Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Mintautei Varnaitei, dalyvaujant ieškovui M. C., ieškovei L. C., ieškovės atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui, nedalyvaujant atsakovui E. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų L. C. ir M. C. ieškinį atsakovui E. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė iš dalies savo ieškinį palaikė, atsisakė savo reikalavimo dėl neterminuotos atsakovo valdžios jo vaikams apribojimo bei pakeitė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo: kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 1994-05-11 nutarimu jau yra priteistas išlaikymas sūnaus M. C. naudai, todėl pakeitė reikalavimą dėl išlaikymo šiam vaikui priteisimo ir prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-1159/99 priteistą išlaikymą M. C. po ¼ dydžio visų pajamų ir priteisti po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 90). Papildomai nurodė, jog prašo atsižvelgti į duomenis apie atsakovo teistumą, jis vartoja smurtą ieškovės atžvilgiu, todėl atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo. Vaikų interesais tikslinga nustatyti jų gyvenamąją vietą su motina, iš atsakovo priteisinat išlaikymą kiekvienam vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki jų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Pateikta vaikų poreikių lentelė, ji sudaryta atsižvelgiant vien tik į ieškovės gaunamas pajamas, ji viena išlaiko vaikus, prisideda prie jų švietimo, ugdymo skatinimo, šiuo metu poreikiai didesni, reikia daugiau lėšų. Vaikams reikia virš 1000 Lt, jie sportuoja, užsiėmimų daug, reikalinga apranga mokykloje. Mergaitė šoka, lanko tinklinį, reikia aprangos sportui, šokiams, kai išvažiuoja, reikia valgyti įdėti. Reikia mokėti už būrelius: sūnus lanko irklavimą, mergaitė - tautinius šokius ir tinklinį, trečia mergaitė piešia, mokėti nereikia, reikia tik įrankius nupirkti. Ieškovės gaunamos pajamos – socialinės pašalpos ir dar apie 2 000 Lt uždirba pas žmones tvarkydama namus. Būna, kad 4 mėnesius negauna pašalpų, po to vėl gauna. Pašalpos sudaro apie 600-700 Lt. Iš viso ieškovės pajamos per mėnesį apie 2 500 Lt. Ieškovės taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog buvo ištirtos ieškovės L. C. šeimos aplinkos ir buities sąlygos. Ieškovė kartu su vaikais gyvena nuosavybės teise dviejų kambariu su virtuve nuosavame mūriniame vieno aukšto name, kurio bendras plotas apie 50 kv. metrų. Patalpos švarios ir tvarkingos, vaikams yra sudarytos visos sąlygos žaisti, mokytis ir ilsėtis. Apsilankymo metu dukra S. C. paaiškino, kad mokosi Veršių vidurinėje mokykloje, baigė penktą klasę, mokslai sekasi gerai, tarp jos ir motinos yra glaudus emocinis dvasinis ryšys, motina domisi jos pasiekimais mokykloje, bendrauja su mokytojais. Nori ir toliau gyventi su motina. Su tėvu E. C. retai bendrauja, jis nei jos, nei sesers ir brolio nelanko, nesidomi, nesirūpina jais, neteikia išlaikymo, jos teigimu brolis M. ir sesuo E. taip pat nori gyventi su motina ir nenori būti išskirti. M. C. ir E. C. mokosi Veršių vidurinėje mokykloje, M. 9 klasėje, o E. 4 klasėje, motinos teigimu vaikams mokslai sekasi gerai, M. lanko buriavimo treniruotes (b.l. 58). Posėdžio metu atstovas rašytinę išvadą palaikė, prašo tenkinti ieškovės prašymą, priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 500 Lt, kadangi tėvas sveikas, darbingas, kiekvieno tėvo ir motinos pareiga išlaikyti savo vaikus. Nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, nes jie visą laiką gyvena kartu su motina, tarp jų užsimezgęs ryšys, ji užtikrina vaikams geras gyvenimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 1998 m. birželio 18 d. Kauno rajono Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 898, (b.l. 14). Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: 1998 m. rugpjūčio 28 d. gimė M. C., 2001 m. liepos 21 d. - S. C., 2003 m. birželio 13 d. - E. C. (b.l. 34, 35, 36). Santuokos metu jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo (b.l. 37, 38, 39). Šalių teigimu, kreditorių nėra.

Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi nesirūpino šeima, vartojo alkoholį, smurtavo, be to, santuokos metu nuteistas už tyčinį nusikaltimą.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. LR CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Vienas iš šių atvejų – kito sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Iš bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas santuokos metu yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą: 2005 m. vasario 17 d. priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis pagal LR BK 129 str. 1 d. (nužudymas) bei paskirtas laisvės atėmimas 9 metams 6 mėn. (baudžiamoji byla Nr. 1-348-04), šiuo metu atsakovas yra laisvėje vien dėl to, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d nutartimi (byla Nr. T-727-810/2012) pritaikytas nuteistajam E. C. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl pagal CK 3.60 str. 3 d. atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Atsakovas iš esmės savo kaltės dėl santuokos iširimo neneigė, nepateikė jokių abiejų šalių ar ieškovės kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl vertintina, kad įstatyme numatytos prezumpcijos atsakovas nenuginčijo. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas vartojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę, grasino, neparemtos jokiais objektyviais duomenimis, todėl laikytinos neįrodytomis (CPK 185 str.). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima, t.y. pažeidė savo rūpinimosi vaikais ir šeima pareigas. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.30 str., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos esamos pavardės – ieškovei - C., atsakovui – C. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto ar kito dalintino turto neįsigijo (b.l. 37, 38, 39), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. C., gim. 1998-08-28, S. C., gim. 2001-07-21, E. C., gim. 2003-06-13, gyvenamąją vietą su ieškove L. C.. Atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad vaikai visą laiką gyvena su ieškove, ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovės reikalavimas dėl vaikų M. C., gim. 1998-08-28, S. C., gim. 2001-07-21, E. C., gim. 2003-06-13, gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. C. tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys turi tris nepilnamečius vaikus M. C., gim. 1998-08-28, S. C., gim. 2001-07-21, E. C., gim. 2003-06-13 (b.l. 34, 35, 36). Ieškovės teigimu, atsakovas neprisideda prie šių vaikų išlaikymo. Kauno miesto apylinkės teismo 1999-05-11 nutarimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas M. C. po ¼ dydžio visų rūšių (uždarbio) pajamų, bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis vienam vaikui (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-11591/99, b.l. 7). Ieškovės teigimu, ši suma yra per maža dėl pasikeitusių vaiko poreikių, todėl visiems vaikams iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami vaiko poreikiai bei realios tėvų galimybės vaiko poreikiams tenkinti.

Ieškovė nepilnamečių vaikų poreikius detalizuoja išlaidų paskaičiavimo lentelėje ir nurodo, kad vaikų poreikiams užtikrinti reikalinga apie 1810 Lt suma: 630 Lt maistui, 366,25 Lt aprangai, 60 Lt higienos reikmenims, 107 Lt mokslui, 135 Lt išlaidos sveikatai gerinti, 112,50 Lt laisvalaikio poreikiams, 200 Lt būstui išlaikyti, 200 Lt kitoms būtinoms išlaidoms (b. l. 41). Posėdžio metu ieškovė teigė, jog reikalingos didesnės, nei nurodyta išlaidų paskaičiavimo lentelėje, išlaidos, nes vaikai lanko būrelius, už kuriuos reikia mokėti, tačiau apie ieškovės patiriamus išlaidų dydžius rašytinių įrodymų nepateikia. Ieškovė taip pat teigė, kad M. C. reikia daugiau pajamų skirti jo poreikiams tenkinti, kadangi rūbus perka iš suaugusiųjų skyriaus, vaikas turi sveikatos problemų – vienas širdies vožtuvas yra užakęs, reikia profilaktiškai gerti vaistus, kad neatsinaujintų tuberkuliozė, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti taip pat nepateikė jokių įrodymų, nenurodė kokios konkrečios yra šio vaiko išlaidos, todėl šiam vaikui priteisti didesnį išlaikymą, nei kitiems dviems vaikams, teismas neturi pagrindo. Iš pateiktos poreikių lentelės matyti, kad vieno vaiko poreikių išlaidos per mėnesį sudaro 600 Lt (1800 Lt/3), tačiau ieškovė iš atsakovo prašo priteisti kiekvienam vaikui po 500 Lt, kas visiems vaikams sudarytų 1500 Lt, o įskaitant ir ieškovei tenkančią dalį - 3000,00 Lt sumą per mėnesį. Ieškovė neįrodė, jog vaikų poreikiams tenkinti reikalinga tokio dydžio (3000 Lt) suma: kaip minėta, poreikių lentelėje išlaidoms yra nurodyta 1810 Lt suma.

