Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-5159-949/2014

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-10-10
Bylos Nr.: 2-5159-949/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04039-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Gudienė
Atsakovas: UAB „MCIP“, UAB „Gelvora“
Ieškovas: R. S.
Advokatai: Kęstutis Jokimas, Mindaugas Badaras

Kategorijos

24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-5159-949/2014(Proceso Nr. 2-70-3-04039-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija: 24.4; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.17; 116.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant atsakovo UAB „MCIP“ atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Jokimui, atsakovo UAB „Gelvora“ atstovui advokatui Mindaugui Badarui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams UAB „MCIP“ ir UAB „Gelvora“ dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų UAB „MCIP“ ir UAB „Gelvora“ solidariai 1667,00 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2010 m. birželio mėnesį sudarė su atsakovu UAB MCIP“ kredito sutartį Nr. 2010/06/ŠL-0482, kurios pagrindu atsakovas ieškovei suteikė 1500 Lt kreditą. Kredito sutartyje nurodyta kredito suteikimo data – 2010-07-15, grąžinimo data – 2010-08-12, grąžintina suma, įskaitant palūkanas už naudojimąsi paskolos suma – 1833 Lt. Taip pat kredito sutartyje numatytos 24 procentų mėnesinės ir 289 procentų metinės palūkanos. Ieškovė daugiau nei mėnesį pavėlavo grąžinti kreditą ir 2010-10-01 gavo pranešimą iš atsakovo UB „Gelvora“. Jokių įspėjimų iš UAB „MCIP“ dėl to, kad vėluoja grąžinti skolą ieškovė nebuvo gavusi. 2010-10-01 UAB „Gelvoros“ pranešime buvo nurodyta, kad ieškovė skolinga UAB „MCIP“ 3666 Lt, skolos apskaičiavimas nepagrįstas. Ieškovė 2010-10-24 į atsakovo UAB „MCIP“ banko sąskaitą pervedė 2500 Lt. Ieškovė 2010-08-12 turėjo grąžinti 1833 Lt kredito sumą, pavėlavusi sumokėti kreditą 50 dienų, skaičiuojant 24 procentų mėnesines palūkanas, turėjo grąžinti ne 3666 Lt, kaip nurodė UAB „Gelvora“, bet 2566 Lt. Nenurodydamas jokių skolos apskaičiavimų, atsakovas UAB „Gelvora“ siekė pasipelnyti ir apgauti ieškovę. Atsakovas nepagrindė 709,74 Lt skolos išieškojimo išlaidų dydžio. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2010-11-17 gavo pranešimą iš UAB „Gelvora“, kuriame jau nurodoma, kad ieškovė yra skolinga 5389,02 Lt. Pranešime nenurodyta kaip buvo apskaičiuota skola ir kad buvo sumokėti 2500,00 Lt. Ieškovė 2010-11-26 į atsakovo sąskaitą pervedė dar 1000,00 Lt, tokiu būdu ieškovė atsakovui UAB „MCIP“ sumokėjo 3500,00 Lt. 2011-02-14 ieškovė iš atsakovo UAB „Gelvora“ gavo dar vieną pranešimą, kuriame nebuvo nurodyta jokia konkreti skolos suma, ieškovė skambučiais kreipėsi į atsakovą dėl skolos panaikinimo, nes ją buvo padengusi, tačiau jokios reakcijos nesulaukė, skolos išieškojimas nebuvo nutrauktas. Tada ieškovė kreipėsi į atsakovą UAB ‚MCIP“ ir gavo atsakymą 2011-03-18, kad ieškovės skola panaikinta, UAB „Gelvora“ buvo liepta nutraukti skolos išieškojimą ir ieškovės skola buvo išbraukta iš nepadengtų skolų registro. Atsakyme nebuvo nurodyta jokia informacija apie ieškovės skolos likutį ar ankstesnius mokėjimus, kas, ieškovės manymu, patvirtina, kad atsakovo UAB „Gelvora“ raštuose skola buvo nepagrįsta ir neteisėta. Taip pat nurodyta, kad atsakovai