- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 1-131-898/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00620-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- V. Š., P. S., M. G.
- Nukentėjusysis
- R. O.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-04-23 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:
1) 2010-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams;
2) 2011-05-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) –laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-10-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.; 2012-04-12 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;
3) 2012-07-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
4) 2013-10-10 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2014-03-10 išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;
P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:
1) 2013-08-28 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
2) 2014-05-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013-08-28 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š., P. S. ir M. G. 2014 m. balandžio 20 d., apie 17.00 val., Šiauliuose, viešoje vietoje - prie parduotuvės „Žemaitis“, esančios adresu Darbininkų g. 27, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami bendrininkų grupėje, negerbdami elementarių padoraus elgesio normų, dėl menkavertės dingsties, P. S. suduodant ne mažiau vieno karto kumščiu R. O. į veido sritį, M. G. suduodant kumščiu ne mažiau trijų kartų į krūtinės sritį nukentėjusiajam R. O., V. Š. bandant suduoti nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
P. S. 2014 m. balandžio 20 d., apie 17.00 val., Šiauliuose, prie parduotuvės „Žemaitis“, esančios adresu Darbininkų g. 27, sudavė ne mažiau vieno karto rankos kumščiu nukentėjusiajam R. O. į veido sritį, taip padarė jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kaktoje ir nosies nugarėlėje pereinančią į abiejų akių vokus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis M. G. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad 2013-04-20, apie 17.00 val. susitiko su V. Š. ir kitu asmeniu, kurio nepamena, prie prūdelio, esančio prie Kuršėnkelio, šalia Čiurlionio gatvės. Iš pradžių ten jis buvo dviese su P. S. Buvo dienos metas, jau po pietų, tikslaus laiko neatsimena. Visi gėrė alų. Daug išgėrė, visi buvo labai girti. Jie turėjo nusipirkę alaus ir V. Š. atsinešė alaus. V. Š. į mobilų telefoną, paskambino R. O., jie pradėjo ginčytis. Jis pats negirdėjo, kad R. O. būtų kvietęs susitikti, tačiau V. Š. sakė, kad R. O. ateis su „chebra“ prie „Aibės“ parduotuvės, grasino nupjauti galvą. Jie trise nuėjo prie parduotuvės „Aibė“, kur jau buvo vienas R. O. P. S. pasakė, kad eina į parduotuvę. Jis buvo labai girtas ir nepamena, ar V. Š. priėjo prie R. O. Jis nematė, kad draugai muštų R. O. Jis pats taip pat jo nemušė. Nežino, kodėl nukentėjusysis R. O. teigia, kad jis jį mušė. Iki to įvykio R. O. pažinojo tik iš matymo. Su juo nėra piktuoju. Neatsimena, ar tuo metu su jais kartu buvo Ž. B. Atsimena, kad link parduotuvės ėjo pasiėmę pagalius, nes pasakė, kad R. O. bus ne vienas, o su „chebra“. Vėliau tuos pagalius numetė. Prisiminė, kad buvo atsirėmęs į tvorą, kad kažką su V. Š. sakė R. O. R. O. jau buvo sumuštas. Tuo metu jis nebūtų sugebėjęs trenkti nukentėjusiajam, nes buvo labai girtas. Pardavėja pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Su jais kartu merginų nebuvo. Tik jiems būnant prie upelio buvo V. Š. draugė G. Č. Nepamena, ar ji ėjo kartu prie „Aibės“ parduotuvės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 str. 4 d. pagarsino M. G. 2014-06-03 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-04-20, jis Šiauliuose, prie Prūdelio, susitiko su draugais V. ir Ž., kurių pavardžių nežino. Prūdelio jis atėjo su P. S. Tai galėjo būti vakare. Ten jie gėrė alkoholinius gėrimus. V. Š. telefonu bendravo su kažkokiu vaikinu, kaip vėliau sužinojo, R.O. Jie dėl kažko ginčijosi. Po to V. Š. pasakė, kad bus problemų, nes tas R. O. šneka nesąmones, žada nupjauti galvas, ar kažką panašaus. Tuomet jie visi keturi ėjo iki „Aibės“ parduotuvės. Pakeliui prie kažkokio konteinerio pamatė numestus pagalius, tai yra kėdės ar fotelio kojas, nes galvojo, kad tas R. O., kuris, kaip suprato kvietė išsiaiškinti, grasino ir galėjo būti su savo „chebra“, todėl juos pasiėmė gynybai, jei juos pultų. Priėję prie parduotuvės, jie pamatė R.O., ateinantį vieną, todėl pagalius numetė į šoną. Jis R. O. nebuvo anksčiau matęs ir jo nepažįsta. V. Š., Paulius ir Ž. priėjo prie R. O. ir pradėjo stumdytis bei kažką aiškintis. Jis stovėjo šalia, bet į stumdymąsi nelindo. Kas kam sudavė, nepastebėjo, nes buvo išgėręs ir nelabai suprato, kas vyksta. R. O. ištrūko ir įbėgo į parduotuvę „Aibė“. Tuomet iš paskos šiam nuėjo V. Š. ir jis. Jis R. O. nė vieno karto nesudavė. Jis matė, kad Ramūno veidas buvo sumuštas. Kas tai padarė, nematė. Pardavėjos pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, todėl jis su V. Š. išėjo ir grįžo prie Prūdelio, kur jau buvo sugrįžę Ž. B. ir P.S. Su jais jokios merginos nei prie Prūdelio, nei prie parduotuvės, nebuvo. Jis draugės, vardu Saulė, neturi (1t., 72-73 b. l.). Teismas, taip pat pagarsino M. G. 2014-10-13 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis nebuvo priėjęs prie R. O. ir jam nesudavė. Jei gerai prisimena, matė, kaip prie R. O. priėjo V. Š., P. S. ir Ž. B. bei pradėjo stumdytis. Smūgiai, ar buvo suduoti, negali pasakyti. Jam atrodė, kad Ž. B. irgi priėjo prie R. O., bet nėra tuo tikras. Buvo labai girtas įvykio metu, todėl menkai ką prisimena. Kas tiksliai sumušė R. O., kiek ir kur jam sudavė, nežino. Nelabai suprato, kas vyksta, sunkiai paėjo, ramstėsi į tvoras. Regis matė, kad R. O. sumuštas veidas, bet nuo kokių smūgių ir kas taip padarė, nežino. Neprisimena merginos, vardu Saulė. Galėjo būti kažkokia mergina, bet visiškai neprisimena, kas tokia ir iš kur (1t., 86 b. l.).
Pagarsinus parodymus kaltinamasis M. G. parodė, kad prie „Aibės“ parduotuvės jie ėjo keturiese. M. G. matė kaip V. Š. stumdėsi su R. O. Kai R. O. įėjo į parduotuvę ir jie įėjo iš paskos. Nežino ko jie ėjo į tą parduotuvę. Nežino kas sumušė R. O.
