Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje bei teismo posėdžių metu nurodė šias faktines ginčo aplinkybes:

2.1. 2019 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje sutartyje nustatyta, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. M., tėvas įsipareigojo mokėti išlaikymą po 180,00 Eur. Santuokos nutraukimo byla buvo inicijuota ieškovo, argumentuojant, kad atsakovė veda laisvą gyvenimo būdą, susitikinėja su kitais vyrais, menkai rūpinasi šalių dukra. Nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Buvo įvertinta, kad atsakovė gyvena su girtaujančiu tėvu, kurio šalių dukra bijo, dirba pamaininį darbą ir negali užtikrinti normalaus dukters dienos rėžimo, taip pat tai, kad šalių dukra išreiškė nenorą gyventi pas L. M. tėvus dėl senelio girtavimo. Dėl ieškovo buvo nustatyta, kad jis turi stiprų ryšį su dukra, dukra puikiai sutarianti su ieškovo gyvenimo drauge bei tėvais (ypač motina), yra sudaręs tinkamas buitines sąlygas, jo vykdoma veikla sudaro galimybes užtikrinti normalų vaiko dienos rėžimą. Sprendimą susitarti taikiai dėl dukters gyvenamosios vietos lėmė tai, kad tuo metu šalių dukra pakeitė savo nuomonę ir ėmė tvirtinti norinti gyventi su mama, be to atsakovė nedirbo pamaininio darbo, žadėjo tinkamai rūpintis šalių dukra. Bėgant laikui tapo akivaizdu, kad atsakovės pažadai liko neįgyvendinti. L. M. vėl dirba pamainomis, o dukra ilgą laiką būdavo paliekama ieškovui, jo motinai, L. M. tėvams ir įvairiems kitiems asmenims. Faktiškai šalys niekad nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, tad šalių dukra ne trumpus periodus gyvendavo pas ieškovą ar jo motiną. Dėl savo darbo pobūdžio atsakovė negali užtikrinti normalaus dukters dienos rėžimo, atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, kraustosi iš vienos vietos į kitą, pagyvenusi pas savo tėvus išsikraustė pas sugyventinį O. D., kuris ieškovo žiniomis gydytas psichiatrinėmis ligomis, išsiskyrusi su O., vėl grįžo pas tėvus, kur gyvena girtaujantis atsakovės tėvas, bet dažnai važinėja pas naują partnerį V. S., vežasi ten ir dukrą. Dukra pas minėtą asmenį būti nenori, skundžiasi, kad yra paliekama su vienuolikamečiu V. S. sūnumi namuose vieni, kiekvienam prisakant prižiūrėti kitą. Dukrai sistemingai išsakant norą gyventi pas ieškovą ir skundžiantis gyvenimo pas motiną sąlygomis ieškovas pateikė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, siekiant pakeisti dukters gyvenamąją vietą, tačiau tuomet atsakovė ėmė piktybiškai trukdyti bendrauti su dukra, neleisti jos pasiimti, netgi atėmė iš dukters mobilųjį telefoną, dėl ko ieškovas 2022 m. gegužės 3 d. nutarė iš mediacijos pasitraukti. 