reikalavo iš atsakovės pernelyg didelių palūkanų, permokėtos sumos negrąžino. Atsakovų veiksmai buvo neteisėti, atsakovai pasinaudojo sunkia ieškovės sveikatos būkle ir finansine padėtimi. Atsakovas UAB „MCIP“ ieškovei jokio raginimo sumokėti skolą nesiuntė, o UAB ‚Gelvora“ reikalaujamų sumų nedetalizavo, jų nepagrindė, ieškovė iš viso sumokėjo 3500 Lt, vietoje grąžintinų 1833 Lt, todėl dėl atsakovų kaltės patyrė 1667 Lt nuostolius, kuriuos atsakovai turi atlyginti solidariai ir sumokėti ieškovei procesines palūkanas. Ieškovė taip pat nurodė dėl atsakovų netinkamų ir nesąžiningų veiksmų patyrusi neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį skausmą, nes pergyveno dėl finansinės padėties, teko skolintis iš artimųjų ir pažįstamų, kad padengtų atsakovams menamą skolą. Apie ieškovės įrašymą į nesąžiningų skolininkų sąrašą sužinojo jos draugai ir artimieji, ji buvo laikoma nesąžininga, kas jai kėlė nerimą, slėgė psichologiškai, ji vartojo raminamuosius vaistus. Jos išgyvenimai turėjo įtakos ieškovės ir šiaip silpnai sveikatai. Ieškovė yra antros grupės invalidė, todėl atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes, į sveikatos būklę, patirtus išgyvenimus, į atsakovų netinkamą elgesį ir netinkamo elgesio trukmę, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 20000 Lt neturinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš atsakovų 100,00 Lt žyminį mokestį (1-5 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Gelvora“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. UAB „Gelvora“ veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo teisėti, atsakovas veikė nepažeisdamas teisės aktų ir sutarties reikalavimų. UAB „Gelvora“ ir UAB „MCIP“ 2010-07-22 sudarė Bendradarbiavimo sutartį dėl įsiskolinimų išieškojimo Nr. 10-20-25, kurios pagrindu UAB „MCIP“ pavedė UAB „Gelvora“ išieškoti skolą iš ieškovės. Ieškovės duomenis iš UAB „MCIP“ UAB „Gelvora“ gavo 2010-10-01, nurodyta, kad ieškovės skola sudaro 3666 Lt. UAB „Gelvora“, vykdydama įsipareigojimus pagal Bendradarbiavimo sutartį, rengė ir teikė ieškovei pranešimus dėl skolos sumokėjimo. UAB „Gelvora“, gavusi UAB „MCIP“ reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš ieškovės nutraukimo, visus išieškojimo veiksmus nutraukė. Ieškovė į UAB „Gelvora“ nesikreipė, jokių pretenzijų nereiškė. UAB „Gelvora“ iš ieškovės negavo jokių įmokų, todėl neaišku, kodėl ieškovė reikalauja iš UAB „Gelvora“ 1667 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovė neturtinę žalą įrodinėja abstrakčiais, deklaratyviais teiginiais. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad tarp UAB „MCIP“ ir ieškovės sudarytos kredito sutarties sąlygos būtų pripažintos negaliojančiomis, todėl UAB „MCIP“ ieškovei reikštas reikalavimas dėl kredito sumos ir delspinigių sumokėjimo yra teisėtas. Ieškovė nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis traukia UAB „Gelvora“ bendraatsakoviu (41-44 b. l.).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, taip pat nurodė, kad ieškovė nevykdė pareigos informuoti atsakovą apie atsiskaitymą su UAB „MCIP“, tuo metu, kai buvo siunčiami pranešimai ieškovei, informacijos apie tai, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su UAB „MCIP“ atsakovas nebuvo gavęs. Ieškovės pateiktos pretenzijos UAB „Gelvora“ negavo, ji yra be datos, neaišku, ar buvo išsiųsta. Atsakovas UAB „MCIP“ sumažino iš ieškovės reikalaujamą sumą, atsižvelgdamas į ieškovės finansinę padėtį. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais medicininiais dokumentais, į teismą ieškovė kreipėsi po ilgo laiko tarpo nuo momento, kai nurodo patyrusi žalą. Sutinka su atsakovo UAB „MCIP“ nurodytu argumentu, kad yra suėjęs senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, pagrindo atnaujinti senaties terminą nėra. Prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „MCIP“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas tinkamai vykdė savo sutartines pareigas – suteikė ieškovei jos pageidaujamo dydžio kreditą, tačiau ieškovė nevykdė sutartyje numatyto įsipareigojimo iki 2010-08-12 grąžinti 1833 Lt kreditą, dėl to buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Atsakovo darbuotojai ne kartą ragino ieškovę atsiskaityti, tačiau į šiuos raginimus ieškovė nereagavo. 2010-10-01 UAB „MCIP“ įsiskolinimo išieškojimą perdavė UAB „Gelvora“, su kuria bendradarbiavo ikiteisminio skolų išieškojimo sferoje pagal 2010-07-22 Bendradarbiavimo sutartį. UAB „Gelvora“ buvo pateikta išieškoti iš ieškovės 3666 Lt sumą, kurią sudarė 1833 Lt kredito suma ir 1833 Lt delspinigiai. Pagal bendradarbiavimo praktiką, UAB „MCIP“ nurodydavo delspinigius skaičiuoti toliau, todėl 2010-11-17 iš ieškovės reikalautini delspinigiai sudarė 3556,02 Lt. Ieškovė į UAB „MCIP“ sąskaitą 2010-10-24 pervedė 2500,00 Lt, o 2010-11-26 – dar 1000,00 Lt. Šios sumos buvo skirtos 1833 Lt kredito sumai ir 1667 Lt delspinigiams padengti. Apie ieškovės mokėjimus UAB „Gelvora“ buvo pranešta 2010 metų lapkričio mėnesio pabaigoje elektroniniu paštu pagal bendradarbiavimo sutarties sąlygas. UAB „MCIP“ nusprendė atsisakyti likusios reikalavimo dalies, viršijančios ieškovės sumokėtą 3500 Lt sumą ir nurodė UAB „Gelvora“ nutraukti išieškojimo iš ieškovės veiksmus. Pažymėjo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį netesybos negali būti mažinamos, jei jau yra sumokėtos, be to, reikalavimams dėl nuostolių (žalos) atlyginimo yra taikomas trijų metų senaties terminas, kuris yra pasibaigęs, nes ieškovė 2011 m. vasario mėnesį kreipėsi į UAB „MCIP“ su analogiškais reikalavimais (51 -53 b. l.).

Atsakovo UAB „MCIP“ atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

Ieškovė R. S. pateikė teismui atsiliepimus į atsakovo UAB „MCIP“ ir UAB „Gelvora“ atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo raginama atsiskaityti, atsakovas UAB „MCIP“ nepateikė duomenų kaip buvo apskaičiuota 1833 Lt delspinigių suma. Nurodė, kad ši delspinigių suma akivaizdžiai prieštarauja delspinigių esmei, sutartyje buvo numatytos palūkanos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad informavo 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje UAB „Gelvora“ apie ieškovės atliktus mokėjimus, nevykdė pareigų pagal bendradarbiavimo sutartį ir dėl to turi atsakyti. Taip pat nurodė, kad skolos išieškojimas buvo nutrauktas ne dėl UAB „MCIP“ geranoriškumo, o ieškovės iniciatyva, kai ji susisiekė su atsakovų atstovais ir juos informavo apie atliktus mokėjimus. Ieškovė prašo netaikyti senaties termino, prašo atnaujinti praleistą senaties terminą, atsižvelgiant į ieškovės pastangas ir tikrąją valią. Ieškovė 2012 m. kovo mėnesį kreipėsi teisinės pagalbos, tačiau ji nebuvo tinkamai suteikta ir 2012-11-26 nutartimi ieškovės