Kaltinamasis V. Š. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad 2014-04-20 prie upelio (duomenys neskelbtini), jis su Ž. B. gėrė, šventė Šv. Velykas. Ten buvo ir kitų žmonių, vieni ateidavo, kiti išeidavo. Sugyventinė G. Č. taip pat ten tai ateidavo, tai išeidavo. Vėliau pas juos atėjo M. G. su P. S. Visi gėrė. Buvo keturiese, kai paskambino R. O. ir pasveikino su Šv. Velykomis. Neatsimena apie ką jie šnekėjo. Kalbantis telefonu gavosi kivirčas, jam grasino, kad sumuš. Buvo įjungtas telefono garsiakalbis. Su R. O. kalbėjosi Ž. B. Vėliau jie ėjo susitikti su R. O. Ėjo keturiese link „Aibės parduotuvės. R. O. sakė, kad jis ateis su „chebra“. Eidami prie parduotuvės, jie buvo pasiėmę pagalius savigynai, nes R. O. sakė, kad jis bus su „chebra“. Kai nuėjo prie parduotuvės, pamatė, kad R. O. yra vienas, tuomet tuos pagalius numetė. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, tai viską atsimena iš bylos eigos. Neatsimena, kad būtų sudavęs R. O. Gal ir ėjo iš paskos R. O. į parduotuvę, neatsimena. Nežino kas R. O. sumušė veidą. Nieko neatsimena. Gal R. O. jau atėjo prie parduotuvės sumuštas, gal jis paslydo. Buvo atvykusi policija, bet nei jo, nei M. G. nesulaikė, tik pravažiuodami pro šalį pasveikino su Šv. Velykomis. Po įvykio su nukentėjusiuoju R. O. susitiko akistatos metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino V. Š. 2014-06-09 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2014-04-18 vakaro jis su draugais pradėjo švęsti Velykas. Jie balandžio 20 d., tai yra jau trečią gėrimų dieną, susirinko prie Prūdelio. Jie vėl gėrė alkoholį ir kepė šašlykus. Dar kartu buvo Ž. B., M. G. bei dar daugiau vaikinų ir merginų, kurių jis nepažįsta. Jis buvo labai girtas, todėl gerai įvykių neprisimena. Žino, kad jam paskambino R. O. Ką su juo kalbėjo, neprisimena. R. O. supyko ir pradėjo telefonu gąsdinti, kad jiems nupjaus galvas, sakydamas, kad su juo yra daugiau asmenų. Tuomet jie susipykę apsižodžiavo, ir R. O. pasiūlė išsiaiškinti. Jie sutarė susitikti prie parduotuvės „Aibė“. Kadangi šis minėjo, kad nupjaus galvas, minėjo kažkokius peilius, jie nusprendė gynybai pasiimti lazdas. Eidami pro konteinerį, pasiėmė kėdžių kojų nuolaužas. Kas ėjo prie „Aibės“ parduotuvės, neprisimena, nes buvo visiškai girtas. Jam atrodo, kad, priėję prie parduotuvės, jie numetė pagalius, nes R. O. buvo vienas. Jis R. O. nemušė ir nematė, kad kas muštų, nes buvo visiškai girtas, ir tik sėdėjo prie parduotuvės. Po to M. G., kuris irgi buvo girtas, jį parvedė prie Prūdelio, nes jis pats nebelabai paėjo, todėl apie jokias muštynes jau nebuvo nei kalbų. Po kelių dienų pats R. O. Ž. B. pasakojo, kad nieko nepamena, kas buvo ir, kas jį sumušė, negali nurodyti, o tik prisikalbėjo (1t., 91 b. l.).
Pagarsinus parodymus kaltinamasis V. Š. parodė, kad parodymai teisingi. Įvykio aplinkybes jis sužinojo iš nukentėjusiojo, nes įvykio metu buvo labai girtas. Per akistatą viską išsiaiškino. R. O. pats pasakė, kad jis tik skeryčiojosi, bet smūgių nesudavė. Negali patvirtinti, kad nesudavė R. O. smūgių, nes buvo labai girtas ir nieko neatsimena. Tą dieną jie visi buvo girti. Gal M. G. buvo šiek tiek blaivesnis, nes jis parvedė namo.
Kaltinamasis P. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-04-20 šventė Šv. Velykas. Po pietų, tikslaus laiko nepamena, kartu su M. G. nuėjo prie upelio. Ten jau buvo Ž. B. ir V. Š. Kepė šašlykus ir gėrė. Vėliau paskambino R. O., pradėjo ginčytis. Nepamena kam paskambino R. O. - ar Ž. B., ar V. Š. Buvo įjungtas telefono garsiakalbis ir jis girdėjo, kaip jie ginčijosi. Ginčas buvo dėl to, kad jie nenorėjo R. O. priimti į savo kompaniją „baliavoti“. R. O. pasakė „ateisi, gausi į galvą“. Po to viskas ir prasidėjo. R. O. pasakė ateiti susitikti prie parduotuvės. Jie keturiese nuėjo prie parduotuvės „Aibė“. Su savimi turėjo savigynai pasiėmę lazdas. Nuėję prie parduotuvės pamatė R. O. Šalia jo stovėjo kažkokie žmonės. Pradėjo aiškintis. V. Š. pirmas pradėjo pokalbį su R. O., paklausė kas yra, pradėjo skeryčiotis. Jis puolė į jų tarpą, tuomet gal ir kliuvo R. O. Sudavė R. O. vieną kartą į veido sritį, gerai neprisimena. Neprisimena, ar kai atėjo prie parduotuvės, R. O. veidas jau buvo sužalotas. Nemano, kad kiti su juo buvę asmenys, būtų sudavę R. O. V. Š. tik skeryčiavosi rankomis ir nesudavė, o M. G. buvo toliau nuo įvykio vietos. Po smūgio R. O. iš nosies bėgo kraujas. Po smūgių M. G. su V. Š. išėjo namo, o jis su Ž. B. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Nebuvo taip, kad po smūgių V. Š. ir M. G. būtų ėję R. O. iš paskos į parduotuvę. Tuo metu prie parduotuvės buvo pašalinių asmenų. Buvo pora R. O. draugų. Negalėjo tiksliai pasakyti, ar tuo metu parduotuvėje buvo žmonių, ar buvo einančių į parduotuvę žmonių. R. O. sudavė netyčia. Nepamena kaip sudavė smūgį kumščiu, ar delnu. R. O. sudavė vieną vienintelį smūgį. Negali paaiškinti, kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad smūgių buvo daugiau. Gal būt R. O. pats susižalojo griūdamas. Matė, kad atokiau stovėjo su R. O. pažįstami. Pagalių muštynėse nenaudojo. Jis su Ž. B. dar ėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Parduotuvėje nematė R. O. ir V. Š. Nematė atvykusios greitosios medicinos pagalbos. Girdėjo, kaip pardavėjos šaukė, kad iškvies policiją. Nematė kas vyksta toliau. Jis su Ž. B. buvo parduotuvėje, o V. Š. su M. G. išėjo namo. Ž. B. R. O. nemušė ir nurodė, kad nežino kas kitas galėjo mušti R. O.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino P. S. 2014-06-04 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-04-20 jis su M.G. apie 15 val. atėjo prie Prūdelio, Šiauliuose, kur jų draugai Ž. ir V. Š. ruošėsi kepti šašlykus. Jie su M.G. atėjo išgėrę alkoholinių gėrimų. Prie ežero draugai taip pat gėrė alkoholinius gėrimus. Dar ten buvo viena mergina, kurios jis nepažįsta. V. Š. telefonu kalbėjosi su kažkokiu vaikinu. Pokalbio metu jie konfliktavo. Matė, kad telefonu kalbėjo ir V. Š., ir Ž. V. Š. ar Ž.B. pasakė, kad reikia eiti pašnekėti su tuo vaikinu, kuris skambino. V. Š. dar pasakė, kad tas vaikinas nusiteikęs agresyviai, ir telefonu sakė kažką, kad nupjaustys galvas. Tuomet jie visi nusprendė nueiti ir pašnekėti su tuo vaikinu. Tuo pačiu ėjo ir į parduotuvę, kuri buvo netoliese. Jie, eidami pro konteinerį, pasiėmė kelis pagalius, tai yra kėdžių nuolaužas, nes, kaip V. Š. užsiminė, tų vaikinų gali būti daugiau. Tuos pagalius pasiėmė galvodami, kad reikės gintis. Kai priėjo netoli „Aibės“ parduotuvės, jie pamatė, kad ten laukia vienas vaikinas, todėl jie visi išmetė pagalius, nes aplinkui jokių kitų žmonių nesimatė. Jis, V. Š. ir Ž. priėjo prie to vaikino, kaip dabar sužinojo, R. O., o M.G. pasiliko šiek tiek toliau, tai yra prie pat nepriėjo. Jokios merginos tuo metu su jais nebuvo. Priėjęs prie R.O., V. Š. paklausė, ko jis ruošiasi jiems galvas pjaustyt, ir vieną kartą trenkė jam į veidą. Jis, tai pamatęs, sustabdė šį, liepdamas gatvėje nesimušti. Tuo metu Ž.B. stovėjo šalia. Jis pamatė, kad po smūgio R.O. iš nosies bėgo kraujas. R. O. puolė stumdytis, bet jis bandė juos sustabdyti, kad nesimuštų gatvėje. Tuo tarpu jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Jis, būdamas parduotuvėje, išgirdo, kaip pardavėja pradėjo šaukti: „baikit iškviesiu policiją“. Tuomet jis suprato, kad toliau vyksta muštynės. Kas su kuo mušėsi, nematė. Jam išėjus iš parduotuvės, matė prie namo laiptinės, kitoje gatvės pusėje, sėdintį R.O., kuris matėsi, kad yra sumuštas, nes buvo kruvinu veidu. Jo prie parduotuvės laukė Ž.B. Kitų draugų prie parduotuvės nebuvo. Jis su Ž.B. vėl grįžo prie ežero ir prie R.O. nebebuvo priėję. Jis nematė, ar, kol jis buvo parduotuvėje, buvo įbėgęs R. O. kviesti pagalbos, ar ne. Jis R.O. nė vieno karto nesudavė, o tik matė, kad vieną smūgį sudavė V. Š. Kad kas nors dar muštų R.O., nematė. Tuo metu, kai jis muštynių metu V.Š. bandė išskirti su R.O., tikrai neužkliudė ir nesudavė R.O.. Kodėl Ž.B. ir R. O. sako, kad jis trenkė R.O., nežino. Jis R.O. visiškai nepažįsta, jo vardą ir pavardę sužinojo tik iš įtarimo (1t., 108-109 b. l.).
