- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2-29133-1026/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18710-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo 449,17 Eur skolą, 1016,48 Eur delspinigius, 44,92 Eur baudą, 2,90 Eur išlaidas už Registrų centro išrašus, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė 2007 m. gegužės 22 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo skalbimo mašiną (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9,10-11). Atsakovas įsipareigojo 12 mėnesių pagal sutartą grafiką mokėti kasmėnesines įmokas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, nesumokėjo nei vienos išperkamosios nuomos mėnesinės įmokos ir liko skolingas 449,17 Eur sumą už įsigytą turtą. 2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė pasirašė su ieškove UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal aukščiau paminėtą sutartį (e. b. l. 8).
Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas buvo informuotas apie pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimą ieškovei, tačiau kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis. Taigi, tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei būtų sumokėjęs. CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovas sutarties nevykdė, iki ieškinio teismui padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl iš jo priteistina 449,17 Eur skola.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 1016,48 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., t. y. už 4526 dienų. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.
Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė, pagal 2007 m. gegužės 22 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį su pradine kreditore nemokėjo nei vienos įmokos. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 12 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Taigi, ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Todėl ieškovo teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs/žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 161,70 Eur (449,17 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018, 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1799-413/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-585/2019). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 44,92 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, nes ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu telefonu, jis nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę, taip pažeisdamas Sutarties 5.2., 5.5. punktus. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pareikalavo atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar adresas (5.5 punktas), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Be to, nors ieškovas baudą sieja su atsakovo pareigos pranešti apie savo adreso pasikeitimą, kitų pareigų nevykdymu, tačiau tai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, tad prašomi priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, kuri negalima (CK 1.5 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-585/2019, 2019 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-230-614/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1799-413/2019).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus iš dalies (40 proc.), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai – ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2,90 Eur išlaidas už Registrų centro gautus išrašus (e. b. l. 7,14-16,12-13). Ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 14,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (36,90 x 40 proc.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra mažesnės, nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl sprendimas už akių jam įteiktinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, naudai 449,17 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 17 ct) skolą, 161,70 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 70 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (610,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,76 (keturiolikos eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt., sprendimo už akių kopiją atsakovui taip pat išsiųsti paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.