- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-429-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30938-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- N. G.
- Advokatai
- Virginija Balčiūnienė, Virginija Balčiūn
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. liepos 23 d. (dvi dienos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. nuteistas už tai, kad 2019-07-20, apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo sugyventinės N. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę N. G., tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kairę galvos pusę, tokiu būdu šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai N. G. poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėja advokatė Virginija Balčiūnienė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Atnaujinti įrodymų tyrimą ir iškviesti bei apklausti nukentėjusiąją N. G..
3. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog viso ikiteisminio tyrimo proceso metu A. K., tiek išaiškinant jo, kaip įtariamojo teises (b. l. 28, 30, 39-41, 45-47), tiek atliekant procesinius veiksmus, t. y. teikiant pranešimus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką ir jį apklausinėjant (b. l. 42-44, 48-50), akistatos metu (b. l. 29), supažindinant su nutarimu skirti kardomąją priemonę (b. l. 51) ir kt., dalyvavo be vertėjo. Ir tik perdavus bylą į teismą 2020 m. kovo 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (b. l. 110) A. K. pareiškus, jog dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo ir jos supratimo jam yra būtinas vertėjas, teismo posėdžių metu jam buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas ir proceso vertimas į jam suprantamą kalbą (b. l. 132, 140), o atsakinėdamas į teisėjo ir kitų proceso dalyvių klausimus, A. K. parodymus teismui davė jam gerai suprantama rusų kalba. Pažymėtina, jog A. K. prašymą dėl vertėjo iškvietimo ir dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose palaikė valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė.
4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. visuose ankstesniuose prieš jį vykusiuose baudžiamuosiuose procesuose buvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8 straipsnis), o tuo pačiu užtikrinant jo teisę į gynybą ir nepažeidžiant būtinų gynėjo dalyvavimo sąlygų (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dalyvaudavo ir vertėjas, ir gynėjas (b. l. 59-72).
5. Darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje bei jo metu atlikti procesiniai veiksmai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atliktas esminiai pažeidžiant BPK reikalavimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes neužtikrinus A. K. teisės kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, buvo esminiai suvaržytos BPK 8 straipsnyje garantuotos jo teisės, o tai taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Šalies argumentai
6. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir ta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. akistatos metu (b. l. 29), 2019 m. rugsėjo 18 d. įtariamojo apklausos metu (b. l. 49), A. K. buvo apklaustas nedalyvaujant ne tik vertėjui, bet ir gynėjui. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja, žinodama A. K. asmens duomenis, t. y., kad jo gimtoji kalba ne lietuvių kalba, kad jis pats nėra lietuvių tautybės asmuo, kad jis laisvai ir be sunkumų bendrauja ne lietuvių, bet rusų kalba, anot A. K., versdama protokolus pasirašyti nors gramatiškai netaisyklinga ir diktuojama, bet lietuvių kalba, o taip pat, kad, pasak A. K., ikiteisminio tyrimo metu jis prašė iškviesti vertėją, bet jam buvo atsakyta, suvokė savo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, dalyvaujant A. K., ydingumą, neteisėtumą, daromų BPK pažeidimų esmę ir pobūdį.
7. Taigi, A. K., kaip nepakankamai mokantį proceso kalbą apklausiant įtariamuoju, nedalyvaujant ne tik vertėjui, bet ir gynėjui, atliekant kitus procesinius veiksmus ir duodant save kaltinančius parodymus bei pasirašant kaltinančius dokumentus, kurie vėliau buvo naudojami jį nuteisiant, buvo esminiai pažeista ir jo teisė į gynybą, nes, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas.
8. Nuteistojo gynėja taip pat pažymima, jog, vadovaujantis aukščiau nurodytomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžio nuorašas A. K. turėjo būti įteiktas arba išsiųstas jam suprantama rusų kalba, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį būtų išvertęs į rusų kalbą ir įteikęs nuteistajam vertimo nuorašą. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir ta, kad, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, skelbiant nuosprendį, teismo posėdyje dalyvavo tik teisėjas, sekretorė ir A. K., t. y., nors viso teisiamojo posėdžio metu užtikrinant jo teisę naudotis vertėjo paslaugomis, teisę į gynybą, dalyvavo vertėjas ir gynėjas, skelbiant baigiamąjį teismo dokumentą, šie asmenys nedalyvavo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas neišverčiant nuosprendžio į nuteistajam A. K. suprantamą rusų kalbą, pripažintinas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir nagrinėjamu atveju laikytinas esminiu.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendyje padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei neatsižvelgta į bylos aplinkybes, galėjusias esmingai paveikti teismo išvadas.
