- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-589-873/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14062-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- M. A.
- Advokatai
- Dalia Romaškevičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuteistajam M. A. (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa), jo gynėjai advokatei Daliai Romaškevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. A. paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė dvejų metų dviejų mėnesių dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią M. A. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 22 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 23 d., apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilusio konflikto metu tyčia ranka sudavė po vieną kartą į dešinės ir kairės pusės skruostus ir ausis savo sutuoktinei D. A., tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo ThinkBook” sudavė juo D. A. į kairės pusės petį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Pasak nuteistojo, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. fizinio skausmo sukėlimas, turėtų būti užfiksuotos medicinos ekspertų. Akcentuoja, kad šiuo atveju nukentėjusioji atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertus.
2.2. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pernelyg kritiškai vertino tiek jo, tiek D. A. teisiamojo posėdžio metu duotus aiškius, nuodugnius parodymus. Nuteistojo teigimu, nors nukentėjusioji pakeitė pirminius parodymus ir paaiškino, kad paviršiniai kūno sužeidimai, smaugimo žymės, antakio įbrėžimas, suplėšyta palaidinė atsirado kitokiomis aplinkybėmis, tačiau skundžiamame nuosprendyje vis tiek remiamasi pareigūnų parodymais. Pažymi, kad žmonos skambutis į bendrąjį pagalbos centrą ir išsakyta melaginga informacija dėl sutuoktinio smurto yra nulemtas emocijų dėl jos vartoto alkoholio ir raminamųjų tablečių poveikio.
2.3. Nurodo, kad nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog liudytojų (kaimynų) parodymai yra tikslūs ir nuoseklūs, tačiau, pasak apelianto, šiuose parodymuose jaučiamas neužtikrintumas tiek dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, tiek dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko. Akcentuoja, kad liudytojų (kaimynų) parodymuose teigiama, jog „kažkoks kaimynas“, „galimai kaimynas“, t. y. liudytojai aiškiai neįvardija, kad konkrečiai matė M. A., o ne kitą kaimyną.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. lapkričio 22 d. gautas M. A. prašymas į bausmės laiką įskaityti nuo 2023 m. sausio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo atliktą bausmę. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinio skundo prašymas priimti išteisinamąjį nuosprendį atmestinas. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos galutinės bausmės.
4. Nuteistasis tvirtina, kad apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje nesant objektyvių, patikimų įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir veikos kvalifikavimo.
5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022). M. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė po vieną kartą į dešinės ir kairės pusės skruostus ir į ausis savo sutuoktinei D. A., po ko, paėmęs nešiojamąjį kompiuterį, sudavė juo sutuoktinei į kairės pusės petį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nuteistasis M. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino. M. A., 2022 m. gegužės 16 d. apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad 2022 m. balandžio 23 d., apie 19.00 val., susipyko su žmona D. A. ir išėjo iš namų. Konflikto priežasties atskleisti nenorėjo, tvirtino, kad prieš savo žmoną jokio smurto nenaudojo, jos nemušė. Nurodė, kad po konflikto į namus grįžo kitą dieną (t. 1, b. l. 88). Pirmosios instancijos teisme M. A. paaiškino, kad susipyko su žmona, pasakė vienas kitam daug negražių dalykų, po ko jis išėjo iš namų, tačiau smurto prieš sutuoktinę nenaudojo. Taip pat nurodė, kad bute, be jo ir žmonos, nieko daugiau nebuvo. Išeidamas dėl streso namuose paliko telefoną ir raktus nuo buto durų. Nurodė, jog pro buto, esančio antrame aukšte, langą neįmanoma iššokti. Nesupranta, kaip galėjo įvykti, kad raktas iš vidaus buvo įkištas į buto duris, kaip žmona atsidūrė lauke ir nebegalėjo įeiti į butą. Aiškino, jog po konflikto nuėjo pas draugą, kuris jį nuvežė į Uteną. Taip pat nurodė, jog nežino, iš kur atsirado žmonos sužalojimai. Teigė, jog įvykio dieną žmona buvo girta, kaip vėliau jam sakė – buvo pavartojusi vaistų. Tvirtino, jog žmona pareigūnams melavo, o po kelių dienų jam paskambinusi pasakė, kad viską „sutvarkė“ (t. 1, b. l. 179-182). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų, apylinkės teismo įvertintų ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų duomenų visuma nuteistojo gynybinę versiją paneigia.
