Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. N. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, trečiojo asmens J. N. ieškinį atsakovams V. K., A. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė V. K., savo ieškinį visiškai palaikė, prašė jį tenkinti. Parodė, jog su atsakovu gyveno ilgą laiką, nori jog jai būtų priteistos 2/3 dalys ginčo buto ir kitus įgytus namų apyvokos daiktus, automobilius. Butas turėtų likti jai, o ji atsakovui sumokėtų teismo priteistą kompensaciją. Nurodė, jog buvo sutarę, jog už butą mokės per pusę. 40000 Lt davė jos mama grynaisiais pinigais, kita dalis pinigų buvo pervesti per banką. Pinigus per banką pervedė atsakovo mama, jai nebuvo žinoma iš kur atsakovo mama gavo tuos pinigus. Jai nežinomi jokie susitarimai tarp atsakovo ir jo mamos dėl pinigų grąžinimo, todėl ji trečiojo asmens reikalavimą laiko nepagrįstu, kuris neturėtų būti tenkinamas.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Vilius Jonaitis palaikė ieškovės reikalavimus byloje. Prašė pripažinti ieškovės ir atsakovo kartu sugyventą turtą bendrąja nuosavybe, turtą dalinant proporcijomis - ieškovei 2/3 dalis viso turto, o atsakovui 1/3 dalį viso turto ir priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini) dalį daiktų esančių bute, o atsakovui priteisti 4300,00 Lt vertės bute esantį turtą bei automobilius, atmesti trečiojo asmens ieškinį bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Palaikė ieškovę, jog butas turi būti priteistas tik jai, nes ji negali gyventi kartu su atsakovu dėl jo girtavimo ir smurto prieš ją.

Teismo posėdyje atsakovas A. N. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, jog ginčo butas būtų pripažintas bendra daline šalių nuosavybe, nustatant šalims po 1/2 dalį ginčo buto. Nurodė, jog butas buvo įgytas už 79000 Lt, ieškovės mama davė 10000 Lt, 30000 Lt jis davė pats, dar 40000 Lt pardavėjui pervedė jo mama. Paskolą jo mama jau yra išmokėjusi, tačiau jis vistiek paskolą mamai turi grąžinti. Patvirtino, jog ieškovės mama prisidėjo prie buto pirkimo ir buto remonto, taip pat yra davusi pinigų automobilio įsigijimui. Prašė pripažinti, jog jam ir ieškovei priklauso po 1/2 dalis viso įgyto turto ir padalinti jį abiems po 1/2 dalį. Palaikė trečiojo asmens reikalavimą bei prašė priteisti įsiskolinimą trečiajam asmeniui taip pat lygiomis dalimis.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas G. G. nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl bendrai įgyto turto padalijimo, nes ieškovė turto padalijimui taiko sutuoktinių turto padalijimui taikomas teisės normas. Nurodė, jog šioje byloje šeimos turtiniams santykiams taikomos teisės normos netaikytinos. Prašė pripažinti visą išvardytą turtą bendrąja daline šalių nuosavybe ir padalinti jį per pusę. Nurodė, jog dėl automobilių verčių byloje buvo pasisakyta, todėl pinigų suma gauta už parduotą BMW, X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, turėtų būti dalintina per pusę, o 1/2 dalis Chrysler, G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio taip pat priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teigė, jog priteisus ieškovei ginčo butą natūra baldai turėtų likti ieškovei, nes atsakovui neturint buto nereikalingi ir baldai bei kiti apyvokos daiktai. Prašė tenkinti trečiojo asmens savarankišką reikalavimą, nes įrodytas trečiojo asmens pinigų suteikimas šalims, taip pat prašė priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo J. N. palaikė savo savarankišką reikalavimą, nurodė, jog ieškovei buvo žinoma apie paimtą paskolą buto pirkimui, teigė, jog mokėjo bankui už suteiktą paskolą iš savo atlyginimo po 834 Lt, yra išmokėjusi bankui visą paskolą bei palūkanas. Patvirtino, jog ieškovei asmeniškai nesakė, kad paėmė paskolą buto pirkimui, vėliau ieškovei pasakė ir jai buvo žinoma, kad pinigai buto pirkimui buvo paskolinti ir juos reikės grąžinti. Sutarties dėl paskolos nei su sūnumi, nei su ieškove nesudarė.