2022 m. gegužės 3 d. ieškovas ketino pasiimti dukrą pas save, nes dukra buvo jo to prašiusi, sakė nenorinti būti pas mamą, be to, ketino, kartu su visa šeima pažymėti jauniausio P. M. sūnaus, M. M. pirmąjį pusmetį. Pranešus apie šiuos planus atsakovei, ji atsisakė leisti dukrai susitikti su juo ir pirma nuskubėjo pasiimti dukters iš mokyklos, nepaisydama dukters noro praleisti laiką su tėvu, šeimos rate pažymėti mažojo broliuko pusmetį. Kitą dieną dukra vėl prašė ją pasiimti, tad nenorėdamas jos kankinti, ieškovas 2022 m. gegužės 4 d. nuvyko į ugdymo įstaigą ir po keramikos būrelio parsivežė dukrą pas save, apie tai pranešė jos motinai, o jo atstovė informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistus. Vakare, apie 15 val., į P. M. namus atvyko atsakovė ir jos partnerio V. S. (duomenys neskelbtini) sūnus, įtikinėti dukrą vykti pas motiną. Kadangi dukra vykti pas motiną nenorėjo, buvo iškviesti policijos pareigūnai, dukra jiems nurodė norinti būti pas tėtį. Tą pačią dieną apie 16:00 val. atvyko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, kurie pabendravo su šalių dukra, išsiaiškino situaciją. Ieškovo žiniomis, šalių dukra nurodė, tą patį, ką policijos pareigūnams, kad nori būti pas tėti, kad nepatinka gyventi su mama, nes senelis geria ir ji nesutarianti su mamos sugyventiniu V. S.. Tarnybos atstovai pasiūlė, kad mergaitė iki pirmadienio pabūtų pas ieškovą, o pirmadienį grįžti pas atsakovę. Pasakius tai šalių dukrai, ji labai nuliūdo, nes nenori grįžti pas mamą. 2022 m. gegužės 5 d. apie 17 val., ieškovas pamatė, kad pas jį į namus vėl atvyko policijos pareigūnai. Dukra dar nebuvo atsigavusi po praėjusios dienos įvykių, tad siaubingai išsigando, ėmė drebėti, pagalvojusi, jog ją veš pas mamą. Tačiau pareigūnai tik paklausė ar ieškovas bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos specialistais. 2022 m. gegužės 6 d. atsakovė atvyko pas ieškovą į namus, grąžino dukrai jos mobilųjį telefoną, pabendravo ieškovui nedalyvaujant, susitarė antradienį kažkur kartu vykti. Nepaisant to, dukters nuostata dėl gyvenimo pas tėvą nepasikeitė.

2.2. Ieškovo teigimu, atsakovė yra nesubrendusi, orientuota ne į dukters, bet į savo asmeninių poreikių tenkinimą. Atsakovei nesvarbu, kaip dukra jaučiasi dėl jos girtaujančio tėvo, besikeičiančių sugyventinių ir kraustymosi iš vienos vietos į kitą. Ji gyvena taip, kaip jai norisi, o vaiko gerovė pamirštama. Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, neužtikrinta dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų bei dienos rėžimo, vėl dirba pamaininį darbą. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovė deklaravo norą auginti dukrą, dėl akių laikinai atsisakė pamaininio darbo, tačiau faktiškai liko nesubrendusia, pirmiausiai savo interesų žiūrinčia asmenybe, kuri nesiekia sukurti dukrai saugių bei stabilių gyvenimo sąlygų, įsikurti. Vietoj to toliau gyvena laisvą, neįpareigojantį gyvenimą. Atsakovė yra tokia nerūpestinga, kad net palieka mažametę dukrą su kitu mažamečiu vaiku vienus V. S. namuose ir kažkur išvyksta. Ieškovas gyvena stabiliai, nuosavybės teise valdo namą (duomenys neskelbtini), turi pastovią partnerę, su kuria susilaukęs dar dviejų vaikų. Dukra myli savo mažesniuosius brolius, būdama pas tėtį, padeda juos prižiūrėti, sutaria ir su ieškovo gyvenimo drauge. Mažieji broliai yra dar vienas motyvas dukrai gyventi su tėvu – tai leistų šeimai susijungti, visiems vaikams augti kartu. Šiuo metu aplinkybės pasikeitė iš esmės, pasikeitė ir dukters gyvenimas pas motiną, nebeatitinka jos interesų.

