Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-384-673/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
1-384-673/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-384-673/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32732-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.9.9.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
Kėdainių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 15 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Ingai Balkūnei,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį (vengimu išlaikyti vaiką),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., žinodamas, jog pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį jis nuo 2013-04-24 privalo mokėti dukters V. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines 101,37 eurų (350 litų) dydžio išmokas iki dukros pilnametystės, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė - nuo 2013-04-24 iki 2017-03-21 nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl to išlaikymo lėšų tvarkytojai vaiko motinai L. D. įsiskolino 4791,34 eurus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad jis turi dukrą V. D., kurios gimimo datos neprisimena, su kurios motina L. D. susituokę nebuvo. Tėvystės neginčija. Pripažįsta, kad su vaiko motina pradėjus gyventi atskirai, kai dukrai tebuvo keli mėnesiai, jis su dukra beveik nebendravo, išlaikymo neteikė. Žino, kad Lina kreipėsi į teismą, kad iš jo būtų priteistos lėšos dukters išlaikymui. Tuo metu jis vykdė individualią veiklą, remontuodavo automobilius, tačiau dėl didelės konkurencijos individualią veiklą nutraukė. Teisme buvo sudaryta taikos sutartis, jis įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai, tačiau to kaltinime nurodytu laikotarpiu nedarė. Pripažįsta, kad tyčia neteikė dukrai jokio išlaikymo, nors turėjo galimybę, dirbo užsienyje, gaudavo pajamų ir Lietuvoje. Turi suvirintojo specialybę, moka remontuoti automobilius, šiuo metu padeda draugams remontuoti ir gauna atlygį, oficialiai LR nedirba, nes jam siūlomas mažas atlyginimas. Rūko, per dvi dienas surūko pakelį cigarečių, kurių vertė 3,50 Eur. Iš darbo biržos sąrašų išbrauktas be teisės registruotis 6 mėn. Šiuo metu darbo biržoje neregistruotas. Kaltinime nurodyto įsiskolinimo neginčija. Sveikas. Yra baustas administracinėmis nuobaudomis, baudas moka. Augina nepilnametį sūnų, kurį išlaiko, būdamas užsienyje pervesdavo pinigų savo motinai, kuri jo sūnų augino. Ir šiuo metu turi galimybę dirbti užsienyje, o jei negalės išvykti, pradės vykdyti individualią veiklą, žada dukrai mokėti išlaikymą pagal galimybes.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji/liudytoja L. D. parodė, kad ji kartu su R. D. turi bendrą dukrą V. D., gim. (duomenys neskelbtini). Su R. santuokos sudariusi nebuvo. Kai dar laukėsi vaiko, R. susirado kitą moterį ir ją paliko. Gimus dukrai jis dukrą pripažino, davė savo pavardę. Kaltinamasis dukrą lankydavo retai, neteikė jai jokios materialinės pagalbos, retkarčiais duodavo pinigų, tačiau jų nepakako dukters poreikiams tenkinti, todėl ji kreipėsi į teismą, kad iš R. būtų priteistas išlaikymas dukrai. Vykstant posėdžiams jie sudarė taikos sutartį, kad R. mokės po 350 litų kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui. Po teismo sprendimo R. iš esmės nė karto jai nėra mokėjęs lėšų dukters išlaikymui. Šiuo metu jai po 57 Eur moka vaikų išlaikymo fondas (b. l. 23-24).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą (b. l. 11-13), kuriame nurodoma, kad kaltinamojo įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro nepilnamečiam vaikui V. D. išmokėtos išmokos nuo 2014-02-24 iki 2017-05-23, įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį – 2251,90 Eur.

2014-01-13 liudytoja kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją išmokai nepilnamečiam vaikui išlaikyti gauti, skolininku įvardintas kaltinamasis (b. l. 14).

2013-07-24 kaltinamasis ir L. D. pasirašė taikos sutartį dėl išlaikymo vaikui, kurioje vaiko motina ieškinyje prašomą priteisti išlaikymo dydį sumažino, o kaltinamasis įsipareigojo vaikui per mėn. mokėti po 350 litų nuo 2013-04-24, ieškovė atsisakė ir reikalavimo iš kaltinamojo priteisti 2000 Lt įsiskolinimą (b. l. 33). Ši taikos sutartis 2013-07-26 teismo buvo patvirtinta (b. l. 38).

Iš antstolio dokumentų (b. l. 41-50) matyti, kad kaltinamasis išlaikymo vaikui visiškai nemokėjo, išlaikymo įsiskolinimas 2017-06-30 5100,34 Eur. Areštavus kaltinamojo automobilius byloje buvo gautas pranešimas, kad transporto priemonių nėra, jos priduotos sunaikinimui, tačiau neišregistruotos. 2013-12-27 kaltinamasis pasirašytinai buvo įspėtas, kad už piktybinį vengimą išlaikyti savo vaiką jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 str.

Nepilnametės V. D. gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad kaltinamasis yra vaiko tėvas (b. l. 31).

Iš byloje esančių Darbo biržos pažymos matyti, kad kaltinamasis darbo biržoje nuo 2013 m. iki 2017 m. registruotas nebuvo, užsiregistravęs buvo tik nuo 2017-03-22 iki 2017-05-09 ir išbrauktas be teisės registruotis 6 mėn. (b. l. 52).

Iš 2010-11-30 teismo patvirtintos taikos sutarties matyti, kad su kaltinamuoju nustatyta sūnaus, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, vaiko motina įpareigota/įsipareigojo vaiko išlaikymui mokėti po 350 Lt (b. l. 55-56).