Teismas, taip pat pagarsino P. S. 2014-10-13 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio metu buvo labai girtas. Prisimena, kad skyrė V. Š. nuo R. O., nes pirmas šiam galimai sudavė V. Š. Jis negali pasakyti, ar V. Š. sudavė smūgį, ar tik mėgino suduoti. Matė, kad užsimojęs buvo, bet, ar pataikė, nematė. Galėjo pasirodyti, kad sudavė, anksčiau blogai nurodė, o dabar teisingai. Tada, skirdamas juos, jis galėjo R. O. suduoti kokį smūgį, vieną ar du, nežino. Bet sudavė ne su tikslu, kad jį sumušti, sužaloti, o - kad išskirti, nes šis irgi girtas puolė žodžiais ir rankomis mojavosi. Galimai ir sudavė jam, kad nusiramintų. Priėjęs skyrė juos, nustumdamas rankomis vienas nuo kito į šonus. M. G. visai nebuvo priėję prie R. O. ir nesudavė jam. Ž.B. buvo priėjęs, tačiau, ar sudavė, nebegali pasakyti. V. Š. pasakė, kad ramiai pakalbės, ir tada jis nuėjo į parduotuvę. Kas vyko gatvėje, nebematė. Staiga, būdamas parduotuvėje, išgirdo pardavėją šaukiant, kad iškvies policiją. Kas tokie dar susimušė, nematė. Kai išėjo į lauką, Ž.B. stovėjo ir laukė jo, sakydamas, kad jis nesimušė. Jis gali pripažinti tik vieną smūgį, o ne daugiau, ir sutinka, kad sudavė į veido sritį. Ar dėl jo smūgio lūžo R. O. nosies kaulas, negali pasakyti, nes kraujo nematė ir į tai nekreipė dėmesio. Galėjo ir po jo smūgio, jam būnant parduotuvėje, kažkuris iš vaikinų šiam irgi į nosį suduoti. Daugiau jokių smūgių jis R. O. nesudavė (1t., 128 b. l.).
Pagarsinus parodymus kaltinamasis P. S. teigė, kad parodymai pakeisti. V. Š. netrenkė R. O. Jis pasirašė parodymus jų neperskaitęs. Apklausos protokole surašytos nesąmonės. Policijos nekvietė, todėl kad jos nemėgsta. Nurodė, kad geriau viską išsiaiškinti kumščiais. Parodė, kad jie visi buvo girti. Tą dieną buvo vidutiniškai apsvaigęs. Gal būt iš visų mažiausiai girtas.
R. O. teisme parodė, kad 2014-04-20 parėjo iš darbo namo, parsinešė alaus. Gėrė vienas. Vėliau paskambino savo pažįstamam V. Š., pasveikino su Šv. Velykom, pasiūlė susitikti ir kartu išgerti alaus. V. Š. pasakė, kad negali su juo susitikti. Tuo pokalbis baigėsi. Po to jam paskambino Ž. B., jis norėjo susitikti. Pakalbėjo ir pasakė, kad jam vėliau perskambins. Po to prasidėjo skambučiai. Skambinėjo Ž. B. Nesuprato, dėl ko jam skambino. Nebuvo pokalbio apie jokius grasinimus. Jis negrasino, kad ateis su „chebra“, negrasino nupjauti galvą. Po kiek tai laiko paskambino Ž. B. ir pasiūlė susitikti prie parduotuvės „Aibė“. Apie 17.00 val. nuėjo prie parduotuvės. Išėjęs iš parduotuvės pamatė ateinantį M. G., V. Š., P. S. ir Ž. B. Paėjo link jų. P. S. iš karto puolė viduryje gatvės ir sudavė į veidą ne mažiau trijų smūgių. Po to pribėgo M. G. ir kumščiais sudavė į krūtinę ne mažiau trijų smūgių. Pribėgo V. Š. Jis bandė suduoti, bet jis jį nuo savęs pastūmė. V. Š. nesudavė. Kai pas juos pamatė pagalius, nuo jų atsitraukė. Matė, kad jie turėjo už striukių užsikišę pagalius. Su pagaliais nesudavė. Pagalius pamatė kai P. S. sudavė į veidą tris kartus. M. G. sudavė ne mažiau kaip tris kartus į krūtinės sritį. V. Š. bandė suduoti, bet smūgių išvengė. Po smūgių sudavimo nenugriuvo, nuo jų atsitraukė. Ten buvę žmonės pradėjo šaukti. Į lauką išėjusi pardavėja pasakė, kad ji iškvies policiją. Pardavėja jo paklausė, ar reikia iškviesti policiją. Šis pasakė, kad iškviestų. Po to, kol laukė policijos, nuėjo į parduotuvę nusipirkti vandens, kad galėtų kraujus nusiplauti. Ž. B. tik žiūrėjo kaip muša ir nebandė skirti. Reiškia 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl patirto fizinio skausmo. Po sužalojimo liekamųjų reiškinių kaip ir nėra. Gydėsi apie 15 dienų, operacijos jam nedarė. Dabar truputį sunku kvėpuoti. Prieš tris metus turėjo nelaimingą atsitikimą. Dabartinius sužalojimus patyrė tik nuo tų smūgių. Įvykio metu buvo išgėręs apie 3 litrus alaus. Gerai prisimena įvykio aplinkybes.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino nukentėjusiojo R. O. 2014-04-20 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-04-20, būdamas namuose, telefonu keletą kartų konfliktavo su Ž. B. ir V.Š. bei jo broliu, kurių pavardžių nežino. Paskutinį kartą jie jam paskambino ir nurodė ateiti prie parduotuvės „Aibė“, kad išsiaiškinti nesutarimus dėl jo telefono, kurį jie kartu buvo užstatę lombarde. Apie 17 val., jam atėjus prie parduotuvės, jis pamatė ateinančius 5-6 vyrus, iš kurių 4 buvo nešini lazdomis. Visi vyrai jam buvo pažįstami. Jie buvo su jam nepažįstamomis moterimis. Priėjo V. Š. su broliu ir dar vienas jam iš matymo pažįstamas vaikinas ėmė jį mušti, suduodami smūgius kumščiais į galvą. Jie bendrai jam sudavė 10 smūgių. Lazdomis šie asmenys jam smūgių nesudavė. Jiems smūgiuojant, iš parduotuvės išbėgo pardavėjos, kurios šaukė, jog iškvies policiją. Todėl visi asmenys pabėgo. Praėjus kelioms akimirkoms, iki kol atvyko policijos pareigūnai, sugrįžo visi, jį sumušę, vaikinai ir Ž.B. (1t., b. l. 13).