ieškinys grąžintas ieškovei. Dėl finansinės padėties ieškovė negalėjo kreiptis į teisininkus, dėl to ir buvo praleistas reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo 3 metų senaties terminas. UAB „Gelvora“ nenurodė atsiųstuose pranešimuose išlaidų paskaičiavimo, todėl tokie veiksmai negali būti laikomi teisėtais, nurodo, kad UAB „Gelvora“ turėjo būti aktyvi ir domėtis skolos byla, kad nebūtų išieškoma nepagrįsta skola, ieškovė ne kartą bandė susisiekti su UAB „Gelvora“, tačiau ši bendrovė nekreipė jokio dėmesio į ieškovės argumentus dėl nepagrįsto skolos išieškojimo. Atsakovas UAB „Gelvora“ turėjo būti ypatingai aktyvus, nepažeisdamas UAB „MCIP“ ir ieškovės interesų, tačiau savo prisiimtus įsipareigojimus pagal bendradarbiavimo sutartį vykdė netinkamai, aplaidžiai, todėl traukiamas bendraatsakovu byloje. Būtent dėl UAB „Gelvora“ siųstų pranešimų ieškovė patyrė nerimą, šoką, nežinią dėl ateities, didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeidžiantį sveikatą. Nurodė, kad tokius išgyvenimus patirtų kiekvienas asmuo gavęs informaciją, jog yra skolingas virš 6000 Lt (62-65, 72-74 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovė R. S. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė R. S. su atsakovu UAB „MCIP“ sudarė kredito sutartį Nr. 2010/06/ŠL-0482, remiantis kuria ieškovei 2010-07-15 buvo suteiktas 1833,00 Lt kreditas (24-25 b. l). Kreditą ieškovė turėjo grąžinti iki 2010-08-12, įsipareigojo pagal sutartį mokėti 24 procentų mėnesines/289 procentų metines palūkanas. Tačiau savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį ieškovė tinkamai nevykdė ir kredito laiku negrąžino. Ieškovė iš atsakovo UAB „Gelvora“ gavo 2010-10-01 pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovė skolinga UAB „MCIP“ 3666,00 Lt, buvo raginama šią sumą sumokėti į UAB „MCIP“ sąskaitas iki 2010-10-22 ir pervesti į UAB „Gelvora“ sąskaitą 709,74 Lt skolos išieškojimo išlaidų. Raginime ieškovei nurodyta, kad atsiskaičiusi su UAB „MCIP“ ji turėtų informuoti apie tai UAB „Gelvora“ (26 b. l.). Taip pat nustatyta, kad ieškovė iš UAB „Gelvora“ gavo 2010-11-17 pranešimą, kuriame nurodyta, kad ji skolinga UAB „MCIP“ 5389,02 Lt, privalo sumokėti 1043,31 Lt skolos išieškojimo išlaidas iki 2010-11-26, nurodyta, kad nesumokėjus skolos laiku ir nesusisiekus su UAB „Gelvora“, ieškovės duomenys bus perduoti skolininkų registrui (27 b. l.). Ieškovė taip pat pateikė ir 2011-02-14 pranešimą, kuriuo UAB „Gelvora“ ragino ieškovę iki 2011-02-22 sumokėti susidariusį įsiskolinimą į UAB „MCIP“ (29 b. l.). Iš byloje pateikto UAB „MCIP“ 2011-03-08 atsakymo matyti, kad 2011-02-21 atsakovas UAB „MCIP“ gavo laišką iš ieškovės R. S. ir nutarė R. S. skolą pagal kredito sutartį 2010/06/ŠL-0482 panaikinti, skolų išieškojimo įmonei UAB „Gelvora“ liepta nutraukti ikiteisminį skolos išieškojimą, nereikalauti iš ieškovės skolos išieškojimo išlaidų, UAB „Creditinfo Lietuva“ tvarkomoje skolininkų administravimo informacinėje sistemoje (SAIS) skola buvo išimta iš nepadengtų skolų registro (30 b.l.). Ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad 2010-10-24 ir 2010-11-26 pervedė į UAB „MCIP“ banko sąskaitą 3500,00 Lt (31, 32 b. l.). Nustatyta, kad 2010-07-22 UAB „MCIP“ ir UAB „Gelvora“ sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 10-20-25 dėl įsiskolinimų išieškojimo, pagal kurios 1.1 punktą UAB „MCIP“ pavedė UAB „Gelvora“ atlygintinai imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų išieškant įsiskolinimus, delspinigius, su skolos išieškojimu susijusias sumas, kitas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei sutartis priklausančias mokėti sumas iš UAB „MCIP“ skolininkų pagal pateiktus sąrašus (46–49 b. l.). Iš UAB „Gelvora“ 2010-10-01 UAB „MCIP“ pateikto skolininkų sąrašo išrašo matyti, kad ieškovė R. S. buvo ne kartą raginama grąžinti 1833 Lt skolą kreditoriui UAB „MCIP“, tačiau skolos negrąžino, UAB „MCIP“ perdavė UAB „Gelvora“ duomenis, kad iš R. S. turi būti išieškoma 3666 Lt skolos su delspinigiais suma (50 b. l.). Atsakovas UAB „MCIP“ 2011-03-01 elektroniniu laišku informavo UAB „Gelvora“, kad pageidauja nutraukti skolos išieškojimą iš R. S.

Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė prašo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei asmens kaltės – buvimą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant apie šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, būtent reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti visas sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovų kaltę (CK 6.246 str., 2.247 str., 6.248 str., 6249 str.).

Dėl nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo patyrusi 1667,00 Lt nuostolius, kuriai ir tenka pareiga įrodyti, kad patyrė nurodyto dydžio nuostolius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nurodo sumokėjusi atsakovui UAB „MCIP“ 3500 Lt vietoje grąžintino 1833 Lt sumos kredito, dėl to ir patyrė 1667 Lt nuostolius. Juos priteisti prašo solidariai iš abiejų atsakovų.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad remiantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuostolių atlyginimo ieškovė prašo kredito sutarties pagrindu. Teismas sutinka su atsakovo UAB „Gelvora“ atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, kad ieškovės ir atsakovo UAB „Gelvora“ nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, UAB „Gelvora“ nebuvo kredito sutarties šalimi. UAB „Gelvora“ veikė bendradarbiavimo sutarties, sudarytos su UAB „MCIP“, pagrindu. Nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad yra pagrindas pagal įstatymą ar sutarties pagrindu taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę. UAB „Gelvora“ nelaikytina tinkamu atsakovu dalyje dėl nuostolių atlyginimo, ieškovė atsiliepime į atsakovo UAB „Gelvora“ ieškinį nurodė, kad UAB „Gelvora“ turi atsakyti solidariai su atsakovu UAB „MCIP“, reikalavimų šiam atsakovui bylos nagrinėjimo metu neatsisakė pagal CPK 45 straipsnio reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimai UAB „Gelvora“ dėl 1667 Lt nuostolių atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovė neturi reikalavimo teisės šiam atsakovui dėl nuostolių atlyginimo.

Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo atsakovui UAB „MCIP“ atlyginti 1667 Lt nuostolius pagrįstumo, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovo UAB „MCIP“ buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 1833 Lt kreditas. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad nurodytos sumos kreditą gavo, taip pat neginčija ir aplinkybės, kad kredito laiku negrąžino. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu, o už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t.

