- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1753-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27910-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Emilė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjos UAB ,,Emilė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03143 ir Nr. 0174/17/03144 - paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 197023, dėl dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), pardavimo iki bus išspręstas antstolio D. K. nušalinimo (nusišalinimo) klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Emilė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
3. Teismas atmetė pareiškėjos prašymo argumentą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, nes šališkas antstolis parduos nekilnojamąjį turtą už mažesnę kainą nei minėtas turtas yra vertas. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų antstolio ketinimus atlikti pareiškėjos nurodomus nesąžiningus veiksmus – parduoti pareiškėjos turtą už mažesnę kainą nei minėtas turtas yra vertas, o civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 178 straipsnis).
4. Pažymėjo, kad nuosavybės teisė į parduotą turtą pirkėjui pereina nuo varžytynių akto pasirašymo momento (CPK 715 straipsnis), tačiau minėta teisės norma neužkerta kelio pareiškėjai, kaip suinteresuotam asmeniui, ginti savo teises CPK 602 straipsnio pagrindu pareiškus reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
5. Pažymėjo, kad antstolio nušalinimo procesą reglamentuoja labai trumpi terminai (CPK 636, 637 straipsniai), nušalinimas pareikštas vykdomųjų veiksmų atlikimo metu (paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės), todėl padarė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su pareiškimo dėl antstolio nušalinimo įvykdymo užtikrinimu, kadangi paskelbus varžytynes turtas negalės būti per tokius trumpus terminus perleistas kitiems asmenims, o nušalinus antstolį ar jam pačiam nusišalinus, jis toliau negalės atlikti jokių veiksmų vykdomoje byloje. Pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis atlieka ar ketina atlikti teismo sprendimo vykdymą apsunkinančius veiksmus tuo metu, kai sprendžiamas klausimas dėl jo nušalinimo, o paskelbtų varžytynių stabdymas būtų neproporcinga priemonė.
6. Teismas konstatavo, kad prašyme nurodytos aplinkybės, neišnagrinėjus pareiškimo dėl antstolio nušalinimo iš esmės, nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėja UAB ,,Emilė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03143 ir Nr. 0174/17/03144 - paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 197023, dėl dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), pardavimo iki bus išspręstas antstolio D. K. nušalinimo (nusišalinimo) klausimas. Atskirajame skunde nurodė:
7.1. teismas, atmesdamas apeliantės prašymą, iš esmės rėmėsi vienu argumentu – nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų antstolio ketinimus atlikti nesąžiningus veiksmus. Apeliantė su tokia teismo pozicija negali sutikti, kadangi teismui pateiktame prašyme kartu buvo išdėstyti ir visi antstolio D. K. veiksmai, patvirtinantys antstolio D. K. šališkumą. Pažymėtina tai, kad antstolio D. K. veiksmai savo esme gali neprieštarauti CPK nuostatoms, tačiau tokių veiksmų atlikimas pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus;
7.2. nesutinka su teismo motyvu, jog nuosavybės teisė pereis pirkėjui tik nuo varžytynių akto pasirašymo momento, todėl apeliantė galės ginti savo teises, pareikšdama reikalavimus dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Apeliantės vertinimu, teismo pareiga yra išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą taip, kad ateityje neatsirastų pagrindų naujų ginčų kilimui, tuo tarpu, teismas konstatuoja, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė galės vėliau pradėti kitą, daug sudėtingesnį ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo, įtraukdamas į tokį ginčą ne tik antstolį D. K., bet ir potencialų pirkėją. Tokie teismo veiksmai vertinti kaip proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo pažeidimas (CPK 7 straipsnio 1 dalis);
7.3. teismas netyrė ir nevertino apeliantės prašyme išdėstytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t.y. teismas neišnagrinėjo apelianto prašymo iš esmės;
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) EDS INVEST pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį. Atsiliepime nurodė:
8.1. pareiškėja į teismą kreipėsi be teisinio pagrindo, nes civilinio proceso įstatymas nenumato, kad reiškiant nušalinimą galima atskirai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartyje pagrįstai spręsta, kad antstolio nušalinimo procesą reglamentuoja labai trumpi terminai (CPK 636, 637 straipsniai), nušalinimas pareikštas vykdomųjų veiksmų atlikimo metu (paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės), todėl darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su pareiškimo dėl antstolio nušalinimo įvykdymo užtikrinimu, kadangi paskelbus varžytynes turtas negalės būti per tokius trumpus terminus perleistas kitiems asmenims, o nušalinus antstolį ar jam pačiam nusišalinus, jis toliau negalės atlikti jokių veiksmų vykdomoje byloje;