10. A. K. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nuosprendyje grindžiama šiais bylos duomenimis:
Šalies argumentai
- nukentėjusiosios N. G. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog A. K. buvo susitikęs su buvusia sugyventine, pastaroji pradėjo jai skambinti, ją gąsdinti ir iš pavydo ji pirma trenkė jam, bet A. K. supyko ir trenkė jai atgal. A. K. iš karto atsiprašė ir ji jam atleido, jokių pretenzijų jam neturi. Tą dieną abu vartojo alkoholinius gėrimus;
- 2019 m. liepos 21 d., 21.16 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi N. G. (b. l. 19), nurodydama, kad vakar ir šiandien girtas sugyventinis pradėjo ją mušti, skauda pusę rankos ir visą galvą (b. l. 15);
- 2019 m. liepos 21 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kaip pareiškėja N. G. paaiškino, jog 2019 m. liepos 21 d., apie 21.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama namie su savo sugyventiniu A. K., jis, būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą ir konflikto metu sudavė kumščiu į veido sritį. Tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio apsvaigo galva ir ją pradėjo pykinti (b. l. 6);
- akistatos, 2019 m. rugsėjo 18 d. atliktos tarp įtariamojo A. K. ir nukentėjusiosios N. G. protokolu, kuriame nurodoma, kad N. G. paaiškino, jog A. K. 2019 m. liepos 20 d., apie 22 val. jai vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, o A. K. patvirtino tokius N. G. parodymus (b. l. 29);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2477/2019(01), kad N. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 26);
- kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, atlikto policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, apžiūra. Jame nurodyta, kaip N. G. aiškina „mano ranka skauda, rodo kairės rankos žastikaulį, taip pat rodo kairės pusės galvą bei sako: „skauda mano galvą, sudaužė“. Į policininko klausimą kas sudaužė, atsako: „Jis“. Į policininko klausimą, tai jūs norit, kad jis išeitų, atsako: „Būtinai, viskas“ (b. l. 20);
- kaltinamojo A. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad žodinis konfliktas įvyko dėl cigaretės ir kodėl nukentėjusioji nekvietė policijos pareigūnų, kai jis jai sudavė, nežino. Nenorėjo muštis, nes turi 3 metus lygtinai, tiesą papasakojęs apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Buvo tamsu ir jis nenorėjo suduoti niekam.
11. Vertinant ir analizuojant aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, anot A. K. gynėjos, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistojo veiksmai, galimai suduodant vieną smūgį ranka nukentėjusiajai N. G. į galvos sritį, buvo pačios N. G. išprovokuotų veiksmų rezultatas, kilusio konflikto metu N. G. pirmai suduodant smūgius A. K. į veido sritį, ko pasėkoje, veikiant didžiai susijaudinus dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, buvo refleksiškai išprovokuotas ir vienas atstūmimo judesys pačiai N. G..
12. Gynėjos teigimu, kad A. K. nenumatė, kad dėl tokio veiksmo bus nežymiai sutrikdyta N. G. sveikata, nes, veikdamas tokiu būdu, tokio tikslo neturėjo, t. y. N. G. patirtus sužalojimus padarė veikdamas netyčia, nenorėdamas jos sužaloti, po suduoto smūgio, suvokdamas dėl tokių veiksmų gresiančią baudžiamąją atsakomybę, nukentėjusiosios iš karto atsiprašė, o ji jam atleido. Šios aplinkybės taip pat patvirtina kaltinimo nepagrįstumą dėl A. K. veiksmų atitikimo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams.
13. Kaltinimo ydingumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog bylos duomenimis A. K. galimai sudavė vieną smūgį į kairę N. G. galvos pusę, nors kaltinime nurodyta, jog nukentėjusiajai N. G. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje ir odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje. Akivaizdu, kad suduodant vieną smūgį į vieną galvos pusę, padaryti kūno sužalojimus abiejose galvos pusėse tuo pačiu veiksmu yra objektyviai neįmanoma, tačiau tai nebuvo tiriama, vertinama ir iš kaltinimo ši aplinkybė nepašalinta.
14. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinimas grindžiamas ir tuo, kad A. K. veiksmais N. G. buvo sukeltas ir fizinis skausmas, tačiau analizuojant nukentėjusiosios N. G. parodymus bei jos veiksmus įvykio metu, darytina priešinga, kaltinime nurodytai, išvada. Teismas, darydamas išvadą, kad A. K., mušdamas nukentėjusiąją, sukėlė jai fizinį skausmą, iš esmės rėmėsi nukentėjusios pranešimu Bendrajam pagalbos centrui, kuriame ji nurodė, jog jai skauda pusė rankos ir visą galvą; nukentėjusiosios 2019 m. liepos 21 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodo, jog sugyventinis konflikto metu sudavė kumščiu į veido sritį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, po smūgio jai apsvaigo galva ir pykino; vaizdo įrašo, atlikto policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad N. G. aiškina, jog ranką skauda, skauda galvą.
15. Nuteistojo gynėjos teigimu, atveju vien tik šių įrodymų, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą, nepakanka fizinio skausmo sukėlimo faktui neabejotinai konstatuoti. Pažymėtina, kad byloje, nors ir buvo nustatyta, jog dėl galimai A. K. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo į medikus ji nesikreipė ir neketino kreiptis (b. l. 23); daugiau buvo šokiruota dėl tokio sugyventinio poelgio, nes įvykio dieną į policiją su pareiškimu nesikreipė, apie tai pranešė tik sekančią dieną ir tik kilus konfliktui dėl cigarečių, o atvykus policijos pareigūnams pareiškė norinti, kad jis išeitų (b. l. 2, 6, 14, 19, 23); 2020 m. birželio 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu N. G. paaiškino, kad 2019 m. liepos 21 d. policiją kvietė ne dėl 2019 m. liepos 20 d. buvusio konflikto, bet dėl 2019 m. liepos 21 d. vykusio konflikto, kilus pavydui dėl jo susitikinėjimo su buvusia sugyventine ir dėl to norėdama, kad A. K. būtų iš jos namų išvežtas (tai patvirtina 2020 m. birželio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo garso įrašas); dėl įvykusio konflikto labiau patyrė emocinį šoką, nes pretenzijų sugyventiniui neturi, jam atleido, nori, kad jis atsiprašytų, tiki, kad ją myli (b. l. 23, 134); apie patirtą skausmą patvirtino tik sekančią dieną ir tik po kilusio konflikto nusprendusi iškviesti policijos pareigūnus (b. l. 6, 20, 23), tačiau vėlesnėje proceso stadijoje, nei akistatos su sugyventiniu metu (b. l. 29), nei apklausta teisiamojo posėdžio metu, šios faktinės aplinkybės nepatvirtino (b. l. 134); tiek įvykio dieną, tiek sekančią dieną po jo kartu su sugyventiniu sistemingai vartojo alkoholinius gėrimus, kurie, priklausomai nuo etilo alkoholio koncentracijos kraujyje, sukelia skirtingus simptomus bei poveikį centrinei nervų sistemai, t.y. suprastėja trumpalaikė atmintis, aplinkos suvokimo gebėjimai, sprendimų kokybė, jaučiamas kūno apstingimas, silpnėja skausmo pojūtis ir kt.
16. Gynybos vertinimu, šioje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl nuteistojo A. K. veiksmais nukentėjusiajai N. G. sukelto fizinio skausmo, laikytina, kad A. K. veiksmuose neįrodytas būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymis - fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas ar trumpas susargdinimas. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltu ir nuteisdamas A. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, kuris neturi objektyvaus pagrindo, kadangi įrodymai nebuvo kruopščiai analizuojami ir lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl sprendimą byloje užtikrino nepatikima ir abejotina informacija, paremta spėjimais bei prielaidomis.
17. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų reikalavimus, kadangi nuosprendyje išdėstė ne motyvus, o tik prielaidas ir spėjimus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, turinčius reikšmės teisingam bylos išsprendimui įrodymus. Be to, teismas neatliko išsamios įrodymų analizės bei nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų.
18. Gynėjos teigimu, aptartų pažeidimų visetas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendis dėl A. K. pripažinimo kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką turi būti panaikintas ir priimtas naujas - išteisinamasis nuosprendis.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
20. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. kaltės nepripažino ir prašė jį išteisinti. Nuteistojo gynėja advokatė Virginija Balčiūnienė palaikė apeliacinio skundo motyvus ir jais remiantis, prašė A. K. išteisinti, o netenkinus šio prašymo – taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, jog A. K. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. A. K. kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais bei duomenimis, patvirtinančiais įrodymus, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant A. K. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nebuvo padaryta.
