- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- I3-1515-1029/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02374-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Gitana Butrimaitė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- P. A. J.
- Trečiasis asmuo
- L. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, S. J., UAB „GeoJusMa“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Gitanos Butrimaitės ir Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. J. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, S. J., L. J., UAB „GeoJusMa“, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2023 m. liepos 17 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo P. A. J. patikslintas skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-739-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 31SK-1546-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.
Šalies argumentai
Skunde bei jo patikslinime pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pertvarkė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „GeoJusMa“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtas 5 žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 1–5, kadastro duomenų bylas, tačiau šį sprendimą sąmoningai ir tyčia nuslėpė nuo pareiškėjo. Pareiškėjas, manydamas, jog Šiaulių skyrius nuslėpė 2018 m. spalio 19 d. sprendimą, nesuteikė pareiškėjui informacijos dėl jam priklausančio turto ir turtinių teisių, taip pat apribojo pareiškėjo teisę skųsti 2018 m. spalio 19 d. sprendimą įstatymų nustatyta tvarka, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorių, prašydamas išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl slapta, be pareiškėjo žinios Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. priimto sprendimo ir šį sprendimą panaikinti, kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl Šiaulių skyriaus vedėjos L. M. ir UAB „GeoJusMa“ matininko A. B. veiksmų įvertinimo bei į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), suformuotų kadastro duomenų bylų grąžinimo į pradinę padėtį. Akcentuoja, jog ginčijamu 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 1SS-739-(10.5) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo skundo netenkino. Tvirtina, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti pertvarkytas nuo 1971 m., nusistovėjus žemės sklypo riboms, kurios įregistruotos VĮ Registrų centre.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė jo patikslinto skundo reikalavimus tenkinti. Pažymėjo, kad teismai jau nagrinėjo bylą dėl ginčo žemės sklypo padalinimo, tačiau jis su teismų priimtais sprendimais nesutinka. Nori, kad naudojimosi sklypu tvarka būtų atstatyta į ankstesnę padėtį – taip, kaip viskas buvo 40 metų, kol su mama gyveno. Mano, jog žemės sklypo padalinimo projektas buvo padarytas tik pagal S. J. norus, o ne taip kaip teisinga ir ką numato įsakymas, t. y., ką paveldėjai, tą ir turi, o jei nori kažką keisti turi tartis.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimais nesutinka. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tvirtina, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 31SK-1546-(14.31.110.), kuriuo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir kitais įrodymais, kurie leistų abejoti nustatytų kadastro duomenų teisingumu. Atkreipia dėmesį, jog skundžiamas 2018 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 31SK-1546-(14.31.110.) priimtas atsižvelgiant į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 patvirtintą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Be to, tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti pertvarkomas padalijimo būdu pagal 2016 m. gruodžio mėn. UAB „GeoJusMa“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant penkis žemės sklypus nusprendė Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017. Teigia, jog palyginus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 patvirtintame 0,6476 ha ploto žemės sklypo padalijimo į 5 žemės sklypus formavimo ir pertvarkymo projekte nurodytus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), projektiniai Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 5) ir žemės sklypų (projektiniai Nr. 1 ir Nr. 4) ribų linijų ilgius ir žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates su šių žemės sklypų planuose, 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtuose, atlikus kadastrinius matavimus, nurodytais ribų linijų ilgiais ir ribų posūkio taškų koordinatėmis, nustatyta, kad matininkui A. B. atlikus kadastrinius matavimus minėtų žemės sklypų ribų linijų ilgiai bei ribų posūkio taškų koordinatės nepakito.
Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime sutinka su pareiškėjo patikslinto skundo motyvais. Nurodo, kad UAB „GeoJusMa“ matininkas A. B. veikė išimtinai įpėdinio S. J. neteisėtais prašymais gauti daugiau nei S. J. gavo priimdamas palikimą. Teigia, kad be L. J. ir P. A. J. žinios ir sutikimo buvo savavališkai nuo 0,049 ha iki 0,083 ha padidintas nuo 1971 m. nusistovėjęs namų valdos (kiemo) plotas. Be to, be pareiškėjo ir jo sutuoktinės sutikimo buvo įteisintas ir savavališkai S. J. įrengtas sudėtingas inžinerinis statinys – akmenimis grįstas kelias. Mano, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 1SS-739-(10.5) buvo priimtas tik trečiojo suinteresuoto asmens S. J. prašymu ir interesais. Akcentuoja, jog šio sprendimo priėmimas buvo tyčia nusikalstamai nuslėptas nuo L. J. ir P. A. J.. Tvirtina, kad UAB „GeoJusMa“ atlikti kadastriniai matavimai yra nusikalstami ir neteisėti, nes namų valdos nuo 1971 m. nusistovėjęs plotas buvo dvigubai padidintas be žemės sklypo savininko – pareiškėjo P. A. J. sutikimo.
