Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-202-464/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-12
Bylos Nr.: e2A-202-464/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00493-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas: G. Š., A. J.

Kategorijos

2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.2.18Neteisėta veika

Civilinė byla Nr. e2A-202-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00493-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-654-826/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jala“ ieškinį atsakovams A. J. ir G. Š. dėl valdymo organų priimtų sprendimų, jų pagrindu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Jala“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti niekiniu 2009 m. birželio 1 d. UAB „Jala“ vienintelio akcininko sprendimą; 2) pripažinti niekiniu 2013 m. gegužės 31 d. UAB „Jala“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 02; 3) pripažinti niekiniu 2013 m. birželio 28 d. UAB „Jala“ kasos išlaidų orderį Nr. 011; 4) priteisti ieškovei BUAB „Jala“ solidariai iš atsakovų A. J. ir G. Š. 86 596,39 Eur sumą žalai atlyginti; 5) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. J. ir G. Š. 21 649,10 Eur palūkanas; 6) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. J. ir G. Š. 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti ieškovei iš atsakovų A. J. ir G. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad A. J., kaip vienintelio BUAB „Jala“ akcininko, 2009 m. birželio 1 d. sprendimu, BUAB „Jala“ perėmė tuo metu jau faktiškai nemokios BUAB „Eurotroba“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu taip pat buvo A. J., 144 665,20 Eur skolą A. J. pagal 2008 m. lapkričio 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, padarydama jame indosamentą. Atsakovė G. Š., veikdama kaip ieškovės vadovė ir savininkė, 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė grąžinti atsakovui A. J. dalį, t. y. 300 000 Lt (86 886,01 Eur), šios skolos. Atsakovui pagal kasos išlaidų orderį iš kasos buvo sumokėta 299 000 Lt (86 596,39 Eur).

3. Ieškovės teigimu, atsakovo A. J. 2009 m. birželio 1 d. sprendimas ieškovei buvo akivaizdžiai nenaudingas, o atsakovas suvokė, kad BUAB „Eurotroba“ nepajėgs atsiskaityti su ieškove, be to, atsakovas šio įsipareigojimo pagal vekselį ieškovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. Nors priėmus ginčijamą 2009 m. birželio 1 d. sprendimą BUAB „Eurotroba“ nebeturėjo skolinių įsipareigojimų atsakovui (pagal indosamentą juos perėmė ieškovė BUAB „Jala“), atsakovas, pasinaudodamas vekseliu, pateikė savo, kaip fizinio asmens, kreditorinį reikalavimą BUAB „Eurotroba“ bankroto byloje. Iš to galima spręsti apie atsakovo nesąžiningumą. Atsakovo 2009 m. birželio 1 d. priimtas sprendimas prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei, ieškovės veiklos tikslams.

4. Pasak ieškovės, atsakovės G. Š. priimtas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimas neatitiko rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartų, taip pat prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei, ieškovės veiklos tikslams. Pagrindo išmokėti atsakovui tokią pinigų sumą nebuvo, nes nebuvo jokios rašytinės paskolos sutarties, todėl neaišku nei kokiomis sąlygomis atsakovas paskolino ieškovei pinigus, nei kada jie turėjo būti grąžinti. Mokėjimo pagrindas negali būti pirmiau nurodytas vekselis. Mano, kad tikroji nagrinėjamų paskolos teisinių santykių atsiradimo data yra 2013 m. gegužės 31 d. Atsakovai buvo nesąžiningi ir sąmoningai veikė prieš ieškovės interesus, todėl ir kasos išlaidų orderis pripažintinas negaliojančiu (niekiniu).

5. Atsakovė G. Š., atlikusi mokėjimą atsakovui pagal kasos išlaidų orderį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas, jos, kaip juridinio asmens valdymo organo narės, pareigas. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 86 596,39 Eur (299 000 Lt) žalą. Atsakovas A. J., priimdamas šiuos pinigus, žinojo, kad elgiasi nesąžiningai. Jeigu atsakovė būtų užkirtusi galimybę sumokėti ieškovės lėšas atsakovui, o šis būtų buvęs sąžiningas ir nebūtų jų priėmęs, žala nebūtų atsiradusi. Todėl ieškovė patirtą 86 596,39 Eur žalą prašo priteisti iš atsakovų solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės BUAB „Jala“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. J. ir G. Š. 86 596,39 Eur žalos atlyginimą, 21 649,10 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą (108 245,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovų A. J. ir G. Š. po 912,50 Eur žyminio mokesčio valstybei; 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas A. J. nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. balandžio 21 d. buvo BUAB „Jala“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Nuo 2010 m. balandžio 21 d. bendrovės vienintele akcininke tapo atsakovė G. Š., kuri pagal 2012 m. kovo 14 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 02 buvo įregistruota šios įmonės vadove, o atsakovas – direktoriaus pavaduotoju.