Dėl teisės į gynybą, teisės į vertėjo pagalbą ir kitų procesinių teisių įgyvendinimo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
22. Įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K. procesinės teisės nebuvo pažeistos.
23. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo (įtariamojo) teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kurios atskiri aspektai nustatyti kitose šio straipsnio dalyse, be kita ko, teisė į tai, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai; teisė apklausti liudytojus arba prašyti, kad jie būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 7 dalis); teisė gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti – teisė nemokamai gauti teisinę pagalbą (BPK 44 straipsnio 8 dalis). Šių bendrųjų nuostatų, kuriomis garantuojamos kaltinamojo teisės, įgyvendinimas detalizuojamos kituose BPK straipsniuose (BPK 8, 50, 51, 218, 237, 261 straipsniai ir kt.). Nurodytos kaltinamojo teisės garantuojamos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
24. Apeliacinio skundo argumentai, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeista A. K. teisė į gynybą, nes jam, gerai nemokančiam lietuvių kalbos, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamuoju, taip pat akistatos su nukentėjusiąja metu nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas, taip pat, kad viso bylos proceso metu buvo pažeidinėjamos A. K. procesinės teisės, t. y. atliekant procesinius veiksmus, nebuvo suteikta galimybė turėti advokatą ir jis buvo diskriminuojamas dėl kalbos, yra nepagrįsti.
25. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad A. K. yra lenkų tautybės, nesuponuoja išvados, kad jis yra proceso, t. y. lietuvių, kalbos nemokantis asmuo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelntini). Sulaikius A. K. 2019 m. liepos 22 d. ir išaiškinus teisę turėti advokatą (b. l. 41), įtariamasis nurodė, kad apklausos metu gynėjas yra reikalingas, todėl jam 2019 m. liepos 22 d. nutarimu buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas (b. l. 36), kuris tą pačią dieną dalyvavo įtariamojo apklausoje (b. l. 43-44). Šios apklausos metu A. K. nurodė, kad lietuvių kalbą moką, t. y. moka lietuviškai rašyti, kalbėti ir skaityti ir parodymus pageidauja duoti lietuvių kalba. Išnykus BPK 50 straipsnyje ir 51 straipsnio 1 arba 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms, 2019 m. liepos 24 nutarimu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas (b. l. 38). 2019 m. rugsėjo 18 d. išaiškinus teisę turėti advokatą (b. l. 47), A. K. nurodė, jog apklausos metu gynėjas nereikalingas, tos pačios dienos įtariamojo apklausos protokole taip pat užfiksuota, kad A. K. moka lietuvių klabą ir parodymus pageidauja duoti lietuvių kalba (b. l. 49-50). Tokie patys duomenys, t. y., kad gynėjas nereikalingas ir parodymus A. K. pageidauja duoti lietuvių kalba, užfiksuoti ir 2019 m. rugsėjo 18 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo bei akistatos protokoluose (b. l. 28-29). Visuose šiuose procesiniuose dokumentuose įrašai padaryti A. K. ranka ir patvirtinti parašu. Nurodytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad A. K. lietuvių kalbos žinios yra geros ir pakankamos baudžiamajam procesui suvokti, taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta jo teisė į gynybą.
26. Visgi, pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, A. K. išreiškus poziciją, kad jis blogai supranta lietuviškai, užtikrino tiek vertėjo dalyvavimą, tiek gynėjo dalyvavimą, kreipdamasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paskirdamas advokatą. Perklausius 2020 m. birželio 22 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašą, iš jo girdėti, kad A. K. moka lietuvių kalbą, nes dalį parodymų davė ir lietuvių kalba, nelaukdamas, kol užduodamus klausimus vertėja išvers į lietuvių kalbą. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog viso teisiamojo posėdžio metu, užtikrinant A. K. teisę naudotis vertėjo paslaugomis, teisę į gynybą, dalyvavo vertėjas ir gynėjas, tačiau skelbiant baigiamąjį teismo dokumentą, šie asmenys nedalyvavo, pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 308 straipsnio 3 dalimi, gynėjo dalyvavimas skelbiant nuosprendį nėra privalomas, o iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio 2020 m. birželio 22 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašo girdėti, kad šiame posėdyje, kuriame buvo skelbiamas nuosprendis, dalyvavo vertėja, tik byloje esančiame šio teismo posėdžio rašytiniame protokole padaryta techninė klaida, neįrašant apie vertėjos dalyvavimą.
