- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-299-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01363-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos advokatūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo ir 2015 m. spalio 1 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2–1498-603/2015 pagal ieškovės advokatės E. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė advokatė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Advokatų garbės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą skirti ieškovei nuobaudą.
Ieškovė nurodė, kad Advokatų garbės teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu paskyrė ieškovei papeikimą už Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. ir 2013 m. sausio 24 d. patvirtintų „Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ taisyklių pažeidimus. Šie pažeidimai pasireiškė tuo, kad ieškovė 2012 m. balandžio 23 d. patvirtino R. S. dokumentų kopijas Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, o dokumentus tvirtinti ieškovei pateikė ne pati R. S., bet jos pasirinkta atstovauti teisme teisininkė D. G.. Su nuobauda ieškovė nesutinka ir mano, kad ji grindžiama vien formalumo pirmenybe prieš esmę, nesilaikant senaties terminų, klaidinančiai teigiant, kad R. S. skundė ieškovės veiksmus, nors skundas buvo dėl D. G. veiksmų.
Ieškovė nurodė, kad 2012 m. balandžio 23 d. į ją kreipėsi R. S. įgaliota teisininkė D. G., prašydama atstovauti R. S. Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinėje byloje dėl įsiskolinimo. Buvo sutarta, kad atstovavimo klausimą spręs, kai pati klientė atvyks ir sudarys sutartį, sumokės honorarą, įvertinusi aplinkybes, kad R. S. yra neįgali, nepasiturinti, gyvena Kaune, ne Vilniuje, kad jai važinėti nelengva. Ieškovė patvirtino dokumentų, kuriuos pateikė D. G., kopijas, kad byla greičiau pasiektų teismą ir būtų išnagrinėta. Mano, kad D. G. turėjo R. S. faktinį įgaliojimą, nes buvo aptartos bylos aplinkybės, reikalavimai, D. G. įteikti bylos dokumentai, apmokėtas honoraras, žyminis mokestis. Dėl to nesutinka su Garbės teismo išvada, jog advokatė E. Š., atlikdama teisinius veiksmus pareiškėjos interesais, tačiau neturėdama su ja sudarytos teisinių paslaugų sutarties, piktnaudžiavo advokato teisėmis. Mano, kad toks vertinimas yra neadekvatus, priešingas nuostatai, tuo labiau - advokato pareigai - padėti neįgaliam, nepasiturinčiam. Visiškai nesutinka su nuomone, kad ieškovė pažeidė Advokatūros įstatymo 39 str. - sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Etikos kodekso, elgtis dorai ir pilietiškai, būti ištikimai Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos.
Ieškovė pažymėjo, kad Advokatų garbės teismas sprendė, jog ji pažeidė 2013 m. sausio 24 d. „Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ taisykles, o ieškovė nuorašus tvirtino 2012 m. balandžio 23 d. Be to, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo II dalis numato, kad drausmės byla negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo praėjo vieneri metai. Ieškovė nuorašus tvirtino 2012 m. balandžio 23 d., o drausmės byla iškelta 2013 m. gruodžio 12 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino Advokatų garbės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą ieškovei advokatei E. Š. paskirtą nuobaudą – papeikimą.
Teismas nustatė, kad Advokatų garbės teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu advokatei E. Š. skyrė papeikimą dėl Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. reikalavimų bei 2013 m. sausio 24 d. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimu ,,Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ įtvirtintų taisyklių pažeidimo. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos advokatūroje 2013 m. liepos 17 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas Nr. (1.23)7R-5194 dėl pareiškėjos R. S. skundo, kuriame Lietuvos advokatūros prašoma įvertinti advokatės E. Š. profesinius veiksmus.
