Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovams A. K. ir J. K. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje yra paskelbtas visuotinis karantinas iki 2021 m. sausio 31 d. 24 val. bei vadovaujantis Teisėjų tarybos darbo organizavimo rekomendacijomis dėl teismų darbo organizavimo dėl Covid-19 plitimo grėsmės prevencinių priemonių nustatymo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. sausio 6 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-565-759/2021 skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. sausio 14 d., 13 val. 30 min.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, byloje nėra gautas šalių prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti išsiunčiant jiems minėtą nutartį ir viešo paskelbimo būdu, t.y. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Jokie šalių prašymai ar prieštaravimai teisme gauti nebuvo.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad butas su rūsiu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams nuo 2019 m. spalio 9 d. pagal 2019 m. spalio 4 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėtų patalpų šildymas buvo tiekiamas iš centralizuotų sistemų. Šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų sutarties dėl šių paslaugų tiekimo ir atsiskaitymo už jas, buto savininkai su ieškove nėra sudarę. UAB „Ukmergės butų ūkis“ 2019 m. gruodžio 6 d. rašte „Dėl buto atjungimo nuo namo centrinės šildymo sistemos“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog remiantis 2019 m. gruodžio 6 d. apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), buto šildymo ir karšto vandens sistema atjungta nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos. Projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 4 d. išdavė atsakovui A. K. Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikė teisę atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą. 2020 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, jog buto su rūsiu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), šildymo statusas – „individuali centrinio šildymo sistema“. Atsakovams priklausančio buto Statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas 2020 m. lapkričio 18 d., o viešame registre užregistruotas 2020 m. lapkričio 20 d. Iš priskaitymų ir mokėjimų sąrašo matyti, kad atsakovai ieškovei už tiektą šilumos energiją nemokėjo ir liko skolingi 444,49 Eur skolos bei 2,99 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Pranešimas – priminimas patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovus apie susidariusią skolą už suteiktas paslaugas. Byloje duomenų, kad atsakovai su ieškove atsiskaitė, nėra.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų (buto savininkų) atsakomybės už nesumokėtas ieškovės teiktas paslaugas po šildymo ir karšto vandens sistemos atjungimo akto surašymo. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį, energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos.

Atsakovai nurodo, kad su jais nebuvo pasirašyta jokia sutartis, o tai, jų įsitikinimu, yra ieškovės neteisėto reikalavimo patvirtinimas. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad tarp šalių rašytinė šilumos ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog atsakovų nuosavybė į butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos paslaugas, įregistruota 2019 m. spalio 4 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju laikytina, jog šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininkų nuo ginčo buto įsigijimo dienos. Tokia sutartis galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių sąlygų.

Atsakovai nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja mokėti ieškinyje nurodytas sumas, nes neteikė jokių paslaugų jų butui. 2019 m. gruodžio 6 d. atsakovų butas buvo atjungtas nuo namo centrinės šildymo sistemos ir tai patvirtina 2019 m. gruodžio 6 d. Ukmergės butų ūkio raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. gruodžio 6 d. apžiūros aktas, kurį pasirašė ir ieškovės atstovas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Taigi, tiek Civiliniame kodekse, tiek kituose šilumos ūkį bei energijos vartojimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta ne tik vartotojo – daugiabučio namo buto savininko teisė vienašališkai nutraukti energijos pirkimo - pardavimo sutartį ir atsijungti nuo centrinio energijos tiekimo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimo pobūdžio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, t. y. kad vienam iš daugiabučio namo gyventojų nutraukus vartojimo energijos pirkimo - pardavimo sutartį kiti vartotojai galės netrukdomai naudotis tiekėjo teikiamomis paslaugomis. Sprendžiant klausimą dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi būti išlaikyta atitinkamų interesų pusiausvyra. Statybą reglamentuojančiais teisės aktais buto šilumos įrenginių atjungimo procedūra reguliuojama tiek, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimu ir šiam procesui reikalingų dokumentų išdavimu, t. y. statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kaip parengti pastatą, butą, atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų procesui, tiek šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi būti atsijungta nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, kad būtų užtikrinta šilumos vartotojo teisė pasirinkti jam palankiausią šildymo ir karšto vandens tiekimo būdą ir būtų nepažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų, centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų vartotojų, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).

Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis numato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą. Kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai: 1) vadovaudamiesi Tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį; 2) atlygina dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato šilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dokumentų pakeitimo išlaidas (Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis). Taigi, minėtame įstatyme šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas yra siejamas su statybos užbaigimo akto surašymo momentu.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. Kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, atsakovams priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas 2020 m. lapkričio 18 d., viešame registre užregistruotas – 2020 m. lapkričio 20 d. Taip pat nuo 2020 m. lapkričio 18 d. pakeista šildymo sistema iš „centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų“ į „individualią centrinio šildymo sistemą“. Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, atsakovai tik 2020 m. lapkričio 18 d. visiškai įvykdė visas sąlygas atsijungimui nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovai, 2019 m. gruodžio 6 d. faktiškai atjungę savo bute šildymo prietaisus ir nevartojantys centralizuotai tiekiamos šilumos, vis tiek turi pareigą apmokėti už jų nuosavybei priskiriamą centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį, nepaisant to, kokiu būdu buvo šildomos jų butas. Nuo prievolės apmokėti visą butui tenkantį centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį asmenys atleidžiami tik įgyvendinę visus įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir įteisinę šildymo būdo keitimo faktą. Pažymėtina tai, kad centralizuotai tiekiamos šilumos apmokestinimui svarbus yra ne faktinis, o teisinis atsijungimas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, t. y. teisė nebemokėti už patalpoms priskiriamą šilumos kiekį atsiranda tik teisėtai atsijungusiems vartotojams. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisinto buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo, t.y. iki 2020 m. lapkričio 18 d., buvo atsakingi ir turėjo pareigą mokėti už ieškovės tiektą šilumos energiją. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai įvykdė pareigą ieškovei sumokėti už tiektą šilumos energiją (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteistina 444,49 Eur skola.

Ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovų 2,99 Eur delspinigių. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priede yra nustatytos Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos, kuriose reglamentuota, jog sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 2,99 Eur delspinigių pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (447,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis, iš atsakovų priteistinos ieškovės naudai lygiomis dalimis po 10 Eur CPK 79, 88 straipsnių, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Šioje byloje teismas patyrė 10,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis po 5,37 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės UAB ,,Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovams A. K. ir J. K. dėl skolos, delspinigių priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 444,49 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 49 ct) skolą, 2,99 Eur (du eurus 99 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (447,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Ukmergės šiluma”, juridinio asmens kodas 182714850, buveinės adresas: Šviesos g. 17, Ukmergė, atsiskaitomoji sąskaita LT64 7300 0100 0260 1705, AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 10 Eur (dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Ukmergės šiluma”, juridinio asmens kodas 182714850, buveinės adresas: Šviesos g. 17, Ukmergė, atsiskaitomoji sąskaita LT64 7300 0100 0260 1705, AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, naudai.

Priteisti iš atsakovės J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 10 Eur (dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Ukmergės šiluma”, juridinio asmens kodas 182714850, buveinės adresas: Šviesos g. 17, Ukmergė, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovės J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai, informuojant atsakovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.