Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant ieškovei Elenai Šajaukaitei, atsakovo atstovei advokatei Beatai Vilienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokatės Elenos Šajaukaitės ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Elena Šajaukaitė ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai prašė teismo panaikinti Advokatų garbės teismo 2014-05-08 sprendimą skirti ieškovei nuobaudą.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Advokatų garbės teismas 2014-05-08 sprendimu paskyrė ieškovei papeikimą už Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. ir 2013-01-24 patvirtintų „Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ taisyklių pažeidimus. Šie pažeidimai pasireiškė tuo, kad ieškovė 2012-04-23 patvirtino R. S. dokumentų kopijas Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, o dokumentus tvirtinti ieškovei pateikė ne pati R. S., bet jos pasirinkta atstovauti teisme teisininkė D. G.. Su nuobauda nesutinka ir mano, kad ji grindžiama vien formalumo pirmenybe prieš esmę, nesilaikant senaties terminų, klaidinančiai teigiant, kad R. S. skundė ieškovės veiksmus, nors skundas buvo dėl D. G. veiksmų.

2012-04-23 į ieškovę kreipėsi R. S. įgaliota teisininkė D. G., prašydama atstovauti R. S. Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinėje byloje dėl įsiskolinimo. Buvo sutarta, kad atstovavimo klausimą spręs, kai pati klientė atvyks ir sudarys sutartį, sumokės honorarą, įvertinusi aplinkybes, kad R. S. yra neįgali, nepasiturinti, gyvena Kaune, ne Vilniuje, kad jai važinėti nelengva. Ieškovė patvirtino dokumentų, kuriuos pateikė D. G., kopijas, kad byla greičiau pasiektų teismą ir būtų išnagrinėta. Mano, kad D. G. turėjo R. S. faktinį įgaliojimą, nes buvo aptartos bylos aplinkybės, reikalavimai, D. G. įteikti bylos dokumentai, apmokėtas honoraras, žyminis mokestis. Todėl nesutinka su Garbės teismo išvada, jog advokatė E. Šajaukaitė, atlikdama teisinius veiksmus pareiškėjos interesais, tačiau neturėdama su ja sudarytos teisinių paslaugų sutarties, piktnaudžiavo advokato teisėmis. Mano, kad toks vertinimas yra neadekvatus, priešingas nuostatai, tuo labiau - advokato pareigai - padėti neįgaliam, nepasiturinčiam. Visiškai nesutinka su nuomone, kad ieškovė pažeidė Advokatūros įstatymo 39 str. - sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Etikos kodekso, elgtis dorai ir pilietiškai, būti ištikimai Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos.

Pažymi, kad Garbės teismas sprendė, kad ieškovė pažeidė 2013-01-24 „Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ taisykles, o ieškovė nuorašus tvirtino 2012-04-23. Be to, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, II dalis numato, kad drausmės byla negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo praėjo vieneri metai. Ieškovė nuorašus tvirtino 2012-04-13,o drausmės byla iškelta 2013-12-12.

Atsakovas atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013-07-17 Lietuvos advokatūroje gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas Nr. (1.23)7R-5194, kuriuo Lietuvos advokatūrai persiųstas pareiškėjos R. S. skundas (drausmės bylos lapai Nr. 90-93) ir skundo priedai (drausmės bylos lapai Nr. 2-87, 89). Minėtu raštu LR teisingumo ministerija paprašė Lietuvos advokatūros įvertinti advokatės Elenos Šajaukaitės profesinius veiksmus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktą Lietuvos advokatūra kontroliuoja advokatų veiklą. Minėtame skunde pareiškėja skundžiasi dėl D. G. veikos teikiant pareiškėjai teisines paslaugas. D. G. buvo išbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2004-06-29 ir paslaugų teikimo pareiškėjai metu jau nebebuvo advokatė, todėl Lietuvos advokatūra negali vertinti D. G. veiksmų, tačiau iš skundo priedų matyti, kad teisines paslaugas teikė ir dokumentų, teiktinų teismui, nuorašus patvirtino advokatė Elena Šajaukaitė. Pati pareiškėja teisingumo ministerijos darbuotojams telefonu patvirtino, kad ji nėra pasirašiusi su minėta advokate atstovavimo sutarties.