Iš pateiktos tarp ieškovės ir UAB „MCIP“ sudarytos kredito sutarties matyti, kad buvo numatytos netesybos, ieškovė R. S., pasirašydama kredito sutartį, sutiko mokėti 24 procentų mėnesines/ 289 procentų metines palūkanas. Dėl to, kad laiku negrąžino kredito atsakovui UAB „MCIP“, atsakovas turėjo teisę reikalauti iš ieškovės sutartyje nustatytų netesybų pagal sudarytą kredito sutartį. Dėl to atsakovo UAB „MCIP“ reikalavimai grąžinti kreditą bei sumokėti netesybas nelaikytini neteisėtais veiksmais (CK 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad iki pirmo įspėjamojo rašto gavimo, t.y. 2010-10-01, kredito atsakovui UAB „MCIP“ nebuvo grąžinusi ir pagal sutarties sąlygas, jos pateiktu skaičiavimu, turėjo sumokėti UAB „MCIP“ 2566 Lt. Ieškovė reikalaudama 1667,00 Lt nuostolių atlyginimo, faktiškai prašo pripažinti, kad atsakovas UAB „MCIP“ turėjo teisę reikalauti sumokėti tik ieškovės paimtą 1833 Lt kreditą, nereikalaudamas netesybų. Toks ieškovės reikalavimas prieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir pažeidžia aukščiau minėtus sutarčių vykdymo principus, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš jos reikalaujamos netesybos buvo aiškiai per didelės, pažeidžiančios ieškovės, kaip vartotojos interesus, tačiau teismas sutinka su atsakovo UAB „MCIP“ nurodytu argumentu, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį netesybos negali būti mažinamos, kai jos yra sumokėtos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra iš viso sumokėjusi atsakovui UAB „MCIP“ 3500,00 Lt, taigi yra grąžinusi ne tik kreditą, bet ir sumokėjusi netesybas. Netesybų atlyginimo pagal sutartį atsakovas iš ieškovės nagrinėjamoje byloje nereikalauja, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, ar atsakovui ieškovės jau sumokėta netesybų suma nebuvo per didelė ir tuo pačiu pripažinti tokią sumą ieškovės patirtais nuostoliais. Teismas konstatuoja, kad nenustačius atsakovo UAB „MCIP“ veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo vertinti, ar egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos ir dėl jų nepasisako. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai dalyje dėl 1667,00 Lt nuostolių atlyginimo iš UAB „MCIP“ yra nepagrįsti ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė reikalauja priteisti solidariai iš atsakovų 20000,00 Lt neturtinę žalą. Neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip ir sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo, taip ir dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos - žala, priešingas teisei elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos, pažeidėjo kaltė. Ieškovė nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovų UAB „Gelvora“ir UAB „MCIP“ veiksmų vykdant skolos pagal kredito sutartį išieškojimą iš ieškovės. Tuo tarpu atsakovai nurodo, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš jų neturtinės žalos atlyginimą, nes jokių neteisėtų veiksmų, išieškodami skolą, neatliko, be to, ieškovės teiginiai dėl jai padarytos žalos yra deklaratyvūs, neparemti jokiais medicininiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pati ieškovė sąmoningai atliko veiksmus, siekdama gauti kreditą iš atsakovo UAB „MCIP“. Pačios ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys apie jos neįgalumą (21 b. l.), turtinę padėtį patvirtina, kad jau kredito gavimo metu jos finansinė padėtis buvo sunki. Nepaisant to, byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad kreditą ieškovė įsipareigojo grąžinti per labai trumpą laiko tarpą, įsipareigojo mokėti 24 procentų mėnesines palūkanas. Nors ieškovė yra vartotoja ir pripažįstam silpnesniąja sutarties šalimi sutartiniuose santykiuose su kreditoriumi, suteikusiu jai kreditą, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos būti atidžiai ir rūpestingai. Teismas konstatuoja, kad būtent ieškovės nerūpestingumas, savo galimybių tinkamas neįvertinimas lėmė tai, kad ieškovė nesugebėjo laiku ir tinkamai įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Nors ieškovė ir ginčija aplinkybę, kad buvo raginama grąžinti kreditą, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo UAB „Gelvora“ pateiktu skolininkų sąrašo išraše (50 b. l.) nurodyta informacija, jog ieškovė pokalbiais telefonu