Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuva, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2014-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimas 1 metams; 2015-09-07 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2016-01-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - 60 parų areštu; 2016-05-04 paleistas į laisvę;

3) 2017-07-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2018-02-08 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) 2019-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2019-07-20 apie 22 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo sugyventinės N. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę N. G., tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kairę galvos pusę, tokiu būdu šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai N. G. poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad žodinis konfliktas įvyko dėl cigaretės, niekas policijos pareigūnų nekvietė. Kodėl nukentėjusioji tuo metu nekvietė policijos pareigūnų, kai tarp jų įvyko konfliktas ir jis jai sudavė nežino. Nenorėjo muštis, nes turi 3 metus lygtinai, tiesą papasakojęs būdamas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, viskas teisingai surašyta. Gailisi labai, atsiprašo N. G.. N. G. atžvilgiu smurtas buvo panaudotas pirmą ir paskutinį kartą. Anksčiau su kita sugyventine buvo daugiau smurto. Prašo paskirti geriau baudą arba viešuosius darbus. Buvo tamsu ir jis nenorėjo suduoti niekam, daugiau nebuvo jokių žmonių, pripažįsta savo kaltę. Daugiau jokių konfliktų nebuvo, daugiau nebus jokių įvykių ateityje. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, jis nenorėjo to padaryti.

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji N. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki to įvykio buvo pažįstami apie 6 mėn., jos name gyveno, vienam name gyvena su A. K.. Taip iki šio įvykio nebuvo jokių įvykių, dirba pardavėja, A. K. atleido iš darbo dėl etatų mažinimo. A. K. dirba nelegaliai, prisideda prie biudžeto. Tą dieną buvo vakaras, atėjo jau išgėręs A. K., namuose taip pat vartojo alkoholį kartu. Buvo susitikęs A. K. su sena sugyventine, pastaroji pradėjo jai skambinti, ją gąsdinti. Ji pirma trenkė jam iš pavydo, bet A. K. supyko ir jai trenkė atgal. Ji paverkė, A. K. atsiprašė iš karto jos. Kai A. K. grįžo jie vartojo alkoholinius gėrimus. Atsiprašė A. K. ir ji atleido. Ji nenori, kad jį nuteistų laisvės atėmimo bausme. Ji nebijo A. K., tiki tuo žmogumi, kad daugiau taip nepasielgs. Ji galvoja, kad A. K. gali negerti, jei prašo negerti - tai jis negeria. Jau viskas, jokių konfliktų nėra, jiems netrukdo buvusi sugyventinė. Neturi jokių pretenzijų A. K.. Ji pasiryžus gyventi su A. K.. Ji tiki, kad A. K. ją myli. Nesutinka su prokurore, dabar kai pradėjo gyventi su ja pradėjo keistis, jau ne toks koks buvo. Prašo teismo tik paskirti baudą. Gal gydysis nuo alkoholio, jis gali negerti.

2019-07-21 Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kad pareiškėja N. G. nurodė, jog 2019-07-21 apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), jos namuose, ją sumušė jos sugyventinis A. K., turi sugyventiniui pretenzijų. Šiame protokole užfiksuota, kad N. G. apklausta paaiškino, jog 2019-07-21 apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), jos namuose, jos sugyventinis A. K. būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą ir konflikto metu sudavė kumščiu jai į veido sritį. Tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio jai apsvaigo galva ir pykino (b.l. 5-9).

Akistatos, 2019-09-18 atliktos tarp įtariamojo A. K. ir nukentėjusiosios N. G., protokolu, kad N. G. paaiškino, jog 2019-07-20 apie 22 val., (duomenys neskelbtini), jai vieną kartą kumščiu sudavė į kairę galvos pusę A. K.. A. K. paaiškino, kad jis girdėjo N. G. atsakymą ir su juo sutinka. Parodė, kad jis vieną kartą sudavė kumščiu N. G.. Jis neprisipažino, nes buvo nurodyta, kad mušė 2019-07-21, o tą dieną jos nemušė. Akistatos metu prisiminė, kad 2019-07-20 buvo (duomenys neskelbtini) vieną kartą sudavęs kumščiu, dėl to gailisi (b.l. 23-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2477/2019 (01), kad: 1. N. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 2. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tiriamosios nurodytam jų padarymo mechanizmui ir galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis, t. y. poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje galėjo būti padaryta sudavus smūgį kumščiu, o odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje galėjo būti padarytas įbrėžus odą nagu. 3. Poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje padarytas 1 trauminiu poveikiu. 4. Tiriamosios plaštakose sužalojimų nėra. Kitos kūno vietos nėra būdingos smūgių sudavimui. 5. Sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą (b.l. 26).

