrijos narys, piniginį įnašą suformuoja iš MB „Orlovas“ pervesdamas 24 500 Eur už perkamą automobilį, bei iš grynųjų pinigų – 4 500 Eur – įnašo į Bendrijos kasą, kyla pagrįstų įtarimų dėl jo realaus piniginio įnašo Bendrijos nuosavybėn bei sudaro pagrindo abejoti dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrijos nariui ir vadovui. Mano, kad pareiškėjas siekia tik formaliai atitikti įstatymo reikalavimus ir taip užsitvirtinti Lietuvos Respublikoje, o ne vykdyti teisėtą veiklą.
23. Migracijos departamentas pažymi, jog esamas išvadas sustiprina ir tai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas šiuo metu yra dviejų mažųjų bendrijų narys ir vadovas, bei, kad nuo 2001 metų iki šiol yra individualios įmonės Rusijos Federacijoje vadovas. Pažymi, kad pareiškėjas, kaip 2019-07-24 Lietuvoje įregistruotos MB „Orlovas“ narys ir vadovas, Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, tačiau Migracijos departamentui paprašius jo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad MD „Orlovas“, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvoje, jis šių dokumentų nepateikė, ir tiesiog pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai mano, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas tapo naujos Bendrijos nariu ir vadovu ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekdamas formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.
24. Pažymi, jog pareiškėjas dėl vizų gavimo į Lietuvos Respublikos vizų tarnybas nesikreipė, nors jis nuo 2019-07-24 yra Lietuvoje įregistruotos MB „Orlovas“ narys ir vadovas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko su verslo tikslu vykimui į Lenkiją išduota Šengeno viza, Lietuva tarp pareiškėjo kelionės tikslų nebuvo nurodyta, todėl ši aplinkybė, Migracijos departamento vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad gautą Šengeno vizą pareiškėjas panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ši Šengeno viza jam buvo išduota.
25. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjo MB „Orlovas“ bendrovėje dirba 25 darbuotojai, bendrovės vardu registruota 14 transporto priemonių nepaneigia atlikto vertinimo išvadų.
26. Migracijos departamentas pabrėžia, jog nekvestionuoja asmens teisės keliauti po Šengeno valstybes turint išduotą bet kurios šiai erdvei priklausančios valstybės nares. Vis dėl to pažymi, kad pareiškėjas, negalėdamas gauti nei Šengeno vizos Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, nei nacionalinės vizos per išorės paslaugų teikėją užsienyje, nei leidimo laikinai gyventi, siekia gauti nacionalinę vizą atvykęs į Lietuvą su Lenkijos konsulinės įstaigos Rusijos Federacijoje išduota Šengeno viza ir taip legalizuoti savo buvimą/gyvenimą Šengeno erdvėje.
27. Pažymi ir tai, kad skunde pareiškėjas teikia tikrovę neatitinkančius duomenis. Paaiškina, jog pareiškėjas 2021-10-29 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi kaip 2019-07-24 Lietuvoje įregistruotos MB „Orlovas“ nariui ir vadovui. Migracijos departamentui paprašius pareiškėjo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad MB „Orlovas“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvoje, jis šių dokumentų nepateikė. Akcentuoja, kad pareiškėjui per MIGRIS sistemą ne kartą buvo teikiamos užklausos pateikti trūkstamus dokumentus, bet jis pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentą, kad Migracijos departamentas sistemingai pažeidinėja bet kokius prašymų nagrinėjimo terminus, laiko nepagrįstu, kadangi šiuo atveju pats pareiškėjas vilkino prašymo nagrinėjimą nevykdydamas Migracijos departamento prašymų.
28. Atsižvelgiant į visa tai, Migracijos departamentas mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas paaiškino, jog palaiko skundą pilna apimtimi; kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis ne prielaidomis, bet visų tikslių aplinkybių bei pareiškėjo pateiktų dokumentų išsamiu vertinimu. Pažymėjo, jog pareiškėjui išduota Lenkijos Šengeno viza leido pareiškėjui atvykti į Lenkiją verslo tikslais, todėl pareiškėjas negalėjo su šia viza vykdyti verslo Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, bet tai savaime neleido atvykti verslo tikslais. Teigė, jog Sprendime nebuvo konstatuotas įmonės fiktyvumas, tiesiog buvo įvertinta Aprašo 6.6 papunkčio atitiktis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
30. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, nes jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde prašo teismo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.