VSDFV pažyma patvirtina, kad kaltinamasis individualią veiklą vykdė nuo 2011-02-01 iki 2013-05-09, nuo to laiko jokių duomenų apie kaltinamojo darbinę veiklą nėra (b. l. 98).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiosios/liudytojos parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. D., žinodamas, jog pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį jis nuo 2013-04-24 privalo mokėti dukters V. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokomas periodines 101,37 eurų (350 litų) dydžio išmokas iki dukros pilnametystės, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė - nuo 2013-04-24 iki 2017-03-21 nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl to išlaikymo lėšų tvarkytojai vaiko motinai L. D. įsiskolino 4791,34 eurus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos BK 164 str.) iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis, kuris neginčijo savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, neginčydamas kaltinime nurodyto laikotarpio ir įsiskolinimo dydžio, žinodamas apie teismo procesinį sprendimą, kurio pagrindu jis privalėjo ir privalo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, ką įrodo tai, jog teismo procese jis dalyvavo, pasirašytinai įspėtas antstolio dėl išlaikymo neteikimo pasekmių, LR oficialiai nedirbdamas, nes, kaip nurodė kaltinamasis – jo netenkino siūlomas darbo užmokestis, kas negali būti pateisinama, kuomet jis privalo teikti išlaikymą vaikui, iš darbo biržos sąrašų išbrauktas dėl paties kaltės, turėdamas galimybę, tačiau į darbo biržą nesiregistruodamas, dirbdamas užsienyje – kaip pats nurodė, turėdamas paklausią suvirintojo specialybę, remontuodamas automobilius, kaltinamojo teigimu – dirbdamas neoficialiai, tai yra gaudamas pajamas, kurios, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, leido ir leidžia jam tenkinti ir jo ydingus įpročius (vartoti alkoholį, rūkyti – kas vien rūkalams per mėnesį sudaro virš 53 Eur, tai yra beveik tokią sumą (57 Eur), kurią šiuo metu jo dukrai moka Vaikų išlaikymo fondas), darydamas pažeidimus ir mokėdamas baudas, tai yra turėdamas pajamų, būdamas sveikas, darbingas - turėdamas visas galimybes, tačiau savo vaikui nemokėdamas jokio išlaikymo - tyčia ir sąmoningai, ką pripažino ir pats kaltinamasis, vengė žinomai teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti savimi pasirūpinti dar nesugebantį savo nepilnametį vaiką ir dėl to yra kaltas. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo (bent jau iš dalies) vykdyti teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas išlaikyti vaiką. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pareigos išlaikyti dukros nevykdė turėdamas realią galimybę ją vykdyti. Antstoliui negalint iš kaltinamojo išieškoti lėšų vaiko išlaikymui, liudytoja/nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Iki teisiamojo posėdžio kaltinamasis nepadengė nė dalies įsiskolinimo, išlaikymo vaikui ir toliau nemoka.

Įstatymas nenumato jokio pajamų minimumo, kurį gaudamas kaltinamasis neprivalo teikti išlaikymo vaikui, todėl tai, kad kaltinamojo pajamos nebuvo didelės ar vaikui buvo mokamas išlaikymas iš vaikų išlaikymo fondo, ar tai, jog kaltinamasis savo valia, tai yra pats prisiimdamas socialinę riziką - vaiko susilaukė, ar išlaiko kitą vaiką, kaltinamojo neatleido ir ateityje neatleis nuo pareigos mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai. Akivaizdu, kad kaltinamasis, kaltinime nurodytais laikotarpiais tik dėl savo paties tyčios ir kaltės nemokėjo išlaikymo savo dukrai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis, be to, kad neteikia dukrai išlaikymo, dėl teismui nesuprantamų priežasčių su savo dukra iš esmės nebendrauja, nesidomi dukros gyvenimu, auklėjimu, todėl tuo ypatingai ir esminiai pažeidžia savo nepilnametės dukros interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. D. tyčia - sąmoningai nevykdė savo pareigos, nustatytos teismo sprendimu, išlaikyti vaiką, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti nepilnametį vaiką).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo išsakyto prisipažinimo turinys teismui neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, prisipažinęs padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai galisi. Tokios nuostatos neišreiškė ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika – tyčinė, nesunki, baigta; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (b. l. 90-99) – praeityje neteistas, tačiau ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, kurias visas padarė būdamas neblaivus, vien 2017 m. baustas 4 kartus: už girto pasirodymą viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimą būnant neblaiviam, policijos pareigūnų garbės ir orumo žeminimą esant neblaiviam, trys baudos iš keturių - viso 144 Eur, sumokėtos, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, sveikas, turi du nepilnamečius vaikus, tame tarpe V. D., kuriai neteikia išlaikymo.

Darytina išvada, kad bausmės tikslas už padarytą nusikaltimą pirmą kartą teisiamam kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant jam laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), bausmės trukmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), nustatant mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis, kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad jis nedirba be pateisinančios priežasties, nedirbdamas nuolat baudžiamas už nusižengimus, kuriuos padaro būdamas neblaivus, skiriant atitinkamus įpareigojimus (BK 48 str. 6 d., 7 d.), ir galutinę bausmę 1/3 sumažinant (BK 64 ¹ str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-88), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti nepilnametį vaiką), ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, visos bausmės metu įpareigojant: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis ir bausmės laiku gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, viso bausmės metu R. D. įpareigojant: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis ir bausmės laiku gydytis nuo alkoholizmo.

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė