Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams J. L. ir D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto turto padalijimo, tretieji asmenys – S. K., J. P., R. K. ir K. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės T. P. ir mirusiojo V. P. 1985 m. gegužės 8 d. įregistruota santuoka nutraukta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-505-604/2011. Santuokos nutraukimo metu turtinė teisė į 0,7000 ha ir 0,2500 ha ploto žemės sklypus nebuvo padalyta. Remiantis teismui pateiktais Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų duomenimis, Šalčininkų rajono apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-505-604/2011 medžiaga sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui.

18. Taip pat byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo Nr. 604, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir pardavimo piliečiui V. P.“. V. P. tą pačią dieną pateikė prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinį žemės sklypą. Vilniaus miesto skyrius 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-143 informavo V. P. įgaliotą asmenį K. S. dėl 2 284,80 Lt apmokėjimo už 0,7000 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Vilniaus miesto skyrius 2013 m. vasario 27 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-172 informavo V. P. įgaliotą asmenį K. S. dėl 616,00 Lt apmokėjimo už 0,2500 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Už žemės sklypus sumokėta buvo 2013 m. vasario 27-28 d., ką patvirtina byloje esantys K. S. mokėjimo nurodymai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 49SK-205-(14.49.109.) suformuotas 0,2500 ha ploto žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis.

19. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu prašo padalyti, jos manymu, jai ir jos buvusiam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – turtinę teisę į dviejų asmeninio ūkio paskirties žemės sklypus – kuris nebuvo padalytas santuokos nutraukimo metu.

20. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal santuokos nutraukimo metu galiojusių CK 3.51 – 3.53 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias klausimus, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas, nutraukdamas santuoką, tarp kitų klausimų turi išspręsti klausimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo. Nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; kt.).

21. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei formuojama teismų praktika, nutraukiant ieškovės ir mirusiojo V. P. santuoką privalėjo būti išspręstas viso bendro turto padalijimo klausimas. Tačiau kaip matyti iš pareikšto ieškinio, santuokos nutraukimo sprendimo ir ieškovės paaiškinimų, turtinė teisė į dviejus asmeninio ūkio paskirties žemės sklypus nebuvo nurodyta santuokos nutraukimo byloje, ši teisė nebuvo įtraukta į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nutraukiant santuoką nebuvo tarp buvusių sutuoktinių padalyta. Kaip teigia ieškovė, ji manė, kad turtinė teisė į asmeninio ūkio žemę nėra dalintinas turtas, todėl neįtraukė šios teisės į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei tik 2022 m. vasarą sužinojo, kad vis dar nesutvarkyti asmeninio ūkio žemės sklypai, skirti, anot ieškovės, jai ir jos buvusiam sutuoktiniui. Ieškovės teigimu, paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šio turto padalijimo.

22. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės teisės inicijuoti naują bylą dėl santuokos metu galimai nepadalinto bendro sutuoktinių turto padalijimo, pažymi, kad teismų formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 28 punktą).

23. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai sutuoktinių (ar vieno iš jų) turtinė teisė liks neapginta, bus pažeisti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nuosavybės neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

24. Taigi, tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.

25. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad ieškovės santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas galimai ne visas bendras sutuoktinių turtas bei dėl naikinamojo penkerių metų termino pabaigos (terminas pasibaigė 2016 m. gegužės 17 d.) ieškovė nebeturi objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.

26. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus bei kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, siekiant neapriboti ieškovės teisės į teisminę jos galimai pažeistų teisių gynybą (CPK 5 straipsnis), ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje, tačiau tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas (turtinė teisė) tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos.

27. Sprendžiant šį (išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas galimai ne visas sutuoktinių bendras turtas) klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis (ieškovė), prašanti šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių negalima daryti išvados dėl susiklosčius situacijos išskirtinumo ir bendrosios taisyklės išimties taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad turtas (turtinė teisė), kurį ieškiniu prašoma padalyti, egzistavo nutraukiant jos ir V. P. santuoką, tačiau dėl žinių stokos ji šio turto nenurodė santuokos nutraukimo byloje ir jis nebuvo padalytas. Pažymėtina, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybių, kad turtinė teisė į asmeninio ūkio žemės sklypus egzistavo ieškovės ir V. P. santuokos nutraukimo metu bei laikėsi pozicijos, kad ši turtinė teisė turėjo būti padalyta išimtinai santuokos nutraukimo metu.