Liudytoja B. K. teismo posėdyje parodė, jog yra ieškovės mama. Teigė, jog dukra ir jos sugyventinis pirkdami butą prašė iš jos pinigų, nurodė jog grynaisiais pinigais davė A. N. apie 34000 Lt, kitus 6000 Lt paėmė iš banko. Teigė, jog pinigus dukrai ir jos sugyventiniui davė, o ne skolino. Yra davusi dukros sugyventiniui ir daugiau pinigų – 6000 Lt, kuriuos A. N. prisidėjo pirkdamas naują automobilį.

Liudytoja S. J. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovės ir atsakovo kaimynė, gyvenanti tame pačiame name. Liudytoja parodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu bute gyveno iki 2013 metų vidurio, nes ji pati padėjo Violetai išsikraustyti. Patvirtino, jog šiuo metu ieškovė gyvena ginčo bute.

Liudytojas E. V. teismo posėdyje parodė, jog pinigai jam už parduotą ginčo butą buvo išmokėti per du kartus – 40000,00 Lt buvo pervesti į banko sąskaitą, juos pervedė A. N. mama, kitus 39000,00 Lt jis gavo grynaisiais pinigais iš A. N.. Nurodė, jog pažįsta tiek ieškovę, tiek atsakovą, nes jie iš jo apie metus nuomojo butą, vėliau liudytojui nusprendus butą parduoti, A. N. pareiškė norą jį įsigyti. Patvirtino, jog butą iš jo pirko abu, tiek ieškovė, tiek atsakovas, nes jie gyveno kartu. Patvirtino, jog po buto pardavimo jam teko lankytis bute, kuriame yra padarytas remontas, šiek tiek pakeistas buto išplanavimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas atmestinas.

Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu iš bylos šalių ir liudytojų parodymų nustatyta, kad trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2008-09-11 asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. K. (9-10 b. l.); ginčo butas įgytas buto pirkimo pardavimo sutartimi 2008-09-02 (51-52 b. l.); butą UAB „Aireda“ yra įvertinusi 70000,00 Lt (7 b. l.); šalys bendru sutarimu sudarė bute esančių baldų bei apyvokos daiktų apyrašą ir įvertino juos (20-21 b. l.); šalys yra nepilnamečio N. N., gim. 2006-04-27, tėvai; 2012-09-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymu iš A. N. nepilnamečiui N. N. priteistas išlaikymas po 500 Lt kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; ieškovė ir nepilnametis N. N. nuo 2008-09-16 yra deklaravę gyvenamąją vietą , Mažeikiuose; atsakovo A. N. vardu yra registruotos transporto priemonės – BMW, X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chrysler, G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-04-04 į atsakovo A. N. sąskaitą UAB SEB lizingas pervedė 58000 Lt; 2008-09-01 mokėjimo nurodymu Nr. 70634 J. N. pervedė 40000 Lt E. V., mokėjimo paskirtyje nurodyta – buto pirkimui; 2014-06-30 darbdavio pažymoje pažymima, jog A. N. 2008 metais uždirbo 102000 Švedijos kronų, 104000 Švedijos kronų - 2009 metais (67-68 b. l.); A. N. išduotame algalapyje nurodyta, jog laikotarpiu tarp 2014-05-19 ir 2014-06-18 jis uždirbo 40000 Švedijos kronų, išmokėta 30000 Švedijos kronų (69-70 b. l.); banko sąskaitos išraše matyti, kad B. K. 2008-09-02 iš savo banko sąskaitos grynaisiais pinigais pasiėmė 6584,28 Lt;

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo.

Santuoka tarp ieškovės V. K. ir atsakovo A. N. sudaryta nebuvo. Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių, nesant partnerystės įregistravimo, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams taikomos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011, ir kt.).

