- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-1080-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00399-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnametei priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti dukters O. M. gyvenamąją vietą su tėvu P. M.; 2) nustatyti, kad su motina L. M. dukra bendraus šalių sutartu laiku bei tvarka, be jokių apribojimų, atsižvelgiant į dukters užimtumą bei norą; 3) priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai O. M. po 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą P. M..
2. Ieškovas 2022 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyti O. M. gyvenamąją vietą su tėvu P. M. bei nustatyti, kad su motina L. M. dukra bendraus šalių sutartu laiku bei tvarka, be jokių apribojimų, atsižvelgiant į dukters užimtumą bei norą. Ieškovas prašymą nustatyti dukros laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu grindė pasikeitusia nepilnametės dukros valia, jos noru gyventi su tėvu. Ieškovas nurodė, jog motina faktiškai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kurioje vaikas turėtų savo privačią erdvę, motinos sugyventiniai ir motinos tėvas turi alkoholizmo problemą, vaikas paliekamas nakčiai su girtaujančiu seneliu, t. y. gyvena nesaugioje aplinkoje. Ieškovas taip pat nurodė, kad motina neleidžia matytis jam su dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi netenkino ieškovo P. M. 2022 m. gegužės 19 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vaiko dabartinė gyvenamoji vieta neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovė nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės gyvenamoji vieta nepastovi ir vaikas gyventų kitur nei nurodoma procesiniuose dokumentuose ir išvadą teikiančios institucijos išvadoje, nėra. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovės tėvų namuose vaikui skirtas apie 10 kv. m, kambarys, kuriame mergaitė gyvena kartu su motina. Vaiko motina paaiškino, kad kartu gyvena dėl to, kad vaikas dažnai keliasi naktimis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė neužtikrina vaikui tinkamos aplinkos vaiko vystymuisi, ar kad atsakovės esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.
5. Teismas nustatė, kad su atsakove dukra gyveno ilgą laiką (apie 3 metus). Nors nepilnametė dukra nurodė, jog norėtų gyventi su tėvu, tačiau tuo pačiu ir išreiškė norą nakvoti pas motiną. Teismas atsižvelgė į teismo psichologės išsakytą nuomonę, jog vertinant iš mergaitės neverbalinio elgesio, yra didelis prieraišumas prie mamos, todėl darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu vaikui gyvenant jai įprastoje aplinkoje su motina ir seneliais bus labiau užtikrinami vaiko interesai nei nustačius laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu, kadangi nėra aišku, koks bus byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas P. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę. Šalių dukra apklausta teisme atsakė į visus klausimus, nuosekliai ir ne vieną kartą pakartojo, jog nori gyventi su tėvu. Teismas neįvertino, kad vaikas nesijaučia saugiai, nesijaučia turintis namus, kad atsakovė vaiku manipuliuoja ir trukdo bendrauti su tėvu, trukdo išsakyti savo nuomonę. Vaiko nuomonė užfiksuota ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje, kur mergaitė nurodžiusi, kad savo tikraisiais namais laiko ne motinos namus, o „pas babą A.“ (ieškovo motiną).
6.2. Teismas neįvertino, kad ieškovas dar ieškinyje nurodė, jog dukra teigianti, kad prie mamos bijanti pasakyti, kad nori gyventi su tėvu. Į teismo posėdį mergaitė atėjo sugniuždyta, verkianti, kol buvo su motina, atsisakė bendrauti su tėvu ar psichologe. Tačiau motinai palikus ją vieną, greitai nurimo ir išsakė savo poziciją. Jau vien šis faktas pagrindžia neigiamą motinos įtaką ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.3. Teisėjas buvo šališkas ir moralizavo. Teisėjas turėjo išankstinę nuomonę iki teismo posėdžio, o posėdis surengtas tik „dėl akių“. Teismo posėdžio metu teisėjas nuolat pertraukinėjo ieškovo atstovę, aiškindamas, kad įrodymų tyrimas nėra atliekamas, nes sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovui ir jo atstovei susidarė įspūdis, kad teisėjas aiškiai simpatizavo vienai ginčo pusei – būtent atsakovei, dėl ko bylą nagrinėjo skubotai ir paviršutiniškai, vengdamas kitos šalies argumentų bei įrodymų tyrimo. Teisėjas netiesiogiai apkaltino ieškovą ir jo atstovę dėl šalių dukters apklausos: “per daug metų tai yra pirmas atvejis, kai negalima apklausti vaiko dėl jo būsenos; man asmeniškai“.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė L. M., atstovaujama advokato E. K., prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
7.1. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra puikios, vaiko ugdymu ir sveikata rūpinasi išimtinai atsakovė. Atsakovė tinkamai rūpinasi dukra ir užtikrina jai palankią bei harmoningą aplinką, palaiko itin glaudų ir artimą ryšį su dukra. Nėra pagrįstų įrodymų ar duomenų, jog šiuo metu vaiko aplinka būtų nesaugi ir gyvenimas pas atsakovę prieštarautų dukros interesams. Atsakovė, dirbdama kas ketvirtą parą, labai daug laiko skiria dukros auklėjimui, bendravimui, jos pomėgių skatinimui ir visaverčiam laisvalaikio praleidimui. Gyvenamosios vietos pakeitimas dukrai galėtų sukelti emocinių išgyvenimų bei padaryti socialinės bei psichologinės žalos.