2.3. Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas turi sukaupęs (duomenys neskelbtini) darbo stažą, kas ekvivalentu nepertraukiamam darbo stažui nuo (duomenys neskelbtini) metų. Dar daugiau, ieškovas nuo 2015 m. liepos 30 d. įsteigęs (duomenys neskelbtini) ir tiek pat laiko yra šios įmonės vadovu. Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. P. M. įregistravęs ūkininko ūkį. Taip pat, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (ištuokos dienos) iki 2022 m. liepos 8 d. dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Darbdavys P. M. apibūdina kaip perspektyvų ir gerą darbuotoją. Taip pat, nurodė, jog nuosavybės teise įgijo namą su priklausiniais ir žemės sklypu, iki šiol jame gyvena, moka paskolos įmokas. Akivaizdu, kad atsakovė, tvirtindama neva ieškovas esantis ilgalaikiu bedarbiu ir vedantis kone asocialų gyvenimo būdą, melavo. Ieškovas nėra buvęs bedarbiu nei vienos dienos nuo 2015 m. liepos 30 d. Be to, nuo ištokos dienos iki 2022 m. liepos 10 d., ieškovas nuosavybės teise įgijo namą, išmokėjo daugiau nei 20 000,00 Eur skolų, yra palankiai vertinamas darbdavių, sukūręs stabilią šeimą. Tuo tarpu atsakovė nepadengė vienos vienintelės savo prievolės 6 529,20 Eur sumai, neįgijo jokio turto, pakeitė kelis sugyventinius. Jos gyvenimo būdas yra nestabilus ir neapibrėžtas, planai – neaiškūs. Tai, kad net dirbdama atsakovė nevykdė prievolių kreditoriui (duomenys neskelbtini), rodo atsakomybės stygių ir nihilistinį požiūrį. Atsakovė 2022 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą siekdama imituoti neva ankščiau ji negalėjusi pradėti vykdomosios bylos, nes neturėjusi vykdomojo rašto. Teismas išaiškino, kad vykdomąjį raštą ji gavusi dar 2020 m. vasario 14 d., kas patvirtina, kad faktiškai tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas, kad ieškovas mokės jos skolą (kuri, beje buvo žymiai didesnė nei išlaikymas), o atsakovė išlaikymas dukrą. Ieškovas siūlė sudaryti oficialią įskaitymo sutartį, ieškovo atstovė šiuo klausimu bendravo su atsakove telefonu, tačiau ji tai vilkino – iš pradžių sutiko, vėliau tiesiog nebeatsiliepdavo, skambinant ieškovo atstovei. Aplinkybę, kad ieškovas nemokėjo išlaikymo ne dėl tariamo nedarbo, asocialumo ar kitų nepateisinamų priežasčių, o dėl šalių susitarimo patvirtina ir antstolių pradėtos vykdomosios bylos. Ne ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas toliau nemokėti išlaikymo, bet priešingai – prasidėjus šiai civilinei bylai atsakovė ėmė teismui ir tarnybai melagingai tvirtinti neva ieškovas nemokėjęs jai išlaikymo dėl nedarbo bei asocialumo. Kilus konfliktui abi šalys kreipėsi į antstolius. Atsakovė klaidiną teismą apie tai, kodėl ieškovas nemokėjo išlaikymo ir kad neva tai paskatino kreiptis į teismą, siekiant, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Ieškovą paskatino vienintelis motyvas – sistemingai dukters išreiškiamas noras persikelti pas jį, pasakojimai apie nesutarimus su motinos sugyventiniu O. D., apie kito motinos partnerio V. S. sūnaus smurtą ir senelio išgėrinėjimus bei šnekėjimus „bile ką“. Ieškovas matė, kad dukra labai daug laiko praleidžia pas jį ir jo motiną, kad jai nesinori būti savo motinos namuose, kad galų gale, pastovios gyvenamosios vietos vaikas net ir neturi, nes praktiškai kiekvieną savaitę praleidžia kitoje vietoje. Faktiškai ieškovas neturėjo galimybių mokėti išlaikymą, nes jis mokėjo būsto paskolą, vienas išlaikė 3 (vėliau – 4) asmenų šeimą, per pusantrų metų padengė 6 529,20 Eur atsakovės skolos, visas savo skolas ir 1 400,00 Eur kompensaciją atsakovei už jam tenkančią didesnę turto dalį. Reziumuojant, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki šios bylos iškėlimo ieškovas patyrė 22 281,71 Eur išlaidų bendroms skoloms padengti ir kompensacija atsakovei išmokėti. Atsakovė tuo pat laikotarpiu