- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- 1-63-517/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48899-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- D. J.
nukentėjusiosios D. J. atstovams pagal įstatymą(tėvams)-tėvui D. J. ir motinai(civilinei ieškovei) L. L. ir atstovei pagal susitarimą-advokatės padėjėjai L. B.,
civiliniam atsakovui-draudimo bendrovės-ADB „ Gjensidige “ atstovei pagal įgaliojimą L. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini) kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2016m. spalio 16d., apie 17³⁹ val, vakare, kaltinamasis J. S. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „ Toyota Avensis “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą juridinio asmens-(duomenys neskelbtini) vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30p.(„ artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi-į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį “) reikalavimus, t. y. būdamas neatidus ir neatsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, kad praleisti į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš kairės pusės pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją-pil. D. J., ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu pėsčiąją partrenkė ir ją sužalojo, kuriai buvo padaryti nubrozdinimai veido dešinėje, dešiniame klube, keliuose, poodinė kraujosruva viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimas ir dešiniojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešiniojo blauzdikaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajai D. J. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis J. S. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis savo brolį vežė į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini) mieste. Vairavo automobilį „ Toyota Avensis “. Išvažiavę iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, iš priekio tiesiai į jį švietė saulė, kuri leidosi ir spigino į akis. Akinių nuo saulės užsidėjęs nebuvo, nebuvo atsilenkęs ir skydelio nuo saulės. Tuo metu privažiavo pėsčiųjų perėją ir staiga automobilio priekyje pastebėjo šešėlį, po ko iš karto sekė smūgis į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį, po kurio jis tuo pačiu metu ėmė stabdyti. Bandydamas išvengti susidūrimo, jis vairą dar suko į kairę pusę. Stabdžio pedalo stipriai nespaudė, norėdamas, kad partrenktas pėstysis būtų ilgiau ant variklio dangčio, nes pamanė, kad jeigu jis(pėstysis) nukris, tai jis(kaltinamasis J. S.) gali jį pervažiuoti. Automobiliui kiek pavažiavus į priekį, ant variklio dangčio vilktas partrenktas pėstysis nukrito priešingoje gatvės pusėje, prie pat važiuojamosios dalies krašto. Automobiliui sustojus, jis pribėgus prie partrenkto pėsčiojo, pamatęs, kad tai yra mergaitė. Buvo streso būsenoje. Mergaitę paguldęs ant žaliosios vejos, bendruoju pagalbos telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Eismo įvykį padarė dėl to, kad akino saulė ir dėl to nepastebėjo pėsčiosios.
Motyvuojamoji dalis
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis J. S. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios D. J. ir liudytojo D. Š. parodymais,Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 4-7, t. 1), tarnybiniu pranešimu dėl įskaitinio eismo įvykio(b.l. 11, t. 1), eismo įvykio duonenų pažyma(b.l. 8-9, t. 1) ir schema bei fotolentelėmis prie minėtų duomenų(b.l. 10, 12-15, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais(b.l. 55, 64, 79, t. 1), eismo įvykio vaizdo įrašo apžiūros protokolu(b.l. 56, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su įrašytu eismo įvykio vaizdo įrašu(b.l. 57, t. 1), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu(b.l. 58-60, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 61-63, t. 1), automobilio apžiūros protokolu(b.l. 65, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 66-68, t. 1), daiktų apžiūros protokolais(b.l. 75, 80, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 76-77, 81-82, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 84, t. 1), specialisto išvada etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 88, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 97-98, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusioji D. J. parodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną ji ruošėsi eiti į parduotuvę, todėl tėvo paprašė 10 eurų. Buvo pavakarys. Apsipirkusi parduotuvėje „ Norfa “, esančioje priešingoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, grįžinėjo į namus. Skambino tėvui, tačiau šis telefono nekėlė. Eidama per pėsčiųjų perėją, rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną ir po to daugiau nieko neatsimena.
