- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-567-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- T. J., I. D., R. T.
- Ieškovas
- A. D.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-567-544/2019
teisėja Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00539-2018-3
2019 m. spalio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-114-223/2019 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei I. D. dėl tėvystės nuginčijimo bei atsakovės I. D. priešieškinį ieškovui A. D., atsakovams T. J., R. T., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. prašė paskirti jo bei vaikų M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), serologinę DNR ekspertizę, tikslu nustatyti, ar jis yra šių vaikų biologinis tėvas. Ekspertizės įstaigai pateikus duomenis, kad A. D. nėra M. D. bei M. D. tėvas, prašė teismo šią aplinkybę nustatyti.
2. Atsakovė I. D. pateiktu teismui priešieškiniu prašė: nustatyti, kad ieškovas A. D. nėra jos sūnų M. D., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; ekspertizei pateikus duomenis, nustatyti, kad M. D. biologinis tėvas yra atsakovas R. T., o M. D. biologinis tėvas yra atsakovas T. J.; priteisti iš R. T. išlaikymą M. D., o iš T. J. išlaikymą M. D. nuo priešieškinio pateikimo dienos periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
3. Nurodė, kad santuokoje su ieškovu tik apie du metus gyveno gerai, vėliau prasidėjo nesutarimai ir jie išsiskyrė. Dar gyvenant santuokoje turėjo atsitiktinių santykių su R. T., tačiau nebuvo tikra, kad gimęs sūnus M. D. yra jo tėvas. Be to, artimai bendravo ir su T. J., gimė sūnus M. D., kurio tėvas yra būtent T. J.. Vėliau su T. J. gyveno kartu apie 5 metus, jiems gimė dar vienas sūnus. T. J. kartu nebegyvenant nuo 2018 m. balandžio mėnesio su vaikais bendrauja mažai, nors per šventes aplanko. Atsakovės manymu, vaikų poreikius užtikrintų 350 Eur išlaikymo suma per mėnesį kiekvienam vaikui. Jos gaunamas pajamas sudaro tik gaunama socialinė pašalpa, išmokos vaikams, sūnaus M. D. neįgalumo išmoka. Šiuo metu ji nedirba, nes sūnus J. J. dar neturi dviejų metų, todėl prisidėti prie išlaikymo daugiau negali. Su vaikais gyvena T. J. seseriai priklausančiame gyvenamajame name, mokami mokesčiai (vanduo, elektra, internetas) sudaro apie 100 Eur per mėnesį. Sūnui M. D. nustatytas neįgalumas, jis yra išrankus maistui, todėl sveikatos priežiūrai reikalingos papildomos išlaidos. Be to, sūnaus J. J. išlaikymui, teismui patvirtinus taikos sutartį, T. J. turi mokėti po 170 Eur per mėnesį, tačiau šiuo metu jis moka tik po 60 Eur, t. y. tiek, kiek mokėtų valstybė jam neteikiant išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad ieškovas A. D. nėra M. D. bei M. D. tėvas. Nustatė, kad atsakovas R. T. yra M. D. biologinis tėvas, o atsakovas T. J. – M. D. biologinis tėvas. Priteisė iš R. T. išlaikymą sūnui M. D., o iš T. J. išlaikymą sūnui M. D. periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos po 170 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise iki M. D. ir M. D. pilnametystės pavedė jų motinai I. D..
5. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymu teismui 2018 m. liepos 27 d. nutartimi paskyrus teismo medicininę ekspertizę, gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad A. D. nėra M. D. ir M. D. biologinis tėvas. Atsakovės prašymu paskyrus teismo medicininę ekspertizę, teisme gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad R. T. yra M. D. biologinis tėvas su 99,9999999999 procentų tikimybe, o T. J. yra M. D. biologinis tėvas su 99,999999999 procentų tikimybe.
6. Spręsdamas dėl šalių vaikams M. D. ir M. D. reikalingo išlaikymo dydžio kas mėnesį, teismas įvertino tai, kad išlaikymas vaikui skirtinas ne tik jo fiziologinių poreikių tenkinimui, tačiau ir jo tinkamų gyvenimo, auklėjimo sąlygų užtikrinimui, be to, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas į ateitį, o atsakovė, pateikusi priešieškinį, šiuo metu negali teikti sūnums didesnio išlaikymo ir gauti didesnių pajamų dėl objektyvių priežasčių, nes augina ir prižiūri mažametį J. J., gim. (duomenys neskelbtini), be to, turi daugiau išlaikytinių, todėl prie sūnums reikalingo teikti išlaikymo dydžio atsakovai turėtų prisidėti didesne dalimi nei vaikų motina. Atsakovės nurodomas vaiko poreikių užtikrinimui reikalingas 350 Eur dydis kas mėnesį kiekvienam vaikui atitinka vaiko poreikius pagal jų amžių. Be to, įvertino ir tai, kad vaikų motinai, su kuria nuolat gyvena vaikai, o sūnui M. D. nustatytas neįgalumas, tenka ne tik kasdienių būtinų vaikų poreikių užtikrinimo pareigos, bet ir pareiga išlaikyti gyvenamą patalpą, kurioje su vaikais gyvena, mokėti mokesčius, užtikrinti jų sveikatos apsaugą.
