Kauno apygardos teismo sprendimas, 2S-2294-264/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2013-12-04
Bylos Nr.: 2S-2294-264/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Baubienė
Ieškovas: R. R., D. F.
Atsakovas: UAB „Zeraida“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Rūta Čilinskaitė, Kristina Gontienė

Kategorijos

110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2S-2294-264/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.2; 122.4 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. R., atstovaujamos advokatės Kristinos Gontienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17849-773/2013 pagal ieškovų D. F. ir R. R. ieškinį atsakovams UAB „Zeraida“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: įpareigoti UAB „Zeraida“ nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos departamento 2009-07-30 atsakovui išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti UAB „Zeraida“ vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti UAB „Zeraida“ vykdyti ar įteisinti statybas (nauja statyba, rekonstrukcija, remontas ar kt.), adresu (duomenys neskelbtini), kitokias nei numatyta 2008 m. sausio 24 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; uždrausti Kauno RAAD atnaujinti UAB „Zeraida“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73. Ieškovai nurodė, kad ieškiniu siekiama apginti ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų ir gretimo žemės sklypo savininkų pažeidžiamas teises atsakovei UAB „Zeraida“ neteisėtai vykdant atliekų tvarkymo veiklą tam nepritaikytose patalpose ir lauke, teršiant ir šiukšlinant aplinką, sukeliant pavojų dirbantiems asmenims, aplinkiniams ir gamtai jau daugiau kaip 5 metus. Ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, kadangi UAB „Zeraida“ vykdoma veikla neatitinka žemės sklypo paskirties ir turi būti nutraukta. Atsakovė UAB „Zeraida“ yra pateikusi prašymą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/73 atnaujinimo, kuris grindžiamas klaidingais duomenimis ir remiasi išduotu TIPK leidimu, kurį prašoma panaikinti šioje byloje. Nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas ar net neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas bei pasunkėtų ieškovų pažeistų teisių atstatymas, būtų sudarytos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams, susijusiems su nuosavybės, nuomos teisių ar teisių, susijusių su neteisėtomis statybomis, įgyvendinimu, atnaujinto TIPK leidimo panaikinimu, todėl pasunkėtų UAB „Zeraida“ neteisėtos veiklos padarinių pašalinimo įgyvendinimas. Atsakovė UAB „Zeraida“ savo nesąžiningais veiksmais, neatsižvelgdama į žemės savininkų interesus ir jiems nežinant, pradėjo vykdyti veiklą neatitinkančią žemės sklypo paskirties, vykdė savavališkas statybas žemės sklype ir teršė aplinką bei nepaisant nuolatinių Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimų nutraukti neteisėtą veiklą, ją ir toliau vykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovų D. F. ir R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas atskirai tyrė kiekvienos prašomos priemonės taikymo pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl prašymo uždrausti atsakovei UAB „Zeraida“ vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad UAB „Zeraida“ atliekų tvarkymo veiklą vykdo turėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau TIPK) 2009 m. liepos 30 d. leidimą Nr. 5/73, kuris suteikia teisę neterminuotam laikui vykdyti šiuos atliekų tvarkymo būdus: surinkimą, vežimą, importą, eksportą, skirtingų atliekų saugojimą. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra teisės aktų nustatyta tvarka vykdo šios įmonės veiklos kontrolę, 2013 m. birželio 12 d. nustatė, kad įmonės teritorijos lauke buvo sandėliuojamos įvairios atliekos, kai pagal leidimo sąlygas jos turėjo būti sandėliuojamos sandėliuose, dėl ko įmonės atsakingam asmeniui buvo skirta administracinė bauda pagal ATPK 51/2 straipsnio 2 dalį, o taip pat buvo nustatyta, kad įmonė vykdo TIPK leidime nenumatytą plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veiklą, dėl ko UAB „Zeraida“ 2013 m. birželio 12 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. 6 išvežti atliekas iš neteisėtų sandėliavimo vietų, sutvarkyti jas leidime nustatytomis sąlygomis, šio nurodymo įvykdymo terminas – 2013 m. rugsėjo 12 d. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2013 m. rugpjūčio 26-27 d. patikrinimo akte Nr. 94 nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d. nurodyme nurodytos atliekos yra išvežamos, tuo tarpu įmonėje pavojingų atliekų nesusidaro, nes įmonė tokios veiklos nevykdo. Teismas atsižvelgė į atsakovės UAB „Zeraida“ direktoriaus R. L. paaiškinimus, kad prie atliekų tvarkymo dirba dauguma įmonės darbuotojų, tik 4 dirba prie šepečių gamybos, tuo tarpu pagal pateiktą UAB „Zeraida“ 2013 m. rugsėjo 3 d. pažymą viso bendrovėje dirba 26 darbuotojai, 19 iš jų neįgalūs, tuo tarpu pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones didžioji dauguma darbuotojų turės būti atleisti. Taip pat atsižvelgė į Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovės G. U. paaiškinimus, kad nėra įrodymų, kad atsakovo veikla yra kenksminga, objektas yra pastoviai stebimas ir sustabdžius veiklą nebus galimybės pašalinti nurodytų trūkumų. Teismas atsižvelgė į Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo Kauno rajono agentūros vedėjo V. R. paaiškinimus, kad 2013 m. rugpjūčio 26-27 d. patikrinimo metu nustatyta, jog plastikas nebesmulkinamas, žaliavos išvežamos, jų kiekis ženkliai sumažėjęs, o veiklos, kuri kenktų aplinkai, žemei ar gyventojams įmonė nevykdo. Teismas nurodė, kad jam nepateikti įrodymai, jog tai, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriose įmonė vykdo veiklą, Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti kaip karvidė, skerdykla, veršidė, paneigia atsakovo UAB „Zeraida“ teisę jose vykdyti atliekų tvarkymo veiklą. Teismas sprendė, kad ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei UAB „Zeraida“ vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįstas, nes taip būtų nepagrįstai ribojama įmonės teisėtai vykdoma veikla, neproporcingai sukeltos neigiamos pasekmės, tuo tarpu įrodymų, kad šia veikla įmonė daro žalą aplinkai, žemei ar gyventojams nėra pateikta, priešingai, pateikti įrodymai patvirtina, kad tokia žala nėra daroma.