ir siunčiant SMS, buvo raginama sumokėti skolą, nes ir pati ieškovė, neigdama nurodytą informaciją, pati, nepateikdama jokių rašytinių įrodymų, reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad telefonu bendravo su atsakovų darbuotojais, siekdama įrodyti, kad skolą UAB „MCIP“ yra grąžinusi. Teismas pažymi, kad aplinkybė, ar atsakovas UAB „MCIP“ ragino ieškovę grąžinti skolą iki kreipimo į UAB „Gelvora“ sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą neturi lemiamos reikšmės, nes suėjus sutartyje nustatytam terminui, ieškovė turėjo pareigą grąžinti kreditą ir be atskiro atsakovo raginimo. Tačiau kaip jau minėta, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „MCIP“, nors ir neturėjo pareigos raginti ieškovę grąžinti skolą, tačiau tai darė, be to, daugiau nei mėnesį laiko nesikreipė į UAB „Gelvora“ pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį ir nepradėjo ikiteisminio skolos išieškojimo iš ieškovės proceso, tokiu būdu suteikdamas ieškovei galimybę tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas UAB „MCIP“, perduodamas duomenis apie ieškovės skolą UAB „Gelvora“, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atitinkamai ir UAB „Gelvora“ veikė pagal bendradarbiavimo sutartyje nustatytas sąlygas, ragindama ieškovę grąžinti skolą. Konstatuotina, kad būtent UAB „Gelvora“ raginimai paskatino ieškovę grąžinti skolą atsakovui UAB „MCIP“, nes iki pranešimų išsiuntimo ieškovė nebuvo sumokėjusi UAB „MCIP“ net dalies skolos. Nors atsakovas UAB „Gelvora“ nedetalizavo jo reikalaujamų sumų, tačiau byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama šias sumas detalizuoti ir į jos prašymus nebuvo reaguojama. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei UAB „Gelvora“ siųstuose pranešimuose buvo nurodyta, kad sumokėjusi skolą ieškovė turėjo informuoti apie tai UAB „Gelvora“, tačiau ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir šios pareigos tinkamai nevykdė. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad po to, kai ieškovė raštu kreipėsi į UAB „MCIP“, skolos išieškojimo veiksmai iš ieškovės buvo nutraukti, atsakovai nebereikalavo sumokėti jokių kitų sumų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų skolos išieškojimo iš ieškovės metu. Ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovų reikalavimas grąžinti skolą nėra neteisėtas. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, jog raginimo gavimas sumokėti skolą suteikia bet kuriam asmeniui neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas priteisti asmeniui neturtinės žalos atlyginimą. Akivaizdu, kad pats įsiskolinimo ir nesugebėjimo laiku grąžinti skolą faktas, galimų pasekmių dėl skolos negrąžinimo numatymas sukelia žmogui neigiamas emocijas ir nerimą. Raginimų sumokėti skolą iš atsakovo UAB „Gelvora“ gavimas nagrinėjamu atveju ir yra ta neigiama pasekmė, kurią ieškovė patyrė ne dėl atsakovų ar kokių nors kitų asmenų, o būtent dėl savo pačios veiksmų, kai nesugebėjo laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Būtent dėl šios priežasties, dėl savo pačios veiksmų, o ne dėl atsakovų kaltės, ieškovė buvo įtraukta į, kaip ji pati nurodo, skolininkų sąrašą ir patyrė dėl to jos nurodytus nepatogumus. Ieškovė nepateikė teismui rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovų atlikti skolos išieškojimo veiksmai turėjo ilgalaikių neigiamų padarinių ieškovės sveikatai. Tarp atsakovų veiksmų, kai jie pagrįstai ir teisėtai reikalavo grąžinti skolą, ir ieškovės neva patirtos neturtinės žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Nenustatyta ir atsakovų kaltė dėl žalos padarymo. Nenustačius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovai prašo ieškovės reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį. Teismų praktikoje, ieškinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus; subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus suvokimo ir elgesio standarto analogiškoje situacijoje. Ieškinio senaties termino eiga gali būti pripažinta prasidėjusia nepaisant to, kad asmuo nežinojo apie savo teisių pažeidimą, jeigu iš faktinių bylos aplinkybių būtų nustatyta, kad analogiškoje situacijoje atsidūręs normaliai protingas, rūpestingas ir atidus asmuo savo teisių pažeidimo faktą būtų žinojęs. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Teismas atmesdamas ieškinį ir dėl ieškinio senaties taikymo, iš esmės remiasi atsakovų argumentais dėl ieškinio senaties taikymo pareikštiems ieškinio reikalavimams. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai patvirtina, kad jau kredito sutarties sudarymo metu ieškovė buvo neįgali, jos finansinė padėtis jau kredito gavimo momentu nebuvo gera, kaip jau minėta, nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad dėl skolos išieškojimo ieškovė patyrė ilgalaikių neigiamų padarinių, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties ir sveikatos ji negalėjo tinkamai įgyvendinti savo galimai pažeistų teisių kreipdamasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Todėl taikant objektyviuosius ir subjektyviuosius ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo kriterijus, darytina išvada, kad iki ieškinio pateikimo teismui 2014-05-27 dienos ieškovės nurodytiems reikalavimams dėl nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų buvo pasibaigęs trejų metų senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2010-10-01, kai ieškovė nurodo sužinojusi, kad iš jos neva nepagrįstai buvo reikalaujama grąžinti atsakovui UAB „MCIP“ 3666 Lt skolą ir nuo tada ieškovė nurodo patyrusi neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į atsakovų prašymą bei teiktus argumentus dėl ieškinio senaties taikymo byloje bei surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad nenustatyta jokių svarbių priežasčių bei pateisinamų aplinkybių, dėl kurių ieškovei savo teisių gynimui ir teikiamiems reikalavimams atsakovams dėl žalos atlyginimo turėtų būti atnaujinamas ieškinio senaties terminas. Prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-7050-569/2012 medžiaga patvirtina, kad jau 2012-10-08 ieškovė kreipėsi į teismą su iš esmės analogiškais nagrinėjamiems reikalavimais, turėjo dokumentus, kuriuos pateikė ir nagrinėjamoje byloje. Pati ieškovė nurodo, kad dėl galimai netinkamų ją atstovavusios teisininkės veiksmų kreipiantis į teismą, ji padavė skundą Teisingumo ministerijai. Tai rodo, kad ieškovė buvo pakankamai gerai informuota apie galimus savo teisių gynimo būdus, žinojo, į kokias institucijas turi kreiptis ir sugebėjo ginti savo interesus. Tai leidžia manyti, kad ieškovė turėjo realią galimybę kreiptis ne tik į Teisingumo ministeriją, bet ir į kitas institucijas, tokias kaip Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, siekdama, kad jai būtų suteikta kvalifikuota teisinė pagalba, jei neturėjo pakankamai lėšų samdyti advokatą ir laikotarpis nuo 2012-11-26, kai teismo nutartimi ieškinys buvo grąžintas ieškovei, iki dienos kai ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje (2014-05-27) yra nepateisinamai ilgas atsižvelgiant į ieškovės nurodytas priežastis. Todėl nėra pagrindo atnaujinti senaties terminą.

Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas neturi pagrindo tenkinti ir kitų išvestinių ieškovės reikalavimų dėl atitinkamų metinių palūkanų priteisimo pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, 6.37 straipsnio 2 dalį.

Ieškovės ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovams ir valstybei iš ieškovės paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovas UAB „MCIP“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2100 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovas UAB „Gelvora“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 3025 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovai pateikė dokumentus, pagrindžiančius išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra neįgali, jos finansinė padėtis yra pakankamai sunki, teismo nutartimi ji buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertinus ginčo sudėtingumą, įrodymų apimtį, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš ieškovės atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos trečdaliu.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 279 str., 307 str.

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „MCIP“, įmonės kodas 302427630, naudai 1400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai 2017,00 Lt (du tūkstančius septyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė