Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje – UAB “General Financing“, UAB „4finance“, UAB „MJ Enterprice“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nutraukti jos ir atsakovo G. K. santuoką, sudarytą Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės;

2. Nustatyti, jog santuokos nutraukimas A. K. ir G. K. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio santuokos iširimo momento - 2012 m. lapkričio 30 d;

3. Padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą - VW GOLF (duomenys neskelbtini) - nukrypstant nuo bendrų dalių principo ir nustatant, jog po santuokos nutraukimo transporto priemonė VW GOLF (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise atitenka ieškovei A. K.;

4. Pripažinti, jog po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise G. K. lieka transporto priemonė MERCEDES BENZ E 300 (duomenys neskelbtini);

5. Pripažinti G. K. vienasmeniškai vykdomomis prievoles - UAB „General Financing“ pagal 2014-05-12 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „4finance“ pagal 2015-03-27 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarties ir 2015-04-02 priedą; UAB „4finance“ pagal 2015-06-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „MJ Enterprise“ pagal 2015-07-08 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

6. Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 114-115).

2012 m. lapkričio mėnesį atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į Italiją, tačiau konkretesnės gyvenamosios vietos ieškovė nežinojo. 2012 m. lapkričio pabaigoje atsakovas faktiškai paliko šeimą: nebeprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, nustojo materialiai rėmęs šeimą, išvykęs į užsienį nustojo bendrauti su ieškove, neteikė jai jokios informacijos apie savo darbą, tolimesnius planus. Ieškovės žiniomis, vėliau atsakovas keitė gyvenamąsias vietas: yra gyvenęs Norvegijoje bei Vokietijoje. Nuo 2012 m. lapkričio ieškovė ir atsakovas nebeveda bendro ūkio, tarp jų nekuriami jokie šeimos santykiai, atsakovas faktiškai paliko šeimą ir nustojo ja rūpintis. Ieškovė jau beveik trejus metus iš esmės viena tenkina visus einamuosius šeimos poreikius, iš savo asmeninių lėšų moka komunalinius mokesčius, perka maistą bei rūpinasi buitimi. Nors ieškovė siekė išsaugoti santuoką, palaikyti ryšius su sutuoktiniu, tačiau dėl atsakovo apsisprendimo palikti šeimą, ja nebesirūpinti ir nebepalaikyti ryšių, ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai iširo ir tolimesnis šeimos gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas tik epizodiškai ir itin retai pasimato su pilnamete dukra G. K., tačiau su ieškove santykių nebepalaiko. Paskutinį kartą atsakovą matė, kai jis 2015 metų gegužės mėnesį grįžęs pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas remti ieškovę moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, paliko šeimą ir beveik trejus metus ja visiškai nesirūpina, todėl santuoka yra laikytina iširusia dėl atsakovo kaltės.

Be to, atsakovas būdamas oficialioje santuokoje su ieškove elgėsi nesąžiningai neatskleisdamas jai visų su jo pajamomis susijusių aplinkybių. Tik 2015 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais gavus eilę laiškų dėl atsakovo nesumokėtų įsiskolinimų įvairioms kredito įstaigoms, ieškovė sužinojo, jog atsakovas be jos sutikimo ir jai nežinant ėmė vartojimo kreditus iš UAB „General Financing“, UAB „4finance“, UAB „MJ Enterprise“, UAB „IPF Digital Lietuva“. Kokiu tikslu atsakovas skolinosi iš minėtų kredito įstaigų, ieškovei nėra žinoma, šeimos poreikiams šios lėšos nebuvo panaudotos. Apie šiuos atsakovo prisiimtus įsipareigojimus ieškovė apskritai nieko nežinojo. Dalį atsakovo kredito ieškovė padengė savo lėšomis.

Kadangi atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, nedėjo pastangų puoselėti santuokinius ryšius, nesiekė jų išsaugoti, atvirkščiai, pradėjo gyventi atskirai nuo šeimos, liovėsi ja rūpintis, šalys jau beveik trejus metus faktiškai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, ieškovė, vadovaudamasi CK 3.67 str. 2 d., prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012-11-30, t. y. nuo momento, kada atsakovas paliko šeimą ir jie faktiškai nustojo gyventi kartu.

Nustačius, kad nuo 2012-11-30 sutuoktinių teisės ir pareigos tapo visiškai atskiros, įgytos ir prisiimtos savarankiškai, dalytinu turtu prašė laikyti tik tą turtą, kuris įgytas iki faktinio santuokos iširimo momento, t. y. iki 2012-11-30.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, šalių dukra G. K. sulaukusi pilnametystės (b.l. 15).

Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

LR CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltę ieškovė grindė tuo, kad nuo 2011 m., atsakovui pradėjus važiuoti uždarbiauti į užsienį, jų santykiai pašlijo, nes trumpam grįždamas į Lietuvą, atsakovas nebuvo linkęs palaikyti ryšių su šeima, užsukdavo tik pernakvoti ir pasiimti asmeninių daiktų. Ieškovė siekė išsaugoti šeimą, palaikyti ryšius su sutuoktiniu, tačiau atsakovas to vengė. 2012 m. lapkričio mėnesį atsakovas faktiškai paliko šeimą, nes visiškai nustojo ja rūpintis, nebeteikė nei moralinės nei materialinės pagalbos, neinformavo kur jis yra ir to nedaro iki šiol, t.y. aplinkybėmis, sudarančiomis CK 3.60 str. 3 d. nurodytą kaltės prezumpciją. Atsakovo kuratorė šioms ieškovės nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, nurodė, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, dėl to, kad jis nutraukė ryšius su šeima, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, skolinosi pinigus, kuriuos naudojo savo reikmėm, o ne šeimos poreikiams. Sužinojusi apie sutuoktinio skolas, ieškovė dalį jų padengė. Ieškovės kaltės ji nemato. Nors atsakovas yra jos sūnus, tačiau vien dėl šios aplinkybės šeimos iširimo priežasčių ji negali vertinti kitaip. Atsakovas nutraukė ryšius ne tik su šeima, bet ir su ja, savo motina, nebendrauja su broliais ir kitais artimaisiais.

Byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančius ieškovės bei atsakovo kuratorės nurodytas aplinkybes dėl šeimos iširimo priežasčių. Todėl teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino.

Šalims ilgą laiką gyvenant atskirai ir nesiekiant susitaikyti, jų santuoka laikytina formalia, todėl nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę. Atsakovo kuratorė tam neprieštaravo. Atsižvelgiant į šalių pozicijas, ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – K., atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama prigimtinė pavardė – K..

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė ieškinyje dėl sutuoktinių vienas kito išlaikymo nepasisakė, todėl vertintina, kad sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Todėl išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką.

Ieškovė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012-11-30 (t. y. nuo momento, kada atsakovas paliko šeimą bei ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo gyventi kartu) (CK 3.67 str. 2 d.).

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis c.b. bylos Nr. 3K-3-398/2013).

Iš ieškovės ir atsakovo kuratorės paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2012 metų rudens nebeveda bendro ūkio, faktiškai gyvena atskirai. Tikslios datos, nuo kada nustojo gyventi kartu, neprisimena. Byloje nesant šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, konstatuotina, kad ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi 2012 metais lapkričio mėnesio paskutinę dieną (CK 1.119 str. 2 d.). Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2012 m. lapkričio 30 d.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė savo vardu turi nekilnojamojo turto – butą, adresu (duomenys neskelbtini), ½ buto ieškovė įgijo 2008-01-24 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ½ 2012-01-30 dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 18-32). Šis turtas laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe, dėl to nedalintinas.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu nekilnojamojo turto registruota nėra (b.l. 20).

VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė – automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2011-09-29, 1770 Eur vertės (b.l.33,35). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz E 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2014-06-07, 1930 Eur vertės (b.l. 34,36).

Automobilis Mercedes Benz E 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2014-06-07, t.y. po 2012 m. lapkričio 30 d. Nustačius, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė būtent nuo šio momento, automobilis Mercedes Benz E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Tenkinus ieškovės reikalavimą ir nustačius, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2012 m. lapkričio 30 d., laikytina, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2011-09-29, 1770 Eur vertės (b.l.33,35).

Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir po santuokos nutraukimo jai priteisti automobilį VW GOLF (duomenys neskelbtini).

Preziumuojama, kas santuokinio turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šios prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, nes bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, o nukrypti galima tik CK 3.123 str. nustatytais pagrindais.

Kadangi šalių santuokoje įgyto dalintino turto – automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1770 Eur, o ieškovė prašė jai priteisti automobilį, reiškia, kad ieškovė turtą prašė padalinti nelygiomis dalimis.

Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal šias teisės normas, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007).

Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas ir įvertindamas šios bylos konkrečias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas įstatyme įtvirtintas bei teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Byloje nustatyta, kad nuo išėjimo iš namų momento, t.y. nuo 2012 m. lapkričio atsakovas neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Ieškovė viena rūpinosi prašomo priteisti turto išlaikymu. Be to, atsakovas nesant nutrauktai santuokai ir nežinant ieškovei, prisiėmė kreditorinių įsipareigojimų, faktiškai paliko šeimą, išvyko iš Lietuvos, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovo kreditus dengė ieškovė iš savo lėšų. Tai matyti ir iš pateiktų mokėjimų kvitų, iš kurių nustatyta, kad buvo mokamos įmokos UAB „General Financing“, UAB „MCB Finance“, UAB „4finance“ (b.l. 44-48, 50,52). Todėl teismas sprendžia, kad tai yra svarbus pagrindas, leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių principo nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, santuokoje įgytas turtas dalintinas ieškovės nurodytu būdu – ieškovei priteistinas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1770 Eur vertės, neišmokant atsakovui piniginės kompensacijos už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė prašė kreditorinius įsipareigojimus UAB „General Financing“, UAB „4finance“, UAB „MJ Enterprice“ pripažinti asmeniniais G. K. įsipareigojimais.

Iš į bylą pateiktos UAB „General Financing“ vartojimo kredito sutarties nustatyta, kad atsakovui 2014-05-12 buvo suteiktas 8000 Lt kreditas, vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-43). UAB „4finance“ sąskaitos faktūros, priminimas patvirtina, kad atsakovui buvo suteikti kreditai, kredito Nr. (duomenys neskelbtini) ir kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 51,53-54). Iš UAB „MJ Enterprice“ pranešimo matyti, kad atsakovui 2015-07-08 buvo suteikta paskola, Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 55).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Civilinio kodekso trečiojoje knygoje yra įtvirtintos tik kai kurios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės. Pavyzdžiui, prievolės, atsirandančios dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 3.115 straipsnio 1 dalis); išlaikymo prievolės, kai vienas iš sutuoktinių privalo mokėti išlaikymą kitiems asmenims, pavyzdžiui, vaikams (CK 3.198 straipsnis); prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio sudarytos darbo sutarties; vieno iš sutuoktinių prievolės, atsiradusios prieš sudarant santuoką (CK 3.110 straipsnio 1 dalis); prievolės, atsiradusios dėl vieno iš sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimo, taip pat prievolės, kilusios iš dovanojimo sutarties ar paveldėjimo, kai sutuoktiniui asmeniškai dovanojamas daiktas arba jis paveldimas (CK 3.111 straipsnis).

Ieškovė ir atsakovo kuratorė nurodė, kad kreditai buvo paimti tenkinant atsakovo asmeninius, o ne šeimos poreikius, nei ieškovei, nei atsakovo kuratorei nežinoma kur atsakovas pinigus panaudojo, todėl prievolės kreditoriams turėtų būti pripažintos jo asmeninėmis prievolėmis. Pažymėtina, kad tretieji asmenys neprieštaravo ieškinio motyvuose nurodytam kreditorinių įsipareigojimų padalijimo būdui. Bendrųjų turtinių prievolių atsiradimo pagrindo, teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kreditoriniai įsipareigojimai UAB „General Financing“, UAB „4finance“, UAB „MJ Enterprice“ pripažinti atsakovo G. K. asmeniniais įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus visiškai ieškovei iš atsakovo priteistina 1400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 180 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d.).

Valstybė šioje byloje patyrė 11,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo G. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. K. palikti santuokinę pavardę – K., G. K. – prigimtinę pavardę K.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio santuokos iširimo momento - 2012-11-30.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Golf, valst. (duomenys neskelbtini), 1770 Eur vertės, neišmokant atsakovui piniginės kompensacijos už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą.

Priteisti atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį Mercedes Benz E 300, TURBODIESEL, (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus: UAB „General Financing“ pagal 2014-05-12 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „4finance“ pagal 2015-03-27 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarties 2015-04-02 priedą; UAB „4finance“ pagal 2015-06-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „MJ Enterprise“ pagal 2015-07-08 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 180 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 11,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.