Teismas nustatė, kad ieškovė advokatė E. Š. patvirtino R. S. reiškiamo ieškinio atsakovėms UAB ,,MCIP“ ir UAB ,,Gelvora“ dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo pridėtus priedus (drausmės bylos l. 8-28), nors su R. S. tiesiogiai atstovavimo sutarties nesudarė. Teismas pažymėjo, kad Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d. nustatyta, jog advokato ir kliento susitarimas yra įforminamas pasirašant atstovavimo sutartį. Nurodė, kad sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo yra advokato ir kliento teisinių santykių atsiradimo pagrindas ir kad tik nuo šios sutarties sudarymo advokatas gali būti laikomas ,,byloje dalyvaujančiu advokatu“ kaip tai numato 2006 m. sausio 19 d. redakcijos Nuorašų tvirtinimo tvarkos 1.2 punktas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė dėl D. G. faktinio įgaliojimo atstovauti R. S. neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl teisinių santykių atsiradimo tarp advokato ir kliento pagal minėtas Advokatūros įstatymo 48 str. 1 d. nuostatas. Teismas sprendė, kad yra pagrindas teigti, jog skundžiamame Advokatūros garbės teismo sprendime pagrįstai nustatyta, kad advokatė E. Š. sudarė teisinių paslaugų sutartį ir atstovavimo sutartį ne su pareiškėja R. S. dėl jos interesų atstovavimo, o su notarinio ir jokio kitokio įstatymo nustatyta tvarka įgalinimo veikti už pareiškėją neturėjusia D. G. ir taip advokatė, vykdydama neįgalioto asmens pasirašytą teisinių paslaugų sutartį, tvirtino procesinius dokumentus, kurie buvo skirti teismui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė advokatė E. Š., atlikdama teisinius veiksmus pareiškėjos R. S. interesais, tačiau neturėdama su ja sudarytos teisinių paslaugų sutarties, pažeidė minėtas teisės nuostatas, nes ieškovė, nesudariusi teisinių paslaugų sutarties su kliente, neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti procesinių dokumentų, teiktinų teismui, priedų. Teismas konstatavo, kad ieškovė pažeidė Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimu ,,Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ patvirtintas taisykles (2006 m. sausio 19 d. redakcija). Teismas pažymėjo, kad nors Advokatų garbės teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė pažeidė 2013 m. sausio 24 d. redakcijos Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos taisykles, kai tuo tarpu ieškovė pažeidė 2006 m. sausio 19 d. redakcijos taisykles, tačiau, teismo vertinimu, neteisingai nurodyta taisyklių redakcija nepaneigia ieškovės padaryto pažeidimo esmės ir neturi esminės įtakos ginčo išsprendimui. Tačiau teismas, atsižvelgęs į R. S. galimai patirtą naudą, o ne žalą (R. S. grąžinti procesiniai dokumentai galėjo būti jos panaudoti civilinėje byloje Šiaulių apylinkės teisme), į tai, kad R. S. iki drausmės bylos iškėlimo nesikreipė į Lietuvos advokatūrą dėl advokatės E. Š. neteisėtų veiksmų, į tai, kad sprendimas iškelti drausmės bylą (2013 m. gruodžio 12 d.) buvo priimtas jau suėjus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti ieškovei Advokatų garbės teismo sprendimu paskirtą nuobaudą - papeikimą. Teismas akcentavo, kad nors ieškovė nurodė, jog ji nuorašus tvirtino 2012 m. balandžio 23 d., tačiau byloje apklausta liudytoja D. G. patvirtino, kad R. S. ieškinio priedų tikrumas buvo tvirtinamas vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime (b. l. 46-48) taip pat nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti tinkamus įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir tinkamai patvirtintas ieškinio priedų kopijas, todėl laikė pagrįstais atsakovės argumentus, jog advokatės E. Š. kopijos buvo tvirtinamos ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 18 d. data. Teismo vertinimu, advokatės E. Š. atliktas pažeidimas, sudarant atstovavimo sutartį ir jos pagrindu patvirtinus kopijas ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 18 d., buvo tęstinio pobūdžio ir truko ne ilgiau kaip iki Šiaulių miesto apylinkės teismui 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi laikius R. S. ieškinį nepaduotu ir grąžinus jį padavusiam asmeniui. Teismas, konstatavęs tęstinį, ne ilgiau kaip iki 2012 m. lapkričio 26 d. advokatės E. Š. atliktą teisės pažeidimą, padarė išvadą, jog sprendimas iškelti drausmės bylą (2013 m. gruodžio 12 d.) buvo priimtas jau suėjus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui. Teismas akcentavo, kad minėta aplinkybė sudaro savarankišką teisinį pagrindą panaikinti ieškovei Advokatų garbės teismo sprendimu skirtą nuobaudą - papeikimą.