- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- 2YT-22078-592/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16139-2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Saulius Mulevičius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) V. J. pateiktu skundu prašo: 1) panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria yra ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; 2) tuo atveju, jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ir areštuotos skolininkui priklausančios lėšos po šio skundo pateikimo, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; 3) pakeisti pateiktus patvarkymus Kybartų pataisos namams vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais nėra ribojamas išieškojimas iš pareiškėjo turto priverstinius išieškojimus, nukreipiančius skoinuinko pinigų sumą dalyse, kuri neviršija 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) – nustatyti ribojimą leisti naudotis mėnesiui nustatyta MMA suma, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, lėšoms.
Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant ji viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų kurias galima būtų naudoti savo reikmėms. Pareiškėjo manymu, skundžiamas patvarkymas keistinas, leidžiant jam naudotis mėnesiui 1 MMA suma.
Antstolis Saulius Mulevičius 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymu Nr. S-155/18 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė ir persiuntė pareiškėjo skundą kartu su vykdomąja byla teismui. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2008-927/2014 dėl 1303 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdant skolos išieškojimą, 2018 m. kovo 21 d. priimtas patvarkymas Nr. eS006412 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas buvo nukreiptas ir į skolininko pajamas – galimai gaunamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas kiekvieną mėnesį išskaitant 70 proc. nuo skolininko gaunamų lėšų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 50 proc. (pagal kelis vykdomuosius dokumentus) nuo skolininko gaunamų lėšų, neviršijančios 1 MMA. Remdamasis kasacinio teismo praktika pažymėjo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Atsižvelgiant į tai, antstolio manymu, skundžiamas 2018 m. kovo 21 d. patvarkymas atitinka galiojančius teisės aktus ir teismų praktiką bei leidžia skolininkui naudotis kitų asmenų pervedamomis lėšomis, likusiomis atlikus išskaitymus, numatytus CPK 736 straipsnyje. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2018 m. kovo 21 d., t. y. nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo, jokios piniginės lėšos iš skolininko nebuvo išieškotos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad antstolio veiksmai atlikti vykdymo proceso metu yra teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdomojoje byloje Nr. 170-1651/2016 vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2008-927/2014 dėl 1303 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. l. 1-2, 4). Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (v. b. l. 62). 2018 m. kovo 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. eS006412, kuriuo nurodė laisvės atėmimo įstaigai iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 50 proc.) nuo skolininko gaunamų lėšų, neviršijančios 1 MMA (v. b. l. 67). Duomenų, kad pagal skundžiamą 2018 m. kovo 21 d. patvarkymą būtų nurašytos skolininko piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigoje, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo.
Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.
Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų, o pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Nagrinėjamu atveju antstolis skundžiamu 2018 m. kovo 21 d. patvarkymu, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais, laisvės atėmimo įstaigai nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 50 proc.) nuo skolininko gaunamų lėšų, neviršijančios 1 MMA, o tai atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek kasacinio teismo praktiką. Kadangi nagrinėjamu atveju skola išieškoma pagal vieną vykdomąjį dokumentą, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, gali būti išskaitoma 20 procentų pajamų. Teismas taip pat sutinka su antstolio teiginiu, kad 2018 m. kovo 21 d. patvarkymas neužkerta kelio pareiškėjui naudotis kitų asmenų pervedamomis lėšomis, likusiomis atlikus išskaitymus, numatytus CPK 736 straipsnyje.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas konstatuoja kad antstolio 2018 m. kovo 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. eS006412 yra priimtas pagrįstai ir teisėtai.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir nenustačius antstolio veiksmuose įstatymų pažeidimų, pareiškėjo V. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.