31.1. Pareiškėjas asmeniškai Migracijos departamento Kauno skyriuje pateikė 2023-09-06 prašymą Nr. 2309-NVIZ-0166 išduoti nacionalinę vizą (toliau ir – Prašymas), Migracijos departamente gautą 2023-09-07, kuriame nurodė: 1) numatomo atvykimo data – 2023-09-07, numatoma išvykimo data – 2024-09-06; 2) pirmoji Šengeno valstybė, kurios sieną kirs ar kirto, atvykdamas į Lietuvą – Lietuva; 3) nacionalinės vizos prašo, nes – yra verslininkas ir atvyksta vykdyti teisėtos veiklos, susijusios su pareiškėjo verslu (yra narys ir vadovas); 4) kvietėjas – MB „Letas“. Su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus:
31.1.1. 2023-08-25 Bendrijos JAR išplėstinį išrašą ir Bendrijos JAR elektroninį sertifikuotą išrašą, kuriuose nurodyta, kad Bendrija įregistruota 2023-06-19, nuo 2023-08-25 Bendrijos vadovas yra pareiškėjas. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje esančiame 2023-09-06 JAR išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, kad nuo 2023-06-19 iki 2023-08-25MB „Letas“ direktoriumi buvo I. B.
31.1.2. kelionė dokumentą Nr. 75 4338612;
31.1.3. 2023-08-25 JAR Elektroninį sertifikuotą išrašą, kuriame nurodyta, kad MB „Letas“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini); Bendrija registruota nuo 2023-06-19; pareiškėjas yra Bendrijos vadovas nuo 2023-08-24 – pareiškėjas (nuo 2023-06-19 iki 2023-08-24 Bendrijos vadovu buvo kitas asmuo); veiklos tikslai: nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas; nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas; asmeninių ir namų ūkio prekių nuoma ir išperkamoji nuoma; automobilinių namelių nuoma; automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma; finansinė išperkamoji nuoma; nuoma ir išperkamoji nuoma; sunkiasvorių variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma; variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma; mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais; automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas; krovininis kelių transportas; krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla; sausumos transportui būdingų paslaugų veikla; transportui būdingų paslaugų veikla; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; naujų pastatų statyba; pastatų aptarnavimas ir kraštovaizdžio tvarkymas; pastatų statyba; statinių, kitokių nei pastatai, statyba; statybos baigimas ir apdaila; užsakomasis pardavimas paštu arba internetu.
31.1.4. Bendrijos balansą už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-08-31, sudarytą 2023-09-01, kuriame nurodyta, jog Bendrijos nuosavą kapitalą sudaro 29 000 Eur – savininkų įnašai;
31.1.5. 2023-09-03 finansinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr.167 ir šios sutarties priedą Nr. 1 tarp UAB „Razmalita“ ir Bendrijos;
31.1.6. 2023-08-24 Bendrijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią I. B. parduoda jam nuosavybės teise priklausančios Bendrijos nario vienetą ir jam priklausantį 1 balsą bei nario teises, kas sudaro 100% visų Bendrijos balsų, pareiškėjo nuosavybėn. Parduodamos Bendrijos kaina yra 1 Eur;
31.1.7. Banko, esančio Baltarusijos Respublikoje, sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad 2023-08-29 pareiškėjas sąskaitoje turi 18 334,83 Eur; iš kurios matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 25-28 dienomis Berlyne (Vokietija) buvo atsiskaitoma už prekes ir paslaugas.
31.1.8. Paaiškinimą, jog pareiškėjas rugpjūčio mėnesį pirko Bendriją su tikslu užsiimti verslu, o rugpjūčio 30 d. savo lėšomis, t. y. už 24 500,00 Eur, įsigijo automobilį Bendrijai ir sumokėjo 4 500,00 Eur grynaisiais už eksploatavimo išlaidas ir automobilio priežiūrą. Kartu su paaiškinimu pateikė 2023-08-30 UAB „Autobrava Motors“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VSPM201916, pagal kurią Bendrija iki 2023-08-30 turi apmokėti už transporto priemonę 24 500,00 Eur ir 2023-08-25 perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, jog vykdant 2023-08-30 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ABM-ATP23-283, UAB „Autobrava Motors“ perduoda, o Bendrija priima automobilį;
31.1.9. Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimą, kuriame nurodyta, jog Bendrijos vardu registruota transporto priemonė;
31.1.10. Kelionių draudimo liudijimus bei dokumentus, patvirtinančius šių liudijimų apmokėjimą.
31.2. Pareiškėjas kartu taip pat pateikė Migracijos departamento parengtą klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 1 klausimą (nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (-as) baigėte? Kokią (-ias) specialybę (-es) įgijote) pareiškėjas nurodė, jog yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą - 2006 m. baigė Briansko valstybinę inžinerijos technologinę akademiją, studijų sritis - autoservisas ir firminis automobilių aptarnavimas, įgijo inžinieriaus išsilavinimą. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) pareiškėjas nurodė, kad: 1) nuo 2001 metų iki dabar dirba verslininku individualioje įmonėje „Orlov A. V.“, Rusija; 2) nuo 2019 metų iki dabar dirba direktoriumi MB „Orlovas“, Lietuva; 3) nuo 2023 metų iki dabar dirba direktoriumi MB „Letas. Patvirtino, jog daugiau niekur nedirba.