Pagarsinus parodymus nukentėjusysis R. O. parodė, kad jį apklausė iš karto po įvykio. Jis nematė, kad ateidami kaltinamieji turėtų su savimi pagalius. Įvykio vietoje buvo daug žmonių ir jis nežinojo, kad su V. Š. buvo jo broliai. Ž. B. buvo jo draugas, bet jo negynė.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino nukentėjusiojo R. O. 2014-04-24 papildomus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-04-20, apie 16.00 val., jis, būdamas namuose, paskambino pažįstamam V.Š., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena (duomenys neskelbtini), namo pirmoje laiptinėje, ketvirtame aukšte, tačiau buto numerio nežino. Skambino būdamas neblaivus, todėl, dėl ko jam skambino ir ką kalbėjo, jis neprisimena. Vėliau, kiek prisimena, jam perskambino kažkas iš V.Š. draugų. Ką su juo kalbėjo, neprisimena. Mano, kad, kai jis telefonu paskambino V.Š., jiems besikalbant, tarp jų kilo kažkoks žodinis konfliktas. Mano, kad jie, kalbėdami telefonu, vienas kitam kažką nemalonaus pasakė ir dėl to galėjo kilti konfliktas. Kiek atsimena, kai telefonu kalbėjosi su V.Š. pažįstamu, šis jam pasiūlė ateiti į Čiurlionio g. 16, Šiauliai, kiemą pasišnekėti ir viską išsiaiškinti. Jis telefonu pasakė, kad gali ateiti prie parduotuvės „Aibė“, esančios adresu: Darbininkų g. 27, Šiauliai, sakydamas, kad tuoj ateis. Eidamas nusipirko 1 litro talpos plastikinį butelį alaus „Cento“ ir, gerdamas alų, nuėjo į sutartą vietą. Atėjęs į Vilniaus g. 262 namo kiemą, pastebėjo link jo ateinantį Ž. B. ir V.Š. su M.G. bei dar vieną nepažįstamą vyriškį. Prie jo pribėgo tas nepažįstamas vyriškis, kažką jam pasakė ir kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą. Gavęs smūgį, jis nustūmė, smūgį sudavusį, vyriškį. Jis pamatė, kad V. Š., M.G. ir nepažįstamas vyriškis iš po striukių išsitraukė medinius pagalius, panašius į nulaužtas kėdžių kojas. Tais pagaliais jam smūgių nesudavė. Kiek prisimena, jie tuos medinius pagalius numetė ant žemės. Po to M.G. kumščiais smogė kokius tris kartus jam į veidą, V. Š. smogė vieną ar du kartus kumščiais jam į veidą. Nepažįstamas vyriškis kumščiais smogė kokius tris ar keturis smūgius jam į veidą. Ž. B. stovėjo atokiau ir nesimušė. Dėl ko jie jį sumušė, jis nežino. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Jį sumušę vyriškiai, jo manymu, taip pat buvo neblaivūs, tačiau tai patvirtinti negali. Jį sumušę vyriškiai nuėjo link Čiurlionio g. 16, Šiauliai, namo, o Ž. B. pasiliko su juo. Vėliau kažkas iškvietė policiją ir GMP ekipažą. GMP ekipažas jį nuvežė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priimamąjį skyrių, kur jam suteikė medicininę pagalbą ir gydytis išleido į namus. Ligoninėje jam nustatė, kad yra lūžęs nosies kaulas. Nuo gautų smūgių jam sumušti abu paakiai, nubrozdinta kakta. Mano, kad prieš tai, kai telefonu kalbėjosi su V.Š., tarp jų kilo kažkoks žodinis konfliktas, dėl kurio vėliau buvo sumuštas. Neblaivus kalbėdamas telefonu jis pats galėjo išprovokuoti žodinį konfliktą, tačiau nieko konkrečiau pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir nieko neprisimena. (1t., b. l. 42-44).
Pagarsinus parodymus nukentėjusysis R. O. parodė, kad M. G. jam smogė į krūtinę, o V. Š. tik bandė suduoti.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino nukentėjusiojo R. O. 2014-09-02 papildomus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad V. Š., įtariamasis šiame tyrime, jam nedarė jokio poveikio dėl parodymų pakeitimo jo atžvilgiu. Jis nėra jo draugas, jokių V.Š. prašymų jis nesulaukė ir parodymus akistatos su juo metu davė gera valia. Jis nežino, kodėl pirminių apklausų metu nurodė, jog jam smūgiavo į veidą ir V. Š. Jam taip atrodė, bet tyrėjui K. P., regis, sakė, jog nėra tikras, ar davė. Kaip šis tiksliai užrašė protokole, neprisimena, nelabai įdėmiai skaitė protokolą. Po apklausų, jis namuose pergalvojo visą įvykį, kaip kas buvo, kas ką darė. ir dabar patikslina, kad V. Š. jam nesudavė. Įvykio metu buvo neblaivus, gal ir dėl to susipainiojo. Per akistatą su V.Š., jie viską išsiaiškino. Šis jam sakė, jog nesudavė, o tik mėgino užsimodamas duoti, bet jis šį nustūmė ir smūgio išvengė. V. Š. nesmūgiavo, todėl jokių pretenzijų jam neturi. Jam sudavė P. S., kuris puolė pirmas priėjo ir smūgiavo keturis - penkis kartus į veidą. Tada prišoko M. G. ir sudavė apie tris kartus į krūtinę kumščiu. Po to priėjo V. Š. ir lyg norėjo duoti jam, užsimojo ranka, bet jis šį stūmė ir smūgio išvengė. V. Š. daugiau priėjo neėjo ir jam nesudavė jokių smūgių. Dėl jo sumušimo kalti yra tik P. S. ir M. G. Jokios moters įvykio metu jis nematė, gal ji kur toliau stovėjo. Jokios Saulės jis nepažįsta. Jis mano, kad nosies kaulas jam lūžo, būtent, dėl P. S. veiksmų, nes tik jis vienas smūgiavo jam į veidą. M. G. smūgiavo į krūtinę. Ant žemės jis nugriuvęs nebuvo, jo niekas nespardė. Reiškia 1000 litų neturtinės žalos ieškinį, reikalaudamas solidariai iš kiekvieno po 500 litų. Kaip minėjo, V. Š. pretenzijų neturi (1t., b. l. 45-46).
Pagarsinus parodymus nukentėjusysis R. O. parodė, kad V. Š. jam nei vieno smūgio nesudavė. Pardavėja išbėgo į lauką tikriausiai norėdama jam padėti, nes ji tikriausiai matė kas vyksta. V. Š. nėra jo draugas, bet su juo bendravo, nes jis buvo prirodęs darbą. V. Š. jo neprašė pakeisti parodymų ir, kad jis supranta atsakomybę už melagingus parodymus. Pirminiai parodymai skiriasi nuo kitų parodymų, nes buvo patyręs stresą, o tyrėjas užrašė tai ką jis pasakojo. Pirma apklausa buvo tą pačią dieną po įvykio, kada dar juto stresą ir buvo neblaivus.
Liudytojas Ž. B. teisme parodė, kad su V. Š. šventė Šv. Velykas kiemo teritorijoje Čiurlionio g. 16. Paskambino R. O. ir pasveikino su Šv. Velykomis, pasiūlė vėliau susiskambinti, susitikti. Iš pradžių prie Prūdelio buvo dviese. Vėliau atėjo P. S. su M. G. ir prisijungė prie jų. Balių tęsė keturiese. R. O. pradėjo skambinėti kas pusę valandos. Neatsimena, ar R. O. skambino V. Š. Jis susiginčijo su R. O. Dėl ko susiginčijo, neatsimena. R. O. pasakė, kad susitiksim prie „Aibės“ parduotuvės. Po pusvalandžio ir susitiko. Jis su V. Š., P. S. ir M. G. nuėjo prie parduotuvės. Su savimi turėjo tris pagalius, nes nežinojo ko reikia tikėtis iš R. O. Jis sakė, kad nupjaus galvas. Kai nuėję prie parduotuvės pamatė vieną R. O., pagalius numetė. Pirmas prie R. O. priėjo P. S., jie susižodžiavo, susistumdė. P. S. sudavė smūgį R. O. Jis matė kaip kiti stumdėsi ir keikėsi. V. Š. ir M. G. stovėjo šalia. P. S. mušėsi su R. O. Matė, kad R. O. iš nosies bėgo kraujas. P. S. buvo nubraižytos rankos. Vėliau išsiskirstė. Pardavėja iškvietė policiją. Policija jį sulaikė. Nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamaisiais nėra piktuoju. Iki įvykio V. Š. su R. O. buvo pažįstami, jie bendravo, turėjo vienas kito telefonus. V. Š. buvo priėjęs prie R. O., lindo į tarpą. Jis nematė kas, kiek smūgių sudavė. Po įvykio kalbėjosi su R. O. Klausė kaip viskas buvo, nes jis pats neprisiminė įvykio aplinkybių. Įvykio metu visi buvo neblaivūs. Nieko negirdėjo apie tai, kad V. Š. būtų prašęs R. O. pakeisti parodymus.
Liudytoja V. M. teisme parodė, kad ji dirba pardavėja parduotuvėje. Kaltinamuosius žino kaip vietinius pirkėjus. Į parduotuvę užeidavo ir nukentėjusysis. Tiksliai datos nepamena, kai į parduotuvę atbėgo nukentėjusysis ir paprašė iškviesti policiją. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Jis neįvardijo, kas jį sumušė. Parduotuvėje jokių konfliktinių situacijų nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino liudytojos V. M. 2014-04-25 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad dirbant parduotuvėje „Žemaitis“, adresu: Darbininkų g. 27, Šiauliai, 2014-04-20 apie 17.00 val. į parduotuvę atbėgo sumuštas vyras, kuris paprašė iškviesti policiją. Ji paskambino telefonu 112 ir iškvietė policiją. Kas sumušė vyrą ir kur, ji nematė. Ji suprato, kad vyras buvo sumuštas kažkur netoli parduotuvės. Gatvėje prieš tai ji matė būrelį vyrų, bet jų apibūdinti negali. Ar jie galėjo dalyvauti muštynėse, ji nežino. Parduotuvėje nėra filmavimo įrangos (1t., b. l. 39).