Be to, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio išmokėta 13901,08 Lt suma socialinių pašalpų, išmokų vaikui bei paramų mokinio reikmėms įsigyti (b.l. 85), taigi, per mėnesį iš valstybės ieškovė gauna apie 1263 Lt dydžio pajamas. Ieškovės teigimu, dar apie 2000 Lt ji uždirba pas žmones tvarkydama namus. VSDFV duomenimis, atsakovas nuo 2013-05-16 vykdo individualią veiklą (b.l. 89), tačiau apie iš šios veiklos gaunamas pajamas byloje jokių duomenų nėra. Paties atsakovo teigimu, iš šios veiklos jis pajamų negauna, šią aplinkybę pripažino ir pati ieškovė. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad kloja trinkeles, per dieną gauna 30 - 50 Lt ir per dvi savaites užsidirbo apie 400 Lt. Registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių nei ieškovė, nei atsakovas neturi (b.l. 37, 38, 39). Kreditorių, kitų išlaikytinių šalys taip pat neturi. Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, pripažintina, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda. Ieškovės argumentai, jog vieno vaiko išlaikymui per mėnesį būtina apie 1000 Lt, atmestini kaip nepagrįsti, nes ji neįrodė nei tokio dydžio išlaidų, nei jų būtinumo, be to, yra mažai tikėtinos žymiai didesnės išlaikymo išlaidos nei ieškovės pajamos.

Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jų poreikius. Atsakovas patvirtino, jog jis yra sveikas, darbingas žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių ir nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams S. C., E. C. priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-02-25) dienos iki jų pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1999-05-11 nutarimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas M. C. po ¼ dydžio visų rūšių (uždarbio) pajamų, bet ne mažiau kaip įstatymu nustatytas minimalus dydis vienam vaikui (civilinės bylos Nr. 2-11591/99), šis sprendimas keistinas, ir M. C. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-02-25) iki jo pilnametystės priteistina 300 Lt suma. (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių M. C., S. C., E. C. atstovė motina L. C., išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

Ieškovė ieškinio reikalavimų dalyje dėl atsakovo E. C. tėvo valdžios neterminuoto apribojimo jo vaikams M. C., S. C., E. C., atsisakė (b.l. 90). Kadangi ieškovo dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas viešajam interesui neprieštarauja, nepilnamečių vaikų bei kitų asmenų teisių nepažeidžia, todėl priimtinas.

Civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 294 str.). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei. Ieškovės atstovė pateikė pažymą apie 1036,80 Lt patirtas išlaidas: 560 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 160 Lt už advokatės atstovavimą teisme, 20 proc. (144 Lt) už sudarytą taikos sutartį, 20 proc. (172,80 Lt) už papildomą savarankišką reikalavimą (b.l. 81). Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis šioje byloje sudaryta nebuvo, papildomo reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ieškovė atsisakė, valstybės patirtos išlaidos atitinkamai mažintinos ir iš atsakovo priteistina 720 Lt (1036,80 Lt – 144 Lt – 172,80 Lt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 468 Lt (144 Lt + ((300 Lt x 3) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį atleista, taip pat 19,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iš viso 487,59 Lt) (CPK 79 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. l d. 3 p., 88 str. l d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Priimti ieškovės L. C. ieškinio atsisakymą dalyje dėl atsakovo E. C. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo jo vaikų M. C., S. C., E. C. atžvilgiu, ir civilinę bylą Nr. 2-6234-924/2013 šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 1998 m. birželio 18 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 898, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. C. palikti santuokinę pavardę C., atsakovui E. C. palikti pavardę – C..

Nustatyti nepilnamečių M. C., gim. 1998-08-28, S. C., gim. 2001-07-21, E. C., gim. 2003-06-13, gyvenamąją vieta su ieškove L. C., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikams S. C., gim. 2001-07-21, ir E. C., gim. 2003-06-13, kiekvienai po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-02-25) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 1999 m. gegužės 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu civilinėje byloje N2-11591/99 priteistą išlaikymą nepilnamečiui M. C., gim. 1998-08-28, ir priteisti iš atsakovo E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui M. C., gim. 1998-08-28, išlaikymą po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-02-25) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) M. C., S. C., E. C. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Kitoje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 720 Lt (septynis šimtus dvidešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630), ir 487,59 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 59 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, b.k. 73000.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMS santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.