7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios pozicija viso proceso metu nebuvo nuosekli. Protokolo–pareiškimo duomenimis, nukentėjusioji 2022 m. balandžio 23 d. nurodė, kad apie 20.00 val. bute, esančiame adresu bute (duomenys neskelbtini), Vilnius, jos sutuoktinis M. A. konflikto metu trenkė jai ranka į veido dešinės ir kairės pusės skruostus, į abi ausis. Kairėje ausyje atsirado krausjosruva. Vėliau vyras paėmė nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo jai sudavė į kairės pusės petį. Nurodė, kad vykusio konflikto metu buvo suplėšyta jos palaidinė, ji jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-4). Apklausta kaip liudytoja D. A. 2022 m. gegužės 5 d. parodymus pakeitė, nurodė, kad sutuoktinis M. A. prieš ją nesmurtavo, negali pasakyti, kodėl buvo nurodžiusi priešingai, susitaikė su savo sutuoktiniu, jam jokių pretenzijų neturi, neprieštarauja, kad jis ir toliau gyventų kartu. Teigė, kad 2022 m. balandžio 23 d. namuose susipyko su vyru, įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jis išėjo iš namų. Paaiškino, kad tą dieną ji buvo išgėrusi raminamųjų vaistų, vyrui išėjus, ji išgėrė dar vieną tabletę raminamųjų, vėliau viena namuose vartojo alkoholį. Neprisimena, kad skambino policijai, tačiau policijos pareigūnams atvykus ji buvo lauke. Taip pat nurodė, kad sutuoktinis M. A. niekada nėra prieš ją naudojęs fizinio smurto (t. 1, b. l. 36). Papildomos apklausos 2022 m. gegužės 5 d. metu nukentėjusioji nurodė, kad į teismo medicinos tarnybą nevyko ir nevyks, civilinio ieškinio nereikš, jokių pretenzijų sutuoktiniui M. A. neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (t. 1, b. l. 40). 2022 m. gruodžio 14 d. apklausos pirmosios instancijos teisme metu D. A. vėl pakeitė parodymus, nurodė, kad susipyko su vyru, todėl šis išėjo iš namų. Paaiškino, kad ji nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Grįžusi į namus vartojo alkoholį, gėrė raminamuosius vaistus. Po ko vėl ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio ir prie namų sutiko A. (M.), kuris tuo metu laikinai gyveno pas juos su vyru bute. Kartu su A. M. grįžo į butą ir abu išgėrė butelį alkoholinio gėrimo. Nurodė, kad kalbėjosi su A. M. ir jis pasakė, jog ji neverta M. A.. Paaiškino, kad supyko ant A. M., kilo konfliktas, kurio metu A. M. griebė už jos palaidinės, suplėšė, išvadino nukentėjusiąją visokiais žodžiais, metė į ją kompiuterį, kuris buvo padėtas ant lovos. Nurodė, kad ji liepė A. M. išeiti iš buto, grasino iškviesti policijos pareigūnus, tačiau jis neklausė ir pagrasino, jog pačiai prireiks medicinos darbuotojų pagalbos. Teigė, kad išėjo į lauką, iškvietė policiją, tačiau baiminosi dėl A. M. išsakyto grasinimo, todėl skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu ir atvykusiems policijos pareigūnams pamelavo, jog prieš ją fizinį smurtą naudojo jos vyras M. A.. Kartu su policijos pareigūnais nuėjus iki buto, durys buvo užrakintos iš vidaus, A. M., kuris taip pat turėjo buto raktą, buvo spėjęs pabėgti pro langą. Nurodė, kad nežino, kokiu būdu jai atsirado kraujosruva ant ausies (t. 1, b. l. 196-198). Atsakydama į klausimus teisiamajame 2023 m. liepos 4 d. posėdyje, nukentėjusioji aiškino, jog įvykio dieną, po to kai M. A. išėjo iš namų, į butą atėjo A. M., kuris tuo metu jų bute gyveno. Kilo konfliktas, ji, išėjusi į lauką, paskambino policijai. Pasakė, kad ne A. ją sumušė, o vyras, kadangi išsigando. A. buvo pagrasinęs, kad jei praneš apie jį, tai suras ją ir užmuš (t. 2, b. l. 98-99). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į esminius pasikeitimus nukentėjusiosios parodymuose, naujų detalių ir aplinkybių juose atsiradimą, nukentėjusiosios parodymų patikimumą vertina bylos duomenų visumoje.
8. Baudžiamojoje byloje liudytojais buvo apklausti pirmieji į įvykio vietą atvykę pareigūnai L. V. ir N. A.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. V. parodė, jog 2022 m. balandžio 23 d. budėjo su vyriausiuoju patruliu N. A. ir apie 20.20 val. gavo nurodymą nuvykti adresu bute (duomenys neskelbtini), Vilnius. Liudytoja atsimena, jog, nuvykus pagal iškvietimą, lauke pasitiko moteris, vardu D. (A.). Nukentėjusioji paaiškino, kad ją konflikto metu sumušė vyras, sudavė ranka į veido sritį, kompiuteriu sudavė į kairį petį ir išvarė iš namų. Nukentėjusi buvo susijaudinusi, apsiverkusi, ant jos veido prie antakio matėsi įbrėžimas. Moteris buvo vartojusi alkoholinių gėrimų, tačiau kalbėjo adekvačiai. Nukentėjusioji nurodė, kad vyras galimai yra bute, ji negali patekti į butą. Moteris turėjo buto raktus, tačiau atrakinti durų nepavyko, todėl buvo iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri duris atidarė. Patekus į butą, durų spynoje iš vidaus buvo įkištas raktas. Bute nieko nebuvo, nukentėjusioji paaiškino, kad vyras galėjo iššokti pro balkono langą, kadangi taip jau yra daręs. Bute buvo paliktas vyro mobilusis telefonas. Nukentėjusioji patikrino vyro telefoną ir socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ rado žinutę „kas valandos bėgyje važiuoja į Uteną“. Virtuvėje ant grindų ir kambaryje buvo kraujo lašiukai. Liudytoja nurodė, kad apžiūrėjus moterį, matėsi prakirsta kairė ausis, ant kaklo – smaugimo žymės, ant antakio – įbrėžimas, moters veidas buvo raudonas, palaidinė suplėšyta ties petimi ir pilvu (t. 1, b. l. 45-48). Teisiamajame posėdyje liudytoja davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad nukentėjusioji sakė, jog ją sužalojo vyras, vardu M., vėliau, pranešime, jau buvo nurodyta ir pavardė – A.. Liudytoja taip pat nurodė, kad nukentėjusioji minėjo, jog pas juos su sutuoktiniu bute apie porą savaičių buvo apsistojęs kitas vyras, tačiau šio asmens įvykio metu nebuvo. Taip pat liudytoja nurodė, jog nukentėjusioji parodė pareigūnams savo vyro nuotrauką (t. 1, b. l. 198-199). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas N. A., policijos pareigūnas, paaiškino, jog, atvykus į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, lauke pasitiko moteris, kuri nurodė, kad ją sumušė vyras, smurto žymės aiškiai matėsi. Moteris vyrui paskambino, viduje buvo girdimas skambantis telefonas, todėl pareigūnai galvojo, kad vyras yra viduje. Moteris nurodė, kad vyras yra agresyvus, todėl buvo iškviestas policijos pareigūnų pastiprinimas. Moteris turėjo su savimi raktus, tačiau durų atrakinti negalėjo, nes kitas raktas buvo viduje. Buvo nuspręsta išpjauti duris, tačiau patekus į butą ir jį apžiūrėjus, minėtas asmuo nebuvo rastas, jis išlipo pro balkono langą. Nurodė, kad vyrui išlipti pro balkoną langą nebuvo sudėtinga, kadangi pirmame aukšte yra stogelis. Išėjęs į kiemą patikrinti, ar vyras kur nors nesislepia, sutiko kaimynus, kurie rusiškai pasakė, jog vyras išlipo tuo metu, kai jie rūkė. Vienas iš jų nurodė, kad matė, kaip lipo pro balkoną. Paaiškino, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas 0,6 promilės girtumas, tačiau ji elgėsi adekvačiai (t. 1, b. l. 199). Bylos medžiagoje esančiose nuotraukose prie protokolo–pareiškimo užfiksuoti sužalojimai nukentėjusiosios ausyje, kairiajame petyje, matyti, kad palaidinė yra suplėšyta (t. 1, b. l. 10-14). Kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašai, duomenimis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai nupjovė buto Nr. 55 spyną, po ko policijos pareigūnai užėjo į buto vidų, tačiau jokio asmens jame nerado, nustatė, jog balkono langas praviras. Pareigūnai apžiūrėjo butą ir vietą po balkonu, lauko teritoriją (t. 1, b. l. 65-67). Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo duomenimis, be kita ko, užfiksuotas D. A. prašymas iškviesti policijos pareigūnus dėl girto vyro M. A. fizinio smurto, pasireiškusio stumdymu, mušimu kumščiais (t. 1, b. l. 57-60). Taigi, apklausti liudytojais policijos pareigūnai įvykio aplinkybes nupasakojo analogiškai, kaip jas 2022 m. balandžio 23 d. nurodė nukentėjusioji D. A., šie parodymai atitinka pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašo, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinį, byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti įvykio dieną buvę matomi nukentėjusiajai padaryti sužalojimai.