7.2. Ieškovas neatlieka pareigos materialiai išlaikyti savo dukrą, atsakovė viena išlaiko dukrą nuo 2019 m. Atsakovei pradėjus kelti klausimą dėl ieškovo skolos dėl dukros išlaikymo, ieškovas pradėjo manipuliuoti dukra įkalbinėdamas ją gyventi pas jį, tam, kad nereikėtų mokėti išlaikymo bei užvedė šią bylą.
7.3. Dukros (vaiko) nuomonė ir norai yra svarbūs, tačiau ji yra tik viena iš vertintinų aplinkybių
visumos bei nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Pagal teismų praktiką reikia
nustatyti, ar jie neprieštarauja vaiko interesams, o taip pat privalu atsižvelgti į vaiko amžių ir brandą. 2022 m. birželio 6 d. posėdžio metu, dukros apklausos metu bei teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartyje yra nurodyta, jog teismo posėdyje dalyvavusi psichologė teigė, mergaitės nuomonė yra dviprasmiška. Vertinant iš mergaitės neverbalinio elgesio, yra didelis prieraišumas prie mamos (atsakovės), jos neverbaliniai veiksmai rodo, jog ji negali nuo mamos atsitraukti, neleido mamai išeiti iš vaiko apklausos kambario. Psichologė pažymėjo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaiką atėmus iš motinos, būtų labai skaudžios pasekmės, be jokios abejonės tai taikytina ir kalbant apskritai apie mergaitės gyvenamosios vietos keitimą. Atsakovės nuomone, mergaitė, kuriai yra 9 m., nėra pakankamai brandi spręsti dėl savo gyvenamosios vietos keitimo bei jos geriausių interesų užtikrinimo. Tik išsprendus bylą iš esmės galima bus spręsti ar yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, kurioje vaikas gyvena jau labai ilgą laiką.
7.4. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į psichologės nuomonę bei į išvadą teikiančios institucijos išvadą. Teismas teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog nebuvo nustatyta jokių aplinkybių ir/ar apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų dabartinės gyvenamosios vietos netinkamumą dukros vystymuisi ar tai, kad aplinka tapo nesaugi ir ją būtina keisti. Teismas ne kartą pažymėjo, jog vaiko gyvenamosios vietos keitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, ko neįrodė apeliantas.
7.5. Teismas ypač operatyviai ir greitai įstatymo nustatyta tvarka priėmė skundžiamą nutartį, apie kurios priėmimo laiką informavo dar posėdžio metu. Teisėjas nemoralizavo bei buvo nešališkas, atliko savo darbą tinkamai bei nepažeidė Teisėjų etikos kodekso. Atsakovės nuomone, teisėjas neturėjo asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus ir nereiškė išankstinės nuomonės nagrinėjamos bylos klausimais. Apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti. Teisėjas gana aktyviai dalyvavo mergaitės apklausoje užduodamas nemažai klausimų siekiant išsamiai (o ne paviršutiniškai, kaip kad teigia apeliantas) apklausti mergaitę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra O. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su atsakove L. M., nepilnametės gyvenamoji vieta yra nustatyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15135-840/2019, kuriuo tarp šalių patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovės tėvams priklausančiame nuosavame name. Ieškovas kreipėsi į teismas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnametės dukros O. M. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės dukrai laikiną išlaikymą po 180 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nepilnametės dukros išsakytą nuomonę gyventi su ieškovu, kad teismas buvo šališkas, moralizavo ieškovą.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnametės dukros sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ir nustatyti nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškovas prašymą nustatyti dukros laikiną gyvenamą vietą su juo iš esmės argumentavo tuo, jog motina yra migruojanti, faktiškai didesnę dalį būna pas V. S., todėl mergaitė, būdama su motina, neturi stabilios aplinkos. Nepilnametė buvo apklausta psichologės vaikų apklausos kambaryje. Apklausos metu mergaitė nurodė, kad gyvena kartu su mama ir seneliais, norėtų gyventi su tėčiu, tačiau norėtų gyventi ir su mama. Argumentų, kodėl norėtų gyventi su tėčiu, nenurodė. Psichologės vertinimu, mergaitė yra labai prisirišusi prie mamos, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirti ją nuo mamos nerekomenduoja.
14. Pažymėtina, kad nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
Dėl teismo šališkumo
15. Atskirajame skunde nurodoma, kad teisėjas buvo šališkas ir moralizavo, kad teisėjas turėjo išankstinę nuomonę iki teismo posėdžio, o posėdis surengtas tik „dėl akių“, teismo posėdžio metu teisėjas nuolat pertraukinėjo ieškovo atstovę, aiškindamas, kad įrodymų tyrimas nėra atliekamas, nes sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių garso įrašu, daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai dėl teismo šališkumo ir išankstinės nuomonės yra nepagrįsti, todėl atmestini. Be to, iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, jog ieškovas reiškė nušalinimą teisėjui, prašymą dėl teisėjo nušalinimo grindė argumentais, jog teisėjas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė Teisėjų etikos kodeksą ir Civilinio proceso kodeksą. Kauno apylinkės teismo pirmininko 2022 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl teisėjo nušalinimo atmestas.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.