27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu negali būti pripažinta ir tai, kad pirmosios instancijos neišvertė A. K. nuosprendžio į rusų kalbą, nors bylą nagrinėjant teisme, dalyvavo vertėjas. Kaip minėta, A. K., dalyvaujant vertėjai, buvo perskaitytos nuosprendžio įžanginė ir rezoliucinės dalys, paaiškinti motyvai, išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, A. K. klausimų neturėjo ir nuosprendį suprato. Be to, šis pažeidimas buvo ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismui perdavus pavedimą pirmosios instancijos teismui padaryti nuosprendžio vertimą ir jį įteikti nuteistajam, po ko buvo gauta pažyma, jog išverstas nuosprendis įteiktas nuteistojo motinai J. K.. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. liepos 8 d. A. K. pasirašė susitarimą su advokate V. Balčiūniene, kuri surašė apeliacinį skundą. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad BPK 8 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas nesuvaržė įstatymų garantuotų nuteistojo teisių.
28. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokurorė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad A. K. ir kitame ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-1-30285-18) apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad moka lietuvių kalbą, pageidauja parodymus duoti lietuvių kalba ir lietuviškai pasirašė apklausos protokolą bei jo specialų priedą, tačiau teisme nurodė, jog tik šiek tiek kalba lietuviškai ir jam reikalingas vertėjas. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30928-19, apklausiamas liudytoju, A. K. taip pat nurodė mokantis lietuvių kalbą (b. l. 197-200). Taigi, šie duomenys patvirtina tendencingą A. K. elgesį, piktnaudžiaujant teise į vertėjo pagalbą.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo
29. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas, teigiant, jog šioje byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų ir nepašalintos abejonės dėl nuteistojo A. K. veiksmais nukentėjusiajai N. G. sukelto fizinio skausmo, teigiama, kad nepagrįstai nuteistojo kaltė grindžiama prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, tokiu būdu padarytos išvadas, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, todėl prašoma nuteistąjį išteisinti, tačiau su šiais teiginiai teisėjų kolegija nesutinka. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
30. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog A. K. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, analizavo kaltinamojo A. K., nukentėjusiosios N. G. parodymus, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, akistatos, atliktos tarp įtariamojo A. K. ir nukentėjusiosios N. G., protokolą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 2477/2019 (01), Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) esantį vaizdo įrašą. Įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą.
31. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino, nurodydamas, kad žodinis konfliktas įvyko dėl cigaretės, niekas policijos pareigūnų nekvietė. Kodėl nukentėjusioji tuo metu nekvietė policijos pareigūnų, kai tarp jų įvyko konfliktas ir jis jai sudavė, nežino. Nenorėjo muštis, nes yra nuteistas trejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Dėl padaryto labai gailisi, atsiprašo N. G.. Jos atžvilgiu smurtas buvo panaudotas pirmą ir paskutinį kartą. Buvo tamsu ir jis niekam nenorėjo suduoti, daugiau nebuvo jokių žmonių, pripažįsta savo kaltę (b. l. 132-136). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 28 d. A. K. parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. abu su N. G. buvo išgėrę. Vakare, tikslaus laiko nepamena, tarp jo ir N. kambaryje įvyko konfliktas, kurio metu jis N. vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė į kairę galvos pusę. Daugiau N. nemušė. 2019 m. liepos 21 d. vakare, laiko nepamena, su N. būnant namuose, jie susipyko dėl cigarečių, bet pykosi tik žodžiu. Po to, kai susipyko, N. iškvietė policiją ir jį sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, N. atsiprašė (b. l. 49-50).
32. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. G. parodė, kad iki to įvykio su A. K. buvo pažįstami apie 6 mėnesius, gyveno viename name. Iki šio 2019 m. liepos 20 d. nebuvo jokių įvykių. Tą dieną buvo vakaras, atėjo išgėręs A. K., namuose taip pat kartu vartojo alkoholį. A. K. buvo susitikęs su buvusia sugyventine, kuri pradėjo jai skambinti, gąsdinti. Tarp nukentėjusiosios ir A. K. konfliktas įvyko dėl nukentėjusiosios pavydo. Konflikto metu ji pirma trenkė pastarajam. Po to A. K. supykęs trenkė jai atgal. Ji pradėjo verkti ir kaltinamasis iš karto jos atsiprašė ir ji atleido. Ji nebijo A. K., tiki, kad daugiau jis taip nepasielgs. A. K. gali negerti, būdamas blaivas, jis nekonfliktiškas. Šiuo metu tarp jų jokių konfliktų nėra, kaltinamasis pradėjo keistis. Ji kaltinamajam neturi jokių pretenzijų, nori toliau kartu gyventi. Prašo teismo paskirti jam baudą. (b. l. 132-136). 2019 m. liepos 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas N. G. paaiškinimas, kad 2019 m. liepos 21 d., apie 21.20 val., jos namuose sugyventinis A. K., būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą ir konflikto metu sudavė kumščiu jai į veido sritį bei sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio jai apsvaigo galva ir pykino (b. l. 5-9). 2019 m. liepos 22 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2019 m. liepos 21 d., apie 21.50 val., tarp jos ir sugyventinio A. K. buvo tik žodinis konfliktas. Konfliktas tarp jų įvyko dėl cigarečių. Tada ji paskambino policijai ir pranešė apie konfliktą. Atvykusiems pareigūnams, papasakojo, kad sugyventinis, ne kaip pažymėta pirmoje apklausoje 2019 m. liepos 21 d., apie 21.50 val., o 2019 m. liepos 20 d., apie 22.00 val., jai stovinčiai kambaryje prie durų, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę galvos pusę. Pirmoje apklausoje kiek kitaip užfiksuotos aplinkybės, nes pareigūnai gal ne taip ją suprato. Konfliktų metu liudytojų nebuvo. Vietą, kur sudavė sugyventinis, skauda iki šiol, o smūgio metu labai stipriai skaudėjo. Ji civilinio ieškinio nereikš ir jeigu kaltinamasis atsiprašys, atleis, nes jis nėra blogas žmogus (b. l. 23-24).
33. Atlikus dalinį įrodymų turimą, Vilniaus apygardos teisme apklausiamas nuteistasis A. K. kaltės nepripažino, nurodė, kad smūgių kumščiu nukentėjusiajai į galvą nesudavė, tik dviem rankomis ją pastūmė į ranką. Teigė, jog kaltę pripažino, nes iš baimės tiek ligoninėje, tiek teisme susipainiojo (b. l. 210-212). Nukentėjusioji N. G. parodė, kad 2019 m. liepos 20 d., apie 21.50 val., tarp jos ir nuteistojo įvyko konfliktas dėl jo buvusios sugyventinės. Konfliktą pradėjo ji ir trenkė A. K. per veidą, o šis ją atstūmė. Policijoje ji gal iš pykčio pasakė, kad sugyventinis jai smūgiavo. Gal jis jos ir nestūmė. Ji stovėjo prie durų, buvo labai pikta ir pati susitrenkė galvą. Konflikto metu policijos nekvietė, nes jos nereikėjo. Policiją iškvietė kitą dieną, kai su nuteistuoju susipyko dėl cigarečių. Tą vakarą ji nuteistojo paprašė cigarečių, bet šis nedavė, todėl abu susipyko. Tuomet iš pykčio ji iškvietė policiją. Policijoje ji pasirašė pareiškimą, bet nežinojo, ką pasirašė. Jai pareigūnai liepė pasirašyti, kad ji iškvietė policiją ir ji pasirašė. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus. Nežino, ką ten sakė ir buvo užrašyta. Tokius parodymus davė ir juos pasirašė iš pykčio. Sužalojimai gal buvo, o gal ir nebuvo. Apkalbėjo sugyventinį iš pykčio. A. K. jai jokio smūgio nesudavė. Ji buvo priversta nueiti pasidaryti ekspertizę (b. l. 203-208).
34. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą viso proceso metu, teisėjų kolegija patikimais laiko jos parodymus, duotus po įvykio bei vėliau ikiteisminio tyrimo metu. Tokius savo parodymis ji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, iš kurių matyti, jog ji, nors ir neneigė, jog A. K. jai trenkė, tačiau, bandydama sušvelninti jo teisinę padėtį, nurodė, kad suduoti smūgį A. K. išprovokavo ji pati, pirma jam trenkdama. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, duodama parodymus, kuriuos teisėjų kolegija vertina kaip melagingus, siekdama padėti A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus, ji apskritai neigė, jog pastarasis jai sudavė smūgį į galvą, aiškindamas, jog nuteistasis ją tik pastūmė. Tačiau tokie jos parodymai paneigiami baudžiamosios bylos medžiaga. Visų pirma, paties nuteistojo aukščiau aptartais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuriais jis kaltę dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai, kad A. K. smurtavo N. G. atžvilgiu, suduodamas smūgį kumščiu jai į galvą, patvirtina ir akistatos tarp A. K. ir N. G. protokolas (b. l. 23-24), Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (b. l. 14, 15-16), IBPS esantis vaizdo įrašas (b. l. 20-21) bei specialisto išvada dėl N. G. nustatytų sužalojimų (b. l. 26). Apeliacinio skundo argumentus, taip pat A. K. parodymus apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija laiko gynybiniais, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą.
35. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama ir nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nurodant, jog nuteistasis, galimai suduodamas smūgį nukentėjusiajai, neturėjo tikslo nežymiai sutrikdyti jos sveikatą, t. y. patirtus sužalojimus padarė veikdamas netyčia. Įvertinusi nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K. sąmoningai kumščiu sudavė nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis kumščiu į galvą, padarinių kilimo tikimybę nuteistasis turėjo numatyti ir numatė, todėl darytina išvada, kad jis nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, veikdamas tyčia.
36. Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodomas in dubio pro reo principo taikymas nagrinėjamos bylos kontekste. Kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla jokių abejonių, kurias reikėtų bandyti pašalinti arba kurių negalima būtų pašalinti, dėl ko jas reikėtų vertinti A. K. naudai.
37. Pirmiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę N. G., t. y. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kairę galvos pusę.
38. Pažymėtina, kad A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sudavė vieną kartą nukentėjusiajai N. G. į galvos sritį, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje ir odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, tačiau kaltinimas dėl odos nubrozdinimo dešinės ausies kaušelyje nėra pagrįstas byloje nustatytais duomenimis. Iš 2019 m. liepos 22 d. specialisto išvados Nr. G 2477/2019 (01) matyti, kad tiriant įvykio aplinkybes, nukentėjusioji apžiūros vizito metu papildomai paaiškino, kad 2019 m. liepos 20 d. sugyventinis vieną kartą trenkė kumščiu į galvą, 2019 m. liepos 21 d. ranka sudavė per dešinę ausį ir stumdė. Nors šia specialisto išvada N. G. buvo nustatyta tiek poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, tiek odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, tačiau joje taip pat nustatyta, kad sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku. Taigi, nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje galėjo būti padarytas ne A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu - 2019 m. liepos 20 d., o 2019 m. liepos 21 d. Vienok. kaltinimas A. K. dėl 2019 m. liepos 21 d. veiksmų nepareikštas. Atsižvelgiant į išdėstytą, šios faktinės aplinkybės (dėl A. K. padaryto sužalojimo – odos nubrozdinimo dešinės ausies kaušelyje) nėra pagrindo pripažinti įrodyta ir ji iš kaltinimo (nusikalstama pripažintos veikos) šalinama. Nurodytos aplinkybės pašalinimas neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes specialisto išvadoje nustatyta, kad sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pabrėžtina, kad minėtos faktinės aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo
39. Nuteistojo A. K. gynėja baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, jog, atsižvelgiant į A. K. atliktų veiksmų turinį, jo veiksmai nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, todėl prašė taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atlesti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
40. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-364/2013).
41. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).
42. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga. Teismas, kiekvienu atveju įvertinęs faktinę situaciją individualiai sprendžia, ar veika pripažintina mažareikšme. Apygardos teismo vertinimu, A. K. savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino į vieną svarbiausių teisinių gėrių – šeimos nario asmens sveikatą, todėl, nepaisant nukentėjusiajai padarytų sužalojimų masto ar liekamųjų reiškinių, ši veika negali būti laikoma nesukėlusia realaus pavojaus. Nukentėjusioji buvo sužalota jos namuose, turėjo kreiptis į policijos pareigūnus, sveikatos priežiūros įstaigas. Nors tarp A. K. ir N. G. vyko konfliktas, tačiau nuteistasis sąmoningai sudavė smūgį, nepaisė pavojingo tokių veiksmų pobūdžio ir galimų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo A. K. veiką pripažinti mažareikšme ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje iš A. K. nusikalstama pripažintos veikos pašalinti aplinkybę dėl A. K. nukentėjusiajai N. G. padaryto sužalojimo – odos nubrozdinimo dešinės ausies kaušelyje.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.