savo prievolės nevykdė ir atitinkamai nepatyrė jokių išlaidų. Nutraukdamas santuoką ieškovas negalėjo numatyti, kad atsakovė piktybiškai nevykdys savo prievolės ir tokiu būdu sutrikdys jo mokumą. Atsakovė mėgina klaidinti teismą neva ieškovui dukra nerūpinti, jis nesidomintis jos gyvenimu. Pažymėtina, kad šalys niekados nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos ir dukra pas ieškovą arba jo motiną gyvendavo panašų laiką kaip pas atsakovę. Pas ieškovo motiną dukra apsistodavo dėl to, kad ją iki 7 m. daugiausiai prižiūrėjo ir auklėjo ieškovo motina, šalių dukra turi itin šiltą ryšį su ieškovo motina, o ir ieškovo motina šalių dukrą be proto myli. Be to, ieškovo gyvenimo draugei A. V. pagimdžius sūnų, o ieškovui dirbant itin ilgas valandas (po 12 val. per dieną), sunku būdavo pasirūpinti ir O. Tuo metu mergaitė natūraliai daugiau laiko praleisdavo pas senelę, kuri patenkindavo visus jos poreikius. Atsakovė dirbanti tik kas 4 parą, pati pasirūpinti dukra iniciatyvos nerodė. Jai buvo patogu, kad vaikas didelę laiko dalį praleidžia ne su ja, o su tėvu arba senele iš tėvo pusės. Atsakovė taip pat tvirtina, kad ieškovas nežiūrėjęs dukters dienyno, nėjęs į mokyklos renginius, neėmęs nedarbingumų ir pan., kas vėlgi neatitinka tiesos. Gimus dukrai ne atsakovė, o būtent ieškovas išėjo tėvystės atostogų ir, padedamas savo motinos, rūpinosi kūdikiu. Tuo tarpu atsakovė naktimis prie dukters nesikeldavo, atsisakydavo maitinti krūtimi, o galų gale apskritai ėmė vesti laisvą gyvenimo būdą – santuokos metu atsakovė ne mažiau kaip 3 k. buvo neištikima ieškovui. Kol dukters gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta su motina, būtent ieškovas imdavo nedarbingumus dukrai slaugyti. Šiuo metu ieškovas taip pat ima nedarbingumus savo sūnums slaugyti. Tuo tarpu imti nedarbingumą slaugyti dukrai kurios gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ieškovas neturi teisinio pagrindo, niekas jam tokio nedarbingumo neišduotų. Tikrovės neatitinka ir teiginiai apie tariamą nesidomėjimą dukters mokslo pasiekimais, mokyklos renginiais. Ieškovas palydėjo dukrą į Rugsėjo 1-osios šventę 2021 m., tačiau dėl COVID-19 ribojimų, kaip ir kiti tėvai nebuvo įleistas į mokyklos teritoriją. Dukters pasiekimus ieškovas sužinodavo iš pačios dukters, nes nebuvo gavęs prisijungimo duomenų prie elektroninio dienyno. Šalių dukra mokymosi sunkumų neturi, charakterizuojama teigiamai, tad neaišku, kokią tarimą žalą padarė tai, kad ieškovas apie pažymius paklausdavo pačios dukters, vietoj to, jog pažiūrėtų dienyne. Atsakovė mėgina sudaryti įspūdį neva ieškovas esantis asocialiu ilgalaikiu bedarbiu, dėl ko dukters noras gyventi su ieškovu neva neatitinka pačios dukters interesų. Akivaizdu, kad asocialų gyvenimo būda vedantis asmuo neturėtų savo nekilnojamojo turto, įmonės, ūkio, pagal amžių itin didelio darbo stažo. Atsakovei užteko cinizmo pateikti nuotrauką, kurioje fiksuotas smurtas prieš ieškovą, už ką jam priteista ir kompensuota turtinė bei neturtinė žala, ir traktuoti tai kaip įrodymą apie asocialų gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad atsakovė, gyvenant santuokoje, pati nesaikingai vartodavo alkoholį, padauginusi vemdavo, kitą dieną nieko neprisimindavo. 2018 m. kovo 24 d. ieškovas net padarė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip neblaivi atsakovė vemia. Įrašas darytas tikslu kitą dieną įtikinti atsakovę padauginus alkoholio, susitarti dėl saikingesnio alkoholio vartojimo. Atsakovė dukters globos siekia ne dėl dukters interesų, o kad bijanti, ką žmonės pasakys, jei dukra negyvens su ja. Teisė negina noro turėti vaiko globą, kaip tam tikro „respektabilaus“ gyvenimo požymį. Vykstant teismo procesui dukra didelę laiko dalį praleidžia pas ieškovą ir jo motiną, nuolat klausinėja, kada galės kraustytis pas tėtį.

3. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad dukra visada prie jo, nori būti su juo ir gyventi. Atsakovė rodo blogą pavyzdį. Dukra traumuojama, mama keičia kitus partnerius. Dukra išsakė, kad nori gyventi su juo ir būti su jų šeima. Vaikui reikia pastovios gyvenamosios vietos ir ją užtikrinti. Vaikas važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir ten nakvojo. Kaip patvirtino liudytoja, vežė anūkę į (duomenys neskelbtini) pas L. M.. Jei dukra pasakė psichologei, kad ateina V. S., atsigula ir užmiega, tai nėra geras pavyzdys. Nuotraukose „Facebook“, matyti, kad leidžia laiką su V. S.. Atsakovė pati savo gyvenimo dar normaliai nesusikūrusi, o vaiką tampo ten kur. Vaikai bendrauja labai gerai. Dukra ir anksčiau sakiusi, kad nori gyventi su tėvu, skyrybų metu. Atsakovė gyvenamosios vietos pastovios neturi. Šias aplinkybes žino iš buvusios V. S. žmonos. V. S. sūnus viską pasako buvusiai V. S. žmonai. Atsakovė ribojo bendravimą su dukra. Dukrą palikdavo savo mamai, tik kai pats dirbdavo. Su vaiku nėra buvęs pas gydytoją, kuomet O. sirgdavo atsakovė pasiimdavo nedarbingumą. Nežino kaip L. M. mama prižiūri anūkę.

4. Ieškovo atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad mergaitė davusi paaiškinimus (1 t., b. l. 104) sakė, kad pas tėtį jai patinka, nes gali pažaisti su broliu, su draugu. Taip pat, mergaitė teigė, kartais (duomenys neskelbtini) lieka miegoti, gal kokius 5 kartus, su V. S. sūnumi nesutaria, dažnai mušasi. Mergaitė teigė, kad iš viso norėtų gyventi pas tėtį, nes gali žaisti su broliais, turi savo kambarį, o su mama gyvena taip, jog turi miegoti vienoje lovoje. Mergaitė sako, jog jai nepatinka, kad mama ją bara, sako, kad meluoji. Liepos 29 d. vaikas papasakojo viską visiškai priešingai, bet taip kaip reikėjo mamai. Gegužę vaikas sakė, kad pas V. S. miegojo ne mažiau kaip penkis kartus, bet teismo posėdyje sumažėjo iki vieno karto ir vaikas tą vieną kartą patvirtino. Liudytoja sako, kad pas ją yra artimas santykis su anūke, bet anūkė visiškai nebūna (duomenys neskelbtini), ji ten nenakvoja, ji nežino apie anūkės lankymąsi pas psichologę, nepaisant artimo santykio. Paaiškinimai pasirodė daugiau nei keisti. Įdomi teismo pastaba, neva šaipomasi iš atsakovės, jog jos planai ir svajonės skiriasi. Planai yra kai žmogus ruošiasi tam ir turi pagrįstą manymą, kad tai ką jis ketina daryti, kažkokiu būdu bus įgyvendinta. Kaip žmogus neturėdamas santaupų ir neatidavęs skolų, gali lengvabūdiškai sakyti, kad ketina įsigyti savo būstą. Nesuprantama, kaip suaugusi moteris gali sakyti, kad jos trumpalaikio pobūdžio santykiai, apie kuriuos dukra žino, kur ji pati pripažįsta, kad ji su vyriškiais bendrauja ir užsimezga ryšys, kad tie santykiai nedaro jokios įtakos vaikui. Keista, kad atsakovės motina, duodama paaiškinimus, nurodė, kad ji V. S. nepažįsta, bet