Lietuvos advokatūros advokatų taryba, išnagrinėjusi visas aplinkybes, 2013-12-12 nusprendė iškelti advokatei Elenai Šajaukaitei drausmės bylą (drausmės bylos lapai Nr. 98-99). Išnagrinėjęs šią drausmės bylą Advokatų garbės teismas 2014-05-08 nusprendė, jog Elena Šajaukaitė pažeidė nuorašų darymo bei tvirtinimo taisykles bei Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir paskyrė advokatei drausminę nuobaudą – papeikimą.

Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog R. S. neskundė Elenos Šajaukaitės veiksmų, skundas buvo pateiktas tik dėl D. G. veiksmų, todėl skundžiamame Advokatų garbės teismo sprendime išdėstytos klaidinančios aplinkybės. Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, jog ,,Advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla". LR teisės aktai nereglamentuoja, kas gali kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato galimai padarytų etikos ar profesinės veiklos pažeidimų, todėl vada tyrimui pradėti ar drausmės bylai iškelti gali būti bet kokios aplinkybės, nurodytos įvairiuose šaltiniuose - žiniasklaidos priemonės, pareiškėjų skundai, teisingumo ministerijos raštai, teismų atskirosios nutartys, kitų asmenų, įstaigų, organizacijų ar institucijų raštai ir kt. šaltiniai. Remiantis 2012 m. birželio 15 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-160 patvirtintu Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašu, advokatui drausmės bylą gali inicijuoti ir pati Advokatų taryba ir nesant pareiškėjo skundui, todėl pareiškėjos skundo pateikimas neturi esminės įtakos Advokatų tarybai priimant sprendimą iškelti drausmės bylą.

Ieškovės atveju informacija apie jos galimai padarytus etikos ar profesinės veiklos pažeidimus buvo pateikta ne pačiame pareiškėjos skunde (skundas buvo surašytas dėl kito asmens), bet prie skundo pridėtuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. savo nuomonę dėl advokatės Elenos Šajaukaitės profesinės veiklos vėliau išsakė tiesiogiai Lietuvos advokatūrai - 2014- 03-19 raštu (drausmės bylos lapas Nr. 104) bei 2014-03-17 skundu (drausmės bylos lapas Nr. Ill), kuomet gavo iš Advokatūros duomenis apie advokatės E. Šajaukaitės teiktas teisines paslaugas. Taigi, atsakovo manymu, vien ta aplinkybė, kad pirminiame skunde, adresuotame LR teisingumo ministerijai, R. S. nesiskundė advokatės veiksmais, neturi teisinės reikšmės vertinant Advokatų garbės teismo priimto sprendimo teisėtumą.