8. Teismas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 27 d. BUAB „Eurotroba“, atstovaujama direktoriaus A. J., išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2009 m. gegužės 27 d. sumokėti A. J. 144 665,20 Eur (499 500 Lt). 2009 m. birželio 1 d. BUAB „Jala“ vieninteliu akcininko A. J. sprendimu buvo perimta iš A. J. skola pagal 2008 m. lapkričio 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, padarant vekselyje indosamentą ir pripažįstant, kad BUAB „Jala“ yra skolinga A. J. vekselyje nurodytą pinigų sumą (499 500 Lt). 2009 m. birželio 1 d. A. J. vekselyje padarė indosamentą apie mokėjimą BUAB „Jala“. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį BUAB „Eurotroba“ turi sumokėti BUAB „Jala“ 499 500 Lt ir 1 600 Lt notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo sudarymą. 2010 m. birželio 1 d. BUAB „Eurotroba“ iškelta bankroto byla, o 2015 m. sausio 23 d. priimtas sprendimas dėl BUAB „Eurotroba“ veiklos pabaigos. Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi BUAB „Eurotroba“ bankroto byloje A. J. kreditorių sąraše buvo pakeistas BUAB „Jala“ su 468 050 Lt finansiniu reikalavimu. 2013 m. gegužės 31 d. BUAB „Jala“ vienintelė akcininkė G. Š. priėmė vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2 išmokėti A. J. dalį skolos – 300 000 Lt. 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 011 BUAB „Jala“ išmokėjo A. J. 299 000 Lt.

9. Nustatęs, kad BUAB „Jala“ buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2016 m. gruodžio 29 d., o ieškinys pareikštas tik praėjus daugiau nei 20 mėnesių, teismas sprendė, kad reikalavimai dėl 2009 m. birželio 1 d. ir 2013 m. gegužės 31 d. akcininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais buvo pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Nenustatęs jokių svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, teismas ieškinį šioje dalyje atmetė taikydamas ieškinio senatį.

10. Spręsdamas dėl 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiu, teismas pažymėjo, kad, ginčijant sandorį dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei bei sprendžiant dėl reikalavimo taikyti vienašalę restituciją, esminę reikšmę turi sandorio šalių elgesio sąžiningumo įvertinimas.

11. Nurodė, kad atsakovė G. Š. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, iš kur buvo atsiradusi BUAB „Jala“ prievolė A. J.. Todėl 2013 m. gegužės 29 d. priimdama akcininkės sprendimą dėl dalies skolos jam išmokėjimo bei 2013 m. birželio 28 d. pagal kasos išlaidų orderį išmokėdama 299 000 Lt, atsakovė, kaip BUAB „Jala“ vadovė, neišsiaiškinusi BUAB „Jala“ įsiskolinimo kilmės, esant 2011 m. sausio 10 d. priimtai Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai pripažinti BUAB „Eurotroba“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pažeidė rūpestingumo ir atidumo pareigą, t. y. aplaidžiai vykdė savo, kaip BUAB “Jala“ vadovės pareigas (CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalys, 6.263 straipsnis). Šiems atsakovės veiksmams negali būti taikoma verslo sprendimo priėmimo taisyklė.

12. Vertindamas atsakovo A. J. veiksmus teismas nurodė, kad šio atsakovo, kaip BUAB „Jala“ vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė 2009 m. birželio 1 d. priimant sprendimą BUAB „Jala“ vardu perimti iš savęs, kaip fizinio asmens A. J., BUAB „Eurotroba“ skolą pagal 2008 m. lapkričio 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei pripažįstant, kad BUAB „Jala“ yra skolinga vekselyje nurodytą sumą A. J., šiam žinant, kad BUAB „Eurotroba“ yra nemoki. Tokius atsakovo veiksmus teismas įvertino ir kaip interesų konfliktą, siekiant sau asmeninės naudos reikalavimo teisės į nemokios bendrovės (BUAB „Eurotroba“) skolą perleidimu mokiai bendrovei (ieškovei BUAB „Jala“) ir tokią naudą gavus, kai 2013 m. birželio 28 d. jam buvo išmokėta 299 000 Lt.