Liudytojas D. Š. parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo pavakarys, įvykio dieną jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Priešpriešais važiavo automobilis „ Toyota “. Staiga pamatė, kad priešais šį automobilį pėsčiųjų perėjoje skrenda kažkoks ryškus daiktas. Sustojęs, pamatė, kad buvo partrenkta mergaitė, o ją partrenkęs automobilis sustojo priešpriešinėje eismo juostoje. Iš automobilio išlipo du vaikinai, iš kurių vienas iš važiuojamosios gatvės dalies patraukė partrenktą pėsčiąją ir ją paguldė ant žolės, o kitas vaikinas kalbėjo telefonu, pranešdamas apie eismo įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, jis pastariesiems pateikė savo automobilyje buvusio įrengto vaizdo registratoriaus darytą vaizdo įrašą. Tuo metu buvo besileidžianti saulė, todėl, jo manymu, vairuotoją galėjo apakinti priešais jį švietusi saulė, todėl šis galėjo ir nematyti pėsčiosios.
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2016m. spalio 16d., 17⁴³ val., buvo užregistruotas privataus asmens telefoninis pranešimas apie tai, kad automobilis „ Toyota Avensis “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė vaiką, kuris dėl patirtos galvos traumos yra vežamas į Vilniaus Santariškių klinikų vaikų ligoninę(b.l. 4-7, t. 1).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2016m. spalio 16d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtą dieną, 17⁴³ val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, t.y. S(duomenys neskelbtini), automobilio partrenktą 7 metų vaiką. Nuvykus į įvykio vietą, kelkraštyje, ant žolės buvo rastas gulintis vaiką, o šalia jo besibūriuojantys žmonės. Šalia vaiko klūpėjo eismo įvykį sukėlusio automobilio „ Toyota Avensis “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. S.. Ant gatvės gulėjo išsimėtę maisto produktais, vaiko sportiniai bateliai, mobilaus ryšio telefonas, kepurė. Sužalota mergaitė greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Braižant eismo įvykio vietos schemą, į įvykio vietą atbėgo nukentėjusios mergaitės tėvas-pil. D. J., kuris pateikė eismo įvytkyje nukentėjusios savo dukros-pil. D. J. asmens duomenis, o patį eismo įvykį matęs liudytojas-pil. D. Š. pateikė savo automobilio vaizdo registratoriaus darytą vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas eismo įvykis(b.l. 11, t. 1).
Iš byloje esančios eismo įvykio duomenų pažymos matyti, kad autoįvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste esanti nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Įvykio vietos, kuri buvo fotografuojama, apžiūros metu pildytoje duomenų pažymoje ir braižytoje juodraštinėje schemoje yra nurodyta oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, kelio ruožo matavimo matmenys, autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės, t.y. lengvojo automobilio „ Toyota Avensis “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti apgadinimai, šio atuomboilio ir kitų apžiūros metu rastų pėdsakų(eismo įvykio metu nukentėjusiosios dėvėtos kepurės ir mūvėtų batelių bei kitų savimi turėtų daiktų) išsidėstymo vietos, užfiksuotos po susidūrimo eismo įvykio vietoje(b.l. 8-10, 12-15, t. 1). Buvo apžiūrėti eismo įvykio vietos apžiūros metu joje rasti daiktai, t.y. nukentėjusiosios D. J. dėvėta kepurė, mūvėti bateliai ir su savimi turėtas polietileninis maišelis su maisto produktais, kurie po apžiūros pagal pakvitavimą buvo grąžinti nepilnametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą-motinai(b.l. 75-78, t. 1).
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad eismo įvykio liudytojas-pil. D. Š. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė savo automobilio vaizdo registratoriaus darytą vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotas eismo įvykis, t.y. rodomas vaizdas, kaip 18:36:48 val. automobilis iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuka į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuoja tiesiai. 18:39:29 val. matyti, kaip iš priekio atvažiuojančiam automobiliui pravažiavus pėsčiųjų perėją, į pėsčiųjų perėją, iš dešinės į kairę(žiūrint pagal vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą), įžengia pėsčioji ir eina nesustodama, o tuo metu link pėsčiųjų perėjos artėja kitas, iš priekio atvažiuojantis automobilis. Minėtas automobilis važiuoja prie pat ištisinės skiriamosios linijos krašto, t.y. prie pat kelio važiuojamosios dalies vidurio krašto. Pėsčiajai paėjus apie du žingsnius, minėtas automobilis savo priekine, viduriniąja dalimi parbloškia pėsčiąją, jai esant pasisukus dešiniuoju šonu link minėtojo automobilio. Tuo pat metu automobilis staigiai suka į dešinę pusę, t.y. į priešpriešinio eismo juostą, o pėsčioji užkrenta ant automobilio variklio dangčio, galva į automobilio pusę, tačiau ore apsivertusi, nukrenta atgal ant variklio dangčio. Automobiliui sustojus prie pat priešingos pusės važiuojamosios dalies krašto, pėsčioji nuo automobilio variklio dangčio nuslysta ant šono ir taip ridenasi, kol galva atsitrenkia į kelio važiuojamosios dalies krašto bordiurą. Po to iš minėto automobilio „ Toyota Avensis “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), beveik tuo pat metu pro priekiness kairės ir dešinės pusės dureles išlipa du vaikinai. Vienas iš vaikinų, išlipęs pro kairės pusės(vairuotojo) dureles, pribėga prie gulinčios ir nejudančios pėsčiosios, ją paima už pažastų iš nugaros ir pertempia ant pievelės, esančios tarp gatvės važiuojamosios dalies ir šaligatvo(b.l. 55-56, t. 1). Po apžiūros vaizdo įrašas, įrašytas į CD kompaktinį dsiką(laikmeną), kaip daiktinis įrodymas, buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 57, t. 1).