31.3. 2023-10-16 Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pareiškėjui pranešimą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo ir prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo termino pratęsimo“, kuriame buvo prašoma iki 2023-10-22 papildomai pateikti trūkstamus dokumentus sprendimui priimti, t. y. dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo piniginį įnašą į Bendriją, Bendrijos banko sąskaitos išrašą nuo 2023-06-19, t. y. nuo Bendrijos įsteigimo.
31.4. 2023-10-17 pareiškėjas per MIGRIS komunikaciją pateikė paaiškinimą Nr. 2023/01 „Dėl piniginio įnašo į Bendriją“, kuriame paaiškino, kad pagal 2023-08-30 vienintelio nario sprendimą, nario įnašas suformuotas iš Bendrijos nario sumokėtos sumos už perkamą automobilį 24 500 Eur ir grynųjų pinigų įnašo į Bendrijos kasą suma 4 500 Eur. Paaiškino, jog Bendrijos banko sąskaitos negali atsidaryti, kadangi Bendrijos narys ir direktorius yra Rusijos pilietis. Kai Bendrijos narys ir direktorius, t. y. pareiškėjas, gaus nacionalinę vizą, bankas žadėjo atidaryti banko sąskaitos numerį, kad įmonė galėtų pilnai užsiimti veikla. Prie šio paaiškinimo pareiškėjas papildomai pateikė dar šiuos dokumentus:
31.4.1. 2023-08-30 duomenis apie Bendrijos narius, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2023-08-24 yra Bendrijos narys ir jo piniginis įnašas – 29 000,00 Eur;
31.4.2. 2023-08-30 Bendrijos vienintelio nario sprendimą, kuriuo pareiškėjas nusprendė, jog pagal apskaitos duomenis, Bendrija, jam, kaip atskaitingam asmeniui, skoloje 24 500 Eur ir papildomai jis įnešė grynuosius pinigus į Bendrijos kasą 4 500 Eur, iš viso bus 29 000 Eur, taip pat nusprendė 2023-08-30 padidinti nario įnašą iš šių lėšų 29 000,00 Eur. Iš viso nario įnašas 29 000 Eur;
31.4.3. 2023-08-30 UAB „Autobrava Motors“ PVM sąskaitą-faktūrą, kad pirkėjui Bendrijai parduodamas vienas naudotas automobilis OM 218i Gran Coupe (VIN - (duomenys neskelbtini)) už 24500 Eur, bei 2023-08-30 Šiaulių banko mokėjimo orderį Nr. 0830120431055, pagal kurį MB „Orlovas“ perveda 24 500 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta – CV2004765 A. ORLOV Bendrija Nr. ABM-ATP23-283) į UAB „Autobrava Motors“ banko sąskaitą; byloje yra 2023-08-25 Naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ABM-ATP23-283 perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad, vykdant 2023-08-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ABM-ATP23-283, UAB „Autobrava Motors“ perduoda MB „Letas“, atstovaujamai direktoriaus – pareiškėjo – automobilį, kurio VIN - (duomenys neskelbtini).
31.4.4. 2023-08-30 Bendrijos Kasos pajamų orderį (serija KPO Nr. 000000001), kuriuo pareiškėjas parodė įnešęs grynuosius pinigus į Bendrijos kasą – 4 500 Eur (Bendrovės kasos papildymas nario įnašo formavimui) ir 2023-08-30 Bendrijos Kvitą (serija KPO Nr. 000000001), kuriuo pareiškėjas priėmė 4 500 Eur. Šį orderį ir šį kvitą kaip Bendrijos kasininkas pasirašė pareiškėjas;
31.4.5. Bendrijos kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2023-08-31, kuriame nurodyta, jog Bendrijos sąskaitoje – 4 500,00 Eur.
31.5. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje yra valstybės įmonės Registrų centras 2023-09-06 išrašas su istorija, kuriame nurodyta, kad MB „Letas“ narys nuo 2023-06-19 iki 2023-08-24 buvo I. B, kurio piniginis įnašas yra 1 Eur, nepiniginis 0 Eur; MB „Letas“ narys nuo 2023-08-24 yra pareiškėjas, kurio piniginis įnašas yra 1 Eur, nepiniginis 0 Eur.