Advokatūros įstatymas imperatyviai reglamentuoja, kaip įforminamas advokato ir kliento susitarimas - „klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį" (48 straipsnio 1 dalis). Būtent sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo yra advokato ir kliento teisinių santykių atsiradimo pagrindas ir tik nuo šios sutarties sudarymo advokatas gali būti laikomas „byloje dalyvaujančiu advokatu", kaip tai numato Nuorašų tvirtinimo tvarkos (2006-01-19 redakcija) 1.2 punktas. Tuo tarpu ieškovė patvirtino R. S. dokumentų nuorašus net nemačiusi pareiškėjos, nesusitarusi nei su kliente, nei su klientės tinkamai įgaliotu atstovu dėl teisinių paslaugų teikimo sąlygų, neišsiaiškinusi klientės valios ir nebūdama byloje dalyvaujančia advokate. Ieškovė ne tik formaliai pažeidė Nuorašų tvirtinimo taisykles patvirtindama teismui teiktinų dokumentų nuorašus, bet taip pat pasirašė teismui teiktiną 2012-04-23 atstovavimo sutartį, kurios šalimi nurodyta pati R. S., nors ieškovė pati neginčija aplinkybės, kad R. S. nėra mačiusi, o R. S. tvirtina jokių sutarčių su Elena Šajaukaite nesudarinėjusi. Būtent pastarieji veiksmai leidžia abejoti advokatės etiškumu. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Pasitikėjimas yra kliento ir advokato santykių pamatas, leidžiantis advokatui rasti pačius efektyviausius kliento teisių bei interesų gynybos būdus. Šiuo atveju advokatė ėmėsi R. S. atstovavimo paprašyta trečiojo asmens ir neįsitikinusi, kad šis asmuo iš tiesų atstovauja klientės valiai. Tokiu būdu ji negalėjo būti sąžininga klientės atžvilgiu. Nors ieškinyje yra nurodyta, kad, ieškovės nuomone, D. G. turėjo faktinį įgaliojimą atstovauti R. S., tačiau ieškovė yra aukštos kvalifikacijos teisininkė - advokatė, jai turėtų būti žinoma, kad faktinis įgaliojimas nėra teisinė kategorija ir faktinio įgaliojimo pagrindu negali susiklostyti teisiniai santykiai tarp kliento ir advokato. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatė, teikdama pirminį rašytinį paaiškinimą Lietuvos advokatūrai nurodė, jog D. G. turėjo notarinį įgaliojimą atstovauti R. S. interesams (drausmės bylos lapas Nr. 94), tačiau vėliau, Advokatų garbės teismo įpareigota pateikti tokio įgaliojimo kopiją ar bent jau nurodyti, koks notaras patvirtino minėtą įgaliojimą Elena Šajaukaitė teigė nebeprisimenanti, ar toks įgaliojimas buvo sudarytas, o D. G. teigiant, kad tokio įgaliojimo nebuvo (drausmės bylos lapas Nr. 120), ji negalinti pateikti prašomo dokumento Advokatų garbės teismui. Asmens teigimas, kad dokumentas egzistavo, tačiau, paprašius tokį dokumentą pateikti ar bent jau nurodyti informaciją kad būtų galima patikrinti tokio dokumento egzistavimą tvirtinimas, jog situacijos asmuo nebeprisimena, leidžia abejoti šio asmens teikiamų paaiškinimų nuoširdumu.

Kaip pripažino ieškovė savo rašytiniame paaiškinime Lietuvos advokatūrai, jai buvo žinoma, jog D. G. turi įgaliojimą atstovauti R. S. teisme, tačiau LR civilinio proceso kodekso nuostatos reikalauja, kad teisme pareiškėjai atstovautų advokatas, o D. G. neturi advokato statuso, nors paėmė honorarą iš pareiškėjos. Taigi, ieškovė suprato (negalėjo nesuprasti), kad D. G. prisiėmė įsipareigojimų, kurių ji negalės įvykdyti be advokato pagalbos, taip pat suprato, kad klientė galimai neskiria sąvokų „teisininkas" ir „advokatas", tačiau net ir tai žinodama, Elena Šajaukaitė pasirašė D. G. pateiktą atstovavimo sutartį ir patvirtino bei D. G. atidavė R. S. dokumentų nuorašus. Taigi, advokatė sąmoningai leido pasinaudoti savo advokato statusu - turimomis teisėmis (konkrečiai advokato teise tvirtinti teismui pateikiamus dokumentų nuorašus) D. G., net nežinodama savo klientės valios. Dėl šios