Pagarsinus parodymus liudytoja V. M. parodė, kad jos parodymai teisingi. Tuo metu parduotuvėje jos dirbo dviese. Nukentėjusysis iš karto neprašė kviesti greitosios medicinos pagalbos, tik po to, kai atvyko policija, atvyko ir greitoji. Tuo metu, ji kaltinamųjų nematė. Į parduotuvę jie nebuvo užėję. Jokio triukšmo lauke negirdėjo.
Liudytojas K. P. teisme parodė, kad dirba Šiaulių VPK vyr. tyrėju. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusį R. O. praėjus kelioms dienoms po įvykio. Nukentėjusysis jautėsi normaliai, nesakė, kad painiojasi dėl aplinkybių, dėl asmenų vardų ir pavardžių. Nukentėjusysis sakė, kad P. S. pirmas sudavė smūgius, po to sudavė M. G. ir V. Š. Š. Nukentėjusysis R. O. nesakė, kad V. Š. jam nesudavė smūgių. Girdėjo apie tai, kad nukentėjusysis keičia parodymus.
Su nukentėjusiuoju atliko parodymų patikrinimo veiksmus - parodymus atpažinti asmenį iš nuotraukų, nes tuo metu nukentėjusysis kai kuriuos kaltinamuosius žinojo iš matymo. Atpažinimo metu nukentėjusysis žinojo vardus, davė parodymus, perskaitė apklausos protokolą ir pasirašė.
2014-10-07 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp Ž. B. ir M. G., kurios metu Ž. B. parodė, kad pirmas prie R. O. priėjo P. S., kuomet jie apsižodžiavo, apsikumščiavo ir apsistumdė, bet, kuris sudavė pirmas, jis negali pasakyti, nes nematė. Jis stovėjo toliau ir į konfliktą nesikišo. Jis matė, kad prie jų pribėgo V. Š. Š. ir M. G. Tada jie visi apstumdė ir apsikumščiavo. Jis nežiūrėjo kuris, kiek ir kam sudavė. Jis buvo labai girtas, todėl nelabai gerai prisimena tą įvykį. Žino, kad buvo kažkokia mergina, vardu Saulė. Dėl girtumo jis gali klysti, todėl galėjo kažką neteisingai apkaltinti. Jis negali pasakyti, ar visi sudavė R. O. smūgius. Galėjo kažkuris jų ir nesuduoti, bet pribėgę prie R. O. buvo visi. Po to jis matė, kad R. O. veidas buvo kruvinas. R. O. buvo labai girtas, todėl gali ir jis kažkur klysti. Tuo tarpu, M. G. parodė, kad jis nebuvo priėjęs prie R. O. ir jam nesudavė smūgių. Prie R. O., jei jis gerai prisimena, buvo priėję V. Š., P. S. ir Ž. B., kurie ėmė stumdytis. Ar buvo suduoti smūgiai, pasakyti negali. Jam atrodė, kad ir Ž. B. buvo priėjęs prie R. O., bet tuo nėra tikras. Įvykio metu jis buvo labai girtas, todėl menkai ką prisimena. Jis žino tik tai, kad jis smūgių nesudavė. Kas ir kiek smūgių sudavė R. O., jis nežino. Žino tik tai, kad keli asmenys prie R. O. buvo priėję, bet, kas tokie, nežino. Jis nelabai suprato, kas vyksta, sunkai paėjo, todėl ramstėsi į tvoras. Regis, jis matė, kad R. O. yra sumuštas veidas. Jis merginos, vardu Saulė, neprisimena (1t., 81- 82 b. 1.).
2014-10-07 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp Ž. B. ir V. Š., kurios metu Ž. B. parodė, kad pirmas prie R. O. priėjo P. S., ir jie susižodžiavo bei apsistumdė ir apsikumščiavo. Kuris, kuriam sudavė pirmas, jis nematė. Jis tuo metu stovėjo tolėliau ir į konfliktą nesivėlė. Matė, kad prie jų pribėgo V. Š. ir M. G. Tada jie visi apstumdė ir apsikumščiavo. Jis nežiūrėjo kuris, kiek ir kam sudavė. Jis buvo labai girtas, todėl nelabai gerai prisimena tą įvykį. Žino, kad buvo kažkokia mergina, vardu Saulė. Dėl girtumo jis gali klysti, todėl galėjo kažką neteisingai apkaltinti. Jis negali pasakyti ar visi sudavė R. O. smūgius. Galėjo kažkuris jų ir nesuduoti, bet pribėgę prie R. O. buvo visi. Po to jis matė, kad R. O. veidas buvo kruvinas. R. O. buvo labai girtas, todėl gali ir jis kažkur klysti. Tuo tarpu, V. Š. parodė, kad jis smūgių R. O. nesudavė. Jis galėjo prieiti prie R. O. ir aiškintis, ką jis telefonu grasino. Gal šis pagalvojo, kad jis ketina šiam suduoti. Jis skeryčiojosi rankomis, bet smūgių nesudavė. Kas prie R. O. buvo priėję, jis dėl girtumo neprisimena. Kadangi jis R. O. pažinojo, todėl jis šiam nebūtų smūgiavęs. Jis sunkiai prisimena, kas vyko, nes gėrė kelias savaites. Kas galėjo R. O. sulaužyti nosį bei jį sumušti, jis nežino. Ar Ž. B. buvo priėjęs prie R. O., jis nežino. Jis prisimena, kad sėdėjo prie parduotuvės. Paskui priėjo M. G. ir jį nuvedė (1t., 99-100 b. 1.).
2014-10-07 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp Ž. B. ir P. S., kurios metu Ž. B. parodė, kad pirmas prie R. O. priėjo P. S., ir jie susižodžiavo bei apsistumdė ir apsikumščiavo. Kuris, kuriam sudavė pirmas, jis nematė. Jis tuo metu stovėjo tolėliau ir į konfliktą nesivėlė. Matė, kad prie jų pribėgo V. Š. ir M. G. Tada jie visi apstumdė ir apsikumščiavo. Jis nežiūrėjo kuris, kiek ir kam sudavė. Jis buvo labai girtas, todėl nelabai gerai prisimena tą įvykį. Žino, kad buvo kažkokia mergina, vardu Saulė. Dėl girtumo jis gali klysti, todėl galėjo kažką neteisingai apkaltinti. Jis negali pasakyti, ar visi sudavė R. O. smūgius. Galėjo kažkuris jų ir nesuduoti, bet pribėgę prie R. O. buvo visi. Po to jis matė, kad R. O. veidas buvo kruvinas. R. O. buvo labai girtas, todėl gali ir jis kažkur klysti. Jis R. O. smūgių nesudavė. Tuo tarpu, P. S. parodė, kad jis R. O. nesudavė, o tik jį bandė ginti nuo V. Š., kuris pasakė: „ko tu čia ruošies mums galvas pjaustyt“. Jis nori patikslinti savo pirminius parodymus ir parodymus, duotus akistatos metu su R. O. Jam galėjo pasirodyti, kad V. Š. suduoda. Jis buvo sakęs, kad V. Š. galimai sudavė R. O. Protokolus mažai skaitė, o tik peržiūrėjo. Jis negali patvirtinti, jog V. Š. tikrai sudavė R. O. Tada priėjo jis ir skyrė jus, bandydamas juos nustumti vienas nuo kito į šonus. Jis jokių smūgių R. O. nesudavė. Jie pažadėjo nebesimušti, todėl jis nuėjo į parduotuvę, o būdamas parduotuvėje, išgirdo, kad pardavėja ruošiasi kviesti policiją. Ž. B. ir M. G. iš viso nebuvo priėję prie R. O. ir jam nesudavė. Jis suprato, kad jie vėl susimušė. Išėjęs iš parduotuvės, pamatė, kad Ž. B. stovi prie parduotuvės, kuris sakė, kad jis nesimušė. Kas galėjo sumušti R. O., jis nežino. Dėl V.Š., dabar jau tvirtinti negali. Jis iš dalies keičia parodymus V.Š. atžvilgiu. Prie parduotuvės jokios merginos neprisimena, kad būtų buvę, nes jis buvo labai girtas (1t., 120-121 b. 1.).
2014-04-20 R. O. protokole pareiškime užfiksuota, kad 2014-04-20, apie 17.00 val. jį prie parduotuvės „Aibė“, adresu Darbininkų g. 27, Šiauliuose , užpuolė 5-6 iš matymo pažįstami vyriškiai, iš kurių 3 suduodami jam 10 smūgių kumščiais į galvą sumušė ir pasišalino. Po įvykio ligoninėje jam medikai diagnozavo nosies kaulų lūžimą (1t., 3 b.l.).