2019-10-11 Bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41D(V)-1873, kad 2019-07-21 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento Nr. +(duomenys neskelbtini). Skaitmeninė garso įrašo kopija išsiųsta policijai elektroniniu paštu (b.l. 14).

2019-10-21 apžiūros protokolu užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Užfiksuotas pokalbis: 1 moteris: - Vienas vienas du, kartokite negirdžiu. 2 moteris: - Aš nežinau labai greitai paskambinau, čia pagalba ar policija? 1 moteris: - Jums reikia policijos pagalbos? 2 moteris: - Taip. 1 moteris: - Sakykit pilną adresą. 2 moteris: - (duomenys neskelbtini). 1 moteris: - B. V. 1 čia ? kokia seniūnija ? 2 moteris: - (duomenys neskelbtini) seniūnija. 1 moteris: -(duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini), nuosavas namas? 2 moteris: - Sugyventinis mane pradėjo mušti. 1 moteris: - Jums reikia greitosios? 2 moteris: - Taip. 1 moteris: - Mažų vaikų yra namuose? 2 moteris: - Du vaikus, du namus, girtas pradėjo mušti mane. 1 moteris: - Bet turite mažų vaikų? 2 moteris: - Ne, aš turiu vieną vaiką, ne aš turiu du vaikus, vienas vaikas didelis, o kitas, aš viską turiu, bet jis pradėjo muštis. 1 moteris: - Ponia aš klausiu šiuo metu namuose yra vaikų? 2 moteris: - Taip taip. 1 moteris: - Jūsų vardas, pavardė? 2 moteris: - N. G.. 1 moteris: - Kaip? 2 moteris: - N. G.. 1 moteris: - (duomenys neskelbtini)? 2 moteris: - N. G.. 1 moteris: - (duomenys neskelbtini) taip? 2 moteris: - Taip. 1 moteris:- Laukite, pareigūnai ir greitoji važiuoja, kiek jums metų klausiu. 2 moteris: - man (duomenys neskelbtini) metų, man sudaužė galvą vakar. 1 moteris:-Tai vakar mušė jus? 2 moteris:-vakar mušė ir šiandien pradėjo mušti. 1 moteris:-O dabar jums skauda kas? 2 moteris: -Man skauda pusė rankos, skauda ir galvą visą. 1 moteris: -Vyras sumušė, (duomenys neskelbtini) metų jums taip? 2 moteris: -Taip. 1 moteris: -Kraujuojat kur nors? 2 moteris: -Ne niekur nekraujuoju. 1 moteris: -Nedėkite ragelio, dabar laukite policijos, taip važiuoja ir greitoji pagalba, ir policija. 2 moteris: -Ačiū labai (b.l. 15-16).

IBPS sistemoje įkeltu vaizdo įrašu, darytu 2019-07-21 įvykio vietoje, kuris 2019-10-21 apžiūrėtas. Apžiūros protokole užfiksuota: apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, įkeltas į IBPS. Jį atidarius matomas vaizdo įrašas, kurį įkėlė policijos pareigūnai, atvykę pirmi į įvykio vietą. Policininkas: Čia kas toks kas? N. G.: Ai niekas, jis niekas, iš vis niekas. Policininkas: tai kas vyras ar ne vyras? N. G.: niekas, niekas. Policininkas: Kaimynas ar kas čia? N. G.: Niekas. Policininkas: Ką jis neišeina? N. G.: Aš negaliu. Policininkas: tai jūs kartu gyvenat? N. G.: Taip, taip. Policininkas: Jūs kartu gyvenat? N. G.: Aš noriu, aš galvojau, kad jis apsigalvos, gyvena viskas. Mano ranka skauda, rodo kairės rankos žastikaulį, taip pat rodo kairės pusės galvą, bei sako: skauda mano galva, sudaužė. Policininkas: Kas sudaužė? N. G.: Jis. Policininkas: Tai jūs kartu gyvenat? N. G.: Jo 5 mėnesius. Policininkas: 5 mėnesius kartu, o čia jūsų namas? N. G.: Čia mano namas. Policininkas: Jis pas Jus gyvena? N. G.: Mano žemė, mano namas. Policininkas: Supratau, tai jus norit, kad jis išeitų? N. G.: būtinai, viskas. Policininkas: supratau (b.l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kasacinis teismas, apžvelgęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) ir Europos Ž. T. Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudenciją, atitinkamai pažymėjo:

1) nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016). Vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013);

2) šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (EŽTT bylos: Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis 2019-07-20 apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo sugyventinės N. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę N. G., tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kairę galvos pusę, tokiu būdu šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai N. G. poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, tokiais savo veiksmais sukeldamas savo sugyventinei, kuri yra šeimos narys (BPK 38 straipsnis), fizinį skausmą. Šioje kaltinamojo padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymiai, todėl veika kvalifikuota teisingai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papasakojęs tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodęs, kad 2019-07-20 vakare abu su (duomenys neskelbtini) buvo išgėrę. Jis gėrė dienos metu, išgėrė 2 l alaus, kurio stiprumas 6 laipsniai. Vakare, tikslaus laiko nepamena, tarp jo ir (duomenys neskelbtini) kambaryje įvyko konfliktas ir konflikto metu jis (duomenys neskelbtini) vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė į kairę galvos pusę. D. N. nemušė, po minėto smūgio jie susitaikė ir viskas buvo gerai. 2019-07-21 ryte, kartu su (duomenys neskelbtini) gėrė sidrą, per tą laiką išgėrė apie 10 l sidro, kurio stiprumas 7,5 laipsnių. 2019-07-21 vakare, laiko nepamena, jam su (duomenys neskelbtini) būnant jos namuose, kambaryje, jie susipyko dėl cigarečių, bet pykosi tik žodžiu. J. N. nemušė, nesudavė jai nei vieno smūgio tą dieną. Po to, kai susipyko, (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją ir jį sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, (duomenys neskelbtini) atsiprašė.

Taigi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo. Kaltinamojo teigimu, jis atsiprašė sugyventinės ir ši atleido. Tokie kaltinamojo A. K. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina iš dalies nukentėjusiosios parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, kad 2019-07-21 N. G. protokolu-pareiškimu užfiksuota, kad nukentėjusiajai N. G. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiosios teigimu, tarp jos ir A. K. įvyko konfliktas dėl to, kad ji pirma trenkė kaltinamajam iš pavydo; N. G. kaltinamojo parodymus, kad jis trenkė jai kumščiu, patvirtino, tik iš esmės nurodė kitokias įvykusio konflikto priežastis. Taigi, netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji siekia apkalbėti kaltinamąjį ar/ir duoti jam nepalankius parodymus, o skirtingai nurodomos kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilusio konflikto priežastys nešalina kaltinamojo atsakomybės dėl teisei priešingų veiksmų. Be to, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad nukentėjusiajai įvykio metu sukeltas fizinis skausmas, patvirtina bendrojo pagalbos centro duomenys, BIRT ataskaitų žiūryklės nurodoma informacija, paties kaltinamojo duomenimis apie tai, kad jis įvykio metu buvo neblaivus bei byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys patvirtinantys aplinkybę, jog A. K. 2019-07-21 buvo taip pat neblaivus, jam nustatytas 2,25 promilės girtumas.

Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – A. K. smurtavo iš esmės be priežasties, taip pat į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui bei nusikaltimas padarytas būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – yra vidutinio ir darbingo amžiaus, nedirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko bei bylos duomenimis nustatyta, jog anksčiau yra tris kartus teistas už analogiškos veikos padarymą, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui, yra baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, tai pat į tai, kad tai nebe pirma kaltinamojo jam būnant neblaiviam padaryta smurtinio pobūdžio veika prieš kartu su juo gyvenantį šeimos narį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme (BK 64 straipsnio 3 dalis).

A. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-07-21 21.50 val. iki 2019-07-23 10.19 val. (dvi paras), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su užfiksuotu Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir A. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-07-21 21.50 val. iki 2019-07-23 10.19 val. (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.

Paskirtą kaltinamajam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su užfiksuotu Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.