13. Teismo nuomone, tiek atsakovas A. J. (2009 m. birželio 1 d.), tiek ir atsakovė G. Š. (2013 m. gegužės 31 d.), priimdami ginčijamus akcininkų sprendimus, o atsakovė ir ginčijamu 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 011 išmokėdama A. J. 299 000 Lt sumą, veikė priešingai BUAB „Jala“ interesams, nes iš anksto žinojo (turėjo žinoti), kad iš BUAB „Eurotroba“ atgauti iš A. J. perimtą reikalavimą į 2008 m. lapkričio 27 d. vekselyje nurodytą sumą nėra galimybės. Įvertinęs tai, kad BUAB „Eurotroba“ jau 2008 m. faktiškai buvo nemoki, teismas nurodė, kad kasos išlaidų orderis Nr. 011 pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei ir taikytina restitucija, iš A. J. priteisiant 86 596,39 Eur (299 000 Lt) (CK 1.81 straipsnis).

14. Teismas nurodė, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija dėl kelių asmenų bendrai padarytos žalos atlyginimo, o ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, skirtame deliktams, padaręs išvadą, kad 86 596,39 Eur žala, susijusi su 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderiu išmokėta suma, buvo padaryta bendrais atsakovų A. J. ir G. Š. veiksmais, todėl ieškovei BUAB „Jala“ padarytos žalos atlyginimą priteisė solidariai iš atsakovų. Kadangi CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, o teisės aktuose nenumatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimčių, sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, nepaisant ir to, kada toks klausimas sprendžiamas (iki ar po bankroto bylos bendrovei iškėlimo), teismas nenustatė pagrindo mažinti priteistą žalos atlyginimą atsižvelgiant į nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje dydį ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidas.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė G. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. (pastaba – turėtų būti 2019 m. balandžio 8 d.) sprendimo dalį dėl žalos priteisimo iš G. Š. ir priimti naują sprendimą – ieškinį G. Š. atžvilgiu atmesti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti apklausai atsakovą A. J.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Teismas ginčijamą kasos išlaidų orderį, kuris surašytas atsakovės G. Š. 2013 m. gegužės 31 d. priimto vienintelio akcininko sprendimo pagrindu, nepagrįstai pripažino sandoriu. Tiek minėtas atsakovės sprendimas, tiek kasos išlaidų orderis yra juridinio asmens valdymo organo (akcininkės) teisiniai veiksmai, tačiau nėra jokio pagrindo šiuos teisinius veiksmus vertinti kaip sandorius.

15.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė G. Š. pažeidė rūpestingumo ir atidumo pareigą. Vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditorių reikalavimų, o tai reiškia, kad bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Skolos grąžinimo A. J. momentu BUAB „Jala“ buvo moki, jos finansinė padėtis buvo gera, todėl galėjo vykdyti visus savo sutartinius įsipareigojimus visiems savo kreditoriams. Bankroto byla BUAB „Jala“ iškelta tik praėjus daugiau nei 3 metams po skolos grąžinimo A. J.. Be to, apie A. J. ir BUAB „Eurotroba“ santykius, BUAB „Eurotroba“ bankroto bylos aplinkybes G. Š. realiai nieko nežinojo, duomenimis apie vekselio išdavimo aplinkybes visiškai nedisponavo.

15.3. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovė G. Š. teismui aiškiai nurodė, kad, tapusi bendrovės vadove, iš turimų buhalterinių dokumentų matė, jog BUAB „Jala“ yra skolinga A. J.. Neturėdama pagrindo abejoti skolos realumu, atsakovė negalėjo suvokti, kad skolos grąžinimas gali būti neteisėtas ar kitokiu būdu pažeisti bendrovės interesus. Visi buhalteriniai dokumentai 2016 m. gruodžio 29 d. buvo perduoti bankroto administratoriui, todėl vien tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu neatsiminė ir negalėjo patikslinti prieš 6 metus buvusių aplinkybių negali sudaryti teisinio pagrindo pripažinti atsakovę G. Š. pažeidusia rūpestingumo ir atidumo pareigą ar aplaidžiai vykdžiusia savo, kaip BUAB „Jala“ vadovės, pareigas, juolab kad atsakovės kaltę teismas grindė vien argumentais, kad ji negalėjo paaiškinti skolos A. J. atsiradimo kilmės.