2014-04-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta priešais prekybos centrą „Žemaitis“, adresu Darbininkų g. 27, Šiauliuose, įvykio vietoje rasti trys mediniai pagaliai, vienas stiklinis bei vienas plastikinis alaus buteliai (1t.,6-11 b.l.).
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014-04-20 d., dirbant ekipaže „Alksna-15“, kartu su vyr. patruliu D. A. apie 17.06 val. gavo pranešimą iš AVPK budėtojo, kad Šiauliuose, Darbininkų g. ties 27 namu keli asmenys sumušė vyriškį ir iš įvykio vietos pasišalino; nuvykus minėtu adresu prie parduotuvės „Žemaitis“ pareigūnus pasitiko nukentėjusysis R. O. gim. 1982-10-25, kuris paaiškino, kad jam paskambino pažįstamas asmuo ir pasakė, kad nori susitikti; su nukentėjusiuoju, Darbininkų g. ties 27 namu atėjo susitikti keli asmenys (maždaug 3 ar 4 vyriškiai, tiksliai nenurodė) ir užpuolė R. O.; tikslių aplinkybių, kodėl buvo užpultas, nukentėjusysis nenurodė, tik pasakė, kad asmenys pasišalino link Čiurlionio g. 16. R. O. į Šiaulių ligoninės priimamojo skyrių išsivežė GMP (1t., 31 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 582/14(04) (toliau Specialisto išvada) nurodyta, jog R. O. padaryti sužalojimai – nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos kaktoje ir nosies nugarėlėje pereinanti į abiejų akių vokus; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; R. O. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1t., 19 b.l.).
Policijos įvykių registracijos suvestinėje užfiksuota, jog 2014-04-20, 17.05 pranešėja V. M., parduotuvės „Žemaitis“ pardavėja pranešė apie tai, kad prie parduotuvės mušėsi 4 žmonės, vienas iš jų atėjo į parduotuvę, prašė iškviesti policiją, kiti asmenys pasišalino, nukentėjęs juos pažįsta iš matymo; 18.40 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas med. slaugytojos Zarombaitės telefoninis pranešimas, kad dėl veido sumušimo, nosies kaulo lūžimo, girtą (2,52 prom.) 17.25 val. GMP ekipažas pristatė R. O., gim. 1982-10-25, kurį sumušė nepažįstami asmenys prie parduotuvės „Žemaitis“ (1t.,33-35 b.l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog R. O. atpažino V. Š., kuris kartu su asmeniu vardu M.G. ir dar vienu vyriškiu jį sumušė 2014-04-20, Vilniaus g. 262 Šiauliai, namo kieme (1 t.,51-55 b.l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog R. O. atpažino M. G., kuris kartu su V. Š. ir dar vienu vyriškiu jį sumušė 2014-04-20, Vilniaus g. 262 Šiauliai, namo kieme (1 t.,56-60 b.l.).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog R. O. iš pateiktų jam asmenų nuotraukų, tarp kurių pateikta P. S. nuotrauka neatpažino trečio jį sumušusio asmens P. S., nurodydamas, jog blogai įsidėmėjo to asmens bruožus ir atpažinti negali (1 t.,61-64 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis BK straipsnis saugoja tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamųjų V. Š., P. S. ir M. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jie veikdami bendrininku grupe 2014 m. balandžio 20 d., apie 17.00 val., Šiauliuose, viešoje vietoje - prie parduotuvės „Žemaitis“, esančios adresu: Darbininkų g. 27, pašalinių asmenų akivaizdoje, negerbdami elementarių padoraus elgesio normų, dėl menkavertės dingsties, P. S. suduodant ne mažiau vieno karto kumščiu R. O. į veido sritį, M. G. suduodant kumščiu ne mažiau trijų kartų į veido sritį nukentėjusiajam R. O., V. Š. bandant suduoti nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį, bei P. S. suduodant ne mažiau trijų kartų kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, yra surinkta pakankamai.
Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamojo P. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis 2014 m. balandžio 20 d., apie 17.00 val., Šiauliuose, prie parduotuvės „Žemaitis“, esančios adresu: Darbininkų g. 27, suduodamas ne mažiau vieno karto rankos kumščiu nukentėjusiajam R. O. į veido sritį, taip padarė jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kaktoje ir nosies nugarėlėje pereinančią į abiejų akių vokus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, yra surinkta pakankamai.
Nors kaltinamieji M. G. ir V. Š. savo kaltės nepripažino, o P. S. kaltę pripažino tik iš dalies – V. Š. teigdamas, kad tik skeryčiojosi, bet smūgių nesudavė, kad dėl buvusio neblaivumo nepamena aplinkybių, kad per akistatą pats nukentėjusysis R. O. pats sakė, kad jis tik skeryčiojosi, o smūgių nesudavė; M. G. teigdamas, kad nematė, jog draugai muštų R. O. ir jis pats taip pat nemušė, nes tuo metu jis nebūtų sugebėjęs trenkti nukentėjusiajam, kadangi buvo labai girtas; P. S. teigdamas, kad puolė į V. Š. ir R. O. tarpą, tuomet ir sudavė R. O. vieną kartą į veido sritį, tačiau tai darė norėdamas juos išskirti, daugiau smūgių nesudavė – tačiau jų kaltę patvirtina posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo R. O., liudytojų V. M. ir Ž. B., pareigūno K. P. parodymai, taip pat iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai bei rašytiniuose įrodymuose – įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, akistatų protokoluose esantys duomenys. Tai yra, nukentėjusysis R. O. teisme patvirtino, kad 2014-04-20, po kilusio konflikto telefonu jie susitarė susitikti su kaltinamaisiais prie parduotuvės; apie 17.00 val. prie parduotuvės pamatė ateinantį M. G., V. Š., P. S. ir Ž. B.; P. S. iš karto puolė viduryje gatvės ir sudavė jam į veidą ne mažiau trijų smūgių; po to M. G. kumščiais sudavė į krūtinę ne mažiau trijų smūgių, o V. Š. bandė suduoti, bet jis jį nuo savęs pastūmė; ten buvę žmonės pradėjo šaukti; į lauką išėjusi pardavėja pasakė, kad ji iškvies policiją. Šias nukentėjusiojo R. O. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino kaltinamasis P. S., patvirtindamas, jog jiems susitikus prie parduotuvės R. O. V. Š. pirmas pradėjo pokalbį su R. O., V. Š. pradėjo skeryčiotis, o jis puolė į jų tarpą, tuomet jis sudavė R. O. vieną kartą į veido sritį; po smūgio R. O. iš nosies bėgo kraujas; V. Š. tik skeryčiavosi rankomis, bet nesudavė, o M. G. buvo toliau nuo įvykio vietos. Nukentėjusiojo R. O. nurodytas aplinkybes dėl kilusio konflikto ir pirmo smūgio sudavimo, patvirtino posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. B., parodydamas, kad pirmas prie R. O. priėjo P. S., jie susižodžiavo, susistumdė ir, kad P. S. sudavė smūgį R. O., kad matė kaip kiti stumdėsi ir keikėsi, kad nematė kiek kas konkrečiai smūgių sudavė. Nukentėjusiojo R. O. nurodytas aplinkybes, kad jis prašė iškviesti policiją, patvirtino posėdžio metu apklausta parduotuvės „Žemaitis“ pardavėja liudytoja V. M., patvirtindama, jog į parduotuvę įbėgo nukentėjusysis ir paprašė iškviesti policiją, kad nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, kad jis neįvardijo, kas jį sumušė.