priežasties abejotina, ar Elena Šajaukaitė veikė kliento interesais ir jo naudai, ar trečiojo asmens - D. G. interesais gauti honorarą už paslaugas, kurių teikti ji neturi teisės. Advokatas yra savo kliento atstovas, kuris turi įgyvendinti tikruosius kliento teisinius ketinimus nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, nepažeisdamas profesinės etikos ir laikydamasis teisinio profesionalumo. Advokatė Elena Šajaukaitė vykdė teisinius veiksmus net neįsitikinusi, ar jie atitinka tikruosius kliento interesus ir jo valią, tokiu būdu ji ne tik formaliai pažeidė advokatų profesinę veiklą bei etiką reglamentuojančius teisės aktus, bet ir pažemino advokato vardą bei sumenkino profesijos garbę. Advokatas vykdydamas kliento teisinį atstovavimą privalo nustatyti tikrąją klientų valią ir neišeiti už jos ribų, o to nepadaręs, advokatas laikomas arba viršijęs įgalinimų ribas, arba piktnaudžiaujančiu savo teisėmis.

Drausmės bylos iškėlimo bei drausminės nuobaudos paskyrimo advokatui senaties terminus reglamentuoja Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2012-04-20 visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbtas 2012-06-15 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-160. Aprašo 5 punktas numato, jog drausmės bylos iškėlimo senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo asmeniui, kuris kreipiasi dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos, dienos.

Kaip matyti iš drausmės bylos medžiagos, R. S. susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo ne su ieškove, o su teisininke D. G.. Būtent R. S. bendravo su D. G., jai sumokėjo honorarą ir dėl jos nesuteiktų teisinių paslaugų pateikė skundą LR teisingumo ministerijai. R. S. skunde aiškiai nurodyta, kad pirmą kartą D. G. parengtus ir teismui pateiktus dokumentus ji gavo paštu tik 2013-02-20 dieną (drausmės bylos lapas Nr. 91, paskutinė eilutė), todėl tik tą dieną ji galėjo sužinoti, kad advokatė Elena Šajaukaitė be jos žinios pasirašė atstovavimo sutartį (kuri yra neterminuota ir šiai dienai nėra nutraukta, todėl teisinės paslaugos turi tęstinį pobūdį (kol paslaugos nėra nutrauktos)) ir patvirtino dokumentų nuorašus. Taigi būtent ši data (2013-02-20), o ne atstovavimo sutarties sudarymo diena ar nuorašų tvirtinimo diena, atsakovo manymu, ir turėtų būti laikoma drausmės bylos iškėlimo advokatei senaties termino pradžia. Kadangi Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimas iškelti advokatei drausmės bylą buvo priimtas 2013-12-12, vienerių metų senaties terminas drausmės bylai iškelti nebuvo praleistas.

Be to, advokatės atliktas ne tik dokumentų tvirtinimas, bet ir pats teisinių paslaugų teikimas klientei, kuri net nežino apie jai teikiamas teisines paslaugas Advokatų garbės teismo buvo įvardinti kaip pažeidimas. Teisinių paslaugų teikimas, nenustačius tikrosios kliento valios, pagal advokatės sudarytą teisinių paslaugų sutartį ir atstovavimo sutartį yra neterminuotas, todėl pagal savo tiesioginę prasmę yra tęstinio pobūdžio.

Skundžiamame Advokatų garbės teismo sprendime buvo padaryta apsirikimo klaida nurodant, jog ieškovė pažeidė 2013-01-24 redakcijos Nuorašų tvirtinimo tvarką, o ne 2006-01-19 redakcijos tvarką. Pati ieškovė suvokia pažeidusi būtent 2006-01-19 redakcijos Nuorašų tvirtinimo tvarkos 1.2 punktą ir savo paaiškinime svarsto, kas turėtų būti laikoma „byloje dalyvaujančiu advokatu" (drausmės bylos lapas Nr. 94). Ši apsirikimo klaida, atsakovo manymu, yra mažareikšmė, neturi esminės įtakos šiam ginčui ir nepanaikina advokatės drausminės atsakomybės už padarytą tvarkos taisyklių pažeidimą nes rašymo klaida nepanaikina padaryto pažeidimo esmės.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2014-05-08 sprendimu advokatei Elenai Šajaukaitei skyrė papeikimą (b. l. 2 - 4) dėl LR advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. reikalavimų bei 2013-01-24 Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimu ,,Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ įtvirtintų taisyklių pažeidimo.

Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos advokatūroje 2013-07-17 buvo gautas LR teisingumo ministerijos raštas Nr. (1.23)7R-5194 dėl pareiškėjos R. S. skundo (drausmės bylos 1 l.), ir rašte buvo prašoma Lietuvos advokatūros įvertinti advokatės Elenos Šajaukaitės profesinius veiksmus, nes pagal LR advokatūros įstatymo 57 str. 1 d. 4 p. Lietuvos advokatūra kontroliuoja advokatų veiklą. Pažymėtina, kad Advokatūros įstatymo 52 str. 1 d. numatyta, jog advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla ir sutiktina su atsakovo argumentais, jog LR teisės aktuose nesant reglamentavimui, kas būtent gali kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato galimai padarytų etikos ar profesinės veiklos pažeidimų, todėl vada tyrimui pradėti ar drausmės bylai iškelti gali būti bet kokios aplinkybės, nurodytos įvairiuose šaltiniuose – žiniasklaidos priemonės, pareiškėjų skundai, teisingumo ministerijos raštai, teismų atskirosios nutartys, kitų asmenų, įstaigų, organizacijų ar institucijų raštai bei kt. Taigi, nagrinėjamu atveju nors ir R. S. skunde ir nebuvo pateiktos informacijos apie ieškovės galimai padarytus etikos ar profesinės veiklos pažeidimus, tačiau esant tokio pobūdžio informacijai prie skundo pridėtuose dokumentuose, pagal 2012-06-15 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintą Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą advokatui drausmės byla gali būti inicijuojama ir Advokatų tarybos ir nesant pareiškėjo skundo. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįstais ieškovės argumentai, jog R. S. skunde, pateiktame LR teisingumo ministerijai, nesant nurodytų advokatės neteisėtų veiksmų, iš esmės neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumą.