31.6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą. Sprendime konstatuota, kad nuspręsta atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų – pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kaip Bendrijos narys ir vadovas, todėl pareiškėjas nepagrindžia nurodyto buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų. Sprendime nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad Bendrija nėra atidariusi ir neturi atsiskaitomosios banko sąskaitos ir tai, kad pareiškėjas, kaip Bendrijos narys, piniginį įnašą suformuoja iš MB „Orlovas“ pervesdamas 24 500,00 Eur už perkamą automobilį (atkreipė dėmesį į pareiškėjo pateikto perdavimo priėmimo akto datą, t. y. 2023-08-25, kuri yra ankstesnė nei pirkimo pardavimo sutarties data, t. y. 2023-08-30), bei iš grynųjų pinigų – 4 500,00 Eur – įnašo į Bendrijos kasą (pažymėta, jog orderį, kvitą ir Bendrijos kasos knygos išrašą pasirašė tik pareiškėjas), todėl kyla pagrįstų įtarimų dėl jo realaus piniginio įnašo Bendrijos nuosavybėn bei sudaro pagrindą abejoti dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrijos nariui ir vadovui. Sprendime taip pat nurodyta, jog Migracijos departamento duomenimis, Bendrijos steigėjas I. B., kuris tiek pats, tiek per savo vadovaujamas įmones (pvz., UAB „Įmonių fabrikas“), Migracijos departamentui yra žinomas kaip asmuo, kuris steigia (steigė) mažąsias bendrijas ir uždarąsias akcines bendroves, kurios vėliau parduodamos užsieniečiams, siekiantiems formaliai legalizuotis Šengeno erdvėje. Migracijos departamento duomenimis, UAB „Įmonių fabrikas“ yra įsteigusi virš 100 naujų įmonių, o Bendrijos registracijos adresą, kaip savo buveinės adresą, naudoja dar apie 50 įmonių. Pareiškėjas būdamas Bendrijos nariu ir vadovu nesiekė šio registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Atsižvelgus į tai, jog šiuo adresu yra steigiamos įmonės, ši patalpa negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrijos veiklai vykdyti ir todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas tapo Bendrijos nariu ir vadovu ne vykdyti teisėtą veiklą šioje Bendrijoje, o tik formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas. Migracijos departamentas Sprendime taip pat nustatė, kad pareiškėjas šiuo metu yra dviejų mažųjų bendrijų narys ir vadovas, t. y.: 2019-07-24 Lietuvoje įregistruotos MB „Orlovas“ ir 2023-06-19 Lietuvoje įregistruotos Bendrijos, bei, kaip pareiškėjas nurodė pildydamas klausimyną, nuo 2001 m. iki šiol yra individualios įmonės Rusijos Federacijoje vadovas. Pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip 2019-07-24 Lietuvoje įregistruotos MB „Orlovas“ narys ir vadovas, Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, tačiau Migracijos departamentui paprašius pareiškėjo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad MB „Orlovas“, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvoje, jis šių dokumentų nepateikė, bet pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas nurodė, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas tapo naujos Bendrijos nariu ir vadovu ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekdamas formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti. Sprendime pažymėta ir tai, kad pareiškėjas dėl vizų gavimo į Lietuvos Respublikos vizų tarnybas nesikreipė, nors jis nuo 2019-07-24 yra Lietuvoje įregistruotos MB „Orlovas“ narys ir vadovas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko su verslo tikslu vykimui į Lenkiją išduota Šengeno viza, Lietuva tarp pareiškėjo kelionės tikslų nebuvo nurodyta, todėl ši nustatyta aplinkybė, Migracijos departamento vertinimu, sudarė pagrindą manyti, kad gautą Šengeno vizą pareiškėjas panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ši Šengeno viza jam buvo išduota ir apibūdino jo veiksmus kaip neskaidrius ir sudaro pagrindą abejoti dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip dviejų Lietuvoje registruotų mažųjų bendrijų nariui ir vadovui. Pabrėžta, jog pareiškėjas, negalėdamas gauti nei Šengeno vizos Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, nei nacionalinės vizos per išorės paslaugų teikėją užsienyje, nei leidimo laikinai gyventi siekia gauti nacionalinę vizą atvykęs į Lietuvą su Lenkijos konsulinės įstaigos Rusijos Federacijoje išduota Šengeno viza ir taip legalizuoti savo buvimą/gyvenimą Šengeno erdvėje. Išnagrinėjus visus pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad jis neturi socialinių ar ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje (nėra turėjęs leidimų gyventi, nacionalinių vizų, darbinių santykių – nėra duomenų apie jam išmokėtas išmokas), Migracijos departamentas sprendė, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas prašymą bei dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo teikė ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekiant formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje, ir atsižvelgiant į tai padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Aprašo 6.6 papunktyje nustatytų sąlygų.