15.4. Skolos grąžinimas kreditoriui nėra neteisėtas veiksmas. Atsakovė G. Š., grąžindama skolą A. J., vykdė bendrovės vadovės pareigas, elgėsi sąžiningai, jokių teisės aktų nepažeidė. A. J. veiksmai, kuomet jis galimai nepagrįstai perkėlė skolą iš BUAB „Eurotroba“ į BUAB „Jala“, negali turėti įtakos G. Š. kaltės pripažinimui, nes ji elgėsi sąžiningai ir apie A. J. veiksmus nieko nežinojo. Įrodymų, kad yra priešingai, kad G. Š. bent kokiais veiksmai būtų prisidėjusi prie UAB „Eurotroba“ skolos A. J. perkėlimo BUAB „Jala“, nėra. Jeigu A. J. veiksmai buvo neteisėti, tuomet G. Š. taip pat buvo suklaidinta ir apgauta.

15.5. 2013 metais grąžinta 86 596,39 Eur A. J. skola nepažeidė dabartinių BUAB „Jala“ kreditorių teisių, nes 2013 metais bendrovė nebuvo skolinga nė vienam dabartiniam kreditoriui.

15.6. Pripažindamas atsakovės veiksmus neteisėtais, teismas netaikė verslo sprendimų priėmimo taisyklės, nenustatė, ar paskolos grąžinimo metu buvo peržengta protingos ūkinės komercijos rizika, nenustatė aplinkybės, ar atsakovei G. Š., kaip bendrovės vadovei, iš anksto turėjo būti žinoma, kad dėl paskolos grąžinimo bendrovė patirs žalą.

15.7. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra nustatyti atsakovės, kaip buvusios BUAB „Jala“ vadovės, neteisėti veiksmai, sukėlę žalą, negali būti vertinama kaip pagrįsta, nes neteisėtus veiksmus teismas pripažino netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą, nenustatęs reikšmingų aplinkybių, būtinų vadovo veiksmų teisėtumui įvertinti, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl įmonės vadovo atsakomybės už jo vadovaujamai įmonei padarytą žalą.

Atsiliepimas

16. Ieškovė BUAB „Jala“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės G. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Atsakovė, teigdama, kad tapusi BUAB „Jala“ vadove ji perėmė ieškovės buhalterinius dokumentus, iš kurių buvo matyti bendrovės skola atsakovui A. J., nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokių apskaitos dokumentų duomenimis ji rėmėsi darydama išvadą apie ieškovės skolos egzistavimą atsakovui. Be to, ji nepaneigė, kad pirmą kartą ieškovės skola atsakovui apskaitos dokumentuose buvo atvaizduota tik 2014 m. vasario 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktoje formoje FR0711, nors vadove ji tapo dar 2012 m. balandžio 21 d.

16.2. Tokios didelės sumos sumokėjimas iš ieškovės kasos atsakovės vadovavimo laikotarpiu yra vienetinis atvejis, be to, ieškovė į bylą pateikė daugybę dokumentų, nustatyta tvarka įteiktų ir atsakovei. Todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo posėdžio metu atsakovė tiksliai neatsiminė aplinkybių, susijusių su skola atsakovui, nes praėjo daugiau nei 6 metai, vertintinas kritiškai, juolab kad atsakovė, turėdama visas galimybes nustatyta tvarka susipažinti ir su kitais ieškovės apskaitoje esančiais dokumentais, to nedarė.

Žemesnės instancijos teismas

16.3. Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog 2013-06-28 kasos išlaidų orderis Nr. 011 yra sandoris, yra deklaratyvaus pobūdžio – tokios frazės teismo sprendime visiškai nėra. Kita vertus, akivaizdu, kad kasos išlaidų orderis yra finansinis apskaitos dokumentas. Juo atsakovė įformino 86 596,39 Eur pinigų sumos išmokėjimą atsakovui ir užfiksavo tai apskaitoje kaip dalinį paskolos grąžinimą. Šiuo aspektu abiejų atsakovų veiksmai, išmokant iš ieškovės kasos lėšas, gali būti vertinami kaip sandoriai, nes CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Todėl teismas visiškai pagristai, vadovaudamasis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, pripažino sandorį negaliojančiu.

16.4. Nesutinka su atsakovės nuomone, kad 86 596,39 Eur išmokėjimas nustatytomis aplinkybėmis, kai ieškovės skola atsakovui iš tiesų neegzistavo, negali būti vertinamas kaip neteisėta veikla. Dėl to ieškovei buvo padaryta žala, o atsakovės, kaip ieškovės vadovės, kaltė pareziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

17. Skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas priimtas dviejų asmenų, t. y. A. J. ir G. Š., atžvilgiu, juo ieškovei iš abiejų atsakovų solidariai priteisiant 86 596,39 Eur žalos atlyginimą, 21 649,10 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą (108 245,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 30 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat valstybei iš abiejų atsakovų priteisiant po 912,50 Eur žyminio mokesčio, o kitoje dalyje ieškinio netenkinant.

