Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. kovo 2 d. nusikalstama veika), 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. rugpjūčio 3 d. nusikalstama veika), 243 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. kovo 2 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2021 m. rugpjūčio 3 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį – areštas 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. rugpjūčio 3 d. nusikalstama veika) ir BK 243 straipsnyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. kovo 2 d. nusikalstama veika), paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. sausio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmę nustatyta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 1 d.

A. P. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemones Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Tuo pačiu nuosprendžiu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. 2021 rugpjūčio 3 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonei –AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, paliktas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o po to – panaikintinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. (toliau – ir A. P.) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2021 m. kovo 2 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) ties namu x, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo J. P. priklausantį automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322“, patikros Nr. 1379014, 2021 m. kovo 2 d., 22.37 val. nustatytas 2,33 promilių girtumas, 22.55 val. nustatytas 1,93 promilių girtumas).

2. Taip pat, A. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 3 d., apie 00.10 val., kelyje (duomenys neskelbtini), x km. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo J. P. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341“, patikros Nr. 1486478, 2021 m. rugpjūčio 3 d., 00.29 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, 00.45 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas).

3. Be to, A. P. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas 2021 m. sausio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir privalėdamas vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąją teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, 2021 m. kovo 10 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus Ukmergėje pareigūnų būdamas pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis ir tvarka, nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, sistemingai vairavo automobilius, o būtent – laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d., (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde nuteistajam A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone. Skundo autoriaus teigimu, jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašoma taikyti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama transporto priemonė Ford Galaxy, nors šis automobilis yra parduotas, be to, ankstesniu nuosprendžiu jau buvo nuspręsta išieškoti konfiskuotinos turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

9. Kauno apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. P. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme (už 2021 m. kovo 2 d. įvykį), 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (už 2021 m. rugpjūčio 3 d. įvykį) ir 40 parų arešto bausme už padarytą baudžiamąją nusižengimą bei skirdamas jam dalinio sudėjimo būdu subendrintą galutinę 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

10. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertindamas bylos duomenis, teismas nurodė, kad A. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Abiem atvejams nusikaltimai buvo atlikti piktybiškai, grubiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nustatytam neblaivumui gerokai viršijant leistiną alkoholio koncentraciją, taip sukeliant pavojų visų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Taip pat, nuosprendžiu buvo įvertinta ir A. P. asmenybė - teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis anksčiau teistas 7 kartus, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, taip pat atsižvelgia į tai, kad A. P. neturi specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones, tačiau yra baustas administracine tvarka dėl pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu. Šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą skirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant, jokios įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis nėra linkęs laikytis nustatytų apribojimų ir draudimų. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, su tuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas A. P. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurių dydis yra netgi mažesnis už BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį (minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų, todėl šiuo atveju nuteistajam galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų). Nors apeliaciniame skunde A. P. prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau tokia nuteistojo pozicija nėra pagrįsta jokiais įtikinančiais argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. P. prisipažino ir gailėjosi kad jis vartojo alkoholinius gėrimus bei girtas vairavo transporto priemones, kuo iš dalies prisidėjo prie teisingo bylos išsprendimo, taip sušvelnino savo teisinę padėtį, dėl ko jo pagrindu buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vis dėlto, minėtai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei BK 54 straipsnio prasme neturėtų būti suteikta išskirtinė reikšmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę, pažymėjo ir visumą kitų bylai reikšmingų duomenų, sudarančių pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo bausmės skyrimo klausimą. Neatkartojant visų nuosprendžio argumentų bei išvadų, šiuo aspektu pasakytina, kad A. P. padarė du šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus – viešoje vietoje vairavo transporto priemones, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliais nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo 1,51 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, taip pat, sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise. Be to, A. P., kaip rodo jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, būdamas daugelį kartų baustas tiek baudžiamąja, tiek administracine tvarka dėl anksčiau padarytų analogiškų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė ir pakartotinai nusikalto. Taigi, nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, priešingas teisei elgesys yra susiformavęs, sistemingas ir nuoseklus, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro, asmuo nusikalto arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl, teisėjų kolegijos manymu, su laisvės atėmimu nesusijusi ir (arba) arešto bausmė nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų.

12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. P. augina mažametį vaiką, susirado darbą. Šiame kontekste pažymėtina, kad A. P. skunde akcentuojamos aplinkybės dėl šeimyninės padėties ir galimybės įsidarbinti nėra kažkuo išskirtinės, todėl savaime nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis augino mažametį vaiką dar iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai nesutrukdė jam vartoti alkoholį ir po to, būnant neblaiviam, vairuoti automobilius. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikos pavojingumui bei A. P. asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ribas, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

13. Iš apeliacinio skundo turinio ir gynėjos advokatės baigiamosios kalbos galima suprasti, kad nuteistasis taip pat prašo BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija nors ir sutinka, jog nuteistasis atitinka formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau nesutinka, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant šį institutą.

14. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016 ir kt.).

15. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju A. P. padarė tris nusikalstamas veikas, dėl jo neteisėtų veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių KET reikalavimus, kilo realus pavojus kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei saugumui. A. P. praeityje teistas už nusikalstamas veikas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, nuosavybei bei transporto eismo saugumui ir kt., ir jam jau ne kartą buvo skiriamos tiek realios laisvės atėmimo bausmės, tiek bausmės vykdymo atidėjimas. A. P. anksčiau baustas ir administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. buvo paskirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nustatytu laiku būti namuose, tačiau nuteistasis ne tik kad nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, tačiau arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dar kartą nusikalto. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo A. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis atitinka formaliąsias įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, visgi byloje nėra duomenų, kad jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

17. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis minėtos įstatymo nuostatomis, nustačius, kad 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. A. P. transporto priemones vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, buvo nuspręsta konfiskuoti transporto priemones Audi A6 Avant ir Ford Galaxy.

18. Skunde apeliantas neginčija, kad transporto priemonės yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), tačiau nesutinka su tuo, kad buvo konfiskuotas automobilis Ford Galaxy, kadangi jis iki nuosprendžio priėmimo buvo parduotas trečiajam asmeniui, be to, ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam jau buvo taikyta analogiška baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio Ford Glaxy vertę atitinkanti pinigų suma (2 t., b. l. 97-102). Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

19. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonė – automobilis Ford Galaxy – nors ir buvo registruotas J. P. vardu (apelianto motinos) vardu, tačiau šia transporto priemone realiai naudojosi ir faktinis valdytojas buvo A. P.. Taigi, pagal bendruosius reikalavimus, ji turėjo būti konfiskuota. Tačiau, susipažinus su duomenimis apie J. P. vardu registruotas transporto priemones, matyti, kad transporto priemonė Ford Galaxy iki nuosprendžio priėmimo buvo parduota. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prokurorė taip pat prašė išieškoti iš A. P. konfiskuotino turto vertę. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią sumą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

20. Tuo tarpu pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju A. P. nepagrįstai du kartus buvo skirta baudžiamojo priemonė – tos pačios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad 2021 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Ford Galaxy atitinkančios vertės pinigų sumos konfiskavimas, nepadėjo įgyvendinti bausmės paskirties, kadangi asmuo, naudodamasis ta pačia priemone nusikalstamai veikai daryti, pakartotinai nusikalto ir 2021 m. kovo 2 d. neblaivus vairavo transporto priemonę. Dėl šių priežasčių, nėra pagrindo teigti, kad A. P. už tą pačią nusikalstamą veiką buvo nuteistas antrą kartą.

22. Kauno apygardos teisme 2022 m. vasario 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl A. P. gynybos patyrė 120 Eur išlaidų (3 t., b. l. 19).

23. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Be to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis.

24. Šiuo atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo inicijuotas valstybės, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nes pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Esant tokioms aplinkybėms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl A. P. gynybos nepriteisiamos. Atsižvelgtina, kad nuteistojo A. P. turtinė padėtis nėra gera, jis šiuo metu nedirba, be to, įsiteisėjus nuosprendžiui, jis privalės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Duomenų, kad A. P. gauna kitokių teisėtų pajamų, byloje nėra. Be to, iš jo priteisiamas transporto priemonės vertės konfiskavimas. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. P. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš A. P. automobilio Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1240 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. P. netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.