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovės advokatės E. Š. naudai iš atsakovės Lietuvos advokatūros 43 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos advokatūra prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 rugsėjo 11 d. sprendimą ir 2015 m. spalio 1 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės E. Š. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės E. Š. atsakovės naudai 41 Eur sumokėto žyminio mokesčio, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu advokatų drausmės bylos iškėlimo senatį reglamentuojančių teisės normų taikymu. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad senaties terminas advokatės E. Š. drausmės bylos iškėlimui prasidėjo 2012 m. lapkričio 26 d. Tačiau, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai drausmės bylos iškėlimo senaties eigos nutrūkimą siejo su Advokatų tarybos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 13 d. raštą Nr. (1.23)7R-5194 dėl pareiškėjos R. S. skundo. Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino faktinės aplinkybės, jog dar 2013 m. rugsėjo 18 d. drausmės komiteto referentė M. V. paprašė advokatės E. Š. pateikti paaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 13 d. rašto Nr. (1.23)7R-5194 dėl pareiškėjos R. S. skundo. Apeliantės nuomone, ši aplinkybė įrodo, jog ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo priimtas Advokatų tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo patvarkymas drausmės komitetui tirti galimo advokatės E. Š. veiklos (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, kad senaties terminas drausmės bylos iškėlimui prasidėjo 2012 m. lapkričio 26 d. ir nutrūko 2013 m. rugsėjo 18 d, apeliantė daro išvadą, kad drausmės byla ieškovei iškelta nesuėjus drausmės bylos iškėlimo senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, apeliantės nuomone, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias advokatų drausmės bylos iškėlimo senatį (Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160, 6 punktą), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė advokatė E. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad drausmės byla ieškovei iškelta praleidus vienerių metų senaties terminą. Ieškovės nuomone, atsakovė vadovavosi biurokratiniais motyvais, o formalumai nustelbė esmę. Ieškovė pažymi jog ieškovės veiksmais nebuvo padaryta žala, priešinga, patirta nauda. Anot ieškovės, ji parodė dėmesį neįgaliam, nepasiturinčiam asmeniui, tačiau Advokatų garbės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ji buvo nepelnytai nubausta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindo
Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnį advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla (1 dalis). Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (2 dalis). Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje nustatyta, kad drausmines nuobaudas advokatams skiria Advokatų garbės teismas. Taigi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui. Remiantis Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 4 dalimi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160, 61 punkte nustatyta, kad Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime (teisingumo ministro įsakyme) iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė advokatė E. Š. patvirtino R. S. reiškiamo ieškinio atsakovėms UAB ,,MCIP“ ir UAB ,,Gelvora“ dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo pridėtus priedus (drausmės bylos l. 8-28), nors su R. S. atstovavimo sutarties nesudarė. Advokatų garbės teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu advokatei skyrė papeikimą dėl Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei 2013 m. sausio 24 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimu „Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ įtvirtintų taisyklių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas panaikino minėtą sprendimą motyvuodamas tuo, kad dėl E. Š. minėtų veiksmų R. S. galimai patyrė ne žalą, o naudą, bei dėl to, kad praleistas advokatų drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas. Pirmiausia, teisėjų kolegija pasisako dėl advokatės veiksmų, kaip pagrindo taikyti ieškovei drausminę atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir sutiko su atsakovės Lietuvos advokatūros argumentais, kad ieškovė pažeidė nuorašų darymo bei tvirtinimo taisykles, tačiau sprendė, kad dėl šių veiksmų buvo galimai patirta nauda, o ne žala. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat akcentuoja šį pirmosios instancijos teismo argumentą, kuris, jos nuomone, sudaro pagrindą naikinti Advokatų garbės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą skirti ieškovei nuobaudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais.
Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Būtent sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo yra advokato ir kliento teisinių santykių atsiradimo pagrindas ir tik nuo šios sutarties sudarymo advokatas gali būti laikomas „byloje dalyvaujančiu advokatu“, kaip tai numato Nuorašų tvirtinimo tvarkos (2006 m. sausio 19 d. redakcija) 1.2 punktas. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu argumentu, kad ieškovė advokatė E. Š., neturėdama su R. S. sudarytos teisinių paslaugų sutarties ir atlikdama teisinius veiksmus jos interesais, pažeidė Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimu ,,Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ patvirtintas taisykles (2006 m. sausio 19 d. redakcija). Atsižvelgiant į tai, tampa teisiškai nereikšmingi ieškovės argumentai, kad dėl jos veiksmų R. S. galimai patyrė naudą, o ne žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad advokatei nuobauda skirta už imperatyvių teisės aktų nuostatų nesilaikymą.
Pagal Advokatūros įstatymo nuostatas drausminės atsakomybės pagrindas yra advokato padarytas Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimas (52 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad įstatymas, kaip būtinos sąlygos šios rūšies atsakomybei taikyti, nenustato konkrečios ir apibrėžtos žalos, kaip pažeidimo pasekmės, egzistavimo, nepaisant to, kam ši žala būtų padaryta: Lietuvos advokatūrai, advokato (advokato padėjėjo) klientui, kitiems asmenims. Advokato elgesys, neatitinkantis Advokatūros įstatymo, advokato veiklos principų, profesinės etikos reikalavimų bendra prasme pats savaime mažų mažiausiai kenkia teisės aktų nustatytai vertimosi šia profesija tvarkai ir (ar) advokatūros tinkamai veiklai, ir (ar) advokato bei pačios advokatūros vardui, profesijos prestižui ir pasitikėjimui šios profesijos atstovais. Konkreti žala klientui, advokatūrai ar kitiems asmenims gali būti kitokios advokatui taikytinos atsakomybės rūšies (pvz., civilinės) viena iš sąlygų, taip pat reikšminga aplinkybe drausmės byloje individualizuojant drausminę nuobaudą, tačiau nėra būtina drausminės atsakomybės sąlyga. Priešingu atveju drausminė atsakomybė prarastų savo skiriamuosius bruožus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-969/2014). Advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą bei nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-684/2015). Kadangi ieškovė advokatė E. Š. vykdė teisinius veiksmus neįsitikinusi, ar jie atitinka tikruosius kliento interesus ir jo valią, tvirtino R. S. dokumentų nuorašus su ja nesudariusi atstovavimo sutarties, ne tik pažeidė advokatų profesinę veiklą bei etiką reglamentuojančius teisės aktus, bet ir sumenkino advokato profesijos garbę. Teisėjų kolegijos vertinimu, advokatei skirta nuobauda – papeikimas (Advokatūros įstatymo 53 straipsnio 2 punktas) atitinka padarytus advokatės veiklos pažeidimus.
Teisėjų kolegija, konstatavusi pagrindą taikyti ieškovei drausminę atsakomybę, toliau pasisako dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties.
Dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties
Advokatūros įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio advokato drausmės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą, 4 dalyje nustatyta, kad: advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra; advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia „Valstybės žiniose“; teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. Šioje byloje aktualius advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties klausimus reglamentuoja Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas visuotiniame advokatų 2012 m. balandžio 20 d. susirinkime ir paskelbtas teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160 (toliau – Aprašas). Jame nustatyta, kad drausmės byla negali būti iškelta advokatui, jei nuo to laiko, kai advokatas padarė advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą, praėjo vieni metai; esant trunkamam advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimui, drausmės bylos iškėlimo senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo asmeniui, kuris kreipiasi dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo, dienos (5 punktas); drausmės bylos iškėlimo senaties eiga nutrūksta Advokatų tarybai gavus asmens kreipimąsi dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo arba Advokatų tarybos pirmininkui ar jo pavaduotojui priėmus patvarkymą drausmės komitetui tirti galimo advokato veiklos (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybes, kai duomenys apie galimą pažeidimą gaunami ne asmens kreipimosi atveju (6 punktas); už kiekvieną advokato padarytą veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą drausmės bylos iškėlimo senatis skaičiuojama atskirai (7 punktas); drausmės bylos iškėlimo senaties eiga sustabdoma laikotarpiui, kurį advokato padarytas veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas ar su tuo susiję drausmės bylai iškelti reikšmingi klausimai nagrinėjami civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje (8 punktas); drausminė nuobauda negali būti paskirta advokatui, jei nuo to laiko, kai advokatas padarė advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą, praėjo treji metai; esant trunkamam advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimui, drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo asmeniui, kuris kreipiasi dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo, dienos (9 punktas).