18. Skundžiamu sprendimu ieškovės BUAB „Jala“ ieškinio reikalavimai dėl 2009 m. birželio 1 d. ir 2013 m. gegužės 31 d. sprendimų buvo atmesti teismui konstatavus, kad ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl juridinio asmens valdymo organų pareikšti, ir nenustačius pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

19. Pažymėtina, kad nors skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje (šio sprendimo 26 punkte) pasisakyta, kad 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderis pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, taikytina restitucija ir iš A. J. priteistina 86 596,39 Eur (299 000 Lt) (CK 1.81 straipsnis), tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje dėl kasos išlaidų orderio negaliojimo ir restitucijos taikymo išvada nepadaryta, vadinasi, toks teismo sprendimas (dėl šio mokėjimo veiksmą fiksuojančio buhalterinio dokumento negaliojimo) nėra priimtas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paskesnio argumentavimo matyti, kad teismas tos pačios 299 000 Lt sumos sumokėjimą atsakovui A. J. įvertino civilinės atsakomybės taikymo kontekste ir de facto (faktiškai) ją taikė solidariai abiejų atsakovų, t. y. A. J. ir apeliantės G. Š., atžvilgiu.

20. Apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pateikė tik viena šalis – atsakovė G. Š., kvestionuodama tą teismo sprendimo dalį, kuria yra išspręstas jos civilinės atsakomybės klausimas ir ieškovei BUAB „Jala“ solidariai iš atsakovo A. J. ir apeliantės G. Š. kaip žalos atlyginimas priteista atitinkama suma. Nei ieškovė, nei antrasis atsakovas apeliacinio proceso neiniciavo.

21. Tokiu atveju teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apskųstoje jo dalyje, įvertindama, ar teismas teisingai išsprendė apeliantei G. Š., kaip buvusiai ieškovės bendrovės vadovei, pareikštą reikalavimą ir ar jos atžvilgiu pagrįstai taikė civilinės atsakomybės institutą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir atsakovo apklausos

22. Apeliantė, pažymėdama, kad teismas buvo nustatęs privalomą atsakovų dalyvavimą byloje, tačiau atsakovas A. J. teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimo byloje nepateikė, o jo veiksmai, susiję su lėšų gavimu ir priteista žala, yra besąlygiškai susiję, prašo šią bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad jame būtų galima apklausti atsakovą A. J..

23. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Įstatymu taip pat yra nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka gali nuspręsti teismas savo iniciatyva, tokį prašymą pateikti gali ir bylos šalis, tačiau toks prašymas apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas.

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).

25. Teisėjų kolegija žodinio proceso būtinumo nagrinėjamu atveju neįžvelgia. CPK 306 straipsnyje nustatyta, kad išsamūs nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, tą apeliantė jau yra padariusi. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir prašymo dėl žodinio nagrinėjimo argumentavimas poreikiu apklausti A. J.. Apeliantė nenurodė, kokias aplinkybes, reikšmingas jos civilinės atsakomybės (ne)taikymui, jis galėtų patvirtinti ar paneigti.

26. Kita vertus, net ir teismui 2018 m. lapkričio 23 d. protokoline nutartimi pripažinus šio atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, dėl jo neatvykimo atidėjus 2019 m. vasario 15 d. vykusį teismo posėdį ir 2019 m. vasario 15 d. nutartimi paskyrus 300 Eur baudą už neatvykimą, šis atsakovas nedalyvavo ir vėlesniame, 2019 m. kovo 15 d. vykusiame teismo posėdyje, apie kurį kam buvo pranešta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnaudojęs procesines priemones užtikrinti šios šalies dalyvavimą teismo posėdyje, pagrįstai bylą išnagrinėjo neišklausęs atsakovo pozicijos dėl jam pareikštų reikalavimų. Tokių faktinių aplinkybių kontekste apeliantės prašymas dar kartą paskirti žodinį procesą ir į jį paaiškinimams duoti iškviesti atsakovą A. J. neatitinka CPK 7 straipsnio nuostatų bei šioje teisės normoje įtvirtintų principų.