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. sutiko su pareiškėjo patikslintu skundu ir palaikė P. A. J. išsakytus argumentus. Teigė, kad jiems su pareiškėju netinka nustatyta naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarka. Pažymėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priimdama ginčijamus administracinius aktus pasielgė neteisingai, nes ji su P. A. J. daug pastangų įdėjo – augalus sodino, dekoratyvinius akmenukus išpylė, o S. J. viską sunaikino. Mano, kad matininkas turėjo teisingai atmatuoti, remiantis principu – ką paveldėjai, tą ir turi.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime į patikslintą skundą su pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėjui P. A. J., jo sutuoktinei L. J. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir priklausė 0,6476 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Pažymi, jog bendraturčiai P. A. J. bei jo sutuoktinė L. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydami atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo dalį pagal individualios įmonės Geodezijos studijos projektuotojo parengtą projektą, suformuojant keturis žemės sklypus ir nustatant jų ribas. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. pareiškė priešieškinį, kurį Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 patenkino – atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės S. J. priklausančią dalį 0,6476 ha žemės sklypo pagal UAB „GeoJusMa“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant penkis žemės sklypus ir nustatant jų nuosavybę. Teigia, kad įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo sprendimo pagrindu, S. J. kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių, kuris 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 patvirtino 0,6476 ha žemės sklypo padalijimo į 5 sklypus formavimo ir pertvarkymo projektą, nei plotu, nei kitais parametrais nesiskiriantį nuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinto 2016 m. gruodžio mėn. projekto. Atkreipia dėmesį, jog 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A-409 pagrindu UAB „GeoJusMa“ matininkas A. B. 2018 m. liepos 2 d. paženklino žemės sklypų ribas, pareiškėjas P. A. J. ženklinant sklypų ribas dalyvavo, tačiau žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose nepasirašė. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. matininkas A. B. parengė 5 žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 1-5, kadastro duomenų bylas. Vertina, kad ginčijamu 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-1546-(14.31.110.) atsakovas pagrįstai patvirtino žemės sklypų kadastro duomenis. Argumentuoja, jog jau nagrinėjant civilinę bylą P. A. J. teigė, kad UAB „GeoJusMa“ projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kad ne taip pamatuoti atstumai nuo statinio konstrukcijos iki projektuojamo žemės sklypo ribos, tačiau tiek Šiaulių apylinkės teismas, tiek bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas, šiuos argumentus atmetė. Pabrėžia, jog 2020 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-84-776/2020, kuriuo nustatė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal UAB „GeoJusMa“ 2019 m. sausio mėn. parengtą schemą. Paaiškina, kad pagal minėtą teismo sprendimą nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, žemės sklypo dalis iš dešinės gyvenamojo namo pusės su esamu įvažiavimu į kiemą atiteko pareiškėjui P. A. J. ir jo sutuoktinei L. J., o S. J. teko naudotis žemės sklypo dalis iš kairės gyvenamojo namo pusės, kurioje trečiasis suinteresuotas asmuo įsirengė atskirą įvažiavimą ir, kad įvažiavimo danga būtų tvirtesnė, papylė akmenų, tačiau jokio statinio neįrengė. Mano, kad skundžiami administraciniai aktai yra išsamūs ir teisėti, o pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl jų panaikinimo
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GeoJusMa“ atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) 32, 33, 36, 39, 42, 44 ir 45 punktais. Argumentuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pripažinta, kad projektas parengtas nepažeidžiant Taisyklių. Pareiškėjo skunde inkriminuojami kaltinimai UAB „GeoJusMa“ matininkui yra neteisėti ir nepagrįsti. Projektas buvo parengtas laikantis Taisyklių, žemės sklypo plano, o į visus pareiškėjo reikalavimus, prieštaravimus bei prašymus pateikti raštiški atsakymai su prašomais dokumentais.