29. Vertinant tokią ieškovės poziciją svarbu atkreipti dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovės buvęs sutuoktinis V. P. yra miręs (mirė (duomenys neskelbtini)), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nors palikėjas 2006 m. spalio 17 d. ir 2006 m. lapkričio 10 d. oficialiais testamentais ginčo žemės sklypus ir buvo palikęs A. J. Bylos nagrinėjimo metu į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti palikėjo V. P. ir ieškovės vaikai S. K. ir J. P., kurie atsiliepimų į ieškinį nepateikė, ieškinio neginčijo. Remiantis byloje esančiais duomenimis, A. J. (V. P. testamentinis įpėdinis, kuris palikimo nepriėmė) mirė 2023 m. birželio 23 d., po A. J. mirties pareiškimą priimti palikimą pagal apyrašą pateikė testamentinė įpėdinė (dukra) R. K. Bylos nagrinėjimo metu mirusiojo A. J. dukra R. K. (įstatyminė ir testamentinė įpėdinė) taip pat buvo įtraukta į byla trečiuoju asmeniu, savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinio reikalavimo neginčijo. Taigi, faktiškai susidariusioje situacijoje nėra objektyvių duomenų, remiantis kuriais galima būtų abejoti ieškovės paaiškinimais, kad santuokos nutraukimo metu ji žinojo apie sutuoktinių turtinę teisę į asmeninio ūkio žemės sklypus, tačiau dėl žinių stokos šios teisės neįtraukė į bendro dalytino turto sąrašą santuokos nutraukimo byloje (CPK 178 straipsnis).

30. Kaip matyti iš atsakovės su 2024 m. sausio 8 d. atsiliepimu (DOK-3946) pateikto Pagirių patikslinto asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo, sudaryto pagal Apylinkės sprendinius ir VAVA įsakymą, ieškovės buvusiam sutuoktiniui V. P. 1994 m. sprendimo pagrindu buvo skirtas naudotis 1,80 ha ploto žemės sklypas su namų valda (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo dokumentu atsakovė įrodinėja aplinkybes, kad teisė į žemės sklypus, kurią prašo padalyti ieškovė, siejama su 1,80 ha asmeninio ūkio žemės sklypu bei priklauso išimtinai ieškovės buvusiam sutuoktiniui V. P. Taigi, atsakovė laikosi pozicijos, kad teisė naudotis ginčo žemės sklypais ieškovės sutuoktiniui buvo suteikta dar 1994 metais, t. y. iki ieškovės ir V. P. santuokos nutraukimo 2011 metais. Byloje nėra įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti priešingai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybių, kad turtinė teisė į asmeninio ūkio žemės sklypus egzistavo ieškovės ir V. P. santuokos nutraukimo metu (CPK 178 straipsnis).

31. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma padalyti turtinė teisė į asmeninio ūkio žemės sklypus egzistavo ieškovės ir V. P. santuokos nutraukimo metu. Akivaizdu, kad ieškovė, tuomet būdama santuokoje su V. P., žinojo apie šeimai suteiktą teisę naudotis asmeninio ūkio žemės sklypais, ką ieškovė patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra duomenų, kad ginčo žemės sklypai būtų realiai nenaudojami asmeninio ūkio poreikiams, šių aplinkybių atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Vertinant ieškovės deklaruojamas priežastis, dėl kurių minėta turtinė teisė nebuvo įtraukta į bendro dalytino turto sąrašą santuokos nutraukimo metu, pažymėtina, kad priešingai nei konkretus turtas daikto pavidalu, turtinė teisė yra aiškiai neapčiuopiama, todėl ieškovei neturint teisių žinių bent pagrindų, tikėtina, jog galėjo susidaryti situacija, kad ieškovė net nesuprato, jog turtinė teisė taip pat turi būti dalijama santuokos nutraukimo metu. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo asmeninio ūkio žemės sklypai po V. P. mirties būtų skirti naudotis kitiems asmenims, taip pat duomenų, kad kas nors iš byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų pretenduotų į šiuos žemės sklypus.

