- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- 2-37-970/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01074-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. M., prašydamas sumažinti išlaikymo priteisimą nepilnametei dukrai I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki 100,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės. Ieškinyje nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir priteisė iš ieškovo išlaikymą dukrai I. M. po 175,00 Eur nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki dukters pilnametystės kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu jo materialinė padėtis pablogėjo, todėl prašo sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Atsakovė L. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, be to, mano, kad ši civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Ji nuo 2009 metų gyvena Suomijoje, kur kartu nuo gimimo gyvena ir jos dukra Ieva. Dukra Suomijoje lanko darželį, jos šeiminiai ir socialiniai ryšiai yra Suomijoje, abi kalba ne tik lietuvių, bet ir suomių kalba. Byla yra su tarptautiniu elementu, todėl sprendžiant jos teismingumo klausimą taikytini Europos Sąjungos teisės aktai. Pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo, vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 2 skirsnio 8 straipsnį bylos teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (b. l. 36-39).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 782 straipsnyje nustatyta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra tesiminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnius šeimos bylos, jei, nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad, jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
Byloje nustatyta, kad šalys ir jų nepilnametė dukra I. M. yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovas, paduodamas ieškinį nurodė, jog atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), t. y., Lietuvos Respublikoje. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodo, kad ji ir šalių nepilnametė dukra gyvena Suomijoje. Pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą šalių dukters I. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. M. (b. l. 9-11). Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis atsakovė L. M. bei šalių dukra I. M. nuo 2011 m. spalio 17 d. yra deklaravusios išvykimą į Suomiją (b. l. 43-44). Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad skyrius išvados pateikti negali, nes L. M. su dukra I. M. Druskininkų savivaldybėje negyvena, susisiekus su L. M. telefonu, ji paaiškino, jog gyvena Suomijoje (b. l. 27). Ieškovo ieškinys atsakovės nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje atsakovei neįteiktas, o atsakovė raštu informavo teismą, jog ji gyvena Suomijoje, todėl visi procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami bei įteikti elektroniniu paštu (b. l. 29-33). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės ir jos nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2011 m. spalio 17 d. yra Suomijoje. Tuo pagrindu pripažintina, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita Europos Sąjungos valstybe (Suomijos Respublika), todėl spręstina, ar ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).
Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo turi būti taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo, vykdymo, tačiau šis Tarybos Reglamentas taikomas bylose, kuriose reiškiami reikalavimai susiję su tėvų pareigomis vaikams (dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir pan.) ir į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo vykdymo preambulės 11 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia vienintelį reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, todėl reiškiamo reikalavimo teismingumo klausimas spręstinas remiantis būtent 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nustatytomis taisyklėmis. Pažymėtina, kad Išlaikymo reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Nacionaliniai teismai negali pakeisti Išlaikymo reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje įtvirtinta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Byloje nustatyta, kad atsakovės ir šalių nepilnametės dukros (pagal Išlaikymo reglamentą kreditorės) gyvenamoji vieta yra Suomijoje, todėl remiantis Išlaikymo Reglamento 3 straipsnio a ir b punktais ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismingas Suomijos teismams. Šiuo atveju taikyti Išlaikymo Reglamento 3 straipsnio c ir d punktus nėra teisinio pagrindo, nes reikalavimai susiję su asmenų statusu ar su tėvų pareigomis, nėra keliami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-155-569/2016). Nustačius, jog ieškovo ieškinio pagrindu iškelta byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovo ieškinys atsakovei L. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo paliktinas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo M. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.