Ieškovė V. K., siekdama įrodyti, kad ji ir atsakovas yra ginčo turto bendraturčiai, nurodė aplinkybes apie jų bendrą gyvenimą, vaiko gimimą, rūpinimąsi juo ir sąlygų suteikimą atsakovui dirbti užsienyje. Be to, ieškovė teigė, kad prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo savo motinos pinigais. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimui pagrįsti būtinų įrodyti aplinkybių pobūdį, analizuotina, ar ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina egzistavus šalių susitarimui sukurti ginčo turto bendrąją dalinę nuosavybę jungtinės veiklos pagrindu. Iš byloje pateiktų paaiškinimų matyti, kad šalys gyveno kartu trylika metų, vedė bendrą ūkį, augino sūnų, todėl yra pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovas neginčija, jog ginčo butas ir jame esantys daiktai yra įgyti jiems su sugyventine gyvenant kartu, nesudarius santuokos, todėl turėtų būti pripažinti jų bendrąja daline nuosavybe po 1/2 dalis. Atsakovas ginčijo, jog bendrąją daline nuosavybe būtų pripažinti jo vardu registruoti automobiliai, kurių vienas bylos nagrinėjimo metu buvo parduotas, antrasis priklauso atsakovui bendrai su bendradarbiu, nes abu automobiliai buvo įgyti šalims jau praktiškai negyvenant kartu. Šalys nebuvo sudarę susitarimo kokiomis dalimis priklausys jiems gyvenant kartu įgyjamas turtas. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo vardu registruotų transporto priemonių pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, teismas sprendžia, jog transporto priemonės taip pat įgytos šalims gyvenant kartu. Atsakovas teismo posėdžiuose neginčijo šios aplinkybės, nurodė, jog pardavė vieną iš automobilių už kurį gautus pinigus pasidalins su ieškove. Ieškovė pripažino, jog jai yra žinoma, kad automobilį C. G. Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra įgijęs bendrai su jo kolega, todėl jiems priklauso tik 1/2 šio automobilio dalis.

CK 4.73 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Todėl teismas sprendžia, jog visas šalių jiems gyvenant kartu įgytas turtas priklauso bendrąja daline nuosavybės teise po 1/2 dalis.

Ieškovės reikalavimas pripažinti, jog jai priklauso 2/3 dalys turto, nes su ja lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus, todėl šiuo atveju taikytina įstatymo analogija leidžianti nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, atmestinas, nes kaip ir minėta anksčiau, kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos CK trečiosios knygos, sutuoktinių turtinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir įstatymo analogija šiuo atveju taip pat netaikytina. Paminėtina tai, kad iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, kurį atsakovas moka, taip pat iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų matyti, jog ieškovė neįrodė 40000 Lt prisidėjimo prie buto įgijimo, jos motinos pinigais, todėl didesnės dalies bendro turto pripažinimas ieškovei neatitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių bendrą turtą sudaro trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) kurio nustatyta vertė 70000,00 Lt, butas yra apstatytas baldais ir aprūpintas kitais namų apyvokos daiktais, kurių bendra suma, šalių susitarimu, yra 9230,00 Lt; 1/2 dalis automobilio Chrysler, G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio 1/2 dalies vertė šalių sutarimu yra 3750,00 Lt ir 17000,00 Lt gautų pardavus automobilį BMW, X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso turto už 99980 Lt. Teismo manymu, ieškovės ieškinyje nurodyta automobilio BMW, X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 24500,00 Lt, neatitinka realios automobilio rinkos kainos, todėl laikytina, jog automobilio BMW, X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 17000,00 Lt. Pripažinus šalims po 1/2 dalis bendrai įgyto turto laikytina, kad šalims tenka bendro turto už 49990 Lt sumą.

Ieškovė prašė priteisti jai natūra trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei dalį bute esančio turto, t.y. kai kuriuos baldus ir namų apyvokos daiktus. Iš byloje esančios medžiagos ir teismui pateiktų paaiškinimų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, kartu jie nebegyvena ir bendro ūkio neveda jau metus, todėl šalių bendrąja daline nuosavybe pripažinto buto ir jame esančio turto priteisimas šalims natūra neatitiktų nei šalių nei jų nepilnamečio vaiko interesų. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei natūrą trijų kambarių butą, kurio vertė 70000,00 Lt ir bute esančius 9230,00 Lt vertės baldus ir namų apyvokos daiktus, iš viso turto už 79230,00 Lt.

Atsakovui priteistinas automobilis Chrysler, G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio 1/2 dalies vertė 3750 Lt ir 17000 Lt už parduotą automobilį BMW, X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 20750 Lt vertės turto. Taip pat iš ieškovės atsakovui priteistina 29240 Lt kompensacija už jai natūra tekusią didesnę turto dalį.

Dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo.

Kaip matyti iš byloje pateiktų šalių ir liudytojų paaiškinimų įgyjant ginčo butą buvo naudotos ne tik šalių turimos lėšos, tačiau ir lėšos gautos iš šalių tėvų. Byloje kilo ginčas dėl 50149,01 Lt skolos priteisimo iš ieškovės ir atsakovo trečiajam asmeniui J. N., motyvuojant tuo, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kai nėra sudarytos rašytinės paskolos sutarties.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo J. N. šalims įgyjant ginčo butą, buto pardavėjui E. V. pervedė 40000 Lt už butą. Šalys neginčijo, jog J. N. prisidėjo prie buto įgijimo, tačiau ieškovė ginčijo, jog tarp šalių susidarė paskoliniai teisiniai santykiai ir trečiasis asmuo turi teisę reikalauti paskolos grąžinimo. Kilus tokio pobūdžio ginčui, būtina turėti omenyje kasacinio teismo formuojamą praktiką šiais klausimais. Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 str. 1 d.), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; kt.). Šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti trečiasis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Be to, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009).

Byloje kilo ginčas ar tarp šalių ir trečiojo asmens buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Ieškovės teigimu trečiasis asmuo J. N. prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo, dovanodama pinigus atsakovui, atsakovas tikino, jog žodžiu buvo sutaręs su savo mama, kad už jos paimtą paskolą atsiskaitys jai, kai galės. Trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, jog jokio rašytinio susitarimo su šalimis dėl pinigų grąžinimo sudariusi nebuvo, ieškovei buvo žinoma, jog pinigus reikės grąžinti, nors ji tiesiogiai to ieškovei ir neišsakė. Paminėtina ir tai, kad nei viena iš šalių per šešerius metus nuo pinigų perdavimo nei karto nepervedė jokios sumos trečiajam asmeniui kaip paskolos grąžinimo ir trečiasis asmuo per tą patį laikotarpį nei karto nepareikalavo iš šalių grąžinti ginčijamos pinigų sumos.

Dėl to, trečiajam asmeniui nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl paskolos grąžinimo, nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovės ir atsakovo įsipareigojimą grąžinti jos pervestą sumą, taip pat kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, paskolos sandorio sudarymo įrodymų, teismas sprendžia, kad byloje pateiktas mokėjimo nurodymas, dėl pinigų pervedimo buto pardavėjui, ir pinigų jam pervedimo faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių ir trečiojo asmens paskolos teisinius santykius (CK 6.193, 6.870 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje ieškovė yra sumokėjusi 200,00 Lt žyminio mokesčio, likusios 2048 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo. Ieškovė taip nurodė patyrusi ir prašė priteisti 4000,00 Lt išlaidų, už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme, kurias pagrindė pridėtais dokumentais. Atsakovas nurodė patyręs 2000,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme, kurias pagrindė pridėtais dokumentais.

Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (66,72 %) iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 548,00 Lt (158 Euro) žyminio mokesčio dalis. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1500,00 Lt (434 Euro) žyminio mokesčio.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Ieškovės prašomi priteisti 4000,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atitinka pagal Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.18 punktų nuostatas už ieškinio ir kitų dokumentų paruošimą, atstovavimą teisme rekomenduojamus priteistinus maksimalus užmokesčio dydžius, todėl ieškovės prašomos priteisti 4000,00 Lt išlaidos nelaikytinos per didelėmis ir priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, 66,72 %, iš atsakovo ieškovei priteistina 2668,80 Lt už advokato teisinę pagalbą. Iš ieškovės atsakovui priteistina 665,60 Lt už advokato teisinę pagalbą. Atlikus tarpusavio įskaitymus dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovei priteistina 2003,20 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Teisme patirta 28,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma, atsižvelgiant į teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš ieškovės nepriteistina, nes neviršija minimalios priteistinos sumos dydžio. Iš atsakovo A. N. į valstybės biudžetą priteistina 18,71 Lt (5,42 Euro) pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį turto:

– V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruoto trijų kambarių buto, unikalus Nr. , esančio (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė – 70000,00 Lt;

– bute, esančiame (duomenys neskelbtini) esančius bendros vidutinės 9230,00 Lt dydžio rinkos vertės baldus, buitinę techniką ir kt.;

– A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruoto 1/2 dalį 2001 m. gamybos automobilio CHRYSLER GRAND VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 7500,00 Lt;

– 17000,00 Lt už parduotą 2002 m. gamybos automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso turto už 99980 Lt.

– jos vardu įregistruotą trijų kambarių butą, unikalus Nr. , esantį (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė – 70000,00 Lt;

– 9230,00 Lt vertės baldus ir namų apyvokos daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini)

– jo vardu registruotą automobilį Chrysler, G. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7500,00 Lt;

– 17000,00 Lt už parduotą automobilį BMW, X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 29240,00 Lt (8468,49 Euro) kompensaciją už ieškovei natūra tekusią didesnę turto dalį.

Priteisti iš ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 548,00 Lt (158 Euro) žyminio mokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1500,00 Lt (434 Euro) žyminio mokesčio dalį ir 18,71 Lt (5,42 Euro) pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2003,20 Lt (580,17 Euro) už advokato teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmesti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.