Teismo posėdyje, apie kurį laiku ir tinkamai pranešta, trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GeoJusMa“ atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 31SK-1546-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 1SS-739-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,6476 ha ploto, bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė S. J. ir P. A. J., t. y. kiekvienam po 3238/6476 dalį žemės sklypo. Pareiškėjas P. A. J. ir jo sutuoktinė L. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydami atidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateiktą IĮ Geodezijos studijos projektą. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „GeoJusMa“ parengtą projektą. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 P. A. J. ir L. J. ieškinį atmetė, o S. J. priešieškinį tenkino - atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui S. J. priklausančią dalį 0,6476 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. gruodžio mėn. UAB „GeoJusMa“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant penkis žemės sklypus ir nustatant jų nuosavybę: 1) atsakovui S. J. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 1083 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „3“ ir į 1740 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „2“; 2) ieškovams P. A. J. ir L. J. pripažinta nuosavybės teisė į 1720 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „4“ ir į 1103 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „1“; 3) atidalintas 830 kv. m žemės sklypas, pažymėtas indeksu „5“, pripažįstant atsakovui S. J. bendrąją dalinę nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio žemės sklypo, o ieškovams P. A. J. ir L. J. abiem bendrai į 1/2 dalį šio žemės sklypo. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34-569/2018 Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėdami tarp P. A. J. bei L. J. ir S. J. kilusį ginčą pasisakė ir dėl šioje administracinėje byloje pareiškėjo išsakytų argumentų - dėl S. J. atskiro kelio/įvažiavimo į žemės sklypą įrengimo, dėl UAB „GeoJusMa“ parengto žemės sklypo padalijimo projekto teisėtumo.
Nors šioje administracinėje byloje pareiškėjas P. A. J. ginčija administracinius viešojo administravimo institucijos priimtus aktus, tačiau tiek iš pareiškėjo skundo turinio, tiek iš jo bei trečiojo suinteresuoto asmens L. J. žodinių paaiškinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su bendrosios kompetencijos teismų priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais – t. y., kad atidalinto žemės sklypo dalis, kurią pareiškėjas įvardija kaip namų valdą, buvo padidinta nuo 490 kv. m. iki 830 kv. m.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Todėl pareiškėjas, keldamas ginčą dėl netinkamai padalinto ginčo žemės sklypo, padidintos žemės sklypo dalies, pareiškėjo vadinamos namų valdos sklypu, netinkamai parengto UAB „GeoJusMa“ projekto ir kt. negali reikalauti šiuos klausimus spręsti iš naujo, kadangi dėl šių aplinkybių jau pasisakyta įsiteisėjusiuose Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-34-569/2018.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-154-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „GeoJusMa“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtas 5 žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 1-5, kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos priimto sprendimo dalys.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 12 punktas (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., t. y. ginčijamo administracinio akto priėmimo metu) numatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė, priimdama ginčijamą administracinį aktą, rėmėsi valstybės institucijos sprendimu, t. y. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“. Pažymėtina, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas nurodytą įsakymą atsižvelgė ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. spalio 12 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-578-(8.26) teigiamą patikrinimo išvadą, kuri buvo priimta su sąlyga, jog projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas P. A. J. raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Todėl laikytini nepagrįstais pareiškėjo argumentai, kad jis nedavė raštiško sutikimo (pasak pareiškėjo – sutikimo padidinti namų valdos žemės sklypą) UAB „GeJusMa“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, kadangi, kilus ginčui tarp bendraturčių, pagal kokį projektą turi būti vykdomas ginčo žemės sklypo pertvarkymas nusprendė Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (redakcija galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. vasario 12 d.; toliau – Nuostatai), 65 punktą, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teritoriniame padalinyje tikrinama vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) II skyriuje reglamentuojami Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio atliekami veiksmai, tikrinant kadastro duomenų bylą. Taisyklių 9 punktas numato, kad atlikus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, jį atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas surašo Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą.
Byloje nustatyta, jog remdamasis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GeoJusMa“ parengė kadastro duomenų bylas ir sutinkamai su Nuostatų 65 punktu, pateikė jas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui. Teismui pateikti kadastro duomenų bylų duomenys patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vyr. specialistė S. J. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo aktus pagal UAB „GeoJusMa“ projektą atidalintiems žemės sklypams (2018-10-16 NR. 31KAM-89120, 2018-10-16 Nr. 31KAM-89117, 2018-10-16 Nr. 31KAM-89122, 2018-10-16 Nr. 31KAM-89124, 2018-10-16 Nr. 31KAM-89118, 2018-10-17 Nr. 31KAM-90284), kuriuose pažymėjo, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylas, nustatyta žemės sklypų ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams, žemės sklypų plotai nustatyti teisingai, žemės sklypų planai sudaryti teisingai, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai užpildyti teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų formos užpildytos teisingai, žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai, žemės sklypų kadastro duomenų bylos parengtos, sukomplektuotos teisingai. Kaip procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovas, buvo lyginami Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 patvirtiname ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyti žemės sklypų ribų linijų ilgiai ir ribų posūkio taškų koordinatės su šių žemės sklypų planuose, 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtuose atlikus kadastrinius matavimus, nurodytais ribų linijų ilgiais ir ribų posūkio taškų koordinatėmis ir nenustatyta neatitikimų/nesutapimų.