9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, į teisiamąjį posėdį buvo iškviesti ir apklausti kaip liudytojai asmenys (kaimynai) apie kuriuos davė parodymus liudytojas N. A.. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. (R. B.) parodė, kad kaltinamasis (M. A.) yra jo kaimynas, kuris gyvena antrame aukšte, t. y. virš jo buto. Nurodė, kad prieš metus, pavasarį, galimai 2022 m. balandžio 23 d., vakare, pro savo buto langus matė, jog iš viršaus nukrito žmogus. Nukritusio asmens veido nematė, tačiau mano, kad tai jo kaimynas iš viršaus (M. A.), nes tą patį vakarą, apie 22.00-23.00 val., kaimynas grįžo, prašė leidimo per jo (liudytojo R. B.) butą perlipti į savo balkoną, nes neva pametė raktus nuo buto durų, vilkėjo tuo pačiu juodos spalvos megztiniu ir šlubavo, kaip tuo metu, kai nušoko. Nurodė, kad kaimynui lipti pro savo balkoną neleido, todėl šis ėjo prašyti to paties pas kitą kaimyną, tačiau tas leidimo taip pat nedavė (t. 2, b. l. 75-78). Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas O. (O.) P. parodė, kad gyvena kartu su draugu R. B. ir jo žmona, o kaltinamasis (M. A.) gyvena virš jo buto. Liudytojas prisimena, kad praėjusiais metais, tikslios datos nurodyti negali, grįžo iš darbo ir apie 18.00–19.00 val. draugo žmona pasakė, kad kažkas iškrito iš balkono, jis pats pamatė, jog iš balkono iškrito žmogus, kuris nubėgo į kairę pusę. Po kurio laiko po kiemą vaikščiojo policijos pareigūnai su žibintuvėliais, kurie ieškojo iškritusio žmogaus, todėl liudytojas jiems papasakojo, ką prieš tai matė. Vėliau, tą patį vakarą, į buto duris pradėjo belsti kaimynas (M. A.), kuris kažką kalbėjo lietuviškai, todėl liudytojas nieko nesuprato. Kaimynas (M. A.) atsivedė kitą kaimyną, apie 60 metų amžiaus, kuris išvertė į rusų kalbą, jog prašo leisti per butą įlipti į savo balkoną. Nurodė, kad kaimyno (M. A.) į savo butą neleido (t. 2, b. l. 94-97). Spręstina, jog šių liudytojų parodymai atitinka pareigūnų, apklaustų kaip liudytojai, parodymus apie įvykio dieną pro balkono langą pasišalinusį asmenį, kurį D. A. atvykusiems pareigūnams įvardijo kaip savo sutuoktinį – M. A.. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomomis abejonėmis dėl liudytojų parodymų patikimumo, konkretumo, kadangi, priešingai nei teigiama skunde, teisiamajame posėdyje abu liudytojai tiesiogiai įvardijo M. A. kaip asmenį, pasišalinusį pro balkono langą (liudytojas O. P. patvirtino, kad tai asmuo, kuris posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu (2023 m. liepos 4 d.), R. B. – nurodė, kad tai tas kaimynas, kuris dalyvauja posėdyje (2023 m. gegužės 24 d.)).
