Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. N. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-12-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1434-471/2015 pagal R. N. ieškinį atsakovei R. N. su trečiuoju asmeniu Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas priėmė nutartį, kuri prieštarauja CPK 784 straipsnio 1 dalies ir 785 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kadangi ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvena Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. N. ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuri prieštarauja CPK 784 straipsnio 1 dalies ir 785 straipsnio 1 dalies nuostatoms, su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pagal CPK 782 straipsnį bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnius šeimos bylos, jei, nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad, jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

Nežiūrint į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra Lietuvos piliečiai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė R. N. 2015-07-14 deklaravo išvykimą į Airiją. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimu nepilnamečių vaikų L. N. ir G. N. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja R. N. jos gyvenamojoje vietoje. Tai reiškia, kad apelianto nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra taip pat Airijoje. Tą patvirtina ir 2015-11-02 Nr. 3V-2913-2 ir 2015-11-02 Nr. 3V-2912-1 Gyventojų registro tarnybos pažymos apie asmens duomenis, kuriose pažymima, kad G. N. ir L. N. 2015-07-14 išvyko į Airiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog ieškinys turi tarptautinį elementą, todėl spręstina, ar ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismui (CPK 782 str.).

Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai civilinėse bylose, susijusiose su išlaikymo pareigomis, yra įtvirtinti 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas). Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Nacionaliniai teismai negali pakeisti Reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento 3 straipsnyje įtvirtinta, kad Jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis (susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Pažymėtina, kad siekiant sureguliuoti tarpvalstybinius santykius, užtikrinti išlaikymo kreditorių interesų gynimą ir skatinti tinkamą teisingumo vykdymą Europos Sąjungoje, 2008 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“. Reglamento 3 str. inter alia nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija ir pats nurodo, kad atsakovės ir šalių vaikų gyvenamoji vieta yra Airijoje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimu, juo teismas patvirtino ir šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nesprendžiamas buvusių sutuoktinių pareiškimas pakeisti tesimo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas, pateikdamas ieškinį, siekia sumažinti sutartimi nustatyto išlaikymo dydį ginčo teisenos tvarka. Tokiu atveju ieškinys teikiamas pagal atsakovo (vaiko, atstovaujamo kito sutuoktinio) gyvenamosios vietos teismui ir netaikoma CPK 30 str. 4 d. (CPK 29 str.). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas ieškinį dėl išlaikymo vaikui sumažinimo turi paduoti pagal atsakovės gyvenamąją vietą, nagrinėjamu atveju kompetentingam Airijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.