Dėl prašymo uždrausti atsakovui UAB „Zeraida“ vykdyti ar įteisinti statybas (nauja statyba, rekonstrukcija, remontas ar kt.), adresu (duomenys neskelbtini), kitokias nei numatyta 2008 m. sausio 24 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra užvesta kita civilinė byla Nr. 2-2332-800/2013 pagal tų pačių ieškovų D. F. ir R. R. ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, UAB „Zeraida“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių, kurioje ieškovai be kitų reikalavimų prašo nustatyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Zeraida“ vykdomi statybos darbai yra neteisėta savavališka statinio rekonstrukcija ir įpareigoti UAB „Zeraida“ savo lėšomis per teismo nustatytą terminą išardyti pastato karvidžių 4Glp, adresu (duomenys neskelbtini), paaukštintą šlaitinį stogą ir stogo laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę. Teismas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje ieškovų pateiktas prašymas taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones yra tiesiogiai susijęs su kitoje civilinėje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Tai, kad ieškovas esant jau iškeltai minėtai civilinei bylai pasirinko papildomą savo teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su reikalavimu uždrausti UAB „Zeraida“ vykdyti ar įteisinti statybas (nauja statyba, rekonstrukcija, remontas ar kt.), adresu (duomenys neskelbtini), kitokias nei numatyta 2008 m. sausio 24 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, nepatvirtina tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindo, nes teismui nustačius, kad atsakovas UAB „Zeraida“ neteisėtai vykdo ar neteisėtai įteisina statybas, bus taikomos neteisėtoms statyboms taikomos civilinės teisinės pasekmės (CK 4.103 straipsnis), tuo tarpu atsakovė, vykdydama šias statybas esant teisme iškeltam ginčui dėl jų teisėtumo pati prisiima su tuo susijusią finansinę riziką. Minėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2332-800/2013 teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie pastatą – karvides 4Glp, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant įrašą apie pastato – karvidžių 4Glp, savavališką statybą ir kadastro duomenis, ir uždraudė UAB „Zeraida“ disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar įkeisti) pastatu – karvidėmis 4Glp, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės UAB „Zeraida“ daiktinės teisės šių pastatų atžvilgiu yra taip apsunkintos, kad papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje yra perteklinis. Jau esant minėtai civilinei bylai Nr. 2-2332-800/2013 teisme, papildomai iškeltas savarankiškas reikalavimas iš esmės dėl tų pačių statybų vykdymo ir įteisinimo uždraudimo teisine prasme nėra pakankamai tikėtinai pagrįstas, kad būtų pagrindas taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, kuri sutampa su pačiu ieškinio reikalavimu. Ieškovas tokią laikinąją apsaugos priemonių turi teisę prašyti taikyti byloje, kurioje yra iškėlęs ieškinio reikalavimus dėl atsakovės UAB „Zeraida“ galimai vykdomos neteisėtos statybos, o ne naujai iškeltoje byloje, kurioje reikalavimai uždrausti vykdyti ar įteisinti statybas iš esmės yra išvestiniai iš kitoje civilinėje byloje jau esamų reikalavimų. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir atliktą teisinį jų vertinimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo uždrausti atsakovei UAB „Zeraida“ vykdyti ar įteisinti statybas (nauja statyba, rekonstrukcija, remontas ar kt.), adresu (duomenys neskelbtini), kitokias nei numatyta 2008 m. sausio 24 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, kaip laikinąsias apsaugos priemones, nes toks reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neproporcingai ribojantis atsakovo UAB „Zeraida“ veiklą, juolab, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus apsunkintas ir dar daugiau, netaps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas bei nepasunkės ieškovų pažeistų teisių atstatymas, jei tokių teisių pažeidimą teismas nustatytų išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės.