Po įvykusio eismo įvykio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo atlikta jame dalyvavusios kelių transporto priemonės, t.y. automobilio „ Toyota Avensis “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, užfiksuota transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole. Apžiūros metu buvo nustatyti automobilio „ Toyota Avensis “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai(b.l. 58-68, t. 1). Po transporto priemonės apžiūros ji pagal pakvitavimą laikinam saugojimui buvo grąžinta jos teisėtam valdytojuipačiam kaltinamajam J. S.(b.l. 69, t. 1).
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016m. gruodžio 20d. nepilnametės nukentėjusiosios D. J. atstovė pagal įstatymą-motina savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė įvykio dieną savo dukros vilkėtus drabužius(striukę ir kelnes) su matomais įplyšimais(sutepimais), kurie po apžiūros pagal pakvitavimą buvo grąžinti(b.l. 79-83, t. 1).
Po įvykusios autoavarijos patikrinus kaltinamojo J. S. fiziologinę būseną alkoholio matavimo prietaisu neblaivumui(girtumui) nustatyti, buvo nustatyta, ka kelių transporto priemonę vairavęs asmuo yra blaivus(b.l. 84, t. 1). Tokie patys rezultatai buvo gauti, ir patikrinus kaltinamojo J. S. kraują, nes iš specialisto išvados etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad kaltinamojo J. S. kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo(b.l. 88, t. 1).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2016m. gruodžio 09d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nepilnametės nukentėjusiojo D. J. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai D. J. konstatuoti sužalojimai, t.y. nubrozdinimai veido dešinėje, dešiniame klube, keliuose, poodinė kraujosruva viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimas ir dešiniojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimas, buvo padaryti kietais, bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio dalys galimai aptariamo eismo įvykio metu bei po parbloškimo krentant ant žemės. Nukentėjusiajai D. J. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniojo blauzdikaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 89-98, t. 1).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. S., būdamas neatidus ir neatsargus, 2016m. spalio 01d., apie 17³⁹ val, vakare, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „ Toyota Avensis “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą juridinio asmens-(duomenys neskelbtini) vardu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, kad praleisti į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš kairės pusės pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją-pil. D. J., ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu pėsčiąją partrenkė ir ją sužalojo. Kadangi kaltinamojo J. S. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas(eismo įvykio metu galiojusios taisyklių redakcijos 30p.) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 97-98, t. 1), kaltinamojo J. S. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nepilnametės nukentėjusiosios D. J. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos L. L. civilinis ieškinys, ieškininius reikalavimus patikslinus po baudžiamosios bylos perdavimo teismui, paduodant patikslintą civilinį ieškinį, nepilnametės nukentėjusiosios atstovei galutinai suformulavus keliamus turtinius reikalavimus bendroje 5.007,25 Eur.(penkių tūkstančių septynių eurų ir 25 eur/ct.) sumoje nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti(b.l. 161-163, t. 1).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo J. S. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra ADB „ Gjensidige “, kaip draudimo įmonė, nes autoįvykio metu kaltinamojo vairuojamas automobilis, registruotas juridinio asmens-(duomenys neskelbtini) kurioje kaltinamasis dirba, vardu, buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo įmonę su juridiniu asmeniu, kuriam priklausantį automobilį, kaip faktinis valkdytojas, sudarytos nuomos sutarties pagrindu vairavo kaltinamasis, sieja sutartiniai santykiai(b.l. 72, 74, 183, t. 1). Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, atlyginti, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), draudimo bendrovė-ADB „ Gjensidige “, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 7, 12-13p.p. redakcija) ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti dėl kaltinamojo J. S. padarytos veikos dokumentais pagrįstą žalą reikalavimus pareiškusiai nepilnametės nukentėjusiosios D. J. interesais jos atstovei pagal įstatymą-motinai, kaip fiziniam asmenui, įskaitant ir neturtinės žalos dalį, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.).