32. Įvertinus susidariusioje situacijoje susiklosčiusias išskirtines aplinkybes bei siekiant nepažeisti ieškovės teisės į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, teismo vertinimu ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.

33. Nustačius, kad V. P. šeimai XXIII sesijos 1994 m. kovo 29 d. sprendimu buvo skirta 1,80 ha žemės asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini), į kurią patenka prašomi padalyti asmeninio ūkio žemės sklypai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ši žemė buvo suteikiama būtent šeimai (santuoka tarp ieškovės ir V. P. buvo sudaryta 1985 m. gegužės 8 d., o nutraukta 2011 m. balandžio 14 d.), todėl turtinio pobūdžio teisė naudotis šeimai suteiktu žemės sklypu asmeniniam ūkiui, o tuo pačiu ir turtinė teisė įsigyti šią asmeninio ūkio žemę Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įgyta santuokos metu, priklausė abiem sutuoktiniams, t. y. tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šis turtas, įskaitant turimą turtinę teisę, nėra padalintas ir kiekvieno iš buvusių sutuoktinių (ieškovės ir V. P.) dalys šioje bendrojoje nuosavybėje nėra nustatytos, tačiau vadovaujantis bendro turto lygių dalių principu, kuris įtvirtintas CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, preziumuojama, kad, nors sutuoktinių bendro turto dalys nėra nustatytos, tačiau jos yra lygios.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėja aplinkybių, kad asmeniniam ūkiui skirti žemės sklypai yra jos ir/ar jos sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taip pat ieškovė pareikštame ieškinyje nekelia klausimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos atitinkamų veiksmų ir/ar sprendimų teisėtumo ar įpareigojimo sudaryti su ja pirkimo-pardavimo sutartį, ką posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas. Byloje išimtinai sprendžiamas klausimas dėl buvusių sutuoktinių bendros turtinės teisės padalijimo, nes šis turtas nebuvo padalytas santuokos nutraukimo metu. Todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė nėra buvusio sutuoktinio turto paveldėtoja, kad su ja negali būti sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys išeina už nagrinėjamos bylos ribų ir teismas dėl jų papildomai nepasisako. Atitinkamai nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalimi, kuri nustato palikėjo teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę perėjimą jo įpėdiniams Civilinio kodekso nustatyta tvarka, nes šiuo atveju ieškovė nepretenduoja į palikėjui V. P. tenkančią ½ dalį turtinės teisės.

35. Atskirai pažymėtina, kad tai, jog buvęs ieškovės sutuoktinis oficialiais testamentais asmeninio ūkio žemės sklypus buvo palikęs A. J., kuris palikimo nepriėmė, neturi esminės reikšmės buvusių sutuoktinių turto padalijimui, nes ieškovė pretenduoja tik į jai tenkančią ½ dalį turto. Padalijus santuokoje įsigytą turtą, įskaitant turtinę teisę, tai turėtų reikšmės tiek V. P. turto paveldėjimui, tiek A. J. turto paveldėjimui, jeigu palikimai būtų priimti.

36. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti bei padalyti lygiomis dalimis jai ir jos buvusiam sutuoktiniui V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusią turtinę teisę į asmeninio ūkio paskirties žemės sklypų – 0,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., sav., projektinis Nr. 604, ir 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., sav., projektinis Nr. 604.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškinį tenkinus, faktiškai ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad iš esmės nagrinėjamu atveju nėra jokios atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos kaltės ir/ar (ne)veikimo dėl to, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl turtinės teisės padalijimo, kad nesikreipiant į teismą ieškovė nebūtų galėjusi kitokiu būdu apginti savo teisės, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei ieškovei iš atsakovės nepriteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Padalyti lygiomis dalimis (po ½ dalį) ieškovei T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos buvusiam sutuoktiniui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusią turtinę teisę į asmeninio ūkio paskirties žemės sklypų 0,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., sav., projektinis Nr. 604, ir 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., sav., projektinis Nr. 604.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.