Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G., P. S. ir nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitytas pagal 2013 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-02-18 iki 2013-04-23.

V. Š. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. S. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrintina bausme, prie griežtesnės 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. Š., P. S. ir M. G. nuteisti už tai, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami bendrininkų grupėje, negerbdami elementarių padoraus elgesio normų, dėl menkavertės dingsties, P. S. suduodant ne mažiau vieno karto kumščiu R. O. į veido sritį, M. G. suduodant kumščiu ne mažiau trijų kartų į krūtinės sritį nukentėjusiajam R. O., V. Š. bandant suduoti nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, P. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau vieno karto rankos kumščiu nukentėjusiajam R. O. į veido sritį, taip padarė jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kaktoje ir nosies nugarėlėje, pereinančią į abiejų akių vokus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Be to, nuteistasis M. G. mano, kad visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta, pasekmių neatsirado – byloje nėra liudytojų, kurie būtų matę įvykį ir jiems jis būtų sukėlęs nemalonius jausmus, todėl šiuo atveju veika galėtų būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas.

Taip pat M. G. mano, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jam galėtų būti sušvelninta bausmė – neskirtas realus laisvės atėmimas.

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas Arūnas Koskus prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendį – pripažinti V. Š. padarius BK 22 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, apeliacinių skundų argumentais ir skundžiamu teismo nuosprendžiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. G. ir V. Š. pripažino kaltais pagal BK 284 str. 1 d., o P. S. – pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d.

Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, tai, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu (BPK 20 str.).

Nors nuteistieji M. G. ir P. S. neigia naudoję smurtą prieš nukentėjusįjį, tokia nuteistųjų pozicija prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams. Nukentėjusiojo R. O. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog P. S. iš karto puolė ir sudavė jam (R. O.) į veidą, po to M. G. kumščiais sudavė į krūtinę, o V. Š. bandė suduoti, bet jis (R. O.) pastarąjį nuo savęs pastūmė, patvirtina liudytojų V. M. ir Ž. B., pareigūno K. P. parodymai, taip pat iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymai, specialisto išvadoje, akistatų, asmens parodymo atpažinti protokoluose esantys duomenys, kurie išsamiai išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (ne tik nukentėjusiojo ir liudytojų, bet ir pačių nuteistųjų parodymus, rašytinius įrodymus) tiek atskirai, tiek šių įrodymų visumą, nurodė, kodėl ir kokia apimtimi remiasi nuteistųjų ir liudytojų duotais parodymais, todėl nuteistųjų M. G. ir P. S. skundų argumentai, kad nukentėjusiojo ir liudytojos V. M. bei K. P. parodymai negali būti siejami su jų (apeliantų) kaltės įrodymais, atmetami kaip nepagrįsti. Nors nuteistieji M. G. bei P. S. ir nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, skunde nėra pateikta teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl jie mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra neteisingos. Pabrėžtina, kad asmens nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais, kai už analogišką veiką numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies nustatymo klausimus, pirmiausia svarstomi nusikalstamos veikos sudėties bei baudžiamosios atsakomybės klausimai ir tik po to, padarius išvadą, kad veikos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kuris daro veiką nusikalstamą, svarstomi administracinės atsakomybės klausimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2001). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistųjų padaryti veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. aprašytos pavojingos veikos požymius.

BK 284 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, apeliaciniuose skunduose teisingai teigiama, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti padarinių kilimo – dėl padarytų veiksmų turi būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-10-696/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą (susitiko prie parduotuvės, kur buvo pašalinių žmonių) ir būdą (atliko įžūlius veiksmus), kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Tai, kad dėl panaudoto fizinio smurto aplinkiniams buvo sukeltas išgąstis, aišku iš R. O. teisme duotų parodymų, kad įvykio vietoje buvę žmonės pradėjo šaukti, pardavėja pasakė, kad ji iškvies policiją (3 t., 31 b. l.). Nurodytas aplinkybes patvirtino ir nuteistasis P. S., kuris teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prie parduotuvės buvo pašalinių asmenų (3 t., 30 b. l.), o nuteistasis M. G. nurodė, kad pardavėja šaukė, jog iškvies policiją (3 t., 28 b. l.). Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, dėl nuteistųjų P. S., M. G. ir V. Š. veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, į įvykio vietą buvo iškviestos ne tik policijos pajėgos, bet ir greitoji medicinos pagalba. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl nuteistųjų veiksmų kilo BK 284 str. 1 d. nustatyti padariniai – buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, yra teisinga.

Atsakant į nuteistojo V. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad bandymas suduoti smūgį, vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negali būti laikomas įžūliu elgesiu, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Nukentėjusysis R. O. teisme parodė, kad V. Š. bandė jam suduoti, bet jis V. Š. nuo savęs pastūmė (3 t., 31 b. l.). Tai, kad V. Š. bandė suduoti nukentėjusiajam, patvirtino ir P. S., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, jog V. Š. pirmas pradėjo pokalbį su R. O., paklausė kas yra, pradėjo skeryčiotis, todėl jis (P. S.) puolė į jų tarpą (3 t., 30 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie agresyvūs nuteistojo V. Š. veiksmai vertinami kaip įžūlūs, viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo bei nepagarbos aplinkiniams demonstravimo požiūriu.

Atmestinas V. Š. gynėjo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino V. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikaltimą V. Š. padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Viena iš įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė. Bendrininkų grupė pagal BK 25 str. 2 d. yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vykdytojas yra asmuo, ne tik tiesiogiai realizavęs visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir toks asmuo, kuris realizavo bent dalį jų.

