- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- Iv-3152-244/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02306-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Krašto apsaugos ministerijai
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui V. G., jo atstovui Laimonui Jakui, atsakovo atstovui Sergejui Montvilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. skunde ir patikslintame skunde (b. l. 1–4, 121) prašė panaikinti Krašto apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymo Nr. P-840 „Dėl vyr. srž. V. G. išleidimo į atsargą“ 1, 3, 4 ir 5 punktus; grąžinti jį į profesinę karo tarnybą; priteisti už visą priverstinės pravaikštos laiką tarnybinį atlyginimą, buto pinigus ir maisto pinigus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Krašto apsaugos ministerija neieškojo būdų išspręsti V. G. tarnybos tęsimo klausimo. Nurodo, kad krašto apsaugos sistemoje tarnauja gana nemažai seržantų, kuriems jau seniai yra sukakęs išleidimo į atsargą amžius, bet jie tarnauja toliau ir užima etatus. Nekarininių tarnybos reikalų svarstymo patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti siūlė pratęsti profesinės karo tarnybos sutartis kariams, kuriems sukako atleidimo į atsargą amžius, nors tuo pačiu metu gerai žinojo, kad nemažai karininkų, kuriems nesukako atleidimo į atsargą amžius, yra perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir laukia sprendimo. Bet Nekarininių tarnybos reikalų svarstymo patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti ne vienam karininkui ar seržantui nepasiūlė jokių pareigų, o tik biurokratiškai atsakė, kad nėra jų išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų krašto apsaugos sistemoje. Pareiškėjo teigimu, Krašto apsaugos ministerija nutraukdama galiojančias profesinės karo tarnybos sutartis pažeidė jo lygiateisiškumo teisę užsitarnauti valstybinę kario pensiją. V. G. mano, kad nesant jokio teisinio pagrindo, nutraukus galiojančias sutartis, jam neleidžiama ištarnauti 20 metų ir įgyti teisę gauti valstybinę kario pensiją.
Atsiliepimas
Atsakovė Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 42–44) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad iš dalies įgyvendindamas bendrą karo prievolės administravimo reformą, krašto apsaugos ministras 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1161 patvirtino Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - KPAT prie KAM) naują šios institucijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, kurie įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 15 d. Lyginant su ankstesniu pareigybių sąrašu, KPAT prie KAM vietoje buvusių 260 pareigybių iš viso buvo patvirtinta 88 naujos pareigybės. Iš naujai patvirtinto pareigybių sąrašo matyti, kad ne tik ženkliai sumažėjo seržantų kategorijai (kuriai priskiriamas ir pareiškėjas) priskirtų KPAT prie KAM profesinės karo tarnybos karių skaičius (32), bet ir visų kitų šios institucijos karių (karininkų ir puskarininkių) skaičius, be to, buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas neginčija nei minėto krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. V-1161 teisėtumo, nei paties karių skaičiaus mažinimo fakto, todėl šios aplinkybės turėtų būti laikomos įrodytomis. Atsakovė paaiškina, kad profesinės karo tarnybos sutartis su kariu gali būti nutraukta esant dviems savarankiškoms sąlygoms: kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas padalinys arba kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Šis teisinis reglamentavimas, atsakovo manymu, leidžia daryti išvadą, kad KPAT prie KAM pertvarkymas bei realus karių skaičiaus mažinimas jau buvo pakankamas pagrindas su pareiškėju nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir atleisti jį iš tarnybos. Iš ginčijamo krašto apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-840, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš karo tarnybos, matyti, kad buvo atsižvelgta ir į kitą Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą – buvo konstatuota, kad ir kituose krašto apsaugos sistemos institucijose nėra laisvų pareiškėjo laipsnį (seržanto) ir kvalifikaciją (karinė specialybė, pasirengimas vykdyti užduotis, dalyvavimas tarptautinėse misijose, užsienio kalbų mokėjimas, leidimas dirbti su slapta informacija ir pan.) atitinkančių pareigų. Atsakovė pažymi, kad atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo laikomasi specialiajame Karo tarnybos įstatyme nustatytų procedūrų ir tvarkos. Panaikinus KPAT prie KAM Kauno karo prievolės centro Aprūpinimo ir aptarnavimo skyriaus budėtojo pareigybę, pareiškėjas vadovybės valia buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą bei raštu įspėtas apie galimą sutarties nutraukimą ir atleidimą iš tarnybos. Karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas – profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai. Pareiškėjas nuo 2010 m. balandžio 15 d. pareigų nevykdė, į kitas pareigas vadovybės valia ir sprendimu perkeltas (paskirtas) nebuvo, todėl Karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu galėjo būti perkeltas į laikinąjį personalo rezervą. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas sprendimo perkelti jį į minėtą rezervą neskundė. Be to, vadovybė neturėjo prievolės pareiškėjui siūlyti (ieškoti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę. Karo tarnybos įstatymas tokios pareigos (privalomos procedūros) nenustato, o šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalis kario paskyrimą ar perkėlimą į kitas pareigas ar personalo rezervą sieja tik su vadovybės valia ir tarnybos interesais (poreikiais), t. y. suteikia teisę pačiam įgaliotam asmeniui spręsti kario paskyrimo į kitas pareigas klausimą be kario sutikimo ar prašymo. Karo tarnybos įstatymas nustato kitokią negu darbo įstatymai karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarką. Atsakovė paaiškina, kad perkeliant karį į laikinąjį personalo rezervą, jo tarnybos santykiai nenutrūksta, jis ir toliau (iki išleidimo į atsargą) laikomas profesinės karo tarnybos kariu ir naudojasi visomis socialinėmis garantijomis. Tai reiškia, kad karys net ir būdamas laikinajame personalo rezerve, įgalioto asmens valia ir sprendimu bet kada gali būti paskirtas į jo karinį laipsnį atitinkančias pareigas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad panaikinus pareiškėjo pareigybę, jo tolimesnės karjeros klausimas buvo svarstomas Nekarininių tarnybos reikalų svarstymo patariamojoje komisijoje, kuri, turėdama visą informaciją apie laisvas karių pareigybes krašto apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeltas (paskirtas), nėra. Taigi, esant tokiam sprendimui, vadovybė turėjo dvi galimybes: iš karto, t. y. panaikinus pareigybę, atleisti pareiškėją iš tarnybos arba 2 mėnesiams iki atleidimo perkelti jį į personalo rezervą. Norėdama pareiškėjui pratęsti (nors ir trumpam laikotarpiui) tarnybos laiką, pareiškėjo vadovybė pasinaudojo Karo tarnybos įstatymo suteikta teise ir perkėlė jį iki atleidimo į minėtą rezervą. Per šį laikotarpį įgalioto asmens valia ir sprendimu pareiškėjas galėjo būti paskirtas į pareigas. Kadangi vėliau taip ir nebuvo priimtas sprendimas pareiškėją paskirti į kitas pareigas, o personalo rezerve jis daugiau nei 2 mėnesius būti negalėjo, jis privalėjo būti atleistas iš karo tarnybos į atsargą, kas ir buvo padaryta ginčijamu krašto apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P-840. Atsakovės teigimu, pareiškėjas skunde nepagrįstai savo atleidimą iš karo tarnybos sieja su tuo, kad krašto apsaugos sistemoje tarnauja įvairių kategorijų profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius, tačiau tarnyba jiems toliau tęsiama. Karo tarnybos įstatymas nustato kariams jų tarnybos laiko apribojimus, kurie priklauso nuo kario laipsnio, tačiau šis įstatymas nustato ir karo tarnybos ar sutarčių pratęsimo sąlygas bei tvarką. Taigi, tarnyba kariams įstatymo nustatyta tvarka gali būti tęsiama, kas ir vyksta administruojant karinį personalą ir sprendžiant karių karjeros klausimus. Pareiškėjo prie skundo pateikti komisijų protokolai dėl tarnybos ar sutarčių pratęsimo kitiems kariams tik patvirtina šio proceso faktą ir teisėtumą, tačiau nepatvirtina laisvų, pareiškėjo laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigybių egzistavimo fakto. Atsakovė pažymi, kad Karo tarnybos įstatymas, nustatantis karių tarnybos ar atleidimo sąlygas, apskritai nesieja sutarčių nutraukimo ir kario atleidimo su teise gauti kario pensiją. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į kario pensiją, negali būti teisėta priežastimi nenutraukti su juo profesinės karo tarnybos sutarties, esant įstatyme numatytiems pagrindams. Be to, nėra duomenų, kad kitiems kariams, esant analogiškoms aplinkybėms, būtų taikomos palankesnės negu pareiškėjui sąlygos. Atsakovė nurodo, kad reorganizavus Karo prievolės administravimo tarnybą, t. y. sumažinus karių skaičių, liko nepaskirtų į kitas pareigas ir išlestų į atsargą nemažai įvairių kategorijų karių, kurie taip pat neįgijo teisės į valstybinę kario pensiją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Krašto apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymo Nr. P-840 „Dėl vyr. srž. V. G. išleidimo į atsargą“, kuriuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju ir jis buvo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą (b. l. 5).
Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 2 p. profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos kariu, tarnavo Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Kauno karo prievolės centro Aprūpinimo ir aptarnavimo skyriaus budėtoju, turėjo vyresniojo seržanto karinį laipsnį, pagal profesinę karo tarnybos sutartį buvo įsipareigojęs tarnauti LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Karo tarnybos įstatymas) sąlygomis ir tvarka.
Pagal Profesinės karo tarnybos sutarties, sudarytos su pareiškėju, 1 punktą pareiškėjas buvo priimtas į profesinę karo tarnybą iki 2011 m. gegužės 31 d. (b. l. 6–7). Pagal šios sutarties 6 punktą Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus 1 punkte nustatytam laikotarpiui.