7. Teismas pažymėjo, jog T. J. nepateikė duomenų, kad reikalaujamo priteisti sūnui išlaikymo negali teikti dėl objektyvių priežasčių (ligos, neįgalumo ar pan.), o tai, kad jis dirba sezoninius darbus, yra nepakankama aplinkybė vaikui reikalingo išlaikymo sumą mažinti. Vaikų motinos pajamas, pagal pateiktus duomenis iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus, sudaro nuo 2019 m. vasario 1 d. mokama 525,65 Eur suma, kurią sudaro socialinė išmoka – 97,39 Eur, išmoka vaikui – 371,26 Eur, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija – 57 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė augina 5 vaikus, todėl skirta išmoka vaikams – 371,26 Eur yra skirta visų vaikų poreikiams. Teismas taip pat pažymėjo, jog M. D. skiriama 70 Eur dydžio išmoka vaikui, o M. D. – 50 Eur, todėl šiomis sumomis mažintina bendra kiekvieno iš vaikų poreikius užtikrinanti suma nuo 350 Eur iki atitinkamai 280 Eur ir 300 Eur, tačiau tai nėra pagrindu mažinti priteistino vaikams išlaikymo dydžio, įvertinus kiekvienam iš tėvų tenkančių išlaikytinių skaičių, gaunamas pajamas. Nurodė, kad T. J. užimtumo tarnyboje registruotas tik nuo 2018 m. gruodžio 18 d., tikisi vasaros metu toliau dirbti ir gauti didesnes pajamas. Teismo vertinimu, T. J. turi daugiau galimybių įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas (mokytis, įsigyti kitą specialybę ir pan.), nei I. D., šiuo metu auginanti 5 mažamečius vaikus. Aplinkybė, kad I. D. jau turi 5 išlaikytinius ir dėl to negalės lygiomis dalimis prisidėti prie vaikams reikalingo išlaikymo, atsakovui T. J. buvo žinoma, todėl jis turi prisiimti pareigą teikti sūnui M. D. didesnę dalį išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas T. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria iš jo sūnaus M. D. išlaikymui kas mėnesį priteista mokėti po 170 Eur, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 100 Eur.
9. Nurodo, kad skundžia teismo sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad T. J. turi daugiau galimybių įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, dėl ko turi teikti vaikui didesnę kasmėnesinio išlaikymo dalį, nes ji yra sąlyginė, prieštarauja teisingumo bei protingumo kriterijams. 2018 m. spalio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai patvirtino I. D. ir T. J. taikos sutartį, pagal kurią jis pagal tuo metu turimas pajamas sutiko sūnaus J. J. išlaikymui mokėti 170 Eur. Šiuo metu jis yra bedarbis, mokama 300 Eur bedarbio kasmėnesinė išmoka. Todėl skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dieną pagal du teismo sprendimus dviejų vaikų išlaikymui T. J. privalo mokėti kas mėnesį 340 Eurų, kai jo pajamos tuo metu buvo 300 Eurų. Jokio kito turto, kurį padavęs galėtų vykdyti teismo sprendimą, jis neturi. Pažymi tai, kad M. D. dėl neįgalumo mokama 195 Eur kasmėnesinė išmoka ir kas mėnesį išmokami 70 Eur vaiko pinigai. Kadangi abu tėvai turi proporcingai prisidėti prie vaiko išlaikymo, tai ir I. D. turi skirti M. D. išlaikymui 170 Eur, tai jo išlaikymui tenka 605 Eur. Jam teikiant 100 Eur išlaikymą kas mėnesį sūnui M. D. pragyventi susidarytų 535 Eur, kas atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovo T. J. apeliacinį skundą ieškovė I. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
11. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai taikė įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, todėl ją keisti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir nepilnamečio sūnaus poreikius bei jiems patenkinti reikalingą išlaikymo dydį, įvertino visus reikšmingus kriterijus ir tinkamai įvertino įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo T. J. nepilnamečiui jo sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 170,00 Eur išlaikymas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi kitos teismo sprendimo dalys apeliaciniu skundu neskundžiamos, dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.