anūkė pas tą asmenį nakvojo. Kad tokio amžiaus vaiką supažindinti, prileisti prie tokio asmens, pats turi tą žmogų pažinoti, pats turi turėt kažkokių intencijų ir planų dėl tų santykių, o čia buvo lengvabūdiški paaiškinimai, kurie yra keisti, nes į tai įtrauktas vaikas. Iš esmės pasikeitė gyvenamoji vieta. Buvo žinoma, kad gyveno pas O. D., to net neneigė, dabar (duomenys neskelbtini), nors matyti, kad gyvena ne tik (duomenys neskelbtini) faktiškai. Tai yra bent kelios gyvenamosios vietos. Pasikeitė darbas, nes nutraukiant santuoką darbas buvo kitas. Pasikeitė atsakovės šeimyninė padėtis. Ji deklaravo, kad yra vieniša ir skyrybų byloje įtvirtino, kad O. D. apskritai nėra jos draugas ir partneris, kad jis yra tiesiog asmuo, kuriam ieškovas buvo sumokėjęs, kad jis neva pasakytų, kad jie yra partneriai, bet paskui su tuo asmeniu gyveno. Negali suprasti, kodėl žmogus neturi drąsos ar pasakyti, kad yra toks žmogus jos gyvenime, bet kažkaip tai vyksta ir tai vyksta ne pirmą kartą. Pasikeitę vaiko norai. Nebent žiūrėtume į Rugpjūčio 29 d. duotus paaiškinimus, kurie duoti motinos įtakoje, ir kurie buvo pasakyti vaikui bijant gauti barti, nes ir prieš tai vaikas yra akcentavęs, kad ji bijo sakyti kas yra mamai nepalanku. Ji nekartą tą yra pasakiusi senelei ir teisme netgi tai buvo pasakyta. Buvo labai keistas pasakymas, kad ieškovas kažkokiu būdu buvo paveikęs dukrą, kad ji būdama apklausos kambaryje, pasakė, kad nori pas jį gyventi. Iki tos apklausos, ieškovas savaitę apskritai negalėjo su dukra susisiekti, kas ir dabar prieš šį teismo posėdį buvo lygiai taip pat. Apklausos kambaryje, su vaiku visą laiką buvo atsakovė. Ieškovas ten buvo užėjęs gal vieną minutę, galbūt kelioms minutėms, bet jis ten nieko iš esmės su dukra nekalbėjo ir visą laiką ten buvo psichologė. Jis nebuvo iš esmės vienas su vaiku apklausos kambaryje. Paskutinius pora mėnesiu, kai ieškovo bendravimas su vaiku buvo švelniai tariant su trikdžiais. Galima buvo kreiptis į antstolį, bet asmuo pats sprendžia kaip ginti savo teises ir kliūtys bendrauti su vaiku yra vienas iš pagrindų keisti vaiko gyvenamąją vietą ir tai turi būti vertinama. Nėra nustatyta, kad yra kažkokia privaloma įrodinėjimo priemonė, ypač kai pati šalis iš esmės pripažįsta, kad neva dukra su tėvu nebenorinti bendrauti, nes tiesiog nebenorinti. Kaip vaikas prieš tai tvirtinęs, kad ne tik kad norintis bendrauti, bet norintis gyventi su tėvu, kaip vaikas taip staiga per porą mėnesių, pakeitė savo nuomonę, davė vaiko teisių apsaugos tarnybai visiškai priešingus paaiškinimus, kas tokio pasikeitė? Pasikeitė vienas dalykas – motinos įtaka. Akivaizdu, kad vaikas yra nuteikiamas prieš tėvą, akivaizdu, kad vaiko interesai yra paminami ir vaikas yra verčiamas kalbėti tai, kas naudinga tame procese būtų motinai. Nes vaikas melavo arba tada, arba meluoja dabar. Bet