Nors gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tarp nuteistųjų V. Š. ir M. G. bei P. S. nebuvo bendrininkavimo, nes jie nebuvo susitarę dėl bendros nusikalstamos veikos, su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Be to, bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Kaip jau minėta, nukentėjusysis R. O. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad V. Š. bandė jam suduoti, tačiau jis išvengė V. Š. smūgių, nes pastarąjį nustūmė (3 t., 31 b. l.). Tai, kad V. Š. bandė suduoti nukentėjusiajam, patvirtina ir nuteistojo P. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis smūgį nukentėjusiajam sudavė neva norėdamas išskirti V. Š. su nukentėjusiuoju R. O. (3 t., 30 b. l.). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek V. Š., tiek M. G., tiek P. S. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, pritardami vienas kito veiksmams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad visi nuteistieji veikė bendrai. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tiesiogiai nenurodė, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad visi trys nuteistieji buvo nusikaltimo vykdytojai, t. y. veikė bendrininkų grupe, todėl tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo V. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikata, turtas greta viešosios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymius sveikatos sutrikdymus, turto sunaikinimus apima BK 284 str. 1 d. sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tačiau esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 str. (kasacinė nutartis Nr. 2K-371-696/2015). Iš 2014 m. balandžio 24 d. specialisto išvados matyti, kad dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo R. O. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų, t. y. R. O. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 19 b. 1.). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jam į veidą ne mažiau trijų smūgių sudavė tik P. S., M. G. sudavė ne mažiau trijų smūgių į krūtinę, o V. Š. tik bandė suduoti, tačiau jis pastarojo smūgių išvengė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. S. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d., padarymo.

BPK 305 str. 1 d. 4 p. nuostata reikalauja, kad nuosprendyje teismas nurodytų bausmės skyrimo motyvus. BK 54 str. nurodyta, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kolegijos manymu, Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmes tinkamai individualizavo ir pagrįstai netaikė BK 75 str. 1 d. nuostatų. Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (M. G. ir V. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., o P. S. – vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kurie numatyti atitinkamai BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad veikė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 2 d. 1 p.) ir nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), tai, kad nusikalto turėdami neišnykusius teistumus (2 t., 2–19, 52–80, 105–119 b. l.), taip pat įvertino kitus nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis: M. G. ankstesniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą buvo įspėtas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl padarė naują analogišką tyčinę nusikalstamą veiką (2 t., 6–19 b. l.), nors yra dirbantis, įsidarbino tik tada, kai byla buvo perduota teismui (2 t., 199 b. l.); V. Š. ne kartą teistas, tačiau paskirtos bausmės nebuvo veiksmingos, nes naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik kiek daugiau nei 1 mėnesiui po to, kai buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro (2 t., 56 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (2 t., 89–94 b. l.), dirba (2 t., 83 b. l., 3 t. 82 b. l.), turi mažametį vaiką (2 t., 49 b. l.); P. S., nors yra dar jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau trečią kartą (po nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje P. S. buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu už BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikalstamų veikų padarymą), ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., 126–128 b. l.), dirbantis (2 t., 121 b. l.). Remdamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti nuteistiesiems turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes paminėtos aplinkybės rodo didesnį jų asmenybės ir neteisėto elgesio pavojingumą, bausmės dydį nustatant mažesnį už BK 284 str. 1 d. sankcijoje ir BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis atitinkamai 1 m. 1 mėn. 15 d. ir 1 m. 7 mėn. 15 d.), todėl teigti, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per giežtos, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš aptartų aplinkybių aišku, jog nuteistieji M. G., V. Š. ir P. S. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. nuostatas ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistųjų atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

BK 64 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. G. nusikalto bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Dėl to, bausmės M. G. turėjo būti bendrinamos ne BK 63 str., o BK 64 str. numatyta tvarka. Esant tokiai situacijai, bausmės subendrinamos iš naujo – vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 5 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės (atėmus sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – 2 mėnesius ir 6 dienas) pridedant dalį skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir M. G. paskiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – 2 metams 11 mėnesių 24 dienoms, nepasunkinant nuteistojo M. G. padėties, kadangi naikinama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., M. G. į bausmės laiką įskaitytas 2013 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2013-02-18 iki 2013-04-23, nes bendrinant bausmes remiantis BK 64 str. nuostatomis (bendrinama skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė tik su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme), į galutinės bausmės laiką neįskaitoma bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Taip pat pastebėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas skundžiamo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, pasisakydamas dėl civilinių ieškinių, įvertinęs tai, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta M. G. ir P. S. bendrais veiksmais – smūgių sudavimu R. O. buvo sukeltas fizinis skausmas – padarė teisingą išvadą, kad R. O. priteistina 289,62 Eur neturtinė žala iš P. S. ir M. G. solidariai (3 t., 62 b. l.), tačiau to nenurodė skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, todėl šis netikslumas ištaisomas apeliacinės instancijos teismo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistųjų M. G., P. S. ir V. Š. gynėjo advokato A. Koskaus skundai atmetami, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 1 d. ir 4 d. numatytais pagrindais dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

nuteistųjų M. G., P. S. ir nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis M. G. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2013 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu M. G. paskirtos ir neatliktos 2 metų 5 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir M. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 11 mėnesių 24 dienoms.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, M. G. į bausmės laiką įskaitytas pagal 2013 m. balandžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-02-18 iki 2013-04-23.

Nustatyti, kad iš P. S. ir M. G. priteista solidariai nukentėjusiajam R. O. 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.