15. Atsakovė I. D. priešieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo T. J. išlaikymą sūnui M. D. periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šį atsakovės reikalavimą tenkino visiškai. Apeliantas T. J. nesutinka su sprendimo dalimi priteisti iš jo sūnaus M. D. išlaikymui po 170 Eur kasmėnesinį išlaikymą ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, neatsižvelgė, kad jis yra bedarbis, gaunantis tik 300 Eur išmoką, kad kito šalių vaiko išlaikymui jau yra priteistas 170 Eur išlaikymas, todėl neturi galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą.
16. Kaip matyti iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų ir jų procesinių dokumentų turinio, ginčas dėl to, kad apeliantas T. J. privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų M. D. ir kad jo būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 350 Eur, nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisako.
17. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
18. Vertinant tėvų turtinę padėtį, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės I. D. pajamas sudaro socialinė išmoka – 97,39 Eur, išmoka vaikui – 371,26 Eur, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija – 57 Eur, ji augina 5 nepilnamečius vaikus, iš kurių J. J. yra mažametis, gimęs (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė jį privalo prižiūrėti. Pagal bylos duomenis, atsakovė su vaikais neatlygintinai gyvena (byloje nėra įrodymų apie mokamą nuomos mokestį) apelianto T. J. seseriai priklausančiame name, registruoto turto neturi, pareiškime teismui nurodė, kad turi 500-600 Eur kreditorinį įsiskolinimą kredito įmonei. Šalių nepilnamečiui vaikui M. D. yra mokama 70 Eur išmoka, jam nustatytas neįgalumas, iki 2019 m. sausio mėnesio vaikui buvo mokama 195 Eur šalpos neįgalumo pensija.
19. Atsakovas T. J. pagal bylos duomenis registruoto turto ir kreditorių neturėjo, dirbo sezoninį darbą kelių tarnyboje, bylos nagrinėjimo metu buvo registruotas užimtumo tarnyboje, jo pajamas nuo 2018 m. gruodžio mėnesio sudarė apie 300 Eur nedarbo išmoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys rodo, kad apeliantas nuo 2019 m. gegužės mėnesio dirba ir iki 2019 m. rugsėjo mėnesio buvo gavęs apie 2800 Eur išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių. Pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį apeliantas kitam šalių sūnui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), sutiko teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki vaiko pilnametystės.
20. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ištirtų įrodymų visumą, nutarties 17 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių paaiškinimus, į abiejų tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę ir pastangas gauti pagal savo amžių ir sveikatos būklę atitinkančias pajamas, nepilnamečio vaiko poreikius, jo sveikatos problemas ir specialius poreikius, į vaiko amžių ir, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog 170 Eur išlaikymo dydis per mėnesį yra pakankama suma nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui ir atitinka jo poreikius. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka.
21. Pažymėtina, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą (CK 3.198 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienam iš vaikų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaiko poreikių, gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005). Tačiau aptarta teisės norma ir teismų praktika šios bylos kontekste negali būti aiškinama taip, kad vyresnio amžiaus, sveikatos problemų ir neįgalumą turinčiam nepilnamečiui vaikui būtų priteistas mažesnis išlaikymas negu vaikui, kuris yra jaunesnis ir tokio pobūdžio problemų neturi. Minėta, jog pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartį T. J. sutiko mokėti sūnui J. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nors šis apelianto sūnus tėra dviejų metų amžiaus ir pagal byloje pateiktus įrodymus neturi sveikatos problemų. Tuo tarpu M. D., kuriam skundžiamu sprendimu priteistas taip pat 170 Eur dydžio periodinis išlaikymas, yra nustatytos sveikatos problemos, neįgalumas, jam yra septyni metai, todėl jo būtini poreikiai yra didesni vien dėl amžiaus.
22. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, turėjo būti pakankamai rūpestingas ir iš anksto įvertinti savo turtines ir pasirengimo užauginti vaikus galimybes, reikiamai jais pasirūpinti, ugdyti jų asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas jiems vystytis. Savo pareigos užauginti vaiką ir užtikrinti būtinas sąlygas jam vystytis išankstinis neįvertinimas ar netinkamas pasirengimas šios pareigos vykdymui apelianto neatleidžia nuo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kadangi, kaip jau minėta, pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį išlaikyti vaiką įpareigoti abu vaiko tėvai, todėl, net ir esant sunkiai turtinei padėčiai, atsisakymas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis; 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis).
23. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nustačius faktines bylos aplinkybes, padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės nuostatas bei atskleidus bylos esmę, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
24. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo procesiniu teismo sprendimu nei vienai iš šalių neužkertamas kelias, pasikeitus esminėms aplinkybėms, kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo/padidinimo (CK 3.201 straipsnis).
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei I. D. apeliacinės instancijos teisme teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 91 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Netenkinus apeliacinio skundo, šios pagrįstos įrodymais išlaidos priteisiamos iš apelianto T. J. į valstybės biudžetą pagal CPK 96 straipsnio taisykles (CPK 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5630.