net ir pati atsakovė yra pasakiusi, kad dukra nėra linkusi meluoti. Tai kas yra pasakyta tris kartus, taip pat teismo posėdyje, kur nebuvo jokio spaudimo, kad vaikas visą tai pergalvojo ir pateikė visiškai kitaip po kelių mėnesių nebendravimo su tėvu, nežino kokių reikia akivaizdesnių įrodymų, kad poveikis yra esamas. Mano, jog informacija apie tai su kuo žmogus gyvena, kokių skolų turi, apie valstybės tarnautojus nėra renkama, nemano kad tokia informacija yra susijusi su atsakovės funkcijomis. Procesas rodo, kad atsakovė nuosekliai davė paaiškinimus neatitinkančius teisybės, nuosekliai žemino ieškovą. Atsakovė iškreiptai pateikė duomenis apie savo santykius, apie vaiko būvimą pas V. S. namuose, apie savo finansinę situaciją, t. y. atsakovė nepaminėjo, kad turi skolų. Atsakovė sudarė įspūdį, kad ketina įsigyti atskirą būstą. Vaikas gyvena pas senelius, tačiau niekas negarantuoja, kad vaikas ten galės gyventi amžinai. Matomas nuolatinis aplinkybių pateikimas ne taip kaip yra ištikrųjų, vaiko paveikimas, kad vaikas po kelių mėnesių pakeičia radikaliai savo nuomonę, nors motina pripažįsta, kad vaikas mušamas, tačiau sakoma, kad tai yra nieko tokio. Bet kokiu atveju tai yra berniukas keliais metais vyresnis, stipresnis. Kaip smurtą prieš vaiką galima traktuoti, kaip nieko tokio. Vaiko nuomonė yra vienas lemiamų kriterijų ir į vaiko nuomonę galima atsižvelgti, kai ji prieštarauja jo paties interesams. Kad ieškovo buities sąlygos, charakteristikos, jo gyvenimo būdas yra žalingi vaikui. Atsakovė bandė tokias aplinkybes nurodyti, tačiau vėliau apie tai nebuvo kalbama, ieškovui pateiktus rašytinius įrodymus. Nei atsakovė, nei jos atstovas iš esmės neneigė, jog ieškovas paskutiniu metu turi problemas susisiekti su dukra. Tai buvo pripažinta, tai buvo argumentuota neva vaikas pats to nenori, neva vaikas palieka savo telefoną mamos mašinoje. Vaiko telefono naudojimas yra 0 proc. Vaikas normaliai naudojasi telefonu susisiekti ir su kitais asmenimis. Tai yra utopinė situacija, kad vaikas savo noru nepaima telefono į rankas ir jis juo visiškai nesinaudoja. Motinos įtaka siekiant paveikti vaiko nuomonę, siekiant nutraukti ryšį su tėvu ir senele iš tėvo pusės yra daugiau nei akivaizdi, tai yra motinos ambicija ir siekis, kad vaikas gyventų su ja. Vaiko ir senelės ryšys yra labai glaudus. Pagalbos plane buvo rekomenduotas apsilankymas pas psichologą, todėl nesuprantama atsakovės nuostaba, nepasitenkinimas, kad vaikas lankosi pas psichologą. Klausimą, kurį šalys buvo geranoriškai išsprendusios dėl išlaikymo, šalys apvertė ir dabar abi moka antstoliams. Pas tėvą yra akivaizdžiai geresnės gyvenimo sąlygos ir tėvas gali užtikrinti vaiko poreikius. Jei atsakovė rodytų didesnę atsakomybę, bent atsilieptu telefonu, galbūt nereikėtų ir tų skundų rašyti. Tai yra abiejų šalių kaltė ir abiejų šalių atsakomybė.