10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji parodymus apie kitą asmenį (ne sutuoktinį M. A.), vartojusį prieš ją smurtą, davė 2022 m. gruodžio 14 d., kai šis asmuo jau buvo miręs (2022 m. gegužės 22 d.) (t. 2, b. l. 124). Prieš tai, 2022 m. gegužės 5 d. duodama parodymus, ji tiesiog teigė, jog su sutuoktiniu susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi (t. 1, b. l. 36). Pažymėtina, jog pakeitusi parodymus apie prieš ją smurtavusį asmenį, D. A. ir paties asmens atsiradimo bute aplinkybes nurodė skirtingai (pirmą kartą – kad susitiko su juo, nuėjusi pirkti alkoholio, antrą kartą – kad šis tiesiog sugrįžo į butą, kuriame tuo metu gyveno). Pažymėtina, jog apie A. M., kaip apie asmenį, įvykio metu gyvenusi jų su sutuoktine bute, ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir M. A.. Aplinkybė apie kartu su alkoholiniais gėrimais vartotus raminamuosius vaistus, kaip galimai neadekvataus pranešimo apie sutuoktinio smurtą, priežastis, pažymėtina, atsirado ne pirminiuose, o vėlesniuose, jau pakeistuose nukentėjusiosios parodymuose. Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, tuo tarpu parodė, kad nukentėjusioji buvo pavartojusi alkoholio, tačiau situaciją vertino adekvačiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti liudytojų L. V. ir N. A., R. B., O. P. parodymai, rašytiniai įrodymai tarpusavyje sutampa, jais netikėti ar abejoti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Priešingai, nukentėjusiosios pirminės pozicijos, užfiksuotos protokole–pareiškime, pranešime Bendrajam pagalbos centrui pasikeitimas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertintas kaip bandymas padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės ir, atitinkamai, pakeistais parodymais, kaip nelogiškais ir nepatikimais, pagrįstai nesiremta. Apeliantas akcentuoja, jog byloje nėra specialisto išvados, kuria būtų konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Nustatant aplinkybę, ar nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Nukentėjusioji nesikreipė į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, tačiau apie jai sukeltą skausmą informavo pareigūnus, atvykusius į iškvietimą dėl smurto, šie liudytojai patvirtino matę nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, be to, sužalojimai objektyviai yra užfiksuoti nuotraukose, todėl abejonių apie nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą baudžiamojoje byloje nėra. Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad M. A. smurtaudamas sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Vertintina, jog nuteistasis, ranka suduodamas nukentėjusiajai į dešinės ir kairės pusės skruostus, ausis, nešiojamuoju kompiuteriu suduodamas jai į kairį petį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai – fizinis skausmas, ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. A. veikoje nustatė nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
11. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto bei nukentėjusiosios pirmiau nurodytas versijas išsamiai aptarė ir motyvuotai paneigė, tinkamai pašalindamas bet kokias abejones dėl to, ar nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė būtent apeliantas (skundžiamo nuosprendžio 11–13 lapai). Priešingai, nei dėstoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tiek nuteistojo, tiek D. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus įvertino teisingai. Konstatuotina, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kokius nurodo apeliantas, neturi. Tinkamo, atlikto laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimo pagrindu padarytos pirmosios instancijos teismo išvados in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principo nepažeidžia. Skundo argumentai nepasitvirtino, pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį nenustatyta.
Dėl bausmės
12. Kaip aptarta, apeliantas jam paskirtos bausmės neskundžia, prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Rašytiniame prašyme, pateiktame Vilniaus apygardos teismui, prašo į bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą nuo 2023 m. sausio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad skundas paduotas apelianto teisinę padėtį švelninančiais pagrindais, sprendžia dėl skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės teisingumo.
13. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. A., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinis tyčinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai. Pirmosios instancijos teismas M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į apelianto asmenybę, įvertino, kad jis yra teistas 12 kartų (t. 1, b. l. 108-122, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), baustas administracine tvarka, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (t. 1, b. l. 124-142), yra jauno, darbingo amžiaus, vykdantis individualią veiklą (t. 1, b. l. 123). Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs aplinkybę, jog nuteistasis, paskutiniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, vėl padarė naują nusikalstamą veiką, sprendė, jog M. A. nusikalto ne atsitiktinai, darė išvadą, jog siekiant bausmės paskirties įgyvendinimo, tinkamo nubaudimo, prevencinių tikslų ir visuomenės interesų, jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. vieneri metai laisvės atėmimo. Su parinkta bausmės rūšimi ir jos dydžiu nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie jos pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. tris mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmę, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą už 2022 m. balandžio 23 d. padarytą veiką, su bausme, paskirta 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu už 2022 m. spalio 15 d. padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, netinkamai vadovavosi BK 64 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Ši klaida ištaisytina. Skundžiamu nuosprendžiu M. A. paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės, paskirtos 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, iš dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Byla nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, todėl jo teisinė padėtis negali būti sunkinama. Skundžiamu nuosprendžiu pridedamos bausmės dalis nustatyta lygi minimaliam laisvės atėmimo bausmės rūšies dydžiui (trys mėnesiai), tokia (tokio dydžio) pridėtinos bausmės dalis paliktina. Į paskirtą bausmę M. A. įskaitytina bausmė, įskaityta ir atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendį. Prašymas patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – įskaityti į atliktą bausmę laikotarpį nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. balandžio 18 d., „Liteko“ sistemos duomenimis, išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija argumentų dėl Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nustatytos bausmės pradžios skaičiavimo datos (nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos) nebekartoja.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš M. A. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 128,33 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, bylos duomenimis, M. A. yra nedirbantis, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. A. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam M. A. paskirtos galutinės subendrintos bausmės:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikant dalinį sudėjimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu M. A. paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Į paskirtą bausmę M. A. įskaityti bausmę, įskaitytą ir atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos – t. y. nuo 2023 m. gruodžio 14 d.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. A. nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.