Krašto apsaugos ministras 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1161 patvirtino Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos naują šios institucijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, kurie įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 15 d. Lyginant su ankstesniu pareigybių sąrašu, KPAT prie KAM vietoje buvusių 260 pareigybių (iš jų, karininkų – 88, puskarininkių – 21, seržantų – 53), iš viso buvo patvirtintos 88 naujos pareigybės (iš jų karininkų - 22, puskarininkių - 8, seržantų - 21). Iš naujai patvirtinto pareigybių sąrašo matyti, kad ne tik ženkliai sumažėjo seržantų kategorijai (kuriai priskiriamas ir pareiškėjas) priskirtų KPAT prie KAM profesinės karo tarnybos karių skaičius (32), bet ir visų kitų šios institucijos karių (karininkų ir puskarininkių) skaičius, be to, buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė.
Atsakovė teigia, kad priimant ginčijamą krašto apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. P-840, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš karo tarnybos, buvo atsižvelgta į Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą – buvo konstatuota, kad ir kituose krašto apsaugos sistemos institucijose nėra laisvų pareiškėjo laipsnį (seržanto) ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, kad per laikotarpį nuo sprendimo pertvarkyti Karo prievolės administravimo tarnybą priėmimo dienos (2009-12-10) iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio naujų seržantų (viršilų) kategorijos karių pareigybių įsteigta nebuvo, į profesinę karo tarnybą seržantų (viršilų) kategorijos karių priimta taip pat nebuvo.
Karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad į kitas pareigas, kitą dalinį junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu.
Byloje nustatyta, kad panaikinus KPAT prie KAM Kauno karo prievolės centro Aprūpinimo ir aptarnavimo skyriaus budėtojo pareigybę, pareiškėjas vadovybės valia buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (KPAT prie KAM viršininko 2010-04-14 įsakymas Nr. P-192) bei raštu įspėtas apie galimą sutarties nutraukimą ir atleidimą iš tarnybos.
Karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas – profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai. Pareiškėjas nuo 2010 m. balandžio 15 d. pareigų nevykdė, į kitas pareigas vadovybės valia ir sprendimu perkeltas (paskirtas) nebuvo, todėl Karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu pagrindu galėjo būti perkeltas į laikinąjį personalo rezervą. Pareiškėjas sprendimo perkelti jį į minėtą rezervą neskundė.
Karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis kario paskyrimą ar perkėlimą į kitas pareigas ar personalo rezervą sieja tik su vadovybės valia ir tarnybos interesais (poreikiais), t. y. suteikia teisę vadovybei spręsti kario paskyrimo į kitas pareigas klausimą be kario sutikimo ar prašymo. Karo tarnybos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantis teisės aktai kariams netaikomi, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Taigi, Karo tarnybos įstatymas numato kitokią, negu darbo įstatymai karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarką. Vadovybė neturėjo prievolės pareiškėjui siūlyti (ieškoti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę. Karo tarnybos įstatymas tokios pareigos (privalomos procedūros) nenustato.
Byloje nustatyta, kad panaikinus pareiškėjo pareigybę, jo tolimesnės karjeros klausimas (be jo dalyvavimo) buvo svarstomas Nekarininių tarnybos reikalų svarstymo patariamojoje komisijoje, kuri, turėdama visą informaciją apie laisvas karių pareigybes krašto apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeltas (paskirtas), nėra. Taigi, atsakovė pagrįstai teigia, kad esant tokiam sprendimui, vadovybė turėjo dvi galimybes: iš karto (t.y. panaikinus pareigybę) atleisti pareiškėją iš tarnybos arba 2 mėnesiams iki atleidimo perkelti jį į personalo rezervą. Vadovybė pasinaudojo Karo tarnybos įstatymu suteikta teise ir perkėlė pareiškėja iki atleidimo į rezervą. Kadangi vėliau nebuvo priimtas sprendimas pareiškėją paskirti į kitas pareigas, o pareiškėjas negalėjo daugiau būti personalo rezerve (2 mėn.), jis pagrįstai buvo atleistas iš karo tarnybos į atsargą ginčijamu krašto apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P-840.
Karo tarnybos įstatymas, nustatantis karių tarnybos ar atleidimo sąlygas, nesieja sutarčių nutraukimo ir kario atleidimo su teise gauti kario pensiją, todėl pareiškėjas skunde nepagrįstai savo atleidimą iš karo tarnybos sieja su tuo, kad krašto apsaugos sistemoje tarnauja įvairių kategorijų profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako išleidimo į atsargą amžius, tačiau tarnyba jiems toliau tęsiama.
Teismas daro išvadą, kad Krašto apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymas Nr. P-840 „Dėl vyr. srž. V. G. išleidimo į atsargą“, kuriuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 str. 2 d. 2 p. pagrindu buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju, ir jis buvo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą, yra pagrįstas ir teisėtas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.