31.7. Į bylą taip pat yra pateikta: 1) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matyti, kad Migracijos departamentas 2022-01-14 pranešimu per MIGRIS informavo pareiškėją, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei kartu pridėtus dokumentus, Migracijos departamentas nustatė, kad nepakanką šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, priimti ir atitinkamai prašė papildomus dokumentus pateikti iki sausio 18 d.; 2) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matyti, kad Migracijos departamentas 2022-01-18 pranešimu per MIGRIS informavo pareiškėją, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei kartu pridėtus dokumentus, Migracijos departamentas nustatė, kad nepakanką šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, priimti; 3) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matyti, kad Migracijos departamentas 2022-02-03 pranešimu per MIGRIS informavo pareiškėją, jog pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas užtruko vertinant, ar nėra UTPĮ nustatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir atitinkamai paprašė iki 2022-02-15 pateikti atitinkamus dokumentus; 4) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matyti, kad Migracijos departamentas 2022-02-17 pranešimu per MIGRIS informavo pareiškėją, kad jis, iki 2022-02-03 nepateikė prašomų dokumentų ir informacijos, todėl pakartotinai prašė ne vėliau kaip iki 2022-02-25 pateikti reikiamus dokumentus; 5) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjas 2022-10-17 siųstu pranešimu Migracijos departamentui nurodė, jog nori nutraukti prašymo nagrinėjimą, nes, kaip pranešime nurodė pareiškėjas, „neatsakė į paskutinius klausimus“; 6) ekrano nuotraukos kopija, iš kurios matyti, kad 2022-10-18 pranešimus Migracijos departamentas informavo pareiškėją, jog 2022-10-18 yra priimtas sprendimas nutraukti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.
32.1. Vizų rūšys yra šios: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza (12 straipsnis).
32.2. Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių (17 straipsnio 1 dalis).
32.3. 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32.4. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis (21 straipsnio 4 dalis).
32.5. Dokumentų nacionalinei vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (21 straipsnio 5 dalis).
33. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme nustatyta:
33.1. Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys (2 straipsnio 1 dalis).
33.2. Mažosios bendrijos nariu gali būti fizinis asmuo, įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į mažąją bendriją, taip pat mažosios bendrijos nario teises įgijęs fizinis asmuo (7 straipsnio 1 dalis).
33.3. Mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai. Įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas (8 straipsnio 1 dalis). Įnašu negali būti darbai ir paslaugos (8 straipsnio 2 dalis). Mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe (8 straipsnio 3 dalis).
33.4. Mažosios bendrijos vadovu turi būti fizinis asmuo. Mažosios bendrijos vadovu gali būti mažosios bendrijos narys. Mažosios bendrijos vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų (22 straipsnio 1 dalis).
34. Vizų kodekse (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) nustatyta:
34.1. Sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos (23 straipsnio 1 dalis).
34.2. Atskirais atvejais, visų pirma kai prašymą reikia išnagrinėti išsamiau, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki ne daugiau kaip 45 kalendorinių dienų (23 straipsnio 2 dalis).
35.1. Nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra JAR įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (6.6 punktas).
35.2. Aprašo 6 punkte nustatytus nacionalinės vizos išdavimo pagrindus patvirtina šie dokumentai: <...> 16.4. Aprašo 6.6 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentas ir dokumentai, patvirtinantys, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita)), dokumentai, patvirtinantys, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų (pavyzdžiui, banko antspaudu patvirtintas įmonės sąskaitos išrašas, patvirtinantis pinigų pervedimą), arba dokumentai, patvirtinantys, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentas, patvirtinantis, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje; <...> (16 punktas).
35.3. Prašymai išduoti nacionalinę vizą nagrinėjami Vizų kodeksas 23 straipsnyje nustatytais terminais; jeigu Migracijos departamentas nepriima sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo per Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, užsieniečiui per MIGRIS išsiunčia pranešimą apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą (28 punktas).
36. LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau ir ESTT) sprendimą byloje Nr. C-84/12, LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).
37. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Prašymą pateikė kaip atvykstantis užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kaip Bendrijos narys ir vadovas, remiantis Aprašo 6.6 papunkčiu.
38. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad atsakovas pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo pažeisdamas nustatytus terminus, šie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, todėl viena iš priežasčių naikinti Sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde abstrakčiai paaiškina, kad buvo pažeisti Prašymo nagrinėjimo terminai, tačiau konkrečiai nenurodo, kaip jis skaičiuoja termino pažeidimą, kiek dienų per vėlai buvo išnagrinėtas pareiškėjo Prašymas.
39. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, bet savo poziciją dėl nesutikimo taip pat išdėstė abstrakčiai.
40. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl to nekyla ir ginčas tarp šalių, pareiškėjas Prašymą Migracijos departamentui pateikė 2023-09-07. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė 2023-12-06. Kaip savo skunde nurodo ir pats pareiškėjas, 2023-10-16 Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pareiškėjui pranešimą „Dėl papildomų pateikimo ir prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo termino pratęsimo“. Į bylą pateiktas pastarasis Migracijos departamento pranešimas, kuriame nurodyta, kad prašoma pareiškėjo iki 2023-10-22 pateikti papildomus dokumentus (nurodyta kokius) ir pranešta, kad, vadovaujantis Vizų kodekso 23 straipsniu, pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo terminas pratęsiamas iki 2023-10-22.
41. Kaip minėta, Aprašo 28 punkte nustatyta, kad prašymai išduoti nacionalinę vizą nagrinėjami Vizų kodekso 23 straipsnyje nustatytais terminais; jeigu Migracijos departamentas nepriima sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo per Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, užsieniečiui per MIGRIS išsiunčia pranešimą apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Vizų kodekso 23 straipsnyje nustatyta, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos (1 dalis); atskirais atvejais, visų pirma, kai prašymą reikia išnagrinėti išsamiau, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki ne daugiau kaip 45 kalendorinių dienų (23 straipsnio 2 dalis).
42. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kada pareiškėjas pateikė Prašymą, kada Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, į Apraše ir Vizų kodekse įtvirtintą reguliavimą dėl prašymų išduoti vizą išnagrinėjimo terminų, darytina išvada, kad Sprendimas dėl Prašymo nebuvo priimtas per Vizų kodekse nustatytą terminą (maksimalus terminas 45 dienos). Tačiau, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nėra pagrindo vertinti, kad Migracijos departamentas tyčia, sąmoningai neišnagrinėjo pareiškėjo Prašymo per Vizų kodekse nustatytus terminus.
43. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestas kompetencijas (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013; LVAT 2023-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-379-821/2023). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; kt.; LVAT 2023-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-379-821/2023).
44. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti Sprendimą dėl to, kad Prašymas išnagrinėtas ne Vizų kodekso 23 straipsnyje nustatytus terminus.
45. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus; atsakovas nukrypo nuo nacionalinės vizos išdavimą reglamentuojančio Aprašo, Sprendimą grindė ne Apraše numatytų reikalavimų ar dokumentų neatitikimu, tačiau subjektyviu vertinimu ir nepagrįstomis prielaidomis, tokiu būdu siekdamas dirbtinai sudaryti neigiamą nuomonę apie pareiškėją; pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamente padaryta išvada, kad pareiškėjas prašymą ir dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo teikė ne teisėtos veiklos MB „Letas“ vykdymo tikslu, o tik siekdamas formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.
46.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. vadovauja 2019 m. Lietuvoje įregistruotai MB „Orlovas“.
46.2. MB „Letas“ Lietuvoje registruota nuo 2023-06-19, kurios vadovu nuo 2023-06-19 iki 2023-08-25 buvo I. B., nuo 2023-08-25 MB „Letas“ vadovas yra pareiškėjas.
46.3. 2023-08-24 Mažosios bendrijos pirkimo-pardavimo sutartimi I. B. pardavė pareiškėjui MB „Letas“ už 1 (vieną) Eur.
46.4. Atsakovas į bylą pateikė pareiškėjo ranka rašytą paaiškinimą, kuriame pareiškėjas paaiškina, kad „rugpjūčio mėnesį pirkau MB „Letas“ su tikslu užsiimti verslu. Rugpjūčio 30 dieną savo lėšomis už 24500 eurų įsigijau automobilį MB „Letas“ ir sumokėjau 4500 eurų grynais už įmonės eksploatavimo išlaidas ir automobilio priežiūrą bei priežiūrą“.