Dėl apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų

27. Ieškovė BUAB „Jala“ ieškinyje teigė, kad apeliantė G. Š., tiek kaip vienintelė ieškovės akcininkė priimdama 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta išmokėti atsakovui A. J. dalį paskolos (300 000 Lt), tiek ir atlikdama atsakovui A. J. 299 000 Lt sumos mokėjimą pagal 2013 m. birželio 27 d. kasos išlaidų orderį, pažeidė CK 2.87 straipsnyje nurodytas jos, kaip juridinio asmens valdymo organo nario, fiduciarines pareigas. Ieškovės nuomone, iš bendrovės paimta 299 000 Lt suma vertintina kaip bendrovei padaryta žala (nuostoliai).

28. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas neteisėtais apeliantės veiksmais pripažino abi ieškinyje nurodytas aplinkybes – apeliantės 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo priėmimą ir 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderio pagrindu atliktą 299 000 Lt sumos sumokėjimą A. J. (dalies paskolos sumos jam sugrąžinimą), sprendime nurodęs, kad apeliantė, kaip bendrovės vadovė, nesiaiškino BUAB „Jala“ įsiskolinimo A. J. atsiradimo kilmės ir todėl, esant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarčiai BUAB „Eurotroba“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto, pažeidė rūpestingumo ir atidumo pareigą, tokiu būdu aplaidžiai vykdydama savo, kaip BUAB „Jala“ vadovės, pareigas. Teismas nusprendė, kad tiek A. J., tiek G. Š. iš anksto žinojo (turėjo žinoti), jog iš BUAB „Eurotroba“ nebus galimybės atgauti ieškovės iš A. J. perimtą reikalavimą pagal 2008 m. lapkričio 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, nes BUAB „Eurotroba“ jau 2008–2009 m. buvo nemoki.

29. Apeliantė kvestionuoja teismo sprendime padarytą išvadą dėl jos, kaip juridinio asmens vadovės, fiduciarinių pareigų pažeidimo, bei tvirtina, kad skolos grąžinimas kreditoriui nėra neteisėtas veiksmas, o ji, grąžindama skolą A. J., vykdė bendrovės vadovės pareigas, elgėsi sąžiningai ir jokių teisės aktų nepažeidė, juolab kad ieškovės bendrovė buvo moki ir neturėjo sunkumų atsiskaitant su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliantės pozicija.

30. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo atlikti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, vadovo kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (CK 2.87 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

31. Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 27 d. paprastuoju (neprotestuotinu) vekseliu BUAB „Eurotroba“, atstovaujama direktoriaus A. J., įsipareigojo A. J. iki 2009 m. gegužės 27 d. sumokėti 499 500 Lt. A. J. 2009 m. birželio 1 d. indosamentu vekselyje savo reikalavimo teisę į minėtą sumą perleido BUAB „Jala“, kurios vadovu taip pat buvo pats A. J., tos pačios dienos BUAB „Jala“ vienintelio akcininko sprendimu nusprendęs perimti BUAB „Eurotroba“ skolą pagal šį vekselį, padarant jame indosamentą BUAB „Jala“ naudai ir pripažįstant, kad BUAB „Jala“ vekselyje nurodytą sumą yra skolinga A. J.. Apeliantė G. Š. 2009 m. gegužės 31 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą išmokėti A. J. dalį paskolos, t. y. 300 000 Lt ir 2013 m. birželio 28 d. kasos išlaidų orderio pagrindu A. J. buvo 299 000 Lt.

32. Ieškovė BUAB „Jala“, atstovaujama bankroto administratoriaus, ieškinyje pareiškusi apeliantei reikalavimą atlyginti žalą, kurios atsiradimą sieja su pirmiau nurodytos sumos sumokėjimo atsakovui A. J. faktu, reikalavimo teisę grindė bankroto administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius ir, esant būtinybei, nustatyta tvarka kreiptis į teismą ginti bankrutuojančios / bankrutavusios bendrovės interesus. Nurodymas sumokėti atitinkamą pinigų sumą kitam subjektui, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, gali būti laikomas vienašaliu sandoriu. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, jog atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius (CK 1.63 straipsnio 1 dalis) ir gali būti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Vadinasi, ir tokio atsiskaitymo veiksmo atlikimo neteisėtumas iš esmės galėtų lemti tokių padarinių, kaip pareiga atlyginti žalą, atsiradimą.

33. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad bankroto administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Aptariamas reglamentavimas, be kita ko, teikia pagrindą vertinimui, kad tokioje situacijoje, kai vadovo pareiga atlyginti žalą bankrutavusiai bendrovei yra kildinama iš neteisėto mokėjimo / atsiskaitymo su kreditoriumi vienašalio sandorio, viena iš įrodinėtinų bei nustatinėtinų aplinkybių yra tai, ar vadovo atlikti veiksmai, nagrinėjamos bylos atveju – dalies skolos sugražinimas, remiantis nenuginčytu, taigi galiojančiu akcininko 2009 m. birželio 1 d. sprendimu dėl reikalavimo teisės pagal 2008 m. lapkričio 27 d. vekselį įgijimo ir skolos perkėlimo, turėjo įtakos tam, kad jo vadovaujama bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad ieškovei 2009 m. birželio 1 d. notarų biure buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 499 500 Lt skolos pagal šį vekselį iš BUAB „Eurotroba“ išsiieškojimo.

34. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad bankroto byla BUAB „Jala“ iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1728-265/2016, kuri įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 13 d. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-130-5532019 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, kuria buvo atmestas bankroto administratoriaus prašymas pripažinti BUAB „Jala“ bankrotą tyčiniu, palikta nepakeista. Šioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje nurodoma, kad, 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, BUAB „Jala“ turėjo turto už 581 744,38 Eur (2 008 647 Lt), o per vienerius metus mokėtinų sumos įsipareigojimai sudarė 92 428,17 Eur (319 136 Lt); iš pelno ir nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė veikė pelningai – gavo 34 019,93 Eur (117 464 Lt) pelną, todėl teismas toje byloje padarė išvadą, kad bendrovės 2013 metais finansinė būklė buvo gera, o jos nemokumas atsiradęs tik nuo 2015 metų.

35. Aplinkybę, kad BUAB „Jala“ piniginių lėšų išmokėjimo A. J. metu neabejotinai buvo moki ir įprastą veiklą vykdanti bendrovė, patvirtina ir toks faktas, kad patalpų (viešbučio su kavine) pirkimui bei daliniam remontui kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 m. vasario 2 d. suteikė BUAB „Jala“ pakankami ženklią – 750 000 Lt (217 215,01 Eur) paskolą pakankamai trumpam laikotarpiui – iki 2017 m. sausio 31 d. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-820-265/2017 patvirtinto BUAB „Jala“ kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų dydžio, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ yra įtraukta į kreditorių sąrašą su 25 171, 69 Eur finansiniu reikalavimu (t. y. vos 1/10 dalis nuo suteikto ieškovei kredito sumos), o šis faktas taip pat leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad ieškovė įprastinę savo veiklą vykdė ir po ginčo sumos sumokėjimo atsakovui ir turėjo finansines galimybes vykdyti prievoles kredito unijai pagal paskolos sutartį (mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas už naudojimąsi pinigais).

36. Be to, ir pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skolos ir reikalavimų perkėlimo tarp BUAB „Eurotroba“ ir BUAB „Jala“ šių abiejų bendrovių akcininko ir vadovo A. J. 2009 m. birželio 1 d. sprendimu, nurodė, kad nemokios pirmosios bendrovės pareigą atsiskaityti su A. J. pagal vekselį perėmė moki bendrovė (t. y. ieškovė BUAB „Jala“).

37. Taigi, pirmiau išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste, kartu įvertinus ir tai, kad byloje nėra įrodymų apie 2013 metais BUAB „Jala“ turėtus pradelstus įsiskolinimus savo kreditoriams, teisėjų kolegijai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog 2013 metais apeliantės G. Š. sprendimu atliktas dalies skolos (299 000 Lt) grąžinimas A. J. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 011 nepatenka tarp ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte aptartų priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, sandorių, lėmusių tokio pobūdžio žalos ieškovei atsiradimą (negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir paskesnį bankrotą). Kitaip tariant, nėra pagrindo išvadai, kad 2013 m. birželio 28 d. išmokėjus atsakovui A. J. 299 000 Lt, bendrovė tapo nemoki ir dėl šios priežasties nebegalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais.

38. Nors ieškinyje (ieškinio 6 psl., 2.4 punkto paskutinės pastraipos) taip pat teigiama, kad ieškovė 2012 metais jau turėjo skolą AB „Klaipėdos energija“, o pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakovas A. J. ir kreditorė AB „Klaipėdos energija“ būtų tos pačios eilės kreditoriai, todėl sprendimas grąžinti atsakovui dalį skolos pažeidė ir atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aktualiausius kasacinio teismo išaiškinimus, susijusius su CK 6.930¹ straipsnio nuostatų taikymu, kai bendrovė bankrutuoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pakeitė iki šiol formuotą teismų praktiką ir suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę – CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius apskritai neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Remdamasis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi bendrovė. Taigi ir tokie BUAB „Jala“ bankroto administratoriaus argumentai, vertinant apeliantės atlikto atsikaitymo su ieškovės kreditoriumi, atsakovu A. J., veiksmų teisėtumą, o kartu ir jos pareigos atlyginti bendrovei žalą su šiuo atsakovu solidarumą, teisiškai nereikšmingi. Viena vertus, ieškovė 2013 m. nebuvo nemoki, kita vertus, jeigu ir būtų buvusi nemoki, reikalavimą turėtų reikšti ne bankroto administratorius.

39. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat kelia abejones, ar ieškovės skola atsakovui A. J. iš tikrųjų realiai egzistavo, tvirtindama, kad dalies skolos grąžinimas, kai ši net neegzistavo, turi būti vertinamas kaip neteisėta apeliantės veika, dėl kurios ieškovei buvo padaryta žala. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1115-718/2012 priimtame nuosprendyje yra nurodoma, kad 2008 m. lapkričio 27 d. vekselis atitinka paprastojo vekselio formos ir turinio reikalavimus, notarė J. P. pagal šį vekselį padarė vykdomąjį įrašą, taigi nėra pagrindo teigti, kad 2008 m. lapkričio 27 d. paprastajame vekselyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ar kad A. J. neturėjo teisės reikalauti, jog BUAB „Eurotroba“ sumokėtų jam 499 500 Lt, nes šis dokumentas yra netikras. Teismas nusprendė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento – vekselio pagaminimo) išteisino.

40. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantės G. Š. veiksmai, priimant sprendimą iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi, kai bendrovė veikia įprastai ir neturi pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, negali būti įvertinti kaip neteisėti ar sukėlę žalos dabar jau bankrutavusios bendrovės kreditoriams. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui iš G. Š.. Pirmosios instancijos teismas, jos veiksmus įvertinęs kitaip, sprendime apsiribojo tik prielaidomis, kad apeliantė nebuvo pakankamai rūpestinga, nes nesidomėjo jos vadovaujamos bendrovės įsiskolinimo A. J. kilme, o šis yra atlikęs ir kitus neteisėtus veiksmus (priėmęs akcininko sprendimus). Tačiau kitokių pačios apeliantės neteisėtų veiksmų ir kitų jos civilinės atsakomybės sąlygų teismas iš esmės neanalizavo ir nenustatė, konstatuodamas, kad apeliantė su A. J. žalą padarė bendrais veiksmais bei taikydamas solidarią jų civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žalos atlyginimo prievolės solidarumo taip pat stokoja pagrįstumo.

41. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmiau aptartą mokėjimą kitam atsakovui kvalifikavo kaip neteisėtą veiksmą, atitinkamai, nepagrįstai sprendė ir dėl jos bei atsakovo A. J. veiksmų bendrumo ir žalos atlyginimo prievolės solidarumo.

42. Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas sudaro pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo ieškovei iš apeliantės G. Š. solidariai su A. J. priteistas 86 596,39 Eur žalos atlyginimas ir apeliantei pareikštą ieškinį atmesti (CPK 330 straipsnis). Naikinant sprendimo dalį dėl pagrindinio reikalavimo, atitinkamoje dalyje naikintina ir sprendimo dalis dėl išvestinių reikalavimų – 21 649,10 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už visą priteistą sumą (108 245,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš G. Š. solidariai su A. J., taip pat naikintina ir sprendimo dalis dėl 912,50 Eur žyminio mokesčio iš G. Š. valstybės naudai priteisimo. Byloje mokėtinas 1 825 Eur žyminis mokestis priteistinas tik iš atsakovo A. J. (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

43. Kadangi ieškinys apeliantės G. Š. atžvilgiu atmetamas, turi būti panaikintos ir jos atžvilgiu šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – G. Š. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų už 108 245,49 Eur sumą areštas (CPK 150 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovės G. Š. atžvilgiu patenkintas iš dalies, panaikinti ir dėl ieškinio reikalavimo atsakovei G. Š. priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Jala“ (juridinio asmens kodas 302330829) iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 86 596,39 Eur (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 39 centų) žalos atlyginimą, 21 649,10 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 10 centų) palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą (108 245,49 Eur (vieną šimtą aštuonis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 49 centus)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovei G. Š. pareikštą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J. 1 825 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovo A. J. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovės G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones –nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių jos sąskaitose, taip pat pas atsakovę G. Š. ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 108 245,49 Eur, areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

Teisėjai Artūras DriukasDalia KačinskienėDanguolė Martinavičienė