Remdamasi Aprašo 6 punktu ir bylos duomenimis teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. drausmės komiteto referentei M. V. el. paštu informavus ieškovę advokatę E. Š. apie gautą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą dėl jos veiklos ir paprašius pateikti paaiškinimą, šioje byloje drausmės bylos iškėlimo senaties eiga nutrūko. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys taip pat teikia pagrindą pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Aprašo 6 punkto. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šios teisės normos aiškinimo bei taikymo ir sistemiškai aiškindama Aprašo 5–9 punktų nuostatas, šioje byloje konstatuoja, kad informavus ieškovę advokatę E. Š. apie gautą Lietuvos Respublikos ministerijos raštą dėl jos veiklos ir paprašius pateikti paaiškinimą, nutraukia drausmės bylos iškėlimo senaties eigą ir jos nutraukimas galioja, iki bus galutinai (įsigaliojusiu Advokatų garbės teismo sprendimu arba įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu) išspręstas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės padaryti profesinės veiklos pažeidimai buvo tęstiniai, kurie prasidėjo ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 18 d. (Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. priėmė nutartį, kuria nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti tinkamus įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir tinkamai patvirtintas ieškinio priedų kopijas) ir tęsėsi ne ilgiau kaip iki 2012 m. lapkričio 26 d. (Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. priėmė nutartį, kuria R. S. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui) (pažymėtina, kad ieškovė šios pirmosios instancijos teismo išvados neskundė), į tai, kad pažeidimai paaiškėjo 2013 m. liepos 17 d. Lietuvos advokatūrai gavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr. (1.23)7R-5194 dėl pareiškėjos R. S. skundo (drausmės bylos 1 l.), kuriame Lietuvos advokatūros buvo prašoma įvertinti advokatės E. Š. profesinius veiksmus, konstatuoja, kad Lietuvos advokatūrai gavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kreipimąsi dėl advokatės E. Š. veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo ir Lietuvos advokatūrai informavus advokatę E. Š. apie tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ištirti ir įvertinti advokatės veiksmus, drausmės bylos iškėlimo senaties terminas nebuvo suėjęs (pasibaigęs). Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas nulėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo drausmės bylos iškėlimo senaties termino suėjimą (pasibaigimą) ir nepagrįstai panaikino Advokatų garbės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą ieškovei advokatei E. Š. paskirtą nuobaudą – papeikimą.
Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad Advokatų garbės teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu pagrįstai skyrė nuobaudą – papeikimą, sprendžia, kad ieškovės advokatės E. Š. ieškinys dėl minėto sprendimo panaikinimo atmestinas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė advokato drausminę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kas lėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 330 str.). Šis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.
Dėl papildomo sprendimo
Apeliacinį skundą patenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. papildomu sprendimu ieškovės E. Š. naudai iš atsakovės priteisė 43 Eur žyminio mokesčio. Kadangi teisėjų kolegija ieškinį atmeta, tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme duomenų nėra, todėl jos taip neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos 2015 m. spalio 1 d. papildomas sprendimas naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Priėmus naują sprendimą ir tenkinus apeliacinį skundą, apeliantei atlygintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis – 41 Eur (b. l. 102) bei jos patirtos 300 Eur išlaidos už advokato pagalbą (b. l. 108-111) (CPK 93 str. 1, 3 d.). Pažymėtina, kad pastarosios išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. papildomą sprendimą.
Priteisti iš ieškovės E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Lietuvos advokatūros (į. k. 300099149) naudai 341 (tris šimtus keturiasdešimt vieną) eurą bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.