8.2. nušalinimą reiškiantis asmuo, kaip ir bet kuris kitas proceso dalyvis, privalo įrodyti ir objektyviais duomenimis pagrįsti pareiškimo pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 18, 178 str.). Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie antstolio šališkumą. Tiek antstolio, tiek teismo jau spręsti pakartotiniai pareiškėjo prašymai dėl antstolio nušalinimo, pripažinta, kad nėra antstolio šališkumo. Pareiškėjos nuomonė dėl antstolio veiksmų neteisėtumo gali būti pagrindu skųsti antstolio veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria pareiškėja naudojasi ypatingai aktyviai. Teismui vykdant antstolio veiksmų teisėtumo kontrolę pagal sistemingus pareiškėjos skundus ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra prielaidų pareiškėjos nuogąstavimas, kad yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai;
8.3. nutarties vertinimą dėl rizikos pareiškėjai palankaus sprendimo įvykdymo nebuvimo patvirtina įvykusių varžytynių rezultatai, pagal kuriuos nugalėtojas pasiūlė pirkti turtą už 1 400 000 Eur, kai turto pradinė pardavimo kaina yra 394 400 Eur. Turto pardavimas 3,5 karto didesne kaina, nei CPK nustatyta tvarka nustatyta pradinė turto pardavimo kaina paneigia pareiškėjo teiginius apie jo teisių pažeidimo prielaidas;
8.4. yra išnykęs pareiškėjos prašymo dalykas, kadangi dar iki pareiškėjos atskirojo skundo rengimo ir pateikimo teismui turto varžytynės baigėsi. Kadangi pareiškėja teismo prašo sustabdyti turto pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 197023, kurios šiuo metu yra pasibaigusios, tokio prašymo tenkinimas nesukels teisinių pasekmių, todėl jo pagrindu neturėtų būti vedama savarankiška civilinė byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio D. K. kontoroje yra vykdomas priverstinis išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03143 ir Nr. 0174/17/03144, pradėtose pagal išieškotojo UAB „EDS invest“, perėmusio išieškotojo teises iš BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, pateiktus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Interbesta“. UAB „Emilė“ nekilnojamas turtas - pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami) - buvo įkeistas BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai užtikrinant skolininko UAB „Interbesta“ prievolių įvykdymą. Antstolis D. K. 2020 m. rugsėjo 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-174-28182, kuriuo atnaujino vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03143 ir Nr. 0174/17/03144 bei nusprendė parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantį turtą – dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami). Dėl UAB „Emilė“ priklausančio turto paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. 197023. Varžytynių pradžia – 2020 m. rugsėjo 4 d., pabaiga – 2020 m. spalio 5 d. Pradinė turto pardavimo kaina – 394 400 Eur. Pareiškėja, pasinaudodama CPK 636 straipsnio 1 dalje įtvirtinta teise, pareiškė antstoliui D. K. nušalinimą, taip pat kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03143 ir Nr. 0174/17/03144. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, todėl pateikė dėl minėtos nutarties atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir patenkinti jos praymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. Pareiškėja UAB „Emilė“ savo pareiškimą dėl antstolio D. K. nušalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr. 0174/17/03143 ir Nr. 0174/17/03144 motyvuoja tuo, kad ji Vilniaus apygardos teismui yra padavusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame atsakovu yra patraukusi antstolį D. K., ieškinį motyvuodama jo neteisėtais veiksmais (civilinė byla Nr. e2-2757-614/2020), kas, jos manymu, kelia abejones dėl antstolio D. K. galimybės toliau objektyviai, nepriklausomai ir nešališkai vykdyti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose, o taip pat ir dėl teismų konstatuotų antstolio D. K. pažeidimų, padarytų vykdomosiose bylose. Be to, antstolis D. K. vykdymo veiksmus pradėjo galiojant teismo draudimui atlikti bet kokius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03143 ir Nr. 0174/17/03144.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti antstolio nešališkumu ar suinteresuotumu vykdomosios bylos baigtimi.
16. Preliminariai įvertinęs pareiškėjos pareiškime dėl antstolio nušalinimo ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja, siekdama antstolio D. K. nušalinimo nuo aukščiau nurodytų vykdomųjų bylų, motyvuotai savo pareiškimo nepagrindė. Teismas neturi pagrindo vadovautis pareiškėjos deklaratyviomis prielaidomis apie antstolio galimą šališkumą, o vien ta aplinkybė, kad pati pareiškėja kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, kuriame atsakovu yra patraukusi antstolį D. K., ieškinį motyvuodama jo neteisėtais veiksmais (civilinė byla Nr. e2-2757-614/2020), nesudaro pagrindo spręsti dėl antstolio šališkumo pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad vykdomosiose bylose antstolis D. K. būtų sąmoningai veikęs prieš pareiškėjos interesus ar būtų jos atžvilgiu šališkas. Pažymėtina, kad pareiškėja, manydama, jog antstolio atliekami tam tikri vykdymo veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia jos teises, turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka.
17. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad antstolio 2020 m. lapkričio 10 d. patvarkymu reg. Nr. S-20-174-33752 varžytynės Nr. 197023 paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynių laimėtojas UAB KARDOS per CPK 716 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą terminą nesumokėjo visos turto kainos už varžytynėse nupirktą turtą. UAB „Idea in“ 2020 m. lapkričio 16 d. antstoliui pateikė savo sutikimą perimti 2020 m. lapkričio 10 d. paskelbtose neįvykusiomis pirmosiose pakartotinėse varžytynėse Nr. 197023 neparduotą UAB „Emilė“ įkeistą turtą už 1 400 000 Eur kainą. Taigi, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos UAB ,,Emilė“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.