46.5. Pareiškėjas į bylą pateikė 2023-08-30 Naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ABM-ATP23-283, sudarytą tarp MB „Letas“ ir UAB „Autobrava Motors“, kad MB „Letas“ perka automobilį, kurio VIN (duomenys neskelbtini), kaina 24500 Eur. Byloje yra 2023-08-30 PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta, kad pirkėjas MB „Letas“ iki 2023-08-30 turi sumokėti 24500 Eur už automobilį, kurio VIN (duomenys neskelbtini); 2023-08-25 (pareiškėjas su skundu pateiktame akte nurodė, kad padaryta klaida datoje ir ji turi būti 2023-08-30) Naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ABM-ATP23-283 perdavimo priėmimo aktas, kad, vykdant 2023-08-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ABM-ATP23-283, MB „Letas“ priima iš UAB „Autobrava Motors“ automobilį, kurio VIN (duomenys neskelbtini); valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas, iš kurio matyti, kad MB „Letas“ nuo 2023-08-30 turi automobilį, kurio VIN (duomenys neskelbtini).
46.6. Byloje yra 2023-08-30 Šiaulių banko mokėjimo orderis Nr. 0830120431055, kuriame nurodyta, kad MB „Orlovas“ pervedė UAB „Autobrava Motors“ 24500 Eur pagal 2023-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą).
46.7. MB „Letas“ kasos knygos išraše už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2023-08-31 nurodyta, kad 2023-08-30 kasa papildyta 4500 Eur; pasirašyta pareiškėjo.
46.8. MB „Letas“ 2023-08-30 kasos pajamų orderyje KPO Nr. 000000001 ir šio kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad iš pareiškėjo priimtas kasos papildymas nario įnašo formavimui – 4500 Eur; kasos pajamų orderį ir jo kvitą pasirašė pareiškėjas.
46.9. Atsakovo į bylą pateiktas MB „Letas“ 2023-08-31 balansas už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-08-01, ataskaitos sudarymo data 2023-09-01, kuriame nurodyta, kad MB „Letas“ nuosavas kapitalas, kurį sudaro savininkų įnašai, yra 29 000 Eur; balansas pasirašytas: 1) atsakovo pateiktame viename variante UAB „Razmalita“ įgalioto atstovo ranka, MB „Letas“ atstovo parašo nėra; 2) atsakovo pateiktame antrame variante – pareiškėjo ranka ir UAB „Razmalita“ įgalioto atstovo 2023-09-06 16:12:47 val. elektroniniu parašu. Pareiškėjas į bylą pateikė MB „Letas“ balansą, pasirašytą tik UAB „Razmita“ įgalioto atstovo 16:12:47 val. elektroniniu parašu.
46.10. Pareiškėjas į bylą pateikė MB „Letas“ 2023-08-31 pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-08-31, pasirašytą UAB „Razmalita“ įgalioto atstovo 2023-09-06 16:13:37 val. elektroniniu parašu, iš kurio matyti, kad MB „Letas“ veiklos nevykdė.
46.11. 2023-09-03 Finansinės apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 167 tarp UAB „Razmalita“ ir MB „Letas“, kuria pasirašyta pareiškėjo, atstovaujančio MB „Letas“ ranka, o UAB „Razmalita“ atstovo elektroniniu parašu pasirašytas 2023-09-06 16:10:15 val. o šios sutarties priedas Nr. 1 UAB „Razmalita“ atstovo elektroniniu parašu pasirašytas 2023-09-06 16:11:17 val.
46.12. MB „Letas“ 2023-08-30 vienintelio nario (pareiškėjo) sprendime, pasirašytame pareiškėjo, nurodyta, kad „pagal apskaitos duomenis įmоnė mаn kaip atskaitingam asmeniui skoloje 24500,00 Eur ir papildomai įnešu grynais pinigais į įmonės kasą 4500,00 Eur, iš viso 29000,00 Eur, nusprendžiu 2023-08-30 padidinti nario įnašą iš šių lėšų 29000,00 Eur (dešimt devyni tūkstančiai eurų ir 00 centų). Iš viso naro įnašas bus 29000,00Eur (dvidešimt devyni tūkstančiai eurų)“.
46.13. Byloje yra 2023-09-11 Duomenys apie mažosios bendrijos narius, nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2023-08-24 yra MB „Letas“ narys, 2023 m. rugpjūčio 30 d. jo piniginis įnašas yra 29 000 Eur, įnašo dydžio keitimas atliktas 2023-08-30. Pažymėtina, kad iš šio rašto neaišku, kas šią informaciją parengė, iš kur ji paimta, nes nėra nuorodos nei į rengėją, nei į informacijos teikėją.