Teismas neturi pagrindo abejoti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus atliktu kadastro duomenų bylų tikrinimu, kadangi ir pats pareiškėjas P. A. J., subjektyviai nesutikdamas su bendrosios kompetencijos teismų jau nustatytomis aplinkybėmis dėl atidalinto 830 kv. m. žemės sklypo ploto ir ribų, jokių objektyvių argumentų dėl atsakovo skundžiamu sprendimu patvirtintų kadastrų duomenų neteisėtumo nenurodė.
Nuostatų 12 punktas numato, jog žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) – kas ir buvo padaryta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-154-(14.31.110.).
Tai, kad pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie ginčijamą sprendimą sudaro pagrindą atnaujinti terminą tokiam administraciniam aktui apskųsti (ką nagrinėjamu atveju teismas ir padarė), tačiau vien ši aplinkybė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 31SK-154-(14.31.110.) nedaro neteisėtu. Pažymėtina, kad byloje tai pat nėra jokių duomenų apie atsakovo tarnautojų ar trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GeoJusMa“ darbuotojų korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikalstamus veiksmus. O pareiškėjo tvirtinimas, kad viešojo administravimo institucijos tarnautojai veikė ne taip, kaip numato įstatymai, vertintinas kaip subjektyvi P. A. J. pozicija, kurios nepatvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
Nenustačius jokių ginčijamo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 31SK-154-(14.31.110.) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas šį administracinį aktą panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas P. A. J. taip pat nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1SS-739-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuri išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. kovo 19 d. skundą dėl 2018 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo, kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjos ir UAB „GeoJusMa“ direktoriaus (matininko) veiksmų įvertinimo bei į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), suformuotų kadastro duomenų bylų grąžinimo į pradinę padėtį.
Be teismo šiame sprendime įvertintų aplinkybių, susijusių su 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 31SK-154-(14.31.110.) teisėtumu ir pagrįstumu, kurių teisėjų kolegija nebekartoja, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 1SS-739-(10.5.) taip pat pažymėjo, jog dėl žemės sklypo padalinimo į 5 žemės sklypus ir šių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo bei matininko A. B. veiksmų pareiškėjui buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 1SS02506-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, todėl pakartotinai šių aplinkybių nevertino.
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, be kita ko, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad sprendžiant dėl šios teisės normos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-37/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-888/2013, 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).
Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, prašymas gali būti nenagrinėjamas, kai nustatoma, kad 1) dėl to paties klausimo jau yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas; ir 2) asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Todėl teismui vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata dėl kreipimosi tapatumo, tikrinama, ar toks atsisakymas yra teisėtas, t. y. ar iš tiesų išnagrinėtas tapatus ginčas, ar pareiškėjas, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nepateikė naujų duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnį sprendimą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl žemės sklypo padalinimo į 5 žemės sklypus ir šių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo bei matininko A. B. veiksmų pareiškėjui buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštu (į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 11 d. skundą). Pareiškėjas, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštu, pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui 2018 m. lapkričio 12 d. skundą bei 2018 m. lapkričio 29 d. skundo papildymą. Teismo vertinimu, 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 1SS-2506-(10.5) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas nepagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, nes 2018 m. lapkričio 12 d. P. A. J. kreipėsi ne kartotiniu skundu, o naudojosi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. rašto apskundimo tvarka. Tačiau byloje nesant duomenų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštas Nr. 31SS-19-(14.31.45.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. 1SS-2506-(10.5) būtų panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka, pareiškėjo pakartotinis kreipimasis 2019 m. kovo 19 d. skundu dalyje dėl analogiškų aplinkybių (žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo bei matininko A. B. veiksmų) pagrįstai pripažintas kartotiniu.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 1SS-739-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, todėl pareiškėjo reikalavimas šį administracinį aktą panaikinti taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo P. A. J. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.