Nepilnametės nukentėjusiosios D. J. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos pareikštame patikslintame civiliniame ieškinyje turtinių reikalavimų dalį sudaro išlaidos 7,25 Eur. sumoje už nuotraukų, kuriose buvo užfiksuoti nukentėjusiajai kilusio eismo įvykio metu padaryti kūno sužalojimai, darymą(b.l. 172-172, t. 1).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų rašytinių dokumentų ir po bylos perdavimo teismui prie draudimo bendrovės-ADB „ Gjensidige “ pateiktų rašytinių paaiškinimų į nepilnametės nukentėjusiosios D. J. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos byloje pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimo pridėtų dokumentų, draudimo bendrovė dar pagal pirminį civilinį ieškinį nukentėjusiajai gera valia atlygino dėl nusikaltimo jai padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos(b.l. 27, 104, t. 1, b.l. 8-9, 12-14, 16-17, t. 2). Tuo tarpu keliami papildomi turtiniai reikalavimai dėl patirtų išlaidų už nuotraukų darymą nėra susiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, todėl draudimo bendrovė neturi pareigos mokėti draudimo išmokos tokioms paslaugoms atlyginti. Kadangi pats kaltinamasis J. S. sutinka apmokėti darytų nuotraukų išlaidas, keliami papildomi turtiniai reikalavimai yra pripažintini proceso išlaidomis, šias išlaidas priteisiant iš paties kaltinamojo J. S.(LR BPK 103 str. 6p., 104 str. 2d.), o civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo draudimo įmonės, pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas pilnai įvykdžiusios savo sutartinius įsipareigojimus, 2017m. sausio 03d., 2017m. vasario 07d., 2017m. vasario 23d. ir 2017m. balandžio 10d. mokėjimo pavedimais pervedant pinigines lėšas į nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą-motinos sąskaitą banke dokumentais pagrįstai dėl eismo įvykio atsiradusiai turtinei žalai atlyginti, yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).
Nepilnametės nukentėjusiosios D. J. atstovė pagal įstatymą-motina, baudžiamojoje byloje reikšdama patikslintą civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jos dukra patyrė, atlyginimo, prašant priteisti likusią neatlygintą 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą.
Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.
Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nepilnametė nukentėjusioji D. J. po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų iš karto buvo paguldyta į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, o po to pervežta į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos “ filialą „ Vaikų ligoninė “, kur buvo gydoma stacionare slaugoma savo atstovės pagal įstatymą-motinos. Grįžusi iš ligoninės, nepilnametė nukentėjusioji D. J. negalėjo lankyti mokyklos, kuriai iki 2016m. gruodžio 23d. buvo paskirtas mokymasis namuose. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 45, 89-96, t. 1, b.l. 21, 21, t. 2). Pasak nepilnametės nukentėjusiosios D. J. atstovės pagal įstatymą-motinos, pastarajai šias aplinkybes nurodžius ir teismui pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kurias patvirtina ir kiti teismui buvę pateikti išrašai iš medicininių dokumentų(b.l. 161-173, t. 1, b.l. 43-52, t. 2), dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jos dukrai ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet pastaroji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vidinę depresiją ir nerimą, kadangi netrumpą laiką teko gydytis patirtus sužalojimus, dėl lūžusios kojos mergaitė ilgai negalėjo atsistoti ir vaikščioti, kurį laiką nelankydama mokyklos dukra negalėjo susitikti ir bendrauti su savo draugais, kas vaiką morališkai labai gniuždė. Be to, pačios nepilnametės nukentėjusiosios D. J. teigimu, po gydymosi liko randai ant veido ir buvusios sužalotos dešinės kojos, ir šiuo metu ją kartas nuo karto kamuoja galvos skausmai, dažnai svaigsta galva, ypač pasilenkus, ji nebegali smarkiai bėgoti, nes greitai pavargsta, pradeda veržti ir skaudėti buvusią sužalotą koją, dėl ko ji yra įrašyta į spec. grupę fizinio lavinimo pamokų metu, po eismo įvykio ji pradėjo jausti baimę transporto priemonėms, nes viena bijo vaikščioti per gatvę, einant per pėsčiųjų perėją. Kadangi dukra tapo labai nervinga, irzli, dirgli, buvo sutrikęs dukros miegas, kuri ilgai laiką prastai miegojo, negalėdavo užmigti, sapnuodavo košmarus, nepilnametės nukentėjusiosios D. J. atstovės pagal įstatymą-motinos žodžiais, teko lankytis tiek pas psichologus, tiek ir pas vaikų psichiatrą, buvo paskirtas medikamentinis gydymas, o dėl tebesikartojančių buvusios sužalotos kojos skausmų dukra ir šiuo metu vartoja raminamuosius vaistus ir įvairius tepalus.
Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2016m. spalio 16d., įstatyme numatant, kad iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, mokėtinos neturtinės žalos dydis nuo 2012m. birželio 11d. negali viršyti 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumos(LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.), atsižvelgiant į nepilnametei nukentėjusiajai D. J. eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų sunkumą(nesunkus sveikatos sutrikdymas), dydį ir jų sukeltas pasekmes(po eismo įvykio patirtų sužalojimų išliko liekamieji reiškiniai, t.y. nukentėjusiajai matomose vietose ant veido dešiniojo skruosto ir ant buvusios sužalotos dešinės kojos, ties keliu yra likę randai) bei į pačios nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji yra nepilnametė, gim. (duomenys neskelbtini) ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusoji yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos moksleivė, išlaikoma tėvų)(nuo 2008m. vasario 23d. įsigaliojusios naujos LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių redakcijos 12.4p.), į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įvertinus tai, kad draudimo bendrovė gera valia jau atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos neturtinės žalos 2.000,.- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 104, t 1, b.l. 8-9, 12, t. 2), bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padfarytos neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas dalinai, iš draudimo bendrovės-ADB „ Gjensidige “ nepilnametės nukentėjusiosios D. J. naudai papildomai priteisiant 1/5 dalį sumos nuo prašomos priteisti likusios neturtinės žalos sumos draudimo įstatymo numatytos mokėti neturtinės žalos sumos ribose(LR CK 6.254 str. 2d., 6.283 str. 1d.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui bendras draudimo jau išmokėtos ir papildomai mokėtinos neturtinės žalos dydis neviršija draudimo įstatymo numatytos mokėti maksimalios žalos(5.000,- Eur. suma) ribos, pareiga pačiam kaltinamajam J. S., kaip dėl eismo įvykio kaltam asmeniui, atlyginti nukentėjusiajai D. J. jai likusią draudimo bendrovės neatlygintą neturtinės žalos dalį neatsiranda, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje kaltinamojo J. S. atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).
Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek pačiam kaltinamajam J. S., tiek ir nepilnametei nukentėjusiajai D. J., atstovaujamai jos atstovės pagal įstatymą-motinos, byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus, kaltinamojo J. S. interesus byloje atstovaujant advokatui V. Kersnauskui, o nepilnametės nukentėjusiosios D. J.-advokatės R. Šaltinienės leidimu pagal pavedimo sutartį jos padėjėjai L. Breskuvienei(b.l. 124-126, 134-135, 175, t. 1). Bylos nagrinėjimo teisme metu nepilnametės nukentėjusiosios D. J. atstovė-advokatės padėjėja pateikė teismui kelias Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017m. gegužės 16d. ir 2017m. liepos 12d. išrašytas pažymas, iš kurių matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje bendroje sumoje sudaro 352,03 Eur.(trys šimtai penkiasdešimt du eurai ir 03 eur/ct.)(b.l. 20, 30, t. 2).
LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.). Kartu įstatymas numato, kad, kai procesas nutraukiamas nukentėjusiajam susitaikius su įtariamuoju ar kaltinamuoju, teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų(LR BPK 105 str. 7d.). Sistemiškai aiškinant įstatymą, pagal analogiją ši nuostata yra taikytina ir bylos procesą nutaukiant kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atvejais. Kadangi pati nepilnametė nukentėjusioji D. J. tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, o kaltinamajam J. S. valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų, atsižvelgiant į kaltinamojo J. S., kuris yra dirbantis asmuo ir turi pastovių pajamų, turtinę padėtį(b.l. 176-178, t. 1), antrinės teisinės pagalbos išlaidas pripažinus proceso išlaidomis, iš kaltinamojo J. S. yra priteistina ½ dalis, t.y. 50 procentų, baudžiamojo byloje turėtų nepilnametei nukentėjusiajai D. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų(LR BPK 103 str. 6p., 104 str. 2d., 105 str. 7d.).
Dra 2017m. balandžio 21d. įvykusio teismo posėdžio metu kaltinamojo J. S. gynėjas pateikė teismui pil. M. S., gyv. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jos sūnaus-kaltinamojo J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąjį jai perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 187-188, t. 1).
Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. M. S. yra artimas kaltinamojo J. S. šeimos narys, t.y. motina. Pasak pačios laiduotojos M. S., ji, kaip motina, gali daryti teigiamą įtaką kartu su ja gyvenančiam savo sūnui-kaltinamajam J. S., kuris labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi dėl sukelto eismo įvykio atsiradusių pasekmių, tarp jų yra susiklostę labai nuoširdūs ir artimi santykiai, nes jie visada bendrai aptaria ir kartu sprendžia įvairias gyvenime iškylančias problemas, sūnus nuo jos neturi jokių paslapčių, yra atviras ir nuoširdus žmogus. Kadangi duomenų apie pil. M. S. teistumą ar baudimą administracine tvarka byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į pil. M. S., kaip galimos laiduotojos, asmenybę, jos artimą giminystės ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam J. S.. Pats kaltinamasis J. S. anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo J. S. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie neatsargių nuskaltimų(LR BK 16 str., 281 str. 8d.), pobūdį ir paties kaltinamojo J. S. asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip dirbantis asmuo, tinkamai pasimokė iš savo neatsargių veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis J. S. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į paties kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).
Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 281 str. 1d. sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis, nagrinėjamu atveju kaltinamajam J. S., kaip dirbančiam asmeniui, yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant sumokėti mažesnę nei įstatymo numatytos įmokos dydžio vidurkis įmoką.
Kita atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.). Nors kaltinamasis J. S. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis iki jam inkriminuojamos veikos padarymo turėjo vieną galiojančią nuobaudą, nes 2016m. gegužės 30d. buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. greičio viršijimą(b.l. 107-109, t. 1), tačiau įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir kaltinamojo J. S., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo, būdamas blaivus, asmenybę, laiko, kad yra netikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.
nusprendė:
Patvirtinti pil. M. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1958m. spalio 22d., gyv. (duomenys neskelbtini) kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamąjį J. S. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., ir perduoti jį pagal laidavimą motinai-pil. M. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) o baudžiamąją bylą kaltinamojo J. S. atžvilgiu nutraukti.
LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam J. S. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 10 (duomenys neskelbtini)60 Eur.(trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Teisingumo ministerijos specialią banko sąskaitą.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti kaltinamajam J. S., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Išaiškinti kaltinamajam J. S., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti pil. M. S., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nepilnametės nukentėjusiosios D. J. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos baudžiamojoje byloje pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nepilnametės nukentėjusiosios D. J. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos baudžiamojoje byloje pareikštą patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl likusios neatlygintos nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, papildomai priteisiant iš draudimo bendrovės-ADB „ Gjensidige “, kaip civilinio bendraatsakovo, 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumą, o ieškininius reikalavimus dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo paties kaltinamojo J. S., kaip dėl autoįvykio kalto asmens, atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo J. S. 7,25 Eur.(septynis eurus ir 25 eur/ct.) patirtų išlaidų už nuotraukų, kuriose buvo užfiksuoti nukentėjusiajai kilusio eismo įvykio metu padaryti kūno sužalojimai, darymą, kaip bylos proceso išlaidas, nukentėjusiosios D. J. naudai.
Priteisti iš kaltinamojo J. S. 176,01 Eur.(vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus ir 01 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, gynėjai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017m. sausio 02d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-4601-86 suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant nepilnametės nukentėjusiosios D. J. interesus baudžiamojoje byloje, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas
„ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktinį įrodymą-CD kompaktinį diską(laikmeną) su jame esančiu eismo įvykio vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.