46.14. Pareiškėjo 2023-10-17 paaiškinimas „Dėl piniginio įnašo į MB „Letas“, kuriame paaiškinta, kad, pagal 2023-08-30 vienintelio nario sprendimą, nario įnašas suformuotas iš MB „Letas“ nario sumokėtos sumos už perkamą automobilį 24 500 Eur ir grynųjų pinigų įnašo į MB „Letas“ kasą suma 4 500 Eur; iš viso suformuotas nario įnašas 29000 Eur; MB „Letas“ banko sąskaitos negali atsidaryti, kadangi MB „Letas“ narys ir direktorius yra Rusijos pilietis; kai Bendrijos narys ir direktorius, t. y. pareiškėjas, gaus nacionalinę vizą, bankas žadėjo atidaryti banko sąskaitos numerį, kad įmonė galėtų pilnai užsiimti veikla.
47. Kaip matyti, MB „Letas“ buvo įsteigta ir parduota po dviejų mėnesių nuo jos įsteigimo pareiškėjui už 1 eurą; MB „Letas“ veiklos iki jos pardavimo pareiškėjui nevykdė, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad MB „Letas“ veiklą iki jos pardavimo pareiškėjui realiai faktiškai ketino vykdyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad MB „Letas“ buvo įsteigta siekiant vykdyti realią faktinę veiklą.
48. Pareiškėjas yra MB „Orlovas“, Lietuvoje registruotos 2019 m., vadovas, tačiau savo atvykimo tikslo į Lietuvą nesieja su šios įmonės veikla, pareiškėjo darbu joje.
49. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto Mažųjų bendrijų įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, MB „Orlovas“ ir MB „Letas“ yra juridiniai asmenys, kurių nariais gali būti tik fiziniai asmenys. Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą, mažosios bendrijos nario įnašas yra nariui (fiziniam asmeniui) nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas mažajai bendrijai; įnašu gali būti pinigai ar kitoks turtas; mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe.
50. Pareiškėjas savo 2023-10-17 paaiškinime teigia, kad MB „Letas“ nario įnašas suformuotas iš MB „Letas“ nario sumokėtos sumos už perkamą automobilį 24500 Eur ir grynųjų pinigų – 4500 Eur – įnašo į MB „Letas“ kasą; anksčiau rašytame paaiškinime teigia, kad 2023-08-30 savo lėšomis už 24500 Eur įsigijo automobilį MB „Letas“.
51. Tačiau byloje yra tik 2023-08-30 Šiaulių banko mokėjimo orderis Nr. 0830120431055, kuriame nurodyta, kad MB „Orlovas“ pervedė UAB „Autobrava Motors“ 24500 Eur pagal 2023-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą. MB „Orlovas“ nėra MB „Leta“ narys. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, perdavė MB „Letas“ pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą už 24500 Eur ar 24500 Eur grynais. Byloje nėra duomenų, kad už automobilį, pirktą iš UAB „Autobrava Motors“, kurio VIN yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sumokėjo iš jam nuosavybės teise priklausančių lėšų. Byloje yra 2023-09-11 Duomenys apie mažosios bendrijos narius, kur nurodyta, kad 2023-08-30 pareiškėjo piniginis įnašas yra 29 000 Eur, įnašo dydžio keitimas atliktas 2023-08-30, tačiau, kaip minėta, iš šio rašto neaišku, kas šią informaciją parengė, iš kur ji paimta, nes nėra nuorodos nei į rengėją, nei į informacijos teikėją.
52. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat atsižvelgiant ir į labai trumpą terminą, praėjusį nuo MB „Letas“ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2023-08-24) iki Prašymo Migracijos departamentui pateikimo (2023-09-07), pareiškėjo deklaratyvų paaiškinimą, kad pirko MB „Letas“ tikslu užsiimti verslu, iš kurio konkretesni veiksmai, vizija, kaip tas verslas bus plėtojamas, neaiškūs, visą aptartą įvykių eigą nuo MB „Letas“ įsigijimo iki Prašymo Migracijos departamentui pateikimo (pavyzdžiui, kad byloje yra MB „Letas“ balansas su 3 skirtingais pasirašymo variantais, kad Finansinės apskaitos sutartį ir jos priedą UAB „Razmalita“ įgaliotas atstovas pasirašo 2023-09-06 16:10:15, 20203-09-06 16:11:17, o MB „Letas“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašo atitinkamai 2023-09-06 16:12:47 ir 2023-09-06 16:13:37, t. y. mažiau nei penkių minučių bėgyje, vertinant UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Aprašo 6.6 ir 16.4 papunkčiuose įtvirtintą reguliavimą sistemiškai, o ne atsietai, teismo vertinimu Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kad pareiškėjas Prašymą teikė ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekiant formaliai atitikti nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.
53. Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
54. Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
55. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu, pažymėtina, kad aptartus LVAT praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.
56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
57. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. O. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.