Šias teisme nustatytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys - 2014-04-20 R. O. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2014-04-20, apie 17.00 val., prie parduotuvės „Aibė“, adresu Darbininkų g. 27, Šiauliuose, jį užpuolė 5-6 pažįstami iš matymo vyrai, iš kurių trys jį sumušė, kad po sumušimo, ligoninėje diagnozuotas nosies kaulo lūžis (1t., 3 b. 1.); 2014-04-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta priešais prekybos centrą „Žemaitis“, adresu Darbininkų g. 27, Šiauliuose, kur rasti trys mediniai pagaliai, vienas stiklinis bei vienas plastikinis alaus buteliai (1t.,6-11 b.l.); policijos įvykių registracijos suvestinė, kurioje užfiksuota, jog 2014-04-20, 17.05 val. pranešėja V. M., parduotuvės „Žemaitis“ pardavėja pranešė apie tai, kad prie parduotuvės mušėsi 4 žmonės, vienas iš jų atėjo į parduotuvę, prašė iškviesti policiją, kiti asmenys pasišalino, nukentėjęs juos pažįsta iš matymo ir kad 18.40 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas med. slaugytojos Zarombaitės telefoninis pranešimas, jog dėl veido sumušimo, nosies kaulo lūžimo, girtą (2,52 prom.) 17.25 val. GMP ekipažas pristatė R. O., gim. 1982-10-25 (1t.,33-35 b.l.); Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, 2014-04-20 d., dirbant ekipaže „Alksna-15“, kartu su vyr. patruliu D. A. apie 17.06 val. gavo pranešimą iš AVPK budėtojo, kad Šiauliuose, Darbininkų g. ties 27 namu keli asmenys sumušė vyriškį ir iš įvykio vietos pasišalino; nuvykus minėtu adresu prie parduotuvės „Žemaitis“ pareigūnus pasitiko nukentėjusysis R. O. gim. 1982-10-25, kuris paaiškino, kad jam paskambino pažįstamas asmuo ir pasakė, kad nori susitikti; su nukentėjusiuoju, Darbininkų g. ties 27 namu atėjo susitikti keli asmenys (maždaug 3 ar 4 vyriškiai, tiksliai nenurodė) ir užpuolė R. O.; tikslių aplinkybių, kodėl buvo užpultas, nukentėjusysis nenurodė, tik pasakė, kad asmenys pasišalino link Čiurlionio g. 16. R. O. į Šiaulių ligoninės priimamojo skyrių išsivežė GMP (1t., 31 b. l.); specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog R. O. padaryti sužalojimai – nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos kaktoje ir nosies nugarėlėje pereinanti į abiejų akių vokus; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; R. O. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1t., 19 b.l.); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys, jog R. O. atpažino V. Š. ir M. G., kaip asmenis, kurie kartu su dar vienu nepažįstamu vyriškiu jį sumušė 2014-04-20, apie 17 val. (1t., 51-55; 56-60 b.l.). Nors 2014-04-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. O. iš jam pateiktų asmenų neatpažino P. S., tačiau tai nelaikytina esminiu nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumu, kadangi R. O. nurodė, jog šio asmens gerai neįsižiūrėjo, o P. S. dalyvavimą, sumušant nukentėjusįjį R. O., įrodo paties kaltinamojo P. S. prisipažinimas sudavus R. O. smūgį ir kitų kaltinamųjų parodymai. Įvertindamas aukščiau aptartus įrodymus, teismas remiasi nukentėjusiojo R. O. parodymais duotais teisme, kadangi jie yra sutampantys su posėdžio metu ištirtais ir aukščiau aptartais įrodymais. Teismas nesiremia R. O. ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-20 (1t., 13 b.l.) ir 2014-04-24 (1t., 42-44) duotų parodymų apimtimi, kad smūgius jam sudavė ir V. Š., nes kaip matyti iš bylos duomenų pirmosios apklausos metu R. O. buvo apklausiamas 2014-04-20, nuo 19.00 val. iki 19.20 val., po medicinos darbuotojų suteiktos pagalbos ir galimai jam esant neblaiviam, nes iš policijos suvestinės duomenų matyti, jog R. O. gydymo įstaigoje buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas, specialisto išvadoje medicininių dokumentų duomenyse taip pat nurodyta, jog nukentėjusiajam fiksuotas girtumas, ir paties nukentėjusiojo teigimu jis buvo šoke, neblaivus ir ne viską tuo metu gerai prisiminė, 2014-04-24 apklausos metu buvo tikslinami jo pirminiai parodymai, tačiau vėliau, po atliktų akistatų jis patvirtino, jog jį mušė P. S. suduodamas į veidą ne mažiau trijų smūgių, M. G., suduodamas jam smūgius į krūtinę, o V. Š. bandė suduoti, tačiau jis jo smūgių išvengė jį nusistumdamas. Esant tokioms aplinkybėms, kai R. O. pats buvo neblaivus, neatmestina galimybė, jog jis pirminių apklausų metu klydo dėl jį sumušusių asmenų veiksmų, todėl teismas remiasi jo duotais parodymais teisme, nes kaip minėta, juos patvirtina kiti teismo aukščiau aptarti įrodymai – iš dalies pačių kaltinamųjų P. S. ir V. Š. parodymai, liudytojos V. M. parodymai bei rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys.
Kaltinamojo V. Š. parodymais, jog jis tik skeryčiojosi, o smūgių R. O. nesudavė, teismas remiasi tik iš dalies, jog jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau laiko įrodyta, jog V. Š. bandė suduoti smūgį nukentėjusiajam R. O. Tokios aplinkybės nustatytos nukentėjusiojo R. O. parodymais, jog V. Š. bandė suduoti, tačiau jis išvengė V. Š. smūgių, nes jį nustūmė. Tai, kad V. Š. buvo šalia R. O. ir bandė suduoti smūgius, patvirtina ir posėdžio metu nustatytos aplinkybės, kuomet kaltinamasis P. S. nurodė, jog jis smūgį nukentėjusiajam sudavė neva norėdamas išskirti kaltinamąjį V. Š. su nukentėjusiuoju R. O. Be to, V. Š. patvirtino, jog buvo neblaivus ir ne viską gerai prisiminė, todėl galimai neprisiminė ir bandymo suduoti smūgių nukentėjusiajam R. O.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesiremia kaltinamojo M. G. parodymų apimtimi, jog jis nukentėjusiajam R. O. dėl buvusio girtumo smūgių nesudavė, kadangi šiuos jo parodymus paneigia posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo R. O. parodymai, jog M. G. sudavė jam ne mažiau trijų smūgių į krūtinę, šie nukentėjusiojo parodymai po atliktų akistatų yra nuoseklūs duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-02 (1t., 45-46 b .l.), tiek duoti teisme. Be to, kaip nurodė pats kaltinamasis M. G. jis įvykio metu buvo neblaivus ir ne viską gerai pamena.
Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamojo P. S. veiksmais – ne mažiau vieno karto sudavimu nukentėjusiajam R. O. į veidą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad R. O. buvo suduota ne mažiau vieno smūgio, patvirtina 2014-04-24 Specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog R. O. padaryti sužalojimai - nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos kaktoje ir nosies nugarėlėje pereinanti į abiejų akių vokus, padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus veidą, sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai ir dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1t., 19 b. 1.). Nukentėjusysis R. O. posėdžio metu patvirtino, jog jam į veidą ne mažiau trijų smūgių, sudavė tik kaltinamasis P. S., kaltinamasis M. G. sudavė ne mažiau trijų smūgių į krūtinę, o V. Š. tik bandė suduoti, tačiau jis pastarojo smūgių išvengė. Kaltinamasis P. S. kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog R. O. sudavė tik vieną smūgį į veidą, o ne tris, tačiau neneigė, jog nuo jo smūgio R. O. galėjo patirti minėtus sužalojimus. Teisme nustatytas ir kaltinamajam P. S. inkriminuotas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1dalį, vietos, būdo ir laiko aplinkybes patvirtina aukščiau ištirti ir aprašyti įrodymai, dėl kurių teismas nesikartoja, kadangi P. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1dalį padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Teismas patikslina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamųjų nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d. ir kaltinamojo P. S. nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalį, padaryta viešoje vietoje prie parduotuvės „Žemaitis“, adresu Darbininkų g. 27, Šiauliuose, (o ne prie parduotuvės „Aibė“ kaip nurodyta kaltinamajame akte), kadangi tokios aplinkybės nustatytos įvykio vietos apžiūros protokole bei remiantis liudytojos V. M. parodymais, jog muštynės vyko prie parduotuvės „Žemaitis“, kuri yra adresu Darbininkų g 27, Šiauliai, kurioje ji dirba pardavėja, o ne prie parduotuvės „Aibė“. Teismas taip pat patikslina kaltinimuose pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis P. S. sudavė nukentėjusiajam R. O. ne mažiau vieno karto į veidą, bei tikslina kaltinime pagal BK 284 straipsnio 1 dalį aplinkybes, jog kaltinamasis M. G. sudavė nukentėjusiajam R. O. ne mažiau trijų kartų į krūtinę, o kaltinamasis V. Š. bandė suduoti smūgį R. O., kadangi tokios aplinkybės nustatytos išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Nors nukentėjusysis R. O. tvirtino, kad P. S. sudavė jam ne mažiau trijų smūgių į veidą, tačiau įvertinant tai, kad nukentėjusysis R. O. buvo įvykio metu neblaivus bei remiantis specialisto išvada nustatyta, jog R. O. sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų smūgių į veidą, teismas laiko, jog P. S. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau vieno smūgio į veidą ir šia apimtimi patikslina kaltinimus. Patikslinimas, jog P. S. sudavė R. O. ne mažiau vieno smūgio į veidą yra neprieštaraujantis tiek specialisto išvadai, tiek nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms. Visų paminėtų aplinkybių patikslinimas veikų kvalifikacijai reikšmės neturi ir nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties.
Kaltinamųjų P. S., M. G. ir V. Š., ir elgesys (viešoje vietoje prie parduotuvės matant pašaliniams asmenims - P. S. ne mažiau vieno smūgio sudavimas nukentėjusiajam R. O. į veidą, M. G. ne mažiau trijų smūgių sudavimas nukentėjusiajam R. O. į krūtinę ir V. Š. bandymas suduoti smūgį nukentėjusiajam R. O.) patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, siekiant pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį bei mušdami nukentėjusįjį R. O. viešoje vietoje suprato, jog jų veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus.
Kaltinamųjų P. S., M. G. ir V. Š. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas veikiant bendrininkų grupe, kadangi dėl jų veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, nukentėjusiajam sukeltas tiek fizinis skausmas bei dėl kaltinamojo P. S. veiksmų nesunkus sveikatos sutrikdymas, į įvykio vietą iškviestos policijos pajėgos bei greitoji medicinos pagalba. Be to, kaltinamojo P. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiajam R. O. dėl kaltinamojo P. S. veiksmais padarytų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas
Kaltinamųjų V. Š., P. S. ir M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalį, jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 2 d. 1 p.) ir tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalį bei P. S. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalį, padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas tiek pačių kaltinamųjų, tiek teismo įsitikinimu, turėjo įtakos jų nusikalstamiems veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Nukentėjusysis R. O. teisme pareiškė civilinį ieškinį 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinei žalai atlyginti (1t., 47 b. l.) solidariai iš P. S. ir M. G. Teisiamojo posėdžio metu R. O. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo palaikė, nurodydamas, jog dėl jo sumušimo patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas ir išgyvenimus, kad nosies sužalojimus jis patyrė dėl kaltinamojo P. S. veiksmų, bei fizinį skausmą juto dėl kaltinamojo M. G. veiksmų. Kaltinamieji P. S. ir M. G. pareikšto nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažino.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. O. po prieš jį atliktų smurtinių veiksmų – P. S. ir V. Š. smūgių sudavimo – patyrė fizinį skausmą, dėl P. S. smūgio į veido sritį jam lūžo nosies kaulas ir jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat patyrė neigiamas emocijas, kas neabejotinai laikytina neturtine žala. Įvertinant tai, kad R. O. po nusikalstamos veikos padarymo nenustatyta liekamųjų reiškinių, kad kaltinamasis P. S., kaip kad pats nurodė šiuo metu yra dirbantis, į tai, kad M. G. yra nedirbantis, tačiau abu kaltinamieji yra jauno darbingo amžiaus ir turintys galimybę dirbti bei atlyginti žalą, siekiant nukentėjusiojo ir kaltininkų tarpusavio interesų pusiausvyros, į tai, kad pareikštos turtinės žalos dydis yra atitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijus, pareikštos neturtinės žalos dydis tenkintinas visiškai R. O. priteistina 289,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai, 62 ct) neturtinė žala, ją priteisiant iš P. S. ir M. G. solidariai, kadangi sutrikdant viešąją tvarką M. G. ir P. S. bendrais veiksmais – smūgių sudavimu R. O. buvo sukeltas fizinis skausmas, ir būtent dėl fizinio skausmo sukėlimo (o ne dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo) R. O. pareiškė civilinį ieškinį.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 262,02 Lt (75,87 Eur) sumai (1t., 24-25 b. l.) turtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (LAT Nr.2K-269/2014). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tai yra, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatos numato, jog baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Kadangi Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktas ieškinys yra regresinis, todėl remiantis aukščiau aptartais motyvais ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, paliktinas nenagrinėtu.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, būdamas teistu už tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., 2-19 b. l.) ir turėdamas neišnykusį teistumą, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. M. G. dirbantis (2t., 199 b. l.) - įsidarbino 2014-11-22 kai byla buvo perduota teismui, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus M. G. už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirtoji bausmė subendrintina su 2013-04-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip jau minėta M. G. būdamas teistu už tyčinių nusikaltimų padarymą, šioje byloje naują tyčinį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, jog jis išvadų dėl savo veiksmų nepadarė ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Todėl laisvės atėmimo bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose.
Kaltinamasis V. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, būdamas teistas 4 kartus (2t., 53-57 b. l.) ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. V. Š. teistas realia laisvės atėmimo bausme bei kitomis bausmėmis, bausmės atliktos, tačiau šia nusikalstamą veiką padarė praėjus kiek daugiau nei 1 mėnesiui laiko po jo išregistravimo iš Probuojamų asmenų registro, kas rodo, jog jis išvadų dėl savo veiksmų nepadarė ir bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Šiuo metu V. Š. dirbantis (2t., 83 b. l.), kaip pats nurodo turi mažametį vaiką, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka ir turintis galiojančių nuobaudų (2t., 89 b. l.), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus V. Š. už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Kaltinamasis P. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, būdamas 2013-08-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu teistu už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bei turėdamas neišnykusį teistumą už jį, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. Po nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje P. S. nuteistas 2014-05-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. P. S. šiuo metu dirbantis (2t., 121 b. l.), ne kartą baustas administracine tvarka (2t., 126-128 b. l.), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam P. S., už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje šių straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šių bausmių rūšių vidurkis. P. S. 2014-04-20 padaryti nusikaltimai, esant idealiajai šių nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 , 2 dalis, 5 dalies 1 punkto taisykles griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2014-05-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrintina bausme. Įvertinant tai, kad P. S. išvadų dėl savo veiksmų nepadarė, šioje byloje padarė nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu prieš fizinį asmenį, t.y. analogiškai kaip ir ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo atvejais, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl laisvės atėmimo bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose.
M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., 75 b. l.) – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., 93 b. l.) – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., 111 b. l.) – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. spalio 17 d. nutarimu (2t., 101 b.l.) laikinai apribotos V. Š. teisės į AB „Swedbank“ jo sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) – 1270 Lt (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt litų), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys priteistas iš kaltinamųjų P. S. ir M. G., laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. Š. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. spalio 17 d. nutarimu (2t., 46 b.l.) laikinai apribotos M. G. teisės į pinigus – 1270 Lt (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt litų), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Taip pat 2014-10-17 prokuroro nutarimu (2 t., 137 b.l.) laikinai apribotos P. S. teisės į pinigus – 1270 Lt (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt litų), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. Iš bylos duomenų matyti, jog M. G. banko sąskaitose, į kurias paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas - AB „DNB“ (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis yra 674,59 Lt (195,37 Eur) (2t., 43 b.l.), AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis yra 1,31 Lt (0,38 Eur) (2t., 45 b.l.); P. S. banko sąskaitose, į kurias paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas - banke „Danske Bank“ (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutis yra 0.14 Lt (0.04 Eur) (2t., 134), Šiaulių banko P. S. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) yra 0,31 Lt (0,09 Eur) (2t., 136 b.l.). Įvertinant tai, kad ieškinys yra neatlygintas ir priteistas iš M. G. bei P. S., o jų bankų sąskaitose gali būti vykdomos piniginės operacijos, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. G. ir P. S. banko sąskaitose esantį turtą (pinigus) 289,62 Eur (1000Lt) sumai paliktini galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 str. 2 d., 4 d., 304–308 straipsniais,
nusprendžia:
M. G., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2013m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti pagal 2013m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį įskaitytą laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-02-18 iki 2013-04-23.
Bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. G. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
V. Š., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. Š. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2014-05-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrintina bausme prie griežtesnės 2 (dviejų) metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti pagal 2014m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį įskaitytą atliktą bausmės laiką.
Bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio P. S. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nukentėjusiojo R. O. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų P. S. ir M. G. nukentėjusiojo R. O. naudai 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 centus (1000Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. spalio 17 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. G. banke AB „DNB“ (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančias lėšas ir M. G. AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančias lėšas 289,62 Eur (1000Lt) sumai palikti galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. spalio 17 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į P. S. banke „Danske Bank“ (duomenys neskelbtini) sąskaitoje esančias lėšas ir P. S. Šiaulių banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 289,62 Eur (1000Lt) sumai palikti galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. spalio 17 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. Š. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) pinigus 367,82 Eur (1270Lt - vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt litų), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžio nuorašus išsiųsti AB „DNB“ ((J.Basanavičiaus g.26, LT-03601, Vilnius), AB „Swedbank“ (Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius), AB „Šiaulių bankas“ (Tilžės g. 149, LT-76348, Šiauliai) ir bankui „Danske Bank“ (Saltoniškių g.2, LT-08500, Vilnius).
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.