Drausmės bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė – advokatė E. Šajaukaitė patvirtino R. S. reiškiamo ieškinio atsakovams UAB ,,MCIP“ ir UAB ,,Gelvora“ dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo pridėtus priedus (drausmės bylos. l. 8 - 28), ir ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog su R. S. tiesiogiai atstovavimo sutarties nebuvo sudariusi. Pažymėtina, kad Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d. nustatyta, kad advokato ir kliento susitarimas yra įforminamas pasirašant atstovavimo sutartį, ir sutiktina su atsakovo argumentais, jog būtent sutartis dėl teisinio paslaugų teikimo yra advokato ir kliento teisinių santykių atsiradimo pagrindas ir tik nuo šios sutarties sudarymo advokatas gali būti laikomas ,,byloje dalyvaujančiu advokatu“ kaip tai numato 2006-01-19 redakcijos Nuorašų tvirtinimo tvarkos 1.2 punktas. Ieškovės nurodyta aplinkybė dėl D. G. faktinio įgaliojimo atstovauti R. S. neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl teisinių santykių atsiradimo tarp advokato ir kliento pagal minėtas Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d. nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas teigti, jog skundžiamame Advokatūros garbės teismo sprendime pagrįstai nustatyta, kad advokatė E. Šajaukaitė sudarė teisinių paslaugų sutartį ir atstovavimo sutartį ne su pareiškėja R. S. dėl jos interesų atstovavimo, o su notarinio ir jokio kitokio įstatymo nustatyta tvarka įgalinimo veikti už pareiškėją neturėjusia D. G. ir tokiu būdu advokatė vykdydama neįgalioto asmens pasirašytą teisinių paslaugų sutartį tvirtino procesinius dokumentus, kurie buvo skirti teismui. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, jog ieškovė – advokatė E. Šajaukaitė atlikdama teisinius veiksmus pareiškėjos R. S. interesais, tačiau neturėdama su ja sudarytos teisinių paslaugų sutarties, pažeidė minėtas teisės nuostatas, ir tokiu būdu nesudariusi ieškovė teisinių paslaugų sutarties su kliente neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti procesinių dokumentų, teiktinų teismui, priedų, pažeidė Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimu ,,Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ patvirtintas taisykles (2006-01-19 redakcija). Kaip teisingai nurodo ieškovė ieškinyje, skundžiamamae Advokatų garbės teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė pažeidė 2013-01-24 redakcijos Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos taisykles, o ieškovė nuorašus tvirtino 2012-04-23, tačiau, teismo vertinimu, neteisingai nurodyta taisyklių redakcija nepaneigia ieškovės padaryto pažeidimo esmės ir esminės įtakos ginčo išsprendimui neturi. Tačiau teismas atsižvelgia į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-16 sprendime (b. l. 46 - 48) nustatytas aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie galimai R. S. patirtą naudą, o ne žalą, būtent vykdant paslaugų teikimo sutartį paruošti, o vėliau R. S. grąžinti procesiniai dokumentai (ieškinys UAB ,,MCIP“ ir UAB ,,Gelvora“ su priedais) galėjo būti jos panaudoti inicijuojant naują, dabar jau išnagrinėtą civilinę bylą tiems patiems atsakovams Šiaulių apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-5159-949/2014), be to, kaip patvirtina bylos medžiaga, pati R. S. iki drausmės bylos iškėlimo nesikreipė į Lietuvos Advokatūrą dėl advokatės Elenos Šajaukaitės galimai neteisėtų veiksmų. Taip pat teismas laiko pagrįstais ieškovės argumentus dėl Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo II dalies pažeidimo, kai drausmės byla negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo praėjo vieneri metai, o ieškovės teigimu, ji nuorašus tvirtino 2012-04-23 (drausmės byla iškelta 2013-12-12). Byloje apklausta liudytoja D. G. patvirtino, kad R. S. ieškinio priedų tikrumas buvo tvirtinamas vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-18 nutartį dėl trūkumų pašalinimo. Pažymėtina, kad minėtame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-16 sprendime (b. l. 46 - 48) taip pat nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-18 nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti tinkamus įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir tinkamai patvirtintas ieškinio priedų kopijas, todėl laikytina pagrįstais atsakovo atstovės teiginiai, jog advokatės E. Šajaukaitės kopijos buvo tvirtinamos ne anksčiau kaip 2012-10-18 data, ir, teismo vertinimu - konstatuotas advokatės E. Šajaukaitės atliktas pažeidimas, sudarant atstovavimo sutartį ir jos pagrindu patvirtinus kopijas ne anksčiau kaip 2012-10-18 data - buvo tęstinio pobūdžio ne ilgiau kaip iki Šiaulių miesto apylinkės teismui 2012-11-26 nutartimi laikius R. S. ieškinį nepaduotu ir grąžinus jį padavusiam asmeniui. Dėl šių priežasčių laikytini nepagrįstais atsakovo atstovės argumentai, jog ieškovė yra atlikusi trunkamojo pobūdžio teisės pažeidimą. Taigi, esant konstatuotam tęstiniam ne ilgiau kaip iki 2012-11-26 advokatės E. Šajaukaitės atliktam teisės pažeidimui, yra pagrindas išvadai, jog sprendimas iškelti drausmės bylą (2013-12-12) buvo priimtas jau suėjus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui, todėl tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą panaikinti ieškovei Advokatų garbės teismo sprendimu paskirtą nuobaudą - papeikimą.

Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis LR CPK 270, 293 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2014-05-08 Advokatų garbės teismo sprendimą ieškovei advokatei Elenai Šajaukaitei paskirtą nuobaudą – papeikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.