Dėl prašymo uždrausti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui atnaujinti UAB „Zeraida“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73. Teismas atsižvelgė į Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovės G. U. paaiškinimus, kad uždrausti įmonei atnaujinti leidimą yra ne kas kitas, kaip surišti įmonės veiklą, tuo tarpu kita departamento atstovė I. J. paaiškino, kad pats leidimas nėra terminuotas, bet jis nustato įmonei sąlygas vykdyti veiklą tik pastate, tuo tarpu įmonė kreipėsi dėl leidimo koregavimo, jiems buvo surašytos pastabos, atsakovas antrą kartą teikė paraišką leidimo koregavimui ir jiems buvo surašytas neigiamas atsakymas, nes paraiška negali būti toliau nagrinėjama, kadangi nepateikta žemės nuomos sutartis. Šiuos atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų paaiškinimus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. (TPS)-D2-2730, kuriame nurodyta, kad UAB „Zeraida“ negali nagrinėti pakartotinai pateiktos paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui koreguoti, be to, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus S. P. 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui R. P., kuriuo prašoma išsakyti savivaldybės poziciją atsakant į gyventojų keliamus reikalavimus panaikinti TIPK leidimą UAB „Zeraida“, nutraukti įmonės veiklą šiame sklype, įpareigoti išvežti iš šio žemės sklypo visas šiukšlės ir sutvarkyti aplinką. Be to, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių su prašymu paaiškinti žemės, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės nuosavybės teisėmis ir 2008 m. sausio 24 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo klausimus. Teismas nurodė, kad iš visų šių įrodymų teismui nėra matyti, kad atsakovas Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atlieka kokius nors galimai neteisėtus ar žalą galimai keliančius veiksmus, ar kad galimai nesąžiningai ir neteisėtai atlieka pagal UAB „Zeraida“ pateiktas paraiškas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui koreguoti procedūras, priešingai, matyti, kad Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas rūpestingai aiškinasi visas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl tokio leidimo koregavimo galimybės, todėl iki ieškinio išnagrinėjimo iš esmės teismui nėra pagrindo taikyti ir šios laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas, ištyręs visus ieškovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visapusiškai įvertinęs visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, tame tarpe ir į atsakovo UAB „Zeraida“ atstovų advokato padėjėjo T. T. bei direktoriaus R. L. paaiškinimus, kad atsakovas UAB „Zeraida“ yra terorizuojamas dėl žemės sklypo pirkimo, laikė, kad šioje byloje nėra tų išimtinių aplinkybių, dėl ko galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios visiškai sutampa su ieškinio reikalavimais, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu bylą nagrinėjant iš esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė R. R., atstovaujama advokatės Kristinos Gontienės, atskiruoju skundu (3 t. b. l. 32-38) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-09-06 nutartį ir patenkinti ieškovų prašymą bei pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka ieškinio reikalavimus. Prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra tapatūs ieškinio reikalavimams, tačiau neabejotinai su jais susiję ir jų nepritaikius gali būti apsunkintas būsimo sprendimo įvykdymas. Prašomos apsaugos priemonės yra tokio pobūdžio, jog UAB „Zeraida“ savo veiksmais neplėstų savo veiklos, kuri prieštarauja žemės sklypo paskirčiai ir žemės sklypo nuomos sutarčiai.

2. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą uždrausti UAB „Zeraida“ vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai kreipėsi į teismą, siekdami apginti ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų ir gretimo žemės sklypo savininkų pažeidžiamas teises atsakovei UAB „Zeraida“ neteisėtai vykdant atliekų tvarkymo veiklą tam nepritaikytose patalpose ir lauke, teršiant ir šiukšlinant aplinką ir sukeliant pavojų dirbantiems asmenims, aplinkiniams ir gamtai jau daugiau kaip 5 metus. Ieškovų prašymas laikinai uždrausti, apriboti konkrečią atliekų tvarkymo veiklą yra siauresnis už ieškinio reikalavimą, nėra tapatus ieškinio reikalavimui. Pati atsakovė UAB „Zeraida“ yra nurodžiusi, kad vykdo ne tik atliekų tvarkymo veiklą, bet ir kitokią (šepečių, šluotų gamybos veiklą). Pritaikius apribojimus dėl atliekų tvarkymo veiklos ieškovų žemės sklype, atsakovė galėtų šią veikla vykdyti ar plėsti kitą savo veiklą kitur, todėl nei atsakovė, nei darbuotojai dėl to nenukentėtų. Jau ir dabar dauguma įmonės darbuotojų pagal sutartį dirba kitoje įmonėje, kitoje vietoje. Be to, atsakovė tik pasakė, jog dauguma darbuotojų dirba prie atliekų tvarkymo, tačiau nepateikė tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų ir įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visai neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, kad dar 2009-08-03 ieškovas D. F. kreipėsi į Kauno RAAD direktorių prašydamas neišduoti leidimo UAB „Zeraida“ vykdyti jokios plastiko gaminių gamybos veiklos (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2009 m. Aplinkos ministrui buvo pateikta Domeikavos gyventojų peticija dėl UAB „Zeraida“ vykdomos veiklos bei 2013-08-19 Kauno RAAD direktoriui pateikta dar viena 500 (duomenys neskelbtini) ūkininkų, gyventojų, namų ir žemės sklypų savininkų peticija prašant nutraukti UAB „Zeraida“ veiklą adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nuolat šiukšlinama ir teršiama aplinka, veisiasi graužikai, sklinda nemalonūs kvapai, daroma žymi žala gamtai. Pats teismas pripažino, kad Kauno RAAD 2013 m. birželio 12 d. nustatė, kad įmonės teritorijos lauke neteisėtai sandėliuojamos įvairios atliekos, buvo skirta administracinė bauda įmonės atsakingam asmeniui pagal ATPK 51/2 str. 2 d., o taip pat buvo nustatyta, kad įmonė vykdo TIPK leidime nenumatytą plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veiklą, įmonei buvo duotas privalomasis nurodymas iki 2013-09-12 išvežti atliekas iš neteisėtų sandėliavimo vietų, sutvarkyti jas. Tačiau iki nurodyto termino 2013-09-12 atsakovė UAB „Zeraida“ reikalavimo neįvykdė, tai patvirtina 2013-09-13 Antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šie įrodymai yra vėlesni už skundžiamą nutartį, todėl iškilo būtinybė juos pateikti ir jie pateikiami kartu su šiuo skundu, jie paneigia skundžiamos teismo nutarties argumentus dėl atsakovo atliekų tvarkymo veiklos pažeidimų.

Teismo nutartyje neteisingai ir nepagrįstai nurodyta, kad teismui nepateikti įrodymai, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose įmonė vykdo atliekų tvarkymo veiklą paneigia atsakovės UAB „Zeraida“ teisę juose vykdyti atliekų tvarkymo veiklą. Pats teismas pripažįsta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai yra karvidė, skerdykla, veršidė - akivaizdu, kad jose negalima atliekų tvarkymo veikla. Atsakovės vykdoma atliekų tvarkymo veikla taip pat neatitinka žemės sklypo naudojimo paskirties, registruotos nekilnojamojo turto registre, taip pat pažeidžia žemės nuomos sutarties sąlygas naudoti žemę tik pagal paskirtį. Pagal Kauno raj. savivaldybės Bendrąjį planą 2007-2017 m., UAB „Zeraida“ nuomojamas žemės sklypas patenka į Prioritetinę gyvenamųjų teritorijų plėtros teritoriją, kur neleidžiama aplinką teršianti veikla. Nepagrįstas teismo motyvas neva laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ribotų atsakovo įmonės neva teisėtai vykdomą veiklą, nes vykdoma neteisėta veikla.

Atliekų tvarkymo veikla susidėvėjusioje, nebaigtoje rekonstruoti karvidėje ir sklype aplink ją, kai jis vizualiai nesiskiria nuo sąvartyno, vietoj numatytos prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos žemės sklypo paskirties, akivaizdžiai pažeidžia ir visų aplinkinių žemės sklypų gyventojų interesus bei mažina žemės sklypo patrauklumą bei vertę ir didina apylinkės užterštumą, todėl ši veikla turi būti nedelsiant stabdoma. Iš teismui pateiktų įrodymų, patikrinimų, paaiškinimų, akivaizdu, kad atsakovė sistemingai pažeidžia tiek viešosios teisės normas, tiek ir ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, interesus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą uždrausti Kauno RAAD atnaujinti UAB „Zeraida“ TIPK leidimą, neatsižvelgė į ieškovų pateiktus įrodymus, kad tarp atsakovės UAB „Zeraida“ ir Kauno RAAD vyksta realūs veiksmai, paraiškos, susirašinėjimas dėl šio leidimo atnaujinimo ir veiklos praplėtimo. Pats teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad Kauno RAAD aiškinasi aplinkybes dėl tokio leidimo koregavimo galimybių, - vadinasi realiai vyksta procedūra, kyla reali grėsmė, kad ginčijamas TIPK leidimas bus atnaujinamas. Tačiau kol ginčijamas leidimo teisėtumas, jokie atnaujinimai neleistini ir neabejotinai gali apsunkinti sprendimo vykdymą, sukelti papildomų naujų ginčų. Teismo argumentas, jog iš pateiktų įrodymų nėra matyti, kad Kauno RAAD atlieka kokius nors galimai neteisėtus ar žalą keliančius veiksmus pagal UAB „Zeraida“ pateiktas paraiškas TIPK leidimui atnaujinti nėra pagrindas atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šios prašomos laikinosios apsaugos priemonės pagrindas yra tai, jog yra apskritai ginčijamas išduoto TIPK leidimo teisėtumas ir prašoma jį panaikinti, todėl kol nėra teismo sprendimo ar išduotas TIPK leidimas yra naikintinas ar ne, atitinkamai prašoma uždrausti ir ginčijamo akto atnaujinimą.

4. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą uždrausti UAB „Zeraida“ vykdyti ar įteisinti statybas (nauja statyba, rekonstrukcija, remontas ar kt.), adresu (duomenys neskelbtini), kitokiais nei numatyta Valstybinės žemės nuomos sutartyje tikslais: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Atsakovė nesąžiningai aktyviai bando vykdyti esamų karvidžių rekonstrukcijas, dėl to yra iškelta kita Kauno apylinkės teismo nurodyta civ. byla Nr.2-2332-500/2013. Vienas iš pareikšto ieškinio reikalavimų yra uždrausti UAB „Zeraida“ vykdyti ūkinę veiklą, kuri yra priešinga žemės sklypo paskirčiai, o naujų žemės sklypo paskirties neatitinkančių statinių statyba sprendimo įvykdymą aiškiai apsunkintų, todėl ir turi būti uždrausta. Teismo paminėtas pritaikytas draudimas kitoje civ. byloje Nr.2-2332-800/2013 keisti UAB „Zeraida“ pastato-karvidės duomenis nekilnojamojo turto registre, bei disponavimo draudimas visai netapatus ir nereiškia draudimo atlikti naujas statybas, rekonstrukcijas, ko prašoma taikyti kaip laikinąją apsaugos priemonę šioje byloje. Teismas skubotai daro visiškai neteisingą išvadą, kad neva kitoje byloje galėtų būti keliamas toks prašymas dėl naujų statybų, rekonstrukcijų draudimo, tačiau toje byloje tai būtų už ieškinio ribų išeinantis prašymas, tuo tarpu šioje byloje, kur ginčijama atsakovės įmonės veikla žemės sklype, kurio dalis priklauso ieškovams, toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėtas, proporcingas ir pagrįstas.

Atsakovė UAB „Zeraida“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (3 t. b. l. 62-67) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Prašymas uždrausti UAB „Zeraida“ vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, adresu (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįstas, nes taip būtų nepagrįstai ribojama įmonės teisėtai vykdoma veikla, neproporcingai sukeltos neigiamos pasekmės, tuo tarpu įrodymų, kad šia veikla įmonė daro žalą aplinkai, žemei ar gyventojams nėra pateikta, priešingai, pateikti įrodymai patvirtina, kad tokia žala nėra daroma. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2013 m. rugpjūčio 26-27 d. patikrinimo akte Nr. 94 nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d. nurodyme nurodytos atliekos yra išvežamos, tuo tarpu įmonėje pavojingų atliekų nesusidaro, nes įmonė tokios veiklos nevykdo. Visi bendrovėje užfiksuoti pažeidimai yra mažareikšmiai ir dėl tokių pažeidimų stabdyti bendrovės veiklos negalima ir jokio poreikio nėra. Teismui pateikta 2013-09-03 pažyma apie bendrovės darbuotojus patvirtina, kad viso bendrovėje dirba 26 darbuotojai, 19 iš jų neįgalūs, todėl nesant pakankamo pagrindo pritaikius prašomas ieškovų laikinąsias apsaugos priemones didžioji dauguma darbuotojų turės būti atleisti, o tai yra ypatingai jautrios socialinės grupės asmenys, kuriems įsidarbinti yra labai sudėtinga. Ieškinio pateikimą teismui atsakovė laiko bendrovės terorizavimu ir jos veiklos piktybiniu žlugdymu vien dėl to, jog UAB „Zeraida“ nesutiko ir atsisakė įsigyti ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį, į kurią nuosavybės teisės ieškovams buvo atkurtos po atsakovei priklausančio pastato dalimi. Bendrovės veikla jokių ieškovų teisių nepažeidžia, ką ir patvirtina visi reikalingi leidimai, sutikimai bei kiti dokumentai kuriuos negaliojančiais prašo pripažinti ieškovai. Aplinkybes, jog nėra jokių objektyvių priežasčių stabdyti bendrovės veiklą dėl nustatytų mažareikšmių pažeidimų, kurie yra šalinami 2013 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas. UAB „Zeraida“ priklausančios 55/100 pastato – karvidės dalys stovi ant 0,5026 ha žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams (0,2529 ha) ir Lietuvos Respublikai (0,2497 ha). Žemės sklypą atsakovė naudoja 2008 m. sausio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, pagal kurią visas žemės sklypas keturiasdešimčiai metų yra išnuomotas atsakovei. Teisės aktai nedraudžia atsakovės išsinuomotame žemės sklype, į kurio dalį ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės vykdyti komercinės UAB „Zeraida“ veiklos teisės aktų numatyta tvarka pastate, todėl atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini.

2. Nėra jokių objektyvių priežasčių prašomos laikinosios apsaugos priemonės uždrausti Kauno RAAD atnaujinti UAB „ Zeraida“ TIPK leidimą taikymui, kadangi uždrausti įmonei atnaujinti leidimą ar ne sprendžia atitinkamos institucijos, atsižvelgiant į pateikiamus duomenis. Leidimo atnaujinimas bendrovei yra reikalingas tam, jog turimas leidimas jai leidžia atliekas laikyti tik pastato viduje, o šiuo metu visos atliekos netelpa. Pradedant veiklą atsakovė manė, jog jai pakaks ploto atliekoms laikyti, tačiau vėliau paaiškėjo, jog ploto pastato viduje nepakanka ir buvo pradėta laikyti atliekas tam tikrose vietose lauke, įmonės teritorijoje. Dėl to iš ieškovų pusės pasipylė eilė skundų. Todėl atsižvelgiant į tai, bei siekdami pašalinti paminėtus pažeidimus, atsakovė kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl TIPK leidimo atnaujinimo, suteikiant teisę laikyti atliekas lauko teritorijoje. Tuomet ieškovai paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovei atnaujinus leidimą tokių skambių argumentų, susijusių su aplinkos tarša (nors realiai aplinka nėra teršiama, ką nustatė atitinkamos institucijos), negalės naudoti. Leidimo atnaujinimas atsakovei nebuvo išduotas, ir kol vyksta ginčas ji neketina pakartotinai kreiptis dėl leidimo atnaujinimo, todėl jokios grėsmės būsimam teismo sprendimui šiuo atveju nėra ir laikinosios apsaugos priemonės netaikytos pagrįstai.

3. Dėl prašymo uždrausti UAB „Zeraida“ vykdyti ar įteisinti statybas (nauja statyba, rekonstrukcija, remontas ar kt.), adresu (duomenys neskelbtini), kitokiais nei numatyta Valstybinės žemės nuomos sutartyje tikslais: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nesusiję su ieškinio reikalavimais, todėl negali būti taikomos. Kauno apylinkės teisme yra užvesta kita civilinė byla Nr. 2-2332-300/2013 pagal tų pačių ieškovų ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, UAB „Zeraida“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė keisti Nekilnojamojo turtoregistro duomenis apie pastatą karvides 4Glp, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant įrašą apie pastato - karvidžių 4Glp, savavališką statybą ir kadastro duomenis, ir uždraudė UAB „Zeraida“ disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar įkeisti) pastatu - karvidėmis, todėl atsakovės UAB „Zeraida“ daiktinės teisės šių pastatų atžvilgiu yra taip apsunkintos, kad papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje yra perteklinis.

Ieškovas D. F., atstovaujamas advokatės Rūtos Čilinskaitės, atsiliepime į atskirąjį skundą (3 t. b. l. 68-74) nurodo, kad sutinka su ieškovės R. R. atskiruoju skundu ir palaiko ieškovės nurodytus motyvus bei reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo medžiaga, įvertinęs ieškovų reikalavimus, kuriuos jie siekia užtikrinti prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai netenkino ieškovų prašymo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė teismui prevencinį ieškinį, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti UAB „Zeraida“ vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, vykdyti ar įteisinti statybas (nauja statyba, rekonstrukcija, remontas ar kt.), kitokias nei numatyta 2008 m. sausio 24 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; uždrausti Kauno RAAD atnaujinti UAB „Zeraida“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73.

LR CK 6.255 straipsnis įtvirtina prevencinio ieškinio institutą. Tokio ieškinio pareiškimo pagrindas yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Taigi prevencinio ieškinio dalykas yra specifinis – reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšies ir būsimo ieškinio dalyko vertinimu bei su tuo susijusiomis pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, padaręs išvadą, kad byloje nėra tų išimtinių aplinkybių, dėl ko galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios visiškai sutampa su ieškinio reikalavimais, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu bylą nagrinėjant iš esmės.

Ieškovų prašymu siekiama iš esmės apriboti atsakovo ūkinę veiklą, nors iš byloje esančių duomenų (Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2013 m. rugpjūčio 26-27 d. patikrinimo akto Nr. 94 ir kt.) matyti, kad įmonėje pavojingų atliekų nesusidaro, nes įmonė tokios veiklos nevykdo, aktuose užfiksuoti pažeidimai šalinami. Kauno apylinkės teisme yra užvesta kita civilinė byla Nr. 2-2332-800/2013 pagal tų pačių ieškovų D. F. ir R. R. ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, UAB „Zeraida“ ir kt. dėl pažeistų teisių, kurioje prašymas uždrausti UAB „Zeraida“ vykdyti ar įteisinti statybas (nauja statyba, rekonstrukcija, remontas ar kt.), yra tiesiogiai susijęs su kitoje civilinėje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, todėl nagrinėjamoje byloje toks prašymas yra perteklinis. Ieškiniu prašoma panaikinti LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos departamento 2009-07-30 atsakovui išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuris neterminuotas, todėl iki kol nepanaikintas galioja. Atsakovės paraiškų pateikimas į atitinkamas institucijas dėl TIPK leidimo atnaujinimo, suteikiančio teisę laikyti atliekas lauko teritorijoje jokios grėsmės negali sukelti, nes šiuos klausimus sprendžia Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, o kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir iš byloje esančių duomenų nesimato, kad atsakovė vykdo kokias nors keliančias grėsmę procedūras.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ir pasidarys negalimas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės UAB „Zeraida“, turinčios neįgaliųjų socialinės imonės statusą, ūkinės veiklos apribojimas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesant pakankamai duomenų apie atsakovės neteisėtus veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, nebūtų adekvatus ir proporcingas, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Ieškovų reiškiami reikalavimai bei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra analogiški, todėl pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų iš esmės išspręstas ginčas, o tai prieštarauja įstatymui (CPK 144 